Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio, kuriuo L. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. V. parskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsti skaičiuoti nuo faktinio L. V. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, L. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 22 d. ir transporto priemonės konfiskavimas – konfiskuojant automobilį „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – nuspręsta panaikinti.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikytą automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta palikti galioti iki automobilio faktinio konfiskavimo, o automobilį konfiskavus nuspręsta panaikinti.

L. V. nuspręsta priteisti 187,55 Eur proceso išlaidas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tau, kad jis 2021 m. gegužės 22 d. apie 14.42 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 2,19 promilių neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore).

2. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinkti įrodymai, įvertinus jų visetą, patvirtina, kad L. V. tyčia vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,19 promilių neblaivumas, o tokie jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius. Skirdamas L. V. bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, šį nusikaltimą padarė būdamas ne kartą teistas ir praėjus vos septyniems mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taip pat į tai, kad jis yra baustas administracine tvarkas, tris kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, du pažeidimai susiję su transporto priemonės vairavimu neturint tam teisės, vieną kartą baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės ir būdamas neblaivus. Atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, taip pat į tai, kad jam anksčiau taikytos bausmės už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų padarymą teigiamos įtakos nepadarė, į tai, kad jis išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, gyvenimo būdo nekeičia, nesiekia taisytis, visuomenėje priimtinų normų nesilaiko ir sprendė, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti L. V. paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, L. V. charakterizuojančius duomenis, byloje nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jo požiūrį į padarytą veiką, nustatytina mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Teismo vertinimu, šiuo atveju, atsižvelgiant į nuosprendyje aptartus motyvus, L. V. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą švelnesnę bausmę (baudą arba areštą) ar taikant BK 75 straipsnio nuostatas atidėjus bausmės vykdymą, nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

3. Nuteistasis L. V. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, prašo jį, dalyje dėl bausmės skyrimo, pakeisti ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. V. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis L. V. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir veikos kvalifikavimo neginčija, kelia tik bausmės individualizavimo klausimą.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis L. V. padarė vieną BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto anksčiau būdamas teistas net vienuolika kartų (t. 2, b. l. 15), naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, taigi pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra laikomas recidyvistu, šią nusikalstamą veiką padarė praėjus vos septyniems mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo (t. 2, b. l. 1-14), o tai rodo, kad nuteistasis tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro. Be to, bylos duomenimis, L. V. yra daug kartų baustas administracine tvarka, administracinių nuobaudų nėra sumokėjęs, be kita ko, administracine tvarka jis taip pat yra baustas už tai, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (t. 2, b. l. 79-86), administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos padarymą skiria nepilnas mėnuo, nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 92). Kadangi L. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir į ją atsižvelgta skiriant nuteistajam bausmę, o nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

9. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgęs į visas paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus L. V. laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus apelianto asmenybę sprendžiama, kad už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirti jam švelnesnes bausmes – baudą arba areštą – būtų netikslinga, nes jis nedirba, o ankstesniais nuosprendžiais jam skirtos bausmės jokio teigiamo poveikio nepadarė, jis ir toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus.

10. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu L. V. už nusikaltimą numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirta laisvės atėmimo bausmė šešiems mėnesiams, savo dydžiu yra šiek tiek mažesnė negu šio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (vidurkis yra 7 mėnesiai 15 dienų), todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ši bausmė yra aiškiai per griežta ir nėra pagrindo ją mažinti. Be to, už nusikaltimą paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu paskiriant jam galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistąjį charakterizuojantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog L. V. nekeičia jam įprasto nusikalstamo gyvenimo būdo ir jo socialinis pavojingumas, net ir atliekant jam skirtas laisvės atėmimo bausmes, nemažėja. Todėl apylinkės teismo skirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 4 (keturiems) mėnesiams, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra per griežta arba neteisinga. Pagrindo lūkesčiams, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, apylinkės teismui neatsirado pagrįstai. Pavojinga apelianto asmenybę, jo anksčiau padarytos nusikalstamos veikos, o taip pat ir naujai padaryta nusikalstama veika nesudaro pagrindo skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, kas iš esmės reikštų BK 75 straipsnio nuostatų taikymą. Aukštesniojo teismo vertinimu, iš ankstesnio nusikalstamo elgesio teigiamų išvadų nuteistasis nepadarė, todėl šiuo konkrečiu atveju taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir skirti jam prašomą baudžiamojo poveikio priemonę – viešuosius darbus, teisinio pagrindo nėra. Dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo apeliantui būtų paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Nuteistojo neizoliuojant nuo visuomenės ir be pataisos įstaigos darbuotojų pagalbos, vertinamu atveju nuteistojo elgesys nesikeis.

11. Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo L. V. apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, todėl naikinti ar keisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

12. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų“, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma, t. y. 150,43 Eur už L. V. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

13. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

14. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 106 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgusi į nuteistojo turtinę padėtį – L. V. niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, nemoka jam skiriamų administracinių nuobaudų, iš ankstesnių jo atžvilgiu priimtų nuosprendžių akivaizdu, jog jis nuolat daro nusikalstamas veikas ir gyvenimą leidžia įkalinimo įstaigose, sprendžia, kad pažymose nurodytos sumos iš nuteistojo L. V. neturi būti išieškotos (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Be kita ko, gynėjo būtiną dalyvavimą imperatyviai numato BPK, tai reiškia, kad asmuo neturi teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Tuo tarpu teismas, siekdamas nepažeisti teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo L. V. nesuderinamas ir su jo teise į gynybą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. V. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.