Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą dėl termino atnaujinimo kreditoriniams reikalavimams pateikti, suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktu prašymu prašo atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Pareiškėja nurodė, kad mirusioji T. I. buvo registruota Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 6-ajame skyriuje nuo (duomenys neskelbtini), o gavus asmens prašymą nuo (duomenys neskelbtini) buvo paskirta darbo paieškos išmoka. Tačiau pareiškėja iš Gyventojų registro gavo duomenis apie T. I. mirties faktą tik (duomenys neskelbtini). Iki šios dienos pareiškėja neturėjo duomenų apie minimo asmens mirtį, o darbo paieškos išmoka buvo sumokėta iki (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), atsirado darbo paieškos išmokos permoka, kuri siekia 460,71 Eur.

2021 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimas į pareiškėjos prašymą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pagal (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 6-ajame notarų biure išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) valstybės vardu paveldėjo palikėjai priklausiusias pinigines lėšas (337,79 Eur). Nors suinteresuotam asmeniui paveldėjimo teisės liudijimas į T. I. palikimą sudarantį turtą išduotas (duomenys neskelbtini), tačiau nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą, ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla nuo palikimo atsiradimo dienos. Suinteresuoto asmens teigimu, kadangi iš skolos susidarymo laikotarpio matyti, jog pareiškėjos prašoma priteisti skola 460,71 Eur susidarė po palikėjos mirties, minėta skola negali būti traktuojama kaip palikėjo skola ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 4 dalies reikalavimai dėl termino kreditoriams pareikšti reikalavimus įpėdiniams šiuo atveju netaikytini. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, pareiškėja turėtų spręsti klausimą dėl nepagrįstai sumokėtos piniginės 460,71 Eur sumos T. I. po jos mirties ne ypatingosios teisenos procese, o ginčo teisenos procese, pateikdama ieškinį teismui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) gavo T. I. prašymą dėl darbo paieškos išmokos mokėjimo. (Duomenys neskelbtini) Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 6-ojo skyriaus sprendimu dėl darbo paieškos išmokos skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), T. I. nuo (duomenys neskelbtini) buvo paskirta 200,31 Eur dydžio darbo paieškos išmoka, ir buvo mokama kas mėnesį, už praeitą mėnesį. Pagal pareiškėjos pateiktus duomenis matyti, kad T. I. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo išmokėtos darbo paieškos išmokos, nors T. I. (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėjos teigimu, už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) susidarė 460,71 Eur darbo išmokas permoka. Kadangi pareiškėja apie T. I. mirtį sužinojo tik (duomenys neskelbtini) ir praleido įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, pareiškėja prašo atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 576 straipsnio 1 dalimi, pareiškimas turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimus. Prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo paduodamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje turi būti atliktas teisinę reikšmę turintis veiksmas (CPK 576 straipsnio 2 dalis).

Remiantis CK 5.1 straipsnio 1 dalimi, paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, paveldėjimo objektai yra materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Tuo tarpu nepaveldimi objektai yra asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 5.1 straipsnio 3 dalis).

Remiantis CK 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena.

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog savarankiškai dirbantiems asmenims, kaip ši sąvoka apibrėžta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, skiriama ir mokama šio įstatymo 51 straipsnyje nustatyta išmoka savarankiškai dirbantiems asmenims, o šio įstatymo 48¹ straipsnyje nustatyta darbo paieškos išmoka skiriama ir mokama bedarbiams. Remiantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 14 punktu, bedarbio statusas panaikinamas, kai bedarbis miršta. Tuo pagrindu darbo paieškos išmokos mokėjimas privalo būti nutrauktas (Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Šiuo atveju, išnagrinėjus byloje esančius rašytinius įrodymus, bei remiantis įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, teigtina, kad nėra pagrindo patenkinti pareiškėjos Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo dėl termino atnaujinimo kreditoriniams reikalavimams pateikti. Pažymėtina, jog darbo paieškos išmokos mirusiajai T. I. buvo išmokėtos laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. tuo laikotarpiu, kai T. I. buvo mirusi (mirė (duomenys neskelbtini)), todėl teigtina, jog išmokos buvo išmokėtos pasibaigus teisinių santykių tokioms išmokoms gauti subjektiškumui. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad T. I. palikimo atsiradimo metu neturėjo ginčo turto (darbo paieškos išmokų permokos), jo nepaveldėjo ir suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl teisėms į jį įgyvendinti CK penktosios knygos normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-415/2015). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjos Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymas dėl termino atnaujinimo kreditoriniams reikalavimams pateikti, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 576 – 578 straipsniais, 608 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą dėl termino atnaujinimo kreditoriniams reikalavimams pateikti, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.