- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-23
- Bylos Nr.
- I-509-1063/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03286-17-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Tomas Blinstrubis
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–4), kurį vėliau patikslino (b. l. 9, 19–20, 30) prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad neturtinę žalą jis patyrė dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, sumontuoti iškvietimo mygtukai neveikė, nes buvo atjungti nuo elektros srovės. Pareiškėjas ne katą kreipėsi į administraciją dėl iškvietimo mygtukų pajungimo, taip pat administracijos prašė iškvietimo mygtus įrengti duše, sporto kambariuose, laisvalaikio kambaryje, pasivaikščiojimo kiemeliuose. Pareiškėjo teigimu, neveikiant iškvietimo sistemai, ar jai nesant, pareiškėjas jautėsi nesaugiai, ne kartą nebuvo galimybės efektyviai ir greitai sulaukti pagalbos. Be to, būnant vienam kamerose, kuriose nėra iškvietimo mygtuko, dėl sveikatos problemų galima nespėti išsikviesti pagalbos. Būnant lauke ir norint grįžti į kamerą taip pat sunku prisišaukti prižiūrėtoją, tokiu atveju, norint iškviesti pareigūną, tenka kojomis spardyti duris, dėl ko gresia galimybė būti nubaustam.
Pabrėžė, jog dėl tokių kalinimo sąlygų patyrė dvasinius, psichologinius išgyvenimus, diskomfortą. Patirtą žalą grindė nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatomis.
Teismo posėdžio metu palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (b. l. 35–39) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodė, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Taisyklės) 16.11 punktu, Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina signalizaciją, dėl to dalyje įstaigos patalpų signalizacija yra nepataisomai sugadinta. Signalizacijos atnaujinimo darbai patalpose nuolat vykdomi. Nurodė, kad iki 2017 m. pabaigos iškvietimo sistemos bus pilnai įrengtos visose gyvenamosiose patalpose, o patalpose, kuriose teko būti patalpintam pareiškėjui, iškvietimo sistema yra pilnai įrengta. Pažymėjo, kad iškvietimo sistemų įrengimo duše, sporto kambariuose, laisvalaikio kambaryje, pasivaikščiojimo kiemeliuose Taisyklės nenumato.
Pabrėžė, jog aplinkybė, kad pareiškėjas jaučiasi nesaugiai, yra tik bendro pobūdžio, kuri pati savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjas patyrė konkrečias neigiamas pasekmes. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad jam buvo padaryta žala dėl to, kad jis neturėjo galimybės pasinaudoti pagalbos iškvietimo mygtuku.
Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad šiuo atveju nėra būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas žalą kildina dėl neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad pareiškėjas buvo kalinamas kamerose, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes jose nebuvo sumontuoti aliarmo signalizacijos mygtukai, o jei buvo sumontuoti, tai jie neveikė. Pareiškėjas taip pat prieštaravo, kad aliarmo signalizacijos mygtukų nebuvo duše, sporto kambariuose, laisvalaikio kambaryje, pasivaikščiojimo kiemeliuose. Pareiškėjo teigimu, negalėjimas pasinaudoti iškvietimo mygtukais, esant būtinybei, pareiškėjui kelia nesaugumo jausmą.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reguliuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taigi, valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).
Pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus reglamentuoja Taisyklės, kurių 16.11 punkte nurodyta, jog kamerose turi būti įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Europos kalinimo taisyklių 18.2 punkto c) dalyje (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalinimo taisyklių“) nustatyta, kad visose vietose, kuriose kaliniai gyvena, dirba ar susirenka turi būti įrengta aliarmo sistema, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu.
Atsakovės atstovo duomenimis, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. buvo patalpintas kamerose Nr. 76, 77, 80, 93, 94, 99, 100, 234. Atstovas nurodė, kad nuteistieji neretai piktybiškai gadina signalizaciją dėl to dalyje įstaigos kamerų įrengta prižiūrėtojų iškvietimo sistema yra nepataisomai sugedusi. Tačiau institucija nuolat atlieka kamerų remonto darbus, tame tarpe ir prižiūrėtojų iškvietimo mygtukų atnaujinimo darbus. Pažymėjo, kad dalyje kamerų prižiūrėtojų iškvietimo sistema yra įdiegta, pataisyta. Kaip matyti iš atsakovės atstovo atsiliepimo argumentų, taip pat iš byloje pateiktų Lukiškių TI-K pareiškėjui teiktų atsakymų į skundus (b. l. 5–8, 12), atsakovės atstovas jokiais įrodymais nepaneigė pareiškėjo skundo argumentų, kad prižiūrėtojo iškvietimo sistema kamerose neveikia/neveikė. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad nurodytose kamerose prižiūrėtojo iškvietimo sistema veikia, tačiau iš byloje pateiktų Lukiškių TI-K pareiškėjui teiktų atsakymų turinio matyti, kad tuo metu, kai pareiškėjas su skundais kreipėsi į administraciją dėl mygtukų įrengimo, jam buvo atsakyta, kad sistemą planuojama įrengti, sistema bus įrengta esant pakankamam valstybės finansavimui, kad yra galimybė prižiūrėtoją išsviesti kitais būdais ir pan. (b. l. 12, 23, 52, 58). Byloje nėra pateikta neginčytinų įrodymų patvirtinančių, kad pareiškėjo kalėjimo laikotarpiu, kamerose, būtent kuriose buvo patalpintas pareiškėjas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema veikė, todėl galiojant Taisyklių 16.11 punkte įtvirtintam teisiniam reguliavimui, taip pat atsižvelgiant į Europos kalinimo taisyklių 18.2 punkto nuostatą, yra pagrindas pripažinti institucijos neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė tuo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo patalpintas kamerose, kuriose neveikė/nebuvo įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, t. y. pareiškėjo kalinimo metu Lukiškių TI-K pažeidė kamerų įrengimo reikalavimus. Lukiškių TI-K savo veiksmų neteisėtumo jokiais į bylą pateiktais įrodymais nepaneigė.
Taisyklių 16.11 punktas prižiūrėtojo iškvietimo sistemos įrengimo pasivaikščiojimo kiemeliuose, dušuose ar sporto salėje nenumato, todėl šiuo aspektu pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo prašoma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiose kamerose pareiškėjui padarė negrįžtamą poveikį jo fizinei ar psichinei sveikatos būklei, byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie tai, kad pareiškėjo sveikatai, ar gyvybei buvo kilęs realus pavojus ir pareiškėjas nukentėjo tik dėl to, kad neturėjo galimybės išsikviesti pagalbos, į tai, kad pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą grindžia tik subjektyviais įrodymais (baime), kad jei reikėtų išsikviesti pagalbos, tokios galimybės nebūtų, taip pat remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, prašoma priteisti suma mažintina ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 200 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsniu, teisėjas,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. M. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.