Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E.R. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos Klaipėdos rajono policijos komisariatui dėl 2009 m. lapkričio 10 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-11-10 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucijos) nutarimu E.R. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 177 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda 400 litų bauda. Nutarime nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn E.R. patraukta už tai, kad 2009-09-18 apie 19 val. Klaipėdos raj., (duomenys neskelbtini) prie lauko virtuvės laikė indą su 1165 cm³ naminės degtinės ir tokiais veiksmais įvykdė pažeidimą, numatytą ATPK 177 str. 1 d. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pažeidimą įvykdė asmuo sulaukęs 65 metų amžiaus.

- panaikinti 2009-11-10 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

E.R. administracinėn atsakomybėn patraukta pagal ATPK 177 straipsnio 1 dalį, kuri numatyto administracinę atsakomybę už naminės degtinės, brogos arba kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar kitokį realizavimą, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamojo kodekso 212 straipsnio 3 dalis apibrėžia namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų sąvoką - tai namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 18 procentų.. Taigi iš aptarto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad ATPK 177 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtu pažeidimo dalyku gali būti pripažįstamas toks namų gamybos alkoholinis gėrimas jei jis pagamintas namudiniu būdu ir jo tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 18 procentų. Šiuo gi atveju, 2009-09-24 specialisto išvadoje Nr. 3866 (b.l.29) konstatuota, kad butelio, paimto iš E.R. turinys yra naminė degtinė, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 49,9%.

Iš administracinės bylos medžiagos, matyti, kad Institucija, 2009 m. lapkričio 10 d. priimdama nutarimą skirti administracinę nuobaudą pagal ATPK 177 straipsnio 1 dalį, vadovavosi 2009 m. lapkričio 6 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame nurodoma, kad E.R. indą su 1165 cm³ naminės degtinės laikė prie lauko virtuvės. Šios aplinkybės grindžiamos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l.15-16), kuriuose nurodyta, kad nuvykus prie E.R. ūkinių pastatų, ten sėdėję du asmenys teigė, jog atėjo pas E.R. pirkti bulvių. Tuo metu tarp sandėliukų, kuriais naudojasi E.R., pasigirdo triukšmas ir pamatė, kaip E.R. nueina į krūmus ir juose pasislėpė. Nuėjus į tą vietą iš kur E.R. išėjo, pamatė ant žemės padėtą 3 litrų talpą su 1 litru skysčio turinčio naminės degtinės kvapą. Teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojais pareigūnai S.B. ir L.G. nurodė, kad indą su skysčiu rado toje vietoje kur galimai buvo E.R., tačiau pačio fakto, kad ji būtų nešusi ar padėjusi minimą talpą su skysčiu nematė. Pati E.R. sulaikyta nebuvo, o pareigūnai tik matė kaip ji nuėjo į krūmus ir pasislėpė (tarnybinio pranešimo duomenys). Liudytojas S.B. nurodo, kad pažįsta E.R. dėl einamų tarnybinių pareigų,o liudytoja L.G. nurodė jog E.R. nepažinojo ir apibūdinti ar būtent E.R. buvo pastebėta prie ūkinių pastatų nurodyti negali. E.R. jos teigimu atpažino kartu su ja buvęs pareigūnas S.B.

E.R. tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigia kaltę ir nurodė, kad pareigūnams atliekant patikrinimą jos namie nebuvo, be to jos teigimu, pastatais prie kurių rasta naminė degtinė naudojasi daugelis daugiabučio namo gyventojų, todėl bet kas netrukdomai gali patekti į tą vietą ir padėti ten indą su namine degtine.

ATPK 256 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitos aplinkybės turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal šio straipsnio 2 dalį šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Taigi, įstatymas yra plačiai apibrėžęs įrodymų ratą, kuriais gali būti grindžiamas pažeidimas ir asmens kaltė dėl įvykdytojo teisės pažeidimo.

ATPK 268 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad dėl daiktų patikrinimo surašomas protokolas arba tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole arba administracinio sulaikymo protokole. ATPK 269 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daiktų patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas, paima šio kodekso 266 ir 268 straipsnyje numatytų organų pareigūnai. Paimti daiktai ir dokumentai iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo saugomi organų (pareigūnų), kuriems suteikta teisė paimti daiktus ir dokumentus, nustatytose vietose, o išnagrinėjus bylą, remiantis priimtu nutarimu (sprendimu), jie nustatyta tvarka konfiskuojami arba grąžinami teisėtam valdytojui, arba sunaikinami. Pagal ATPK 269 straipsnio 3 dalį daiktų ir dokumentų paėmimo atveju surašomas jų paėmimo protokolas arba tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo, asmens apžiūros, daiktų patikrinimo ar administracinio sulaikymo protokoluose

Būtent šioje byloje kyla aktualus klausimas ar surinktieji įrodymai yra pakankami pripažinti jog E.R. įvykdė jai inkriminuojamą teisės pažeidimą, ar pažeidimo objektas tinkamai paimtas ir tinkamai įforminta jo radimo ir paėmimo procedūra. Kaltinimas įvykdžius teisės pažeidimą ir pačio pažeidimo faktas grindžiamas tik policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir nėra jokių aukščiau aptartų procesinių dokumentų, patvirtinančių jog talpa su skysčiu, būdingu naminei degtinei paimta būtent iš E.R. ar rasta būtent E.R. priklausančioje patalpoje, šalia jos ir pan. Vienintelė aplinkybė, kuri siejama su E.R. yra tai, kad ji pastebėta toje vietoje kur rasta naminė degtinė ir naminė degtinė rasta prie pastatų, kuriais ji naudojasi. Tačiau tai negali būti teisiniu pagrindu administracinei atsakomybei atsirasti, kadangi talpa rasta bendrojo naudojimo teritorijoje ir nėra jokių procesinių dokumentų surašytų ją paimant, kuriais būtų galima susieti E.R. su rasta talpa ir joje esančiu skysčiu. Liudytojų teigimu pagal nustovėjusią daugiabučio namo gyventojų naudojimosi ūkiniais pastatais tvarką, talpa su skysčiu rasta būtent prie tų pastatų, kuriais naudojasi E.R. Tačiau šios aplinkybės negali būti teisiniu pagrindu E.R. traukti administracinėn atsakomybėn, kadangi šios aplinkybės susiejimas su rastu objektu yra daugiau hipotetinio pobūdžio ir nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis, kuriuos teismas galėtų vertinti kaip įrodymus, kuriais grindžiama asmens kaltė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (Žr. pvz.:Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N12-344/2004). Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N 9 – 62 – 677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N3-955/2007).

Taigi, iš aukščiau aptartų įrodymų visumos vertinimo teismas konstatuoja, kad E.R. inkriminuojama ATPK 177 straipsnio 1 dalyje numatyta veika grindžiama prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą. Todėl, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu 2009 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato nutarimas dėl E.R. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 177 straipsnio 1 dalį naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

E. R. skundą patenkinti.

2009 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N 446625, kuriuo E. R. paraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 177 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.