- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-15
- Bylos Nr.
- e2A-34-524/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05141-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj
- Ieškovas
- UAB ,,Bauleta“
- Atsakovas
- K. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės UAB ,,Bauleta“ ieškinį atsakovui K. M. dėl administravimo išlaidų priteisimo, ir ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-24 sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I . Ginčo esmė
Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 3 953,04 Eur dydžio žalos, susijusios su mažosios bendrijos „Fotografija iš oro“ administravimu, atlyginimą bei 3 633,15 Eur dydžio žalos, susijusius su mažosios bendrijos „Oro vizija“ administravimu, atlyginimą, iš viso 7 586,19 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, grąžinti ieškovei permokėtą 44 Eur žyminio mokesčio dalį. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 14 d. iškėlė mažajai bendrijai „Fotografija iš oro“ bankroto bylą, 2015 m. liepos 14 d. iškėlė mažajai bendrijai „Oro vizija“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Bauleta“. Atitinkamai Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 18 d. ir 2015 m. lapkričio 18 d. taikė supaprastintą bankroto procesą minėtoms įmonėms, o 2015 m. gruodžio 9 d. pripažino minėtas įmones bankrutavusiomis ir likviduojamomis dėl bankroto, bankroto procedūros laikotarpiui patvirtino kiekvienai įmonei 5000 Eur administravimo išlaidų sąmatą, kurią sudaro 3000 Eur užmokestis administratoriui bei 2000 Eur suma kitoms administravimo išlaidoms. Ieškovė bankroto procedūras vykdė savo lėšomis, nes bankrutavusios įmonės neturėjo jokio turto, kurį realizavus galėjo būti padengtos administravimo išlaidos. Minėtų įmonių direktoriumi buvo atsakovas. Atsakovas, būdamas įmonių vadovas, įmonėms nebegalint atsiskaityti su kreditoriais, turėjo pareigą nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonėms, tačiau atsakovas kreipėsi į teismą tik nebelikus bendrovių turto, iš kurio būtų galima atsiskaityti su įmonės kreditoriais bei apmokėti administravimo išlaidas. Tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip teisės aktuose įtvirtintų vadovo pareigų netinkamas vykdymas, dėl ko atsakovas privalo ieškovei atlyginti visą dėl netinkamo valdymo organo nario pareigų vykdymo kilusią žalą. Pažymėjo, kad nuo mažosios bendrijos „Fotografija iš oro“ bankroto bylos iškėlimo iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos kitų administravimo išlaidų suma buvo 1 103,04 Eur. Remiantis 2015 m. gruodžio 7 d. Garantinio fondo lėšų pervedimo sutartimi, mažajai bendrijai „Fotografija iš oro“ Garantinis fondas pervedė 150 Eur, dėl to ieškovei priteistina kitų administravimo išlaidų suma yra mažintina iki 953,04 Eur. Kitų 1103,04 Eur administravimo išlaidų sumą, neatskaičius Garantinio fondo ieškovei perverstų lėšų, sudaro: 953 Eur už buhalterines paslaugas, 62 Eur kanceliarinės ir pašto išlaidos, 88,04 Eur kitos išlaidos, kurias sudaro išlaidos už archyvo sutvarkymą, mokesčiai Registrų centrui, siuntų pristatymo išlaidos. Pasinaudojant Garantinio fondo perleistomis lėšomis buvo apmokėta VĮ Registrų centro PVM sąskaita faktūra Nr. 10261824-1 23,64 Eur sumai, sumokėtas banko sąskaitos tvarkymo mokestis – 1,74 Eur bei banko mokestis – 0,23 Eur, iš viso 25,61 Eur, taip pat dalis sumos už suteiktas buhalterines paslaugas – 124,39 Eur. Dalis kitų patirtų mažosios bendrijos „Fotografija iš oro“ administravimo išlaidų – 62,43 Eur – buvo apmokėta išimtinai ieškovės sąskaita, likusi kitų administravimo išlaidų suma – 890,61 Eur – iš viso liko neapmokėta. Bendra mažosios bendrijos „Fotografija iš oro“ administravimo išlaidų suma, įskaitant tiek atlyginimą administratoriui, tiek patirtas kitas administravimo išlaidas, yra 3 953,04 Eur. Taip pat nurodė, kad nuo nutarties iškelti mažajai bendrijai „Oro vizija“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos kitas mažosios bendrijos „Oro vizija“ administravimo išlaidas sudarė 1101,41 Eur. Bankroto proceso metu mažoji bendrija „Oro vizija“ gavo šias pajamas: 2015 m. gruodžio 2 d. Garantinio fondo lėšų pervedimo sutartimi mažajai bendrijai „Oro vizija“ buvo pervesta 300 Eur suma, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. rugsėjo 22 d. pervedė 84,13 Eur dydžio permoką, 2015 m. spalio 6 d. antstolis M. P. pervedė 44,13 Eur dydžio sumą, 2015 m. gruodžio 18 d. E. Š. pervedė 40 Eur dydžio sumą. Bendrai bankroto proceso metu mažoji bendrija „Oro vizija“ gavo 468,26 Eur. Kitas mažosios bendrijos „Oro vizija“ administravimo išlaidas sudaro 1101,41 Eur, t. y. 1000 Eur už buhalterines paslaugas, 101,41 Eur kitos išlaidos, t. y. išlaidos už archyvo sutvarkymą, mokesčiai Registrų centrui, siuntų pristatymo išlaidos. Dalis kitų išlaidų, t. y. 57,57 Eur, iš pradžių buvo padengta išimtinai ieškovės sąskaita, tačiau bankroto proceso metu gavus pajamų, minėtos lėšos buvo grąžintos administratoriui, taip pat buvo padengta dalis atlyginimo administratoriui, t. y. 366,85 Eur, o užmokestis už buhalterines paslaugas buvo iš viso nesumokėtas, dėl to administratoriui grąžintina bendra suma, lygi 3 633,15 Eur.Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad tiek mažajai bendrijai „Fotografija iš oro“, tiek ir mažajai bendrijai „Oro vizija“ buvo taikytas supaprastintas bankroto procesas, o taikant supaprastintą bankroto procesą kreditorių susirinkimai nešaukiami, jo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia teismas, todėl Kauno apygardos teismas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatas, įskaitant ir lėšas, skirtinas bankroto administratoriaus atlyginimui, įvertino bankroto procedūroms atlikti reikalingų lėšų dydį ir nustatė maksimalią sumą, reikalingą minėtų mažųjų bendrijų bankroto procedūroms atlikti. Administravimo lėšų panaudojimas ir pagrindimas yra fakto klausimas ir pareiga pagrįsti administravimo išlaidas tenka įmonės administratoriui. Nevisiškai sąžiningi ieškovės veiksmai, kadangi mažosios bendrijos „Fotografija iš oro“ likvidaciniame balanse mokėtinos sumos 2016 m. lapkričio 8 d. yra 10199,00 Eur, kai 2015 metais jos buvo 10 114,00 Eur, taigi mokėtinos sumos padidėjo tik 85,00 Eur, būtent suapvalinta 84,78 Eur suma, kuri aiškinamajame minėto balanso rašte įvardyta kaip patirtos administravimo išlaidos. Todėl yra visiškai neaišku, kodėl administratorius, patyręs 84,78 Eur administravimo išlaidų administruodamas mažąją bendriją „Fotografija iš oro“, papildomai dar gavęs lėšų iš Garantinio fondo, reiškia ieškinį dėl didesnės žalos atlyginimo. Ieškovė nesudarė mažosios bendrijos „Oro vizija“ likvidacinio balanso, todėl realių duomenų apie jos patirtas išlaidas šiuo metu nėra, tačiau turint omenyje tai, kad abi įmonės buvo itin panašios, darytina išvada, kad ieškovė panašių administravimo išlaidų turėjo patirti ir administruodama mažąją bendriją „Oro vizija“. 2016 m. rugpjūčio 3 d. mažoji bendrija „Fotografija iš oro“ iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atgavo kompiuterį „HYPER X Intel Core i7“ su jame sumontuotu standžiuoju disku WD10EFRX. 2016 m. lapkričio 8 d. prašyme dėl įmonės pabaigos nurodyta, kad minėtas kompiuteris buvo utilizuotas. Pažymėtina, kad tokio modelio kompiuteris su standžiuoju disku kainuoja apytikriai 3 000,00 Eur, todėl jį utilizuodamas administratorius nors ir vadovavosi savo pasiūlyta pardavimo tvarka, kurią patvirtino teismas, tačiau neveikė geriausiais kreditorių interesais bei nesiekė kuo pelningiau realizuoti turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-08-24 sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė ieškinį atmesti. Bylos dalį dėl 44 Eur permokėto žyminio mokesčio grąžinimo nusprendė nutraukti. 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui K. M. nuosavybės teise priklausančio 9 546,02 Eur vertės turto areštą, nusprendė palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Priteisė iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bauleta“ atsakovui K. M. 700,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi 2015 m. liepos 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. eB2-2031-153/2015 ir Nr. eB2-2030-153/2015, kuriose nustatytas prejudicinis faktas, kad „pareiškimas paduotas laikantis kreipimosi bankroto bylai iškelti tvarkos ir sąlygų, nustatytų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 ir 8 straipsniuose“. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovui neatsiranda speciali atsakomybė, o ieškovė neįgyja teisės į administravimo išlaidas, kurias patyrė bankroto proceso metu. Be to, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovui negali būti taikoma ir bendroji civilinė atsakomybė, nes ieškovė neįrodė vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. atsakovo nesavalaikio pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl MB „Fotografija iš oro“ ir MB „Oro vizija“ bankroto bylų iškėlimo, teismo buvo vertinamas tik įmonių nemokumas, tačiau nebuvo vertintos priežastys, privedusios mažąsias bendrijas prie bankroto, nevertinta, ar atsakovas, kaip šių mažųjų bendrijų vadovas, tinkamai vykdė jam teisės aktuose numatytus įsipareigojimus. Dėl to pirmosios instancijos teismas negalėjo daryti išvados, kad atsakovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylų mažosioms bendrijoms iškėlimo nepažeisdamas teisės aktuose numatytų reikalavimų. Ieškovė galimybę įvertinti bendrovės vadovo veiksmų teisėtumą įgijo tik įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, iki tol neturėjo teisinio pagrindo, kaip ir skųsti minėtos nutarties. Teigia, kad atsakovas, kaip mažųjų bendrijų „Fotografija iš oro“ bei „Oro vizija“ vadovas, turėjo pareigą nuolat domėtis mažųjų bendrijų finansine padėtimi ir paaiškėjus, jog mažosios bendrijos nebėra pajėgios atsiskaityti su kreditoriais, turėjo nedelsdamas kreiptis į teismą dėl bankroto bylų minėtoms mažosioms bendrijoms iškėlimo, tačiau šią pareigą vykdė netinkamai, t. y. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylų mažosioms bendrijoms iškėlimo tik praėjus beveik pusei metų nuo momento, kai sužinojo apie mažųjų bendrijų negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Toks atsakovo elgesys akivaizdžiai yra neteisėtas, todėl atsakovas, vadovaujantis ĮBĮ 10 str. 11 d., turi pareigą atlyginti administratoriui patirtas mažųjų bendrijų administravimo išlaidas. Tokiais savo veiksmais atsakovas padarė ieškovei žalos, todėl turi ją atlyginti.Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą su skundu nesutinka, prašo atmesti apeliacinį skundą. Palaiko pirmosios instancijos teismo poziciją, jog atsakovas pareiškimą padavė laikydamasis kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo tvarkos ir sąlygų, nustatytų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 ir 8 straipsniuose, todėl atsakovui neatsirado atsakomybė atsakyti administratorei už patirtas administravimo išlaidas. Pažymi, kad ieškovė neįrodė patirtų administravimo išlaidų, jų dydžio. Sutinka su tuo, kad ieškovė patyrė 85,84 Eur administravimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad jau nuo pat pradžių MB „Fotografija iš oro“ turto neturėjo, o MB „Oro vizija“ turto likvidumas / realumas neleidžia daryti išvados, kad būtent 2014-12-31 įmonė būtų galėjusi padengi bankroto administravimo išlaidas, ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp, jos nuomone, pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylų iškėlimo ir jos neva patirtos žalos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 14 d. nutartimi iškėlė mažosioms bendrijoms „Fotografija iš oro“ ir „Oro vizija“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Bauleta“. 2015 m. lapkričio 18 d. Kauno apygardos teismas bankrutuojančiai mažajai bendrijai „Fotografija iš oro“ taikė supaprastintą bankroto procesą, o 2015 m. gruodžio 9 d. pripažino bankrutuojančią mažąją bendriją „Fotografija iš oro“ bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, bankroto procedūros laikotarpiui patvirtino bankrutavusios mažosios bendrijos „Fotografija iš oro“ 5000 Eur administravimo išlaidų sąmatą, kurią sudaro 3000 Eur užmokestis administratoriui bei 2000 Eur kitos administravimo išlaidos. 2015 m. lapkričio 18 d. Kauno apygardos teismas bankrutuojančiai mažajai bendrijai „Oro vizija“ taikė supaprastintą bankroto procesą, o 2015 m. gruodžio 9 d. pripažino bankrutuojančią mažąją bendriją „Oro vizija“ bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, bankroto procedūros laikotarpiui patvirtino bankrutavusios mažosios bendrijos „Oro vizija“ 5000 Eur administravimo išlaidų sąmatą, kurią sudaro 3000 Eur užmokestis administratoriui bei 2000 Eur kitos administravimo išlaidos. Minėtų mažųjų bendrijų direktoriumi nuo 2014 m. spalio 28 d. buvo paskirtas atsakovas. Byloje kilo ginčas dėl administravimo išlaidų, atsiradusių vykstant bankroto procesui, atlyginimo. Ieškovė teigia, kad atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylų iškėlimo minėtoms bendrijoms, dėl to ieškovė nepagrįstai patyrė išlaidas, susijusias su bendrijų administravimu. Atsakovas teigia, kad ieškovė minėtos aplinkybės neįrodė, atsakovas laiku kreipėsi į teismą ir ieškovei jokios žalos nepadarė, todėl atlyginti išlaidų neprivalo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo minėtų veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas įvertintas Kauno apygardos teismo nutartimis, kuriomis bendrijoms iškeltos bankroto bylos, atsakovas savo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylų iškėlimo įvykdė laiku, todėl pagal ieškinį atsakyti neprivalo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
Dėl atsakovo atsakomybės
Įmonės dalyvio (savininko) atsakomybę reglamentuoja CK 2.50 str. 3 d., vadovo – CK 2.87 str. 7 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje BUAB ,,Panevėžio balsas“ v. UAB ,,Eksena“, byla Nr. 3K-3-244/2009). Įmonė įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 str. 1 d.); pirminė pareiga veikti bendrovės vardu (taigi, ir atstovauti bendrovei ir teisme vesti bylas jos vardu) tenka įmonės administracijos vadovui (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 10 d.). Įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turėtų atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., byla Nr. 3K-3-130/2011).Pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. įmonės vadovas bei savininkas (savininkai) turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 str. 4 p. (t. y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), t. y. įmonei tapus nemokiai. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, įstatymas kalba apie aplinkybių visumą: 1) įsipareigojimų nevykdymą, pasireiškiantį skolų nemokėjimu arba iš anksto apmokėtų darbų neatlikimu; 2) pradelstų įmonės įsipareigojimų santykį su įmonės turtu.Balanso duomenys yra vienas iš įrodymų, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl įmonės nemokumo būsenos, kaip ji apibrėžiama Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. Tačiau nustatyti momentą, kada įmonė tapo nemoki, yra svarbu, kai sprendžiama dėl pasekmių, kylančių iš tokio nemokumo, taikymo (šiuo atveju reikalaujama iš atsakovo žalos atlyginimo būtent dėl to, kad jis laiku neinicijavo įmonės bankroto), turi būti nustatyta, kada įmonės pradelstų (bet ne mokėtinų per vienerius metus) įsipareigojimų suma viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, taip pat – kada įmonė nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais, nebeatliko iš anksto apmokėtų darbų ir t. t.Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-2031-153/2015 2015-07-14 nutartyje, kuria iškėlė MB „Oro vizija“ bankroto bylą, nurodė, kad minėtos įmonės veikla 2014 m. buvo nuostolinga, įmonė turėjo 3809 Eur nuostolį, o 2015 metais iki gegužės 28 d. – 30 424 Eur nuostolį. MB „Oro vizija“ 2015-05-20 yra viešai paskelbusi kreditoriams, kad negali vykdyti įsipareigojimų.Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-2030-153/2015 2015-07-14 nutartyje, kuria iškėlė MB „Fotografija iš oro“ bankroto bylą, nurodė, kad minėtos įmonės veikla 2014 m. nebuvo nuostolinga, įmonė turėjo 414 Eur pelną, o 2015 metais iki gegužės 28 d. turėjo 9688 Eur nuostolį. MB „Fotografija iš oro“ 2015-05-20 yra viešai paskelbusi kreditoriams, kad negali vykdyti įsipareigojimų.Kaip teisingai nurodė apeliantė, Kauno apygardos teismas minėtomis nutartimis vertino įmonių mokumo klausimą, o ne įmonių vadovo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Dėl to pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais teismas konstatavo, kad minėtomis nutartimis Kauno apygardos teismas konstatavo atsakovo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, atmestini kaip nepagrįsti.Minėtose Kauno apygardos teismo civilinėse bylose pateikti duomenys apie įmonių finansinę padėtį patvirtina, kad abi minėtos įmonės jau 2014 m. veikė nuostolingai, nuostolių dydis augo, įmonių skoliniai įsipareigojimai jau 2014 metais aiškiai viršijo turėto turto vertę. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad jau 2014 metais minėtų įmonių vadovas (atsakovas) turėjo spręsti klausimą dėl bankroto bylų iškėlimo įmonėms, bet to nedarė, dėl to Kauno apygardos teismo nutartimis buvo nutarta dėl įmonių nemokumo. Aplinkybė, kad įmonių nemokumas buvo nustatytas tik Kauno apygardos teismo 2015-07-14 nutartimis, nereiškia, kad įmonės tapo nemokios tik 2015 metais. Priešingai, visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad jau 2014 metais įmonės buvo nemokios ir pareiga kreiptis dėl bankroto bylų iškėlimo vadovui kilo dar 2014 metais. Minėta, kad tokios pareigos atsakovas, kaip įmonių vadovas, neįvykdė. Pateikus pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, prasideda pradinė ir privaloma civilinės bylos iškėlimo stadija, be kurios neįmanoma pradėti kitų proceso stadijų. Bankroto bylai iškelti reikalingi du savarankiški procesiniai veiksmai: 1) priimti rezoliuciją dėl pareiškimo priėmimo; 2) priimti nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Tik esant abiem procesiniams veiksmams, pripažintina, kad bankroto byla iškelta. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas patikrina, ar buvo laikytasi kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų. Išskirtinos šios kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygos: pirma, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo privalo pateikti tokią teisę turintis subjektas; antra, pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo turinys ir forma turi atitikti bendruosius ieškinio turiniui (CPK 135 straipsnis) ir procesiniams dokumentams (CPK 111 straipsnis) keliamus reikalavimus bei ĮBĮ nustatytus specialius reikalavimus, trečia, pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo turi atitikti specifinius ĮBĮ nustatytus pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindus (ĮBĮ 4 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai šių įstatymo nuostatų konstatavimą nutartyse dėl bankroto bylų iškėlimo aiškino kaip prejudicinę reikšmę turinčią aplinkybę CPK 182 str. 2d. prasme šioje byloje kaip įrodančią teisėtus buvusio įmonės vadovo veiksmus. Įmonės vadovo bankroto bylos inicijavimas yra viena iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, kuri turi atitikti Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 8 str. reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismas klaidingai šį veiksmą sutapatino su atsakovo veiksmų teisėtumu dėl tokio kreipimosi laiku. Šios bylos įrodinėjimo dalykas yra atsakovo veiksmų teisėtumas – jo kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laiku, t. y., tada kai ieškovo administruotų įmonių turtinė padėtis leistų atsiskaityti su kreditoriais (administratoriumi). Bankroto bylos iškėlimo stadija negali būti tapatinama su buvusio įmonės vadovo veiksmų teisėtumu, nes iš esmės bylos iškėlimas yra reglamentuojamas procesinės teisės normomis, o įmonės vadovo civilinė atsakomybė bankroto bylos iškėlimo stadijoje yra netiriama, nes net toks reikalavimas nėra formuluojamas teismui ir reglamentuojama materialinėmis teisės normomis.Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 3 dalis nustato, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro administratoriaus atlyginimas ir kitos išlaidos, skirtos administratoriaus patiriamoms išlaidoms, vykdant bankroto procedūras, apmokėti.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tiek tais atvejais, kai bankroto administratorius yra fizinis asmuo, tiek tais atvejais, kai juo paskiriamas juridinis asmuo, susiklosto administratoriaus ir administruojamos įmonės pavedimo teisiniai santykiai. Administratorius, kuris yra fizinis ar juridinis asmuo, yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Dėl to atlyginimo administratoriui mokėjimas yra civilinių teisinių santykių pagrindu mokamas atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis UAB „Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010). Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą dėl to, jog apmokėjo savo lėšomis administravimo išlaidas. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, bankroto byloje administratoriaus apmokėtos administravimo išlaidos gali būti vertinamos kaip įmonės vadovo ar kitų asmenų administratoriui padaryta žala. Administratorius turėjo galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turėjo galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti ĮBĮ nustatyta tvarka. Kadangi įmonė turto neturėjo, įmonės bankroto procedūros buvo vykdomos iš bankroto administratoriaus lėšų, todėl administravimo išlaidas turi atlyginti įmonės vadovas dėl to, kad šis įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos jai iškėlimo (ĮBĮ 10 straipsnio 11 punktas).Konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus – jis laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylų įmonėms iškėlimo – jo kaltė preziumuojama. Tuo tarpu akivaizdus ir atsakovo veiksmų ir administratoriui padarytos žalos priežastinis ryšis. Minėta, kad ieškovė patyrė žalą dėl to, jog apmokėjo savo lėšomis administravimo išlaidas. Taigi, atsakovo atsakomybė pagrįsta tiek ĮBĮ nustatytu teisiniu reglamentavimu, tiek bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais.
Dėl administravimo išlaidų dydžio
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 3 dalis nustato, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro administratoriaus atlyginimas ir kitos išlaidos, skirtos apmokėti administratoriaus patiriamas išlaidas, vykdant bankroto procedūras. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tiek tais atvejais, kai bankroto administratorius yra fizinis asmuo, tiek tais atvejais, kai juo paskiriamas juridinis asmuo, susiklosto administratoriaus ir administruojamos įmonės pavedimo, ne darbo teisiniai santykiai. Administratorius, kuris yra fizinis ar juridinis asmuo, yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Dėl to atlyginimo administratoriui mokėjimas yra ne atlyginimas darbo teisinių santykių prasme, o civilinių teisinių santykių pagrindu mokamas atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis UAB „Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010). Administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, taip pat į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog administratoriaus atlyginimo dydis priklauso nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo, todėl jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą. Objektyviais kriterijais nepagrįsto atlyginimo administratoriui nustatymas pažeistų kreditorių teises, jei būtų nustatytas per didelis atlyginimas, arba administratoriaus teises, jei jis būtų nustatytas per mažas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-723/2011).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abiejų įmonių administravimo išlaidų sąmatos sudarė po 5 000 Eur, iš kurių 3 000 Eur – užmokestis administratoriui bei 2 000 Eur – kitos administravimo išlaidos. Minėtas sąmatas tvirtino teismas. Taigi, ieškovė pagrįstai teigė, kad turi teisę į 10 000 Eur (sudėjus abiejų sąmatų sumas) sumą. Ieškovė nurodė, kad bendra neatlygintų administravimo išlaidų suma sudarė 7 586,19 Eur. Ieškovė nurodė ir atitinkamais rašytiniais įrodymais pagrindė, kad iš Garantinio fondo ir kitų šaltinių (VSDFV, antstolio ir kt.) padengė tik dalį jai teismo patvirtintų administravimo išlaidų. Atsakovo teigimu, dalis išlaidas pagrindžiančių dokumentų galbūt yra suklastota, tačiau nesant duomenų apie minėtų aplinkybių pagrįstumą (pvz., apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo būtų pripažinti atsakovo nurodytų asmenų nusikalstami veiksmai, klastojant atitinkamus dokumentus), teismas neturi pagrindo spręsti dėl įrodymų neteisėtumo (CPK 184 str.). Atsakovui įstatymo nustatyta tvarka nepaneigus minėtų ieškovės teismui pateiktų įrodymų, minėtos aplinkybės dėl patirtų administravimo išlaidų pagrįstumo laikytinos įrodytomis (CPK 178 str.).Visuma nustatytų ir įvertintų faktinių bylos aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktas aplinkybes, netinkamai taikė įmonės vadovo atsakomybę bankroto procese ir apskritai asmens (vadovo) civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, jis naikintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).Ieškovė sumokėjo 171 Eur už ieškinį ir 171 Eur už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą patenkinus, nusprendus panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinus, minėtos išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d., 3d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-24 sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo K. M. 3 953,04 Eur dydžio žalos, susijusios su mažosios bendrijos „Fotografija iš oro“ administravimu, ir 3 633,15 Eur dydžio žalos, susijusios su mažosios bendrijos „Oro vizija“ administravimu, atlyginimą, iš viso 7 586,19 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7 586,19 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-04-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 171 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas teikiant ieškinį, ieškovei UAB ,,Bauleta“.
Priteisti iš atsakovo K. M. 171 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas teikiant apeliacinį skundą, ieškovei UAB ,,Bauleta“
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.