- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-12
- Bylos Nr.
- Ik-1345-473/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02453-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Rosita Patackienė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- UAB „Statybų fabrikas“
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atstovei Gedmantei Eimontienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Statybų fabrikas“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2010-10-26 įsakyme Nr. 30-1929 „Dėl administracijos direktoriaus 2009-05-08 įsakymo Nr. 30-807 „Dėl UAB „Statybų fabrikas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“.
Prašyme (b. l. 1–4) nurodė ir teismo posėdyje jo atstovė paaiškino, kad Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje, vykdydamas savivaldybių administracinę priežiūrą, nustatė, kad savivaldybės administracijos direktorius Vyriausybės atstovo teikimų Nr. 1T-36 ir Nr. 1T-39 prieduose nurodytuose įsakymuose nenustatė konkrečių daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo mokesčių įsakymuose numatytiems administruoti namams. Vyriausybės atstovo 2011-10-20 teikimo Nr. 1T-36 priede nurodytuose įsakymuose, savivaldybės administracijos direktorius įpareigojo atitinkamus administratorius tik neviršyti pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-06-07 sprendimu Nr. 1-1206 patvirtintą Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodiką nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio, tačiau įsakymuose konkrečiai nenustatė bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio. Tuo savivaldybės administracijos direktorius pažeidė LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“, 2.2 punkto nuostatą dėl mokesčio nustatymo. Todėl pareiškėjas 2011-10-20 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su teikimais Nr. 1T-36 ir Nr. 1T-39, siūlydamas svarstyti šio teikimo priede nurodytų įsakymų pakeitimo klausimus, nustatant juose priskirtų administruoti daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo mokesčius. Per įstatyme nustatytą terminą atsisakius atsakovei nepranešus apie reikalavimo įvykdymą, pareiškėjas kreipėsi teismą dėl tokio administravimo subjekto neveikimo.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į prašymą (b. l. 22–28) nurodė, kad skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Civilinio kodekso 4.84 straipsniu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų tvirtinimo“, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603, bei įgyvendinant savarankišką savivaldybių funkciją. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 42 punktą savivaldybės savarankiškoms funkcijoms priskirta pagal įstatymų nustatytą kompetenciją gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdymo organų, savivaldybės paskirtų administratorių, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat kai bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, veiklos priežiūra ir kontrolė. Civilinio kodekso 4.84 str. 3 dalyje nustatyta, kad administratorius veikia pagal savivaldybės mero patvirtintus nuostatus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 6.1 ir 8.1 punktuose nustatyta, jog administratorius teikia paslaugas pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatytą tarifą arba jo apskaičiavimo metodiką. Administravimo mokestis apskaičiuojamas pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-06-07 sprendimą Nr. 1-1206 „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Kadangi savivaldybės administracijos direktorius yra pavaldus savivaldybės tarybai ir tiesiogiai atsakingas už savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti administracijos direktorių ginčijamame įsakyme nustatyti administravimo mokesčio tarifą. Įsakymu paskirtas administratorius, vadovaudamasis Savivaldybės tarybos nustatytais tarifais arba jų apskaičiavimo metodika, privalo proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoti mėnesinį mokestį ir įmokas už bendrosios nuosavybės patalpų administravimą. Todėl administratorius negali nusistatyti mokesčio už administravimo paslaugų teikimą, nes jis griežtai apskaičiuojamas pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą metodiką ir negali viršyti pagal tokią metodiką apskaičiuoto mokesčio dydžio. Administratorius atlieka tik techninį darbą. Todėl mano, kad teigti, jog savivaldybė perduoda jos kompetencijai priskirtą funkciją nustatyti administravimo mokestį, nėra jokio pagrindo. Pažymi, kad pareiškėjo prašymas, jei jis nenuginčys 2005-12-19 įsakymo, negali būti tenkinamas, nes jį patenkinus nebūtų įmanomas šio įsakymo vykdymas. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.84 str. 3 dalimi, Vyriausybei suteikta teisė tvirtinti tik pavyzdinius (rekomendacinius) nuostatus, kuriuose būtų nurodytas minimalus teisinio reguliavimo turinys, o ne priimti imperatyviai privalomus nuostatus, reglamentuoti įsakymo, kuriuo skiriamas administratorius, turinį, todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčijamas įsakymas yra neteisėtas. Taip pat prašo kreiptis į LR Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 2.2 punktas neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 daliai, Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 42 punktui, Civilinio kodekso 4.84 str. 2 ir 3 daliai ir LR Konstitucijos 94 str. 2 daliai, 120 str. 2 daliai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Statybų fabrikas“ atsiliepimo į skundą nepateikė.
LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 str. 3 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą. Byla nagrinėjama atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Statybų fabrikas“ atstovams nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010-10-26 įsakymu Nr. 30-1929 papildė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-05-08 įsakymu Nr. 30-807 „Dėl UAB „Statybų fabrikas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ patvirtintą UAB „Asvis“ (buvusi UAB „Statybų fabrikas“) administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašą 12 eilute pagal priedą ir įpareigojo UAB „Statybų fabrikas“, pasirašius priėmimo-perdavimo aktą, valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registre įregistruoti namo Žirmūnų g. 121 bendrojo naudojimo objektų valdymo juridinį faktą. Šio įsakymo 2.2.2 punkte UAB „Asvis“ įpareigota neviršyti pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-06-07 sprendimu Nr. 1-1206 patvirtintą Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodiką nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio (b. l. 29). Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2011-10-20 teikimais Nr. 1T-36 ir Nr. 1T-39 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, siūlydamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui svarstyti teikimų prieduose nurodytų įsakymų pakeitimo klausimus ir nustatyti juose priskirtų administruoti daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo mokesčius (b. l. 5–6, 7–9). Apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turėjo būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, tačiau apie teikimų įvykdymą pranešta nebuvo.
Byloje kyla ginčas, ar atsakovė, vadovaujantis LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.2 punktu (redakcija, galiojanti nuo 2010-03-19), įsakymu skirdama daugiabučio namo administratorių, šiame įsakyme privalo nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą, ar tokios pareigos neturi ir gali įpareigoti sprendimu paskirtą administratorių apskaičiuoti šį mokestį, vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais ir neviršijant pagal apskaičiavimo metodiką nustatyto mokesčio dydžio.
Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 1 d. 6 punkte nustatyta, kad vietos savivalda yra grindžiama savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumu. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pagal Vietos savivaldos 29 str. 8 d. 1 punktą (redakcija, galiojanti nuo 2010-01-01) savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais.
LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.2 punkte (redakcija nuo 2010-03-19) nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių turi būti nurodytas daugiabučio namo (namų) adresas, jo naudingasis plotas, gyvenamųjų patalpų (butų) ir kitų patalpų skaičius, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka daugiabučiam namui ar keliems daugiabučiams namams priskirto žemės sklypo plotas ir patalpų savininkų teisės į jį ar jo dalį, informacija apie asmenį, kuris skiriamas administratoriumi (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie juridinį asmenį, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas, jeigu juridinis asmuo yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas), mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą, nustatytas vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais ar jų apskaičiavimo metodika.
Teismas, išanalizavęs teisės aktų reikalavimus, daro išvadą, kad Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 1 d. 6 p., 29 str. 8 d. 1 p. nuostatos ir LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.2 p. (redakcija nuo 2010-03-19) numato pareigą savivaldybės administracijos direktoriui įsakymu skiriant daugiabučio namo administratorių, nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą.
Vadovaujantis LR ABTĮ 13 str. 1 dalimi, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-10-26 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-248-916/2007 dėl Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – ir Pavyzdiniai nuostatai) pasisakė, kad šis Vyriausybės nutarimas priimtas, vykdant Civilinio kodekso 4.84 str. 3 dalį, kurioje nustatyta, kad Administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus, o Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Iš tokios normos konstrukcijos bei iš Pavyzdinių nuostatų turinio galima spręsti, kad savivaldybės atitinkamos institucijos patvirtinti nuostatai gali nustatyti platesnį šių santykių reglamentavimą, tačiau jis neturi prieštarauti Vyriausybės patvirtintiems pavyzdiniams nuostatams, ir pavyzdiniuose nuostatuose išdėstyti reikalavimai privalomi visoms savivaldybėms. Pavyzdinių nuostatų 1 punktas nustato, kad šie nuostatai taikomi butų ir kitų patalpų savininkų bendrajai dalinei nuosavybei administruoti, kai šią funkciją atlieka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnį savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu paskirtas administratorius.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir formuojamą administracinių teismų praktiką, atsakovės argumentai, kad Vyriausybės nutarimu patvirtinti pavyzdiniai nuostatai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nėra teisinio pagrindo įpareigoti administracijos direktorių ginčijamame įsakyme nustatyti administravimo mokesčio tarifą, nepagrįsti. Taip pat nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad įvykdžius pareiškėjo reikalavimą, ginčo įsakyme ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 8 p. būtų dvi prieštaringos teisės normos: viena – numatanti, kad administratorius turi neviršyti pagal patvirtintą metodiką nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio, kita – nustatanti konkretų administravimo mokesčio dydį. Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytas administravimo mokestis administravimo akte ir administratoriaus apskaičiuotas mokestis neturėtų skirtis, nes abu turėjo būti nustatomi vadovaujantis savivaldybės tarybos nustatytais tarifais arba jų apskaičiavimo metodika. Taigi administratorius apskaičiuoja administravimo mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą, kuris nurodytas savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių (Pavyzdinių nuostatų 8.1 p.).
Teismas vertina, kad šioje byloje yra sprendžiamas konkretaus akto atitikties klausimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui. Panaikinus ginčijamo įsakymo dalį, kitų, su juo susijusių aktų, teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas paties atsakovo ar kitų savivaldybės institucijų tuos aktus panaikinant ar pakeičiant. Taigi, susijusių aktų pareiškėjas neprivalo nuginčyti.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2010-10-26 įsakyme Nr. 30-1929 „Dėl administracijos direktoriaus 2009-05-08 įsakymo Nr. 30-807 „Dėl UAB „Statybų fabrikas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įpareigotinas įvykdyti Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 2.2 punkto reikalavimus, t. y. 2010-10-26 įsakyme Nr. 30-1929 „Dėl administracijos direktoriaus 2009-05-08 įsakymo Nr. 30-807 „Dėl UAB „Statybų fabrikas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“ nustatyti priskirto administruoti daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo mokestį. Kadangi teismo įpareigojimai atlikti veiksmus turi būti apibrėžti terminais, teismas numato atsakovei įpareigojimo įvykdymo terminą – per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą
Atsakovė prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.2 punktas neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 daliai, Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 42 punktui, Civilinio kodekso 4.84 str. 2 ir 3 dalims, LR Konstitucijos 94 str. 2 daliai, 120 str. 2 daliai.
LR civilinio kodekso 4 knygos V skyriaus IV skirsnio ir XIV skyriaus nuostatos reglamentuoja su bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusius teisinius santykius. Vyriausybės nutarimas detalizuoja su tokio turto administravimo vykdymu susijusias nuostatas. Civilinio kodekso 4.84 str. 1 dalis nustato, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o 2 dalis nustato, kad administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas. Administratorius administruoja turtą remdamasis šio kodekso 4.240 straipsniu. Civilinio kodekso 4.237 str. 1 dalis nustato asmenis, kurie gali būti turto administratoriais. Civilinio kodekso 4.238 str. 1 dalis nustato, kad turto administratorius turi teisę į atlyginimą, nustatytą administravimą nustatančiame akte, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymą administravimas yra nemokamas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Vyriausybės nutarimo 2.2 punkto nuostata, numatanti administracijos direktoriaus įsakymo dėl administratoriaus skyrimo turinį negali būti laikoma prieštaraujančia LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 42 punkto nuostatai ir LR Konstitucijos 120 str. 2 daliai, kurioje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Įstatymo leidėjas nustatė pakankamai detalų teisinį reguliavimą, susijusį su turto administravimu, todėl, sistemiškai aiškinant nurodytas teisės aktų nuostatas, matyti, kad įstatymo leidėjas Civilinio kodekso atitinkamose nuostatose nustatė ir administracinio akto turinį. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas matyti, kad Civilinis kodeksas, kai kuriais atvejais tiesiogiai, nustato administravimo akto turinį, turint omeny šiuos duomenis: asmuo, kuris yra skiriamas turto administratoriumi, administruotinas turtas, atlyginimas (mokestis) už turto administravimą. Visi minimi duomenys atsispindi ir Vyriausybės nutarimo 2.2 punkto nuostatoje, numatančioje, kad savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių turi būti nurodytas mokestis už administravimą. Iš nurodytų nuostatų galima daryti išvadą, kad Vyriausybė ginčijamo nutarimo 2.2 punkte nenustatė jokio konkuruojančio ar prieštaraujančio teisinio reguliavimo, o tik atkartojo Civiliniame kodekse įstatymo leidėjo nustatytas nuostatas ir konkretizavo administruojamą turtą apibūdinančius bei turto administratorių identifikuojančius duomenis. LR administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Nagrinėjamu atveju teismui nekilo abejonių dėl Vyriausybės nutarimo konstitucingumo, todėl nemato pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Atsakovės prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą atmestinas (LR ABTĮ 4 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,
nusprendė:
Patenkinti Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą.
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 2.2 punkto reikalavimus, ir nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2010-10-26 įsakyme Nr. 30-1929 „Dėl administracijos direktoriaus 2009-05-08 įsakymo Nr. 30-807 „Dėl UAB „Statybų fabrikas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.