- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-784-569/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08747-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- UAB „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- D. M., M. L.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-650-841/2014 pagal ieškovo UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovams D. M. ir M. L. dėl skolos priteisimo, ir pagal atsakovės D. M. priešieškinį pripažinti atsakovo M. L. skolą ieškovui UAB „Kapitalo valda“ asmenine atsakovo M. L. skola.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų M. L. ir D. M. 9211,15 Lt nuostolius (iš jų 1631,69 Lt pagrindinę skolą, 7326,29 Lt priskaičiuotų bet nesumokėtų delspinigių, 163,17 Lt baudą ir 90,00 Lt už gyventojų registro tarnybos pažymas), 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 276 Lt žyminį mokestį.
Nurodė, kad tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovo M. L., jam būnant santuokoje su atsakove D. L., 2007-08-03 buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis (toliau „Sutartis“), pagal kurią atsakovai išperkamosios nuomos būdu įsigijo skalbimo mašiną „Ardo FLS81S“, fotoaparatą „Olympus FE-190“, flašinę atmintį XD 2GB M-XD2GB“, dėklą fotoaparatui „Hama DF10 282347“. Įsigytos prekės buvo perduotos atsakovams valdyti ir naudotis 2007-08-03 Turto perdavimo-priėmimo aktu. Atsakovai iki 2009-08-10 įsipareigojo sumokėti lizingo bendrovei už prekes bendrą turto finansuojamą sumą - 2211,69 Lt, taip įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, nesumokėjo nė vienos mėnesinės išperkamosios nuomos įmokos (išskyrus pirmąją įmoką, prekės atsiėmimo momentu), tuo pažeidė Sutarties 2.1. p. ir kreditoriui padarė nuostolius. Pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ ir ieškovas UAB „Kapitalo valda“ 2009-03-04 pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, pagal kurią UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido, o UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimą į atsakovą M. L. pagal 2007-08-03 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 708645963. Todėl atsakovas (solidarūs atsakovai) privalo sumokėti ieškovui UAB „Kapitalo valda“ 10 proc. baudą - 163,17 Lt, kuri yra skaičiuojama nuo neišpirktos daiktų vertės, kuri šio ieškinio pareiškimo dieną yra 1631,69 Lt. Ieškovas nurodo, kad viso solidarių atsakovų M. L. ir D. M. (L.) skola ieškovui UAB „Kapitalo valda“ ieškinio pateikimo teismui dieną yra 9211,15 Lt, iš jų: 1631,69 Lt pagrindinė skola; 7326,29 Lt priskaičiuoti, bet nesumokėti delspinigiai (už laikotarpį nuo 2007-09-10 iki 2013-12-05, iš viso 2245 pradelstos dienos, t. y. 1631,69 Lt x 0,002 x 2245 = 7 326,29 Lt); 163,17 Lt bauda; 90,00 Lt už Gyventojų registro tarnybos pažymas apie atsakovų asmens duomenis.
A. D. M. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad 9211,15 Lt skola kreditoriui UAB „Kapitalo valda“ pagal 2007-08-03 išperkamosios nuomos sutartį yra asmeninė M. L. skola, priteisti iš atsakovo M. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad nors daiktai, kuriuos įgijo pagal išperkamosios nuomos sutartį, buvo šeimoje naudojami bendrai, tačiau santuoką nutraukus, tie daiktai liko pas atsakovą M. L., todėl jis ir turi sumokėti skolą.
Ieškovas UAB „Kapitalo valda“ pateikė teismui pareiškimą, kuriuo atsisakė ieškinio, dalyje dėl 6738,88 Lt delspinigių priteisimo, prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų 587,41 Lt delspinigius, paskaičiuotus už 6 mėnesių laikotarpį. Taip pat atsisakė reikalavimo priteisti 70 Lt už gyventojų registro tarnybos pažymas, prašė priteisti iš atsakovų solidariai 20 Lt už gyventojų registro tarnybos pažymas. Ieškovas prašė grąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 153,00 Lt. Prašė priteisti visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad su priešieškinio reikalavimu nesutinka, nes atsakovai daiktus pagal išperkamosios nuomos sutartį įgijo būdami santuokoje ir naudojo juos šeimos reikmėms, todėl atsakovų atsakomybė pagal prievolę yra solidari.
A. M. L. sutiko, kad ieškovas atsisakytų ieškinio dalies, atsakovas sutiko su pagrindine skola, taip pat sutiko su sumažintais delspinigiais, tik nesutiko dėl baudos. Atsakovas taip pat sutiko su priešieškiniu, nurodė, kad jis mano, kad visa skola turėtų būti priteista iš jo, nes po santuokos nutraukimo pagal minėtą išperkamosios nuomos sutartį įgyti daiktai liko pas jį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gegužės 9 d. sprendimu priėmė ieškovo UAB „Kapitalo valda“ ieškinio atsisakymą, dalyje dėl 6738,88 Lt delspinigių ir šioje dalyje bylą nutraukė.
Grąžino ieškovui UAB „Kapitalo valda“ 151,61 Lt žyminio mokesčio.
Patikslintą ieškinio reikalavimą patenkino iš dalies.
Priteisė ieškovui UAB „Kapitalo valda“ solidariai iš atsakovų D. M. ir M. L. 1631,69 Lt skolą, 587,41 Lt delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-12-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Priešieškinį atmetė.
Priteisė ieškovui UAB „Kapitalo valda“ iš atsakovų D. M. ir M. L. 267,00 Lt bylinėjimosi išlaidas - po 133,50 Lt iš kiekvieno iš atsakovų.
Priteisė valstybei iš atsakovės D. M. 16,13 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas nustatė, kad atsakovų M. L. ir D. L. santuoka nutraukta šalių bendru sutikimu, 2012 m. vasario 27 d. teismo sprendimu patvirtinus šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sprendime nurodoma, kad nekilnojamą turtą šalys pasidalino gera valia, turtas neišvardintas. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju sandorį sudarė vienas atsakovas M. L., tačiau, kaip patvirtino abu atsakovai, visus pagal išperkamosios nuomos sutartį įsigytus daiktus M. L. parsinešė į bendrus tuo metu sutuoktinių namus ir visi tie daiktai buvo bendrai šeimoje naudojami nuo įsigijimo 2007-08-03 iki pat atsakovų santuokos nutraukimo 2012-02-27, t. y. įsigytais daiktais abu sutuoktiniai naudojosi keturis su puse metų, todėl akivaizdu, kas atsakovas M. L. sudarė sandorį šeimos interesais. Teismas nurodė, kad tai, kokiu būdu išsituokdami atsakovai pasidalino kilnojamąjį turtą ir kam atiteko daiktai, neturi reikšmės. Konstatavo, kad atsakovai, pateikdami teismui sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nenurodė turintys kreditorinių įsipareigojimų, todėl kreditorius negalėjo pareikšti savo reikalavimo dėl skolos grąžinimo, 1631,69 Lt skola yra negrąžinta, todėl ji priteistina solidariai iš abiejų atsakovų. Teismas sprendė, kad priešieškinis atmestinas tais pačiais aukščiau išvardintais motyvais, nes pagal byloje ištirtus įrodymus atsakovų skola laikytina solidaria.
Teismas nurodė, kad delspinigiai gali būti išieškomi ne daugiau kaip už 6 mėnesių laikotarpį, ieškovo reikalavimas šio laikotarpio neviršija, atsakovai delspinigių dydžio neginčijo, todėl 587,41 Lt delspinigiai priteistini iš abiejų atsakovų solidariai. Teismas pažymėjo, kad ieškovas iš pradinio kreditoriaus perėmė tik reikalavimus dėl pagrindinės skolos ir delspinigių, todėl konstatavo, kad ieškovas neturi teisės reikalauti 163,17 Lt baudos ir šioje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė.
Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, jog šioje byloje patyrė 700 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, kad patenkinta apie 25 proc. pradinio reikalavimo, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai teismas iš atsakovų ieškovui priteisė 175,00 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.). Tesimas nurodė, kad ieškovas šioje byloje sumokėjo 276 Lt žyminio mokesčio valstybei, dalies savo reikalavimų - 6738,88 Lt, ieškovas atsisakė, šis atsisakymas priimtas, todėl gražino ieškovui 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio nuo atsisakytos ieškinio dalies, kas sudaro 151,61 Lt (6738 x 0,03 x 0,75 = 151,61). Teismas ieškovui iš atsakovų priteisė 72,00 Lt žyminio mokesčio bei 20 Lt už Gyventojų registro tarnybos pažymas, po 10 Lt iš kiekvieno, viso ieškovui iš atsakovų priteisė 267,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, po 133,50 Lt iš kiekvieno iš atsakovų. Teismas nustatė, kad valstybė šioje byloje patyrė 32,27 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios turėtų būti priteistos po lygiai iš abiejų atsakovų. Kadangi atsakovui M. L. šioje byloje paskirta 100 proc. valstybės apmokama teisinė pagalba, teismas iš M. L. procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepriteisė, o pusę valstybės patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų - 16,13 Lt, priteisė valstybei iš atsakovės D. M..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Kapitalo valda“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. sprendimą, dalyje dėl baudos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, t. y. iš atsakovų D. M. ir M. L. ieškovo UAB „Kapitalo valda“ naudai solidariai priteisti 163,17 Lt baudą ir 700,00 Lt ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (už advokato teisinę pagalbą). Iš solidarių atsakovų D. M. ir M. L. ieškovo UAB „Kapitalo valda“ naudai priteisti 72,00 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
1. Teismas, atmesdamas reikalavimą iš atsakovų solidariai priteisti 163,17 Lt baudą, nesivadovavo 2009-03-04 reikalavimo perleidimo sutarties 2.3 punktu, kuriame nurodyta, kad naujajam kreditoriui, kaip reikalavimo perėmėjui, 2009-03-04 reikalavimo perleidimo sutartimi perleidžiama teisė gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininkų turto bei kitos, su perleidžiamu reikalavimu susijusios papildomos teisės, įskaitant, bet neapsiribojant, teisę į įstatymų nustatytas palūkanas, delspinigius, baudas, pradinio kreditoriaus ir skolininkų sutartyse nustatytus mokesčius, teisę gauti visų išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu, įskaitant teisinių, taip pat pašto ir kitų išlaidų, susijusių su pradinio kreditoriaus ir skolininkų pasirašytose sutartyse nurodyto turto eksploatavimu, valdymu ir/ar draudimu, bei kitų išlaidų atlyginimą. Naujajam kreditoriui taip pat perleidžiamos visos reikalavimą užtikrinančios papildomos teisės, įskaitant, bet neapsiribojant, pagal laidavimus, garantijas, jeigu tokios yra, ir jeigu jos užtikrina perleidžiamą reikalavimą.
2. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas (atsakovai) pakeitė savo gyvenamąją vietą, tačiau nei pradiniam kreditoriui, nei naujajam kreditoriui apie savo pasikeitusią gyvenamąją vietą nepranešė, be to, atsakovai nepateikė kreditoriui duomenų (dokumentų), t. y. neinformavo kreditoriaus apie pasikeitusią jų finansinę būklę, taip pat nepateikė kreditoriui dokumentų (duomenų), turinčių reikšmės išperkamosios nuomos sutarties vykdymui. Taigi, atsakovai nevykdė Sutarties 5.2 ir 5.5. punktų, todėl apeliantas turėjo teisę reikalauti sutartyje numatytos baudos, kuri, atsižvelgiant į neišpirktą turto vertę (1631,69 Lt), sudaro163,17 Lt.
3. Teismas, ieškovo naudai priteisdamas tik 175,00 Lt bylinėjimosi išlaidas, vietoje ieškovo patirtų 700,00 Lt (už advokato teisinę pagalbą), nepagrįstai motyvavo tuo, kad sprendimu patenkino apie 25 proc. ieškovo pradinio reikalavimo. Ieškovas pasinaudojo jam teisės aktų nustatyta teise atsisakyti dalies ieškinio, ir tokiu būdu iš esmės patikslino savo pradinio ieškinio reikalavimus. Teismas sprendimu nepriteisė tik baudos, tačiau visus kitus patikslintus reikalavimus tenkino pilnai, todėl, apelianto nuomone, teismas patenkino ne 25 proc. ieškovo reikalavimų, o net 93 proc. ieškovo reikalavimų, todėl atitinkama proporcija turėjo būti paskirstytos ir ieškovo išlaidos, patirtos už advokato teisinę pagalbą.
4. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turėjo įvertinti ir atsižvelgti dėl ko susidarė šios bylinėjimosi išlaidos bei įvertinti, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (CPK 93 str. 4 d.). Didesnę išlaidų už advokato teisinę pagalbą dalį, t. y. 500 Lt, ieškovas patyrė todėl, kad buvo įpareigotas parengti atsiliepimą į atsakovės D. M. priešieškinį, kurį pirmos instancijos teismas atmetė. Todėl didesnė dalis ieškovo patirtų išlaidų susidarė dėl atsakovės procesinio elgesio, nepagrįsto priešieškinio pateikimo ir ieškovo rengto atsiliepimo į šį priešieškinį.
5. Teismo sprendimo dalis dėl baudos nepriteisimo yra nepagrįsta ir šiuo apeliaciniu skundu skundžiama, taigi, patenkinus šį apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas turėtų atitinkamai pakeisti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Atsiliepimai į apeliacinį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Dėl reikalavimo priteisti baudą
Ieškovas nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas priteisti 163,17 Lt baudą iš atsakovų. 2014m. gegužės 9d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu konstatuota, kad ieškovas reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė tik reikalavimą į pagrindinę skolą ir delspinigius, todėl neturi teisės reikalauti iš atsakovų priteisti baudą. Iš 2009m. kovo 4d. tarp UAB Ūkio banko lizingo ir ieškovo pasirašyto perdavimo –priėmimo akto Nr. 817 matyti (b.l. 10), kad reikalavimo perleidimo sutarties metu reikalavimo suma atsakovų atžvilgiu siekė 2219,10 Lt, ją sudarė 1631,69 Lt pagrindinė skola ir 587,41 Lt delspinigių. Pažymėtina, kad šiuo priėmimo-perdavimo aktu naujasis kreditorius (ieškovas) perėmė reikalavimą patvirtinančių dokumentus. 2009m. kovo 4d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09/03/04-12 antrame punkte nurodyta, kad šia sutartimi ieškovas įgyja reikalavimo teisę į konkretų skolininką. Sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad šia sutartimi ieškovui perleidžiama teisė gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininkų turto bei kitos, su perleidžiamu reikalavimu susijusios papildomos teisės, įskaitant, bet neapsiribojant teise į įstatymų nustatytas palūkanas, delspinigius, baudas, pradinio kreditoriaus ir skolininkų sutartyse numatytus mokesčius, teise gauti visų išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu, įskaitant teisinių, taip pat pašto ir kitų išlaidų, susijusių su pradinio kreditoriaus ir skolininkų pasirašytose sutartyse nurodytu turto eksploatavimu, valdymu ir/ar draudimu, bei kitų išlaidų atlyginimą.
Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmės ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu, perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Reikalavimo perleidimo teisei galioja bendrieji disponavimo civilinėmis teisėmis principai: asmuo savo nuožiūra gali naudotis civilinėmis teisėmis tiek, kiek tai nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių (CK 1.137 straipsnis); disponavimo turima teise veiksmas sukelia jos turėtojo siekiamas teisines pasekmes, tik jeigu jis yra teisėtas, t. y. nepažeidžia įstatyme įtvirtintų draudimų ir atliekamas laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009m.).
Šalių susitarimas dėl netesybų yra ne savarankiška, o išvestinė prievolė, kurios vykdymo pareiga atsiranda tik tada, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo pagrindinę prievolę. CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Šiuo atveju ieškovas, perimdamas iš pradinio kreditoriaus reikalavimą į skolininką, kartu perėmė reikalavimo teisę ir į išvestinius reikalavimus, tame tarpe ir netesybas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas (kreditorius) iš pradinio kreditoriaus perėmė tik reikalavimus dėl pagrindinės skolos ir delspinigių, o baudos reikalauti iš atsakovų neturi teisės. Pirmosios instancijos teismas, prieštaraudamas savo išvadoms, iš atsakovų priteisė delspinigius už paskutinius šešis mėnesius, nors turto priėmimo-perdavimo akte buvo nurodyta delspinigių suma, paskaičiuota už laikotarpį iki reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo momento.
Ieškovas prašo priteisti baudą už sutarties sąlygų nevykdymą. Ieškovo teigimu, atsakovai pažeidė 2007m. rugpjūčio 3d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. 708645963 (b.l. 6) nuostatas. Sutarties 5.2 p. numato, kad kreditoriui pareikalavus, per 5 dienas skolininkas privalo pateikti visus dokumentus, susijusius su nuomininko finansine būkle ar turinčius reikšmės šios sutarties vykdymui bei sudaryti sąlygas kreditoriaus atstovams patikrinti, kaip eksploatuojamas turtas. Sutarties 5.5 p. numato, kad pareigą skolininkui informuoti per 5 dienas kreditorių, jeigu pasikeičia nuomininko adresas, telefonas, faksas ar banko rekvizitai, keičiasi darbovietė, turto laikymo vieta. Lizingo sutarties 11.2 punktas numato, kad nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas šios sutarties 5.2p., 5.5p. reikalavimų turto nuomininkas sumoka lizingo įmonei 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą. Ieškovas nurodė, kad atsakovai pakeitė savo gyvenamąją vietą , tačiau nei pradiniam kreditoriui, nei naujajam kreditoriui apie savo pasikeitusią gyvenamąją vietą nepranešė, be to, atsakovai nepateikė kreditoriui duomenų (dokumentų), t.y. neinformavo kreditoriaus apie pasikeitusią jų finansinę būklę, nepateikė kreditoriui dokumentų (duomenų), turinčių reikšmės išperkamosios nuomos sutarties vykdymui. Už sutarties sąlygų nevykdymą ieškovas prašo priteisti iš atsakovų baudą, kuri yra viena iš netesybų rūšių. Bauda, kaip netesybos, yra iš anksto įstatymu arba sutartimi nustatyta konkreti pinigų suma arba atitinkama procentinė užtikrinamosios prievolės sumos išraiška (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Esminiai baudos skirtumai nuo kitos netesybų rūšies – delspinigių – yra tai, kad ji gali būti nustatoma ne tik už sutarties įvykdymo termino praleidimą, bet ir už kitaip išreikštą sutarties neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, yra vienkartinė (neturi tęstinio pobūdžio), nėra skaičiuojama už kiekvieną prievolės įvykdymo termino praleidimo laiko tarpą (pavyzdžiui, už kiekvieną praleistą dieną, savaitę ir pan.). Prievoliniai santykiai tarp kreditoriaus ir skolininko pagal pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrinančią papildomą prievolę (užtikrinančiąją prievolę) atsiranda nuo tada, kada pagrindinė prievolė yra pažeidžiama, t. y. nuo pagrindinės prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Ieškovas, kaip naujasis kreditorius, reikalavimo teisę į skolininką perėmė 2009m. kovo 4d. Ieškovas teigia, kad atsakovai lizingo sutarties 5.2, 5.5p. numatytų pareigų nevykdė nei pradinio kreditoriaus, nei jo (ieškovo) atžvilgiu. Ieškovui perėmus reikalavimo teisę į skolininką, jam buvo žinoma, kad atsakovai sutarties nevykdo. Šios aplinkybės rodo, kad apie sutarties sąlygų nevykdymą ir savo teisių pažeidimą ieškovas turėjo sužinoti 2009m. kovo 4d., kai įgijo reikalavimą į skolininką.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.126str. 2d. ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Iš byloje pateikto atsakovo M. L. atsiliepimo matyti (b.l. 60), kad atsakovas yra pareiškęs prašymą taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui dėl netesybų priteisimo. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas M. L. sutiko su skola bei delspinigiais, tačiau nesutiko, kad iš jo būtų priteista bauda, jo atstovas pareiškė prašymą taikyti ieškinio senatį visiems ieškovo pareikštiems reikalavimams. CK 1.131str. 1d. numato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti. Todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl teismo sprendimo dalies panaikinimo, kuriuo buvo atmestas jo reikalavimas priteisti baudą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą dydžiu. 2014m. gegužės 9d. Šiaulių apylinkės teismo sprendime nurodyta (b.l. 81,82), kad teismui patenkinus apie 25 procentus ieškovo reikalavimų, atsakovai ieškovui privalo atlyginti 175 Lt bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 92str. 2d.). Ieškovas teigia patyręs 700 Lt teisinės pagalbos išlaidų ir prašo jas priteisti, nes teismas patenkino ne 0,25 procento, o 0,93 procento ieškinio reikalavimų.
CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia, kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
Nors teismo sprendimas buvo patenkintas iš dalies, kaip jau buvo nurodyta, reikalinga nustatyti, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Iš bylos duomenų matyti (b.l. 57-59), kad ieškovas sumokėjo advokatui 500 Lt už atsiliepimo į priešieškinį paruošimą. Pažymėtina, kad šios išlaidos ieškovui atsirado dėl atsakovės pareikšto priešieškinio, kuris teismo buvo atmestas. Todėl šiuo atveju pralaimėjusi šalis – atsakovė – privalo atlyginti ieškovui jo patirtas išlaidas už atsiliepimo parengimą. Už atsiliepimo parengimą patirtos išlaidos neviršija maksimalių dydžių, numatytų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą. Pagal Rekomendacijų 8.2 p. už atsiliepimo į ieškinį (priešieškinį) parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 3 MMA, t. y. 3000 Lt (atsiliepimo parengimo dieną MMA buvo 1000 Lt).
Iš bylos duomenų matyti (b.l. 72-74), kad ieškovas teigia patyręs 200 Lt bylinėjimosi išlaidų už rašytinių paaiškinimų ir atsisakymo nuo dalies ieškinio parengimą. Tokį dokumentą ieškovas teismui pateikė 2014-04-18, po civilinės bylos iškėlimo (b.l. 68). Tačiau ieškovas, kreipdamasis į teismą, privalo apsispręsti, kokio dydžio ieškinį jam reikšti. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, ieškovui atsisakius ieškinio, atsakovas jo turėtų išlaidų neatlygina. Jei bylos nagrinėjimo metu ieškovas apsisprendė dalies ieškinio reikalavimų atsisakyti, kita šalis neprivalo ieškovui atlyginti jo patirtas išlaidas dėl tokio prašymo parengimo. Nors ieškovas teigia, kad tame pačiame dokumente buvo išdėstyti ir ieškovo paaiškinimai raštu, toks paaiškinimas nėra privalomas procesinis dokumentas, teikti paaiškinimus žodžiu bei raštu yra šalies teisė, bet ne pareiga (CPK 42str.). Todėl, įvertinus paminėtas aplinkybes, ieškovui iš atsakovės priteistina 500 Lt bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina. A. D. M. privalo atlyginti ieškovui 546 Lt bylinėjimosi išlaidų (36 Lt žyminio mokesčio, 10 Lt už Gyventojų registro tarnybos pažymas, 500 Lt už teisinę pagalbą), o atsakovas M. L. – 46 Lt bylinėjimosi išlaidų (36 Lt žyminio mokesčio, 10 Lt už Gyventojų registro tarnybos pažymas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014m. gegužės 9d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šią dalį išdėstyti taip:
,, Priteisti ieškovui UAB ,,Kapitalo valda‘‘ iš atsakovės D. M. 546 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo M. L. - 46 Lt (keturiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės D. M. 16,13 Lt (šešiolika litų trylika ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų‘‘.