Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš tei­sė­jų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pranešėjo ir pirmininko) ir Valdo Vituns­ko,

civilinio atsakovo UAB ?(duomenys neskelbtini)? atstovui advokatui Arvydui Martinkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB ?(duomenys neskelbtini)? atstovo advokato Arvydo Martinkevičiaus, nukentėjusiojo D. M. ir nuteistojo A. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teis­mo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo

A. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas A. D. atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimą dirbti arba registruotis ir būti registruotam darbo bir­žoje.

S. N. pripažintas kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 MGL, t. y. 1 129,50 Eur dydžio bauda bei nustatytas 2 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas.

Civilinės ieškovės D. M. ieškinys dalyje dėl 30 000 Eur neturtinės ir 1 792,63 Eur turtinės žalos priteisimo atmestas.

Civilinės ieškovės K. M. ieškinys dalyje dėl 50 000 Eur neturtinės žalos pri­tei­simo atmestas.

Civilinės ieškovės A. M. ieškinys dalyje dėl 20 000 Eur neturtinės žalos pri­tei­simo tenkintas iš dalies ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. M. priteista 10 000 Eur netur­ti­nei žalai atlyginti. Likusioje dalyje A. M. civilinis ieškinys atmestas.

Civilinio ieškovo D. M. ieškinys dalyje dėl 20 000 Eur neturtinės ir 2 540 Eur turtinės žalos priteisimo tenkintas iš dalies ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ D. M. priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje D. M. civilinis ieškinys atmestas.

Iš A. D. ir S. N. D. M. naudai priteista po 450 Eur proceso išlaidų, A. M. naudai po 300 Eur proceso išlaidų, D. M. naudai po 550 Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. D. nuteistas už tai, kad būdamas UAB “(duomenys neskelbtini)“ ekskavatorininku, pagal 2015 m. balandžio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodymą dėl darbų elektros įren­gi­niuo­se Nr. (duomenys neskelbtini), vykdydamas 2014 m. gruodžio 29 d. rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąlygas atlikti 10kV įtampos oro linijos neizoliuotų laidų keitimą izoliuotais lai­dais (duomenys neskelbtini), tarp atramų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 27 d. apie 10.50 val. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ elek­tro­mon­te­riui G. M., naginėmis įlipus į atra­mą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atlaisvinant laidus nuo izoliatorių, pastatęs ekskavatorių „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie atramos Nr. (duomenys neskelbtini), sumontavo ant galinio rato laidų vy­nio­jimo būgną, atitempė neizoliuotą laidą, kurį pritvirtino prie šio būgno ir savavališkai, nega­vęs leidimo ir neįsitikinęs, kad atramose visi laidai atlaisvinti, neįsitikinęs, kad dar­bai atliekami savalaikiai ir saugiai, ekskavatoriumi patempė laidą, kai atramoje Nr. (duomenys neskelbtini) šis laidas buvo neatlaisvintas, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų sau­gos ir sveikatos įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini), priimto 2003-07-01 (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 33 straipsnio 1 dalies reikalavimus: „Kiekvieno darbuotojo pa­rei­ga yra vykdyti įmonės dar­buo­tojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reika­lavi­mus ir darbuotojų saugos ir svei­katos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie su­pažindinti ir apmokyti juos vyk­dyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui ats­tovaujančio asmens duo­tais nurodymais“, ko pasėkoje atrama Nr. (duomenys neskelbtini), veikiama lai­do tempimo jėgos, lūžo ir krito su joje buvusiu G. M. ant žemės, dėl ko G. M. pa­darytos kraujosruvos pa­kaušio minkštuosiuose audiniuose ir dešiniame smilkininiame raumenyje, pakauš­kau­lio ir kaukolės pamato vidurinės duobės kaulų linijiniai lūžimai, abie­jų ausų būgnelių ply­šimai, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dan­ga­lu abejose galvos sme­genų pakaušinėse skiltyse ir abejuose smegenų pusrutuliuose, krau­josruvos galvos sme­genų tilte, poodinės kraujosruvos krūtinėje, odos nubrozdinimai dešiniame žaste ir de­šinėje alkūnėje, atviras dešinio blauzdikaulio vidinio kulkšnelio išni­rimas, abiejų plau­čių sumušimas, kas komplikavosi plaučių aspiracija krauju, ir nuo šių sužalojimų G. M. įvykio vietoje mirė, tokiais savo veiksmais dėl neatsargumo atėmė gyvybę G. M.

2. S. N., nuteistas už tai, kad būdamas darbdavio įgaliotas asmuo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2015 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtas darbų vadovu ir atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą, pagal 2014 m. gruodžio 29 d. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant 10kV įtampos oro lini­jos neizoliuotų laidų kei­ti­mą izoliuotais laidais (duomenys neskelbtini), tarp atramų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), netinkamai organizavo darbus, nevykdė jų kontrolės, neva­do­vavo darbams, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įsta­ty­mo Nr. IX-1672, pri­im­to 2003 m. liepos 1 d. (Žin., 2003, Nr. 70-3170), 11 straipsnio 1 da­lies reikalavimus: „Darb­da­vio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais“, 27 straipsnio 1 da­lies reikalavimus: „Darbdavys nega­li reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą“, Saugos eksploatuojant elek­tros įrenginius taisyklių, patvirtintų LR energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsa­ky­mu Nr. 1-100 (Žin., 2010, Nr.39-1878) 26 punk­to reikalavimus: „Darbų vadovas or­ga­ni­zuoja elektros įrenginių eksploatavimo dar­bus. <…> Darbų vadovas atsako už nurodyme ar pavedime nustatytų organizacinių ir techninių priemonių tinkamumą bei pakan­ka­mu­mą saugiam darbui atlikti, už atsakingų asmenų ir brigados narių paskyrimą, pakankamą jų kvalifikaciją ir brigados kiekybinę sudėtį. Dirbant pagal nurodymus ar pavedimus, dar­bų vadovas instruktuoja darbų vyk­dy­toją“, 131 punkto reikalavimus: “Atramos, kurios darbo metu gali turėti vienpusį tempimą, kuriam jos nėra apskaičiuotos, prieš dar­bų pradžią turi būti sutvirtintos“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų saugos ir sveikatos įva­di-nės instrukcijos (3. Darbdavio pareigos ir teisės ga­ran­tuojant darbuotojams saugias ir svei­kas darbo sąlygas) 3.1. papunkčio reikalavimus: „Už­tiktina, kad įmonės statiniai, ku­riuose įrengtos darbo vietos, darbo vietos, darbo prie­monės, darbo aplinka atitiktų dar­buo­tojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus rei­kalavimus“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Elek­tros darbų vadovo pareigybių aprašymo, patvirtinto 2014 m. kovo 14 d. generalinio di­rek­toriaus, 2.7 p. reikalavimus: “organizuoti elektros monta­vi­mo darbų atlikimą laikantis darbų vykdymo projekto, statybos normų ir taisyklių, tech­ni­nių reglamentų, respub­li­ki­nių statybos normų, galiojančių normatyvų ir reika­lavimų“; 2.11 punkto reikalavimus: „pra­vesti saugos ir sveikatos instruktažus darbo vietose, ins­truk­tuoti apie pasikeitusias darbo sąlygas“, 2.12 punkto: „kontroliuoti, kad objekte būtų laikomasi saugos ir svei­ka­tos, sanitarijos ir priešgaisrinės saugos taisyklių. Prireikus ša­lin­ti pažeidimus“, 4.1 punk­to reikalavimus: „Elektros darbų vadovas atsako už:“..4.1.3. sau­gos ir sveikatos, prieš­gais­rinės saugos, sanitarijos, įmonės vidaus tvarkos taisyklių rei­ka­lavimų laikymąsi“, nekontroliavo ir neužtikrino darbuotojų veiksmų, kad darbai būtų atliekami savalaikiai ir sau­giai, netinkamai atliko instruktavimą bei 2015 m. balandžio 26 d. nurodyme dėl dar­bų elektros įrenginiuose Nr. (duomenys neskelbtini) nedavė aiškaus nurodymo darbų vykdytojui V. R. kontroliuoti, kad dirbant atramos nebūtų tempiamos vien­pusiu tempimu, ko­ordinuoti ir kontroliuoti darbuotojų, ypatingai ekskavatorininko veiksmus, kad šie nekenk­tų kitų darbuotojų saugumui, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, t. y. 2015 m. balandžio 27 d., apie 10.50 val., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ elek­tro­monteriui G. M., naginėmis įlipus į atramą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atlaisvinant laidus nuo izoliatorių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektromonteris - traktorininkas A. D., pastatęs ekskavatorių „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie atra­mos Nr. (duomenys neskelbtini), sumontavo ant galinio rato būgną, atitempė neizoliuotą laidą, kurį pri­tvir­tino prie būgno, ir negavęs nurodymo, ekskavatoriumi patempė laidą, kai atramoje Nr. (duomenys neskelbtini) vienas laidas dar buvo neatlaisvintas, ko pasėkoje atrama Nr. (duomenys neskelbtini), vei­kia­ma laido tempimo jėgos lūžo ir krito su joje buvusiu G. M. ant žemės, G. M. padarant kraujosruvas pakaušio minkš­tuo­siuose audiniuose ir dešiniame smilkininiame raumenyje, pakauškaulio ir kaukolės pa­mato vidurinės duobės kaulų linijinius lūžimus, abiejų ausų būgnelių plyšimus, kraujo iš­si­liejimą po galvos smegenų voratinkliniu dan­galu abiejose galvos smegenų pakaušinėse skiltyse ir abiejuose smegenų pusrutuliuose, krau­josruvas galvos smegenų tilte, poodines kraujosruvas krūtinėje, odos nubrozdinimus dešiniame žaste ir dešinėje alkūnėje, atvirą dešinio blauzdikaulio vidinio kulkšnelio išni­ri­mą, abiejų plaučių sumušimą, kas kom­pli­kavosi plaučių aspiracija krauju, ir nuo šių sužalojimų G. M. įvykio vietoje mirė.

3. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismas sprendė, jog byloje sutrinktų ir iša­na­li­zuotų įrodymų visuma patvirtina, kad pasitvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės dėl to, kad A. D. sumontavęs ant galinio traktoriaus rato laidų vyniojimo būgną, ati­tem­pęs laidą ir pritvirtinęs prie šio būgno, žinodamas kad laido tempimas su būgnu nega­vus komandos yra kategoriškai draudžiamas, nesivadovavo nei savo žiniomis, nei darb­davio duotais nurodymais, ir savavališkai, negavęs leidimo, neįsitikinęs, kad atramose visi laidai atlaisvinti, neįsitikinęs, kad darbai atliekami savalaikiai ir saugiai, ekska­va­toriumi patempė laidą, ko pasėkoje atrama veikiama laido tempimo jėgos lūžo ir krito su joje buvusiu G. M. ant žemės, dėl ko G. M. įvykio vietoje mirė.

4. Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Arvydas Martinkevičius apelia­ci­niame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 18 d. nuosprendį dalyje dėl A. M. ir D. M. civilinių ieškinių tenkinimo ir sumažinti neturtinei žalai atlyginti priteistas sumas.

4.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje spręsdamas civilinių ieškinių tenkinimo klausimą netinkamai įvertino įstatyme nu­ma­tytas aplinkybes, turinčias reikšmės neturinės žalos dydžio nustatymui, t. y. paties žuvusiojo didelis neatsargumas, taip pat dalies žalos atlyginimas iki nuos­pren­džio priėmimo, nedetalizuotas ir nediferencijuotas civilinių ieškovų prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis.

4.2. Skunde pažymima, kad apylinkės teismas konstatavo, kad žuvusiojo elgesys (darbo vietoje buvo neblaivus ir netinkamai buvo užsidėjęs šalmą (neužsisegęs)) buvo tie­sio­giniame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis, t. y. mirtimi. Teismas per pusę su­ma­žinęs civilinių ieškovų A. M. ir D. M. prašomos priteisti netur­ti­nės žalos dydį nepagrįstai padarė išvadą, kad toks neturtinės žalos dydžių įverti­ni­mas ati­tinka tiek nukentėjusiųjų, tiek ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skir­tin­gų in­te­re­sų pusiausvyrą, kadangi tai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms bei išva­doms dėl paties žuvusiojo veiksmų.

4.3. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo priteisti neturti­nės žalos dydžiai neatitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos prak­ti­kos. Nors teismų praktikoje ir pabrėžiama, kad neturtinės žalos dydis yra nusta­to­mas pagal bylai reikšmingų ap­lin­kybių visumą, t. y. teismo sprendime turi būti apsvarstyti ar­gu­mentai, dėl kurių nus­tatomas neturtinės žalos dydis yra didesnis arba mažesnis. Apylinkės teismo A. M. ir D. M. priteistos netur­tinės žalos sumos yra akivaizdžiai per di­delės. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-460-507?2016 nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvusiojo vaikams ir sutuoktinei buvo priteista po 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Teismas vi­siš­kai nemotyvavo, kodėl esant iš esmės analogiškai situacijai nelaimingo atsitikimo darbe metu žu­vu­sio­jo tėvams priteisė dvigubai didesnes netur­ti­nės žalos atlyginimo sumas. Nus­ta­ty­damas priteisiamos neturtinės žalos dydį teismas turėjo įvertinti ir tą aplinkybę, kad dėl įvykio kilusi turtinė žala yra atlyginta, o neturtinės žalos atly­ginta žymi dalis (K. M. 17 971,50 eurų, D. M. 5 990,50 eurų).

4.4. Skunde taip pat pabrėžiama, kad nors apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir įvertino tarp nukentėjusiųjų ir žuvusiojo buvusius glaud­žius ryšius ir patirtą netekties skausmą, tačiau neindividualizavo ir nedi­fe­ren­cijavo civilinių ieškovų prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio priklausomai nuo kiek­vieno iš nukentėjusiųjų patirtos netekties ir dvasinių išgyvenimų, kas duoda pagrindo abejoti priteistų neturtinės žalos atlyginimo dydžių pagrįstumu.

5. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. M. apeliaciniame skunde prašo pa­keis­ti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 16 d. nuosprendį dalyje dėl jam priteistos neturtinės žalos dydžio ir priteisti iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

5.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo D. M. yra nepagrįstas ir prieštaraujantis teismų praktikai. Ape­lianto prašyta priteisti už sūnaus žūtį 20 000 eurų suma yra adekvati ir pagrįsta, ati­tin­kanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Apylinkės teismas turėjo tinkamai įvertinti, kad staigi ir netikėta sūnaus mirtis sukėlė nukentėjusiajam D. M. itin sunkius ir skausmingus dvasinius išgyve­ni­mus, emocinius sukrė­timus ir skaudžiai paveikė nukentėjusiojo gy­ve­nimą, kadangi su žuvusiu sūnumi jį siejo tvirtas emocinis ryšys, artimi ir šilti san­tykiai. Sūnus iki 40 metų gyveno kartu su nukentėjusiuoju, kai vedė liko gyventi tame pa­čia­me mieste ir nukentėjusysis su sūnumi bendraudavo kiekvieną dieną, sūnus teikė jam visokeriopą pagalbą. Po sū­naus mirties pašlijo nukentėjusiojo sveikata, iki šiol negali susitaikyti su jo netek­ti­mi, o patirtų išgyvenimų pasekmes jaus visą likusį savo gyvenimą.

5.2. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo išvada, kad žuvusiojo G. M. nus­ta­ty­tas neblaivumas ir taip pat neva netinkamai užsidėtas šalmas nelai­min­go atsitikimo metu buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nelaimingo įvy­kio priežastimis ir tokie darbų saugos reikalavimų pažeidimai rodo itin didelį žuvu­sio­jo neatsargumą, sudariusį prielaidas sunkioms pasekmėms. Teismas šiuo atveju nustatydamas tiesio­gi­nį priežastinį ryšį nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje pa­brė­žiama, kad prie­žastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors at­lik­ti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai fak­ti­nei situacijai jo elgesys prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai su­kel­da­mas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Prie­žastinis ryšys šioje by­lo­je yra įrodytas. Nelaimingas atsitikimas darbe, kurio pa­sė­koje žuvo nuken­tė­ju­sio­jo sūnus, įvyko dėl neteisėtų ir nusikalstamų nuteistųjų veiks­mų. Žuvusiojo neblai­vu­mas neturėjo įtakos jo elgesiui, atliekamam dar­bui, niekas net neįtarė, kad jis ga­lėjo būti neblaivus. Todėl ši aplinkybė teismo negalėjo būti pripažinta pakankamai susijusi su kilusiais pa­da­ri­niais bei vertinama kaip prisidėjusi prie sąlygų kilti sunkiems padariniams sudarymo. Dėl aplinkybės, kad žuvusysis dėvėjo neužsegtą šalmą, pažymima, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad iki kol lūžo atrama G. M. dėvėjo neužsegtą šalmą. Taigi, priešingai nei konstatavo teismas, byloje nėra įrodyta, kad buvo didelis žu­vusiojo G. M. neatsargumas ir neva jo darbų saugos reikalavimų pažeidimai turėjo įtakos sunkiems padariniams.

6. Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylin­kės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 16 d. nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 132 straipsnio 1 dalį ir jį išteisinti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apy­lin­kės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas tinkamai neįvertinus bylos fak­tinių aplinkybių ir remiantis prielaidomis. Įstatymas pabrėžia, kad teismo spren­dimas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrody­mais, negin­či­jamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę ir betarpiškai išnagrinėtais tei­sia­majame posė­dyje. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nag­ri­nėjant teisme nebuvo surinkta tiesioginių ir objektyvių bei neginčytinų įrodymų dėl ape­lianto kaltės padarius nusikalstamą veiką.

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Arvydas Martinkevičius UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą prašė tenkinti, nu­ken­tėjusiojo ir civilinio ieškovo skundą prašė atmesti, nuteistojo skundą prašė tenkinti. Nu­kentėjusiojo atstovė prašė nukentėjusiojo skundą tenkinti. Nuteistojo gynėjas prašė A. D. skundą tenkinti. Pro­ku­rorė prašė nuteistojo skundą atmesti, nuken­tėjusiojo skundą palaikė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)? atstovo advokato Arvydo Martinkevičiaus, nuken­tė­jusiojo D. M. ir nuteistojo A. D. apeliaciniai skundai atme­tami.

Motyvuojamoji dalis

Dėl neatsargaus gyvybės atėmimo (BK 132 straipsnis)

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, tei­gia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įsta­ty­mą, neat­si­žvel­gė į faktines bylos aplinkybes ir kad teismo išvados padarytos netinkamai įver­tinus iš­tir­tus įrodymus. Patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, teisėjų kolegija kons­tatuoja, kad apelianto teiginiai bei juos pagrindžiantys apeliaciniame skunde nuro­do­mi argu­men­tai nepagrįsti, jais remiantis naikinti teismo nuosprendžio nėra teisinio pagrindo.

10. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisia­ma­jame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pa­grindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, duomenų pripa­žinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nebuvo surinkta nuteistojo kaltę pagrindžiančių parodymų, taip pat nebuvo pašalinti ir byloje esantys prieštaravimai. Atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių prieštaravimų, kurie byloje nebuvo pašalinti. Kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi ne prielaidomis, o įrodymų visuma.

12. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamąjį nuosprendį, įvertino įvykio vie­to­je ir byloje esančios fotonuotraukose užfiksuotus duomenis, darbo inspekcijos pateik­tas išvadas, specialisto išvadas ir liudytojo J. R. parodymus, kuris parodė, jog stul­po lūžio pjūvis buvo įstrižas – sukimo. Stulpas buvo veikiamas vienpusiai. Žmogus sė­dė­damas viršūnėje daugiau galėjo sukelti lenkimą nei sukimą. Specialistė J. R. taip pat parodė, kad nei žmogaus jėga, nei žmogaus svoris negalėjo taip paveikti stulpo, kuris turi keturias armatūras ir yra įkastas į žemę du metrus. Lietuvos teismo ekspertizės cen­tro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo prie­žastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad laidas buvo pradėtas tempti, neatlaisvinus jo nuo atramos tuo metu, kai G. M. dirbo šioje atramoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekami darbai neatitiko Technologinės kortelės (duomenys neskelbtini) 5p. reikalavimų, kad prieš laidų keitimą tarpinėse atramose privaloma atrišti laidus nuo izoliatorių. Specialistas A. B. parodė, jog laidas, kuris buvo neatlaisvintas ant atramos Nr. 62, buvo su aiškiais vyniojimo ant mechanizmo požymiais. Traktorininkas buvo pasišalinęs iš įvykio vietos. Specialistui įstrigo, kad buvo požymiai kad laidas buvo vyniotas, kad tam buvo naudotas traktorius.

13. Taigi, bylos duomenys patvirtina, jog lūžusioje atramoje iki įvykio buvo neatlaisvintas vienas laidas. Laido galas jau buvo užvyniotas ant būgnų, nors R. M. vis dar buvo ant atramos nepabaigęs darbo. Nors A. D. ikiteisminio tyrimo pradžioje neigė, kad laidas buvo užvyniotas ant būgnų, vėlesnėse apklausose nurodė, kad vis dėlto laidas buvo užvyniotas, tačiau kategoriškai neigė bet kokį tempimą, šie jo parodymai buvo pa­neigti byloje surinktais ir šios nutarties 12 punkte išvardintais įrodymais. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtų specialistų išvadas, betoninė atrama lūžo ir virto traktoriaus kryptimi dėl laido patempimo didesne jėga nei žmogaus jėga, taip mirtinai sužalodama nuken­tė­ju­sįjį. Pažymėtina ir tai, kad atsižvelgus į nuteistojo darbo patirtį, vykdomų darbų me­cha­nizmas ir eiga jam turėjo būti gerai žinomi.

14. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. D., sumontavęs ant galinio traktoriaus rato laido vyniojimo būgną, atitempęs laidą ir pritvirtinęs prie šio būgno, žinodamas, kad laido tempimas su būgnu negavus komandos yra kategoriškai drau­džiamas, nesivadovavo savo žiniomis, darbdavio duotais nurodymais ir negavęs lei­di­mo, neįsitikinęs, kad atramoje visi laidai atlaisvinti, traktoriumi patempė laidą, dėl ko atrama lūžo ir krito kartu su joje buvusiu G. M..

15. Indi­vi­dua­lizuodamas ir skirdamas A. D. bausmę už jam inkri­mi­nuo­tą nusi­kals­ta­mą veiką apylinkės teismas nepa­žeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straips­nyje, tin­ka­mai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, at­si­žvelgė į pa­da­ry­to nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę leng­vi­nančių ir sun­kinančių aplinkybių nebuvimą, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl baus­mės paskir­ties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dy­džio bausmę.

16. Remdamasi anksčiau išdėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje dalyje nėra pagrindo naikinti Kau­no apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendį ir A. D. išteisinti, kaip to pra­šo­ma apeliaciniame skunde. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam nepri­im­ti­nos teis­mo išvados dėl įrodymų ver­tinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teis­mas pri­ė­mė kitokį sprendimą, nei ti­kė­josi apeliantas, nesant baudžiamojo proceso pažeidimų, sa­vaime nėra pagrindas teigti, kad teis­mas netin­kamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teis­mo sprendimą.

Dėl civilinių ieškinių

17. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visu­mą. Tai reiškia, kad teis­mo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nu­ro­dy­mo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę kon­krečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nusta­to­mas va­dovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nus­ta­tytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kom­pen­savimas yra sąlyginio pobūdžio. Pi­ni­gine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kom­pen­suoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasek­mes. Neturtinės ža­los aps­kaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismai, nus­ta­ty­dami konkretų netur­ti­nės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į anksčiau nurodytus kriterijus, bet ir į kitas reikš­mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir ar­gu­mentuotai pagrįsti tokių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti šių kri­terijų visumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-118/2013).

18. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias ver­tybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja prin­cipas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abe­jo­ti tuo, kad nuken­tė­jusieji dėl artimojo laidotuvių patyrė turtinę žalą, ją pagrindė ra­šy­ti­niais įrodymais. Taip pat nėra pa­grindo abejoti tuo, kad dėl sūnaus netekties D. M. patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl teisingai prašė priteisti jam netur­tinę žalą.

19. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog tėvų ir jų žuvusio sūnaus santykiai buvo pakankamai artimi, nes pats žuvusysis ilgą laiką gyveno kartu su tėvais, o vėliau sukūręs šeimą liko gyventi tame pačiame mieste. Nukentėjusiųjų parodymai patvirtino, kad sūnus su jais intensyviai bendraudavo, padėdavo jiems. Teisėjų kolegija pritaria pir­mo­sios instancijos teismo išvadai, jog G. M. netikėta mirtis jo tėvams sukėlė dva­si­nį sukrėtimą ir skausmą, didelius emocinius ir dvasinius išgyvenimus, taip pat negrįž­ta­mai buvo prarastas ir sūnaus rūpestis tėvais bei jo parama. Ir priešingai nei teigiama, UAB „I.“ atstovo skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog žuvusysis darbo vietoje buvo neblaivus, taip pat netinkamai dėvėjo šalmą, t. y. teismas pagrįstai įvertino ir paties G. M. neatsargumą. Tiek D. M. tiek A. M. su žuvusiuoju siejo tas pats giminystės ryšis, Žuvusysis – nukentėjusiųjų sūnūs, todėl priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas netur­ti­nės žalos dydį individualizavo ir diferencijavo pakankamai ir teisingai. Nors nuken­tė­ju­sy­sis apelia­ci­niame skunde ir nurodo, kad dėl sūnaus netekties patyrė sveikatos su­tri­ki­mų, tačiau jokių savo pablogėjusios sveikatos būklę patvirtinančių dokumentų į bylą nepa­teikė, todėl teis­mas šiuos apeliacinio skundo teiginius atmeta kaip nepagrįstus jokiais objektyviais duo­menimis.

20. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nukentėjusiesiems priteistinos netur­ti­nės žalos dydžio, atsižvelgė į padarytos veikos pobūdį, kilusias pasekmes, kurios kilo dėl nuteistojo neat­sargių veiksmų, visų šio klausimo nagrinėjimui svarbių aplinkybių visu­mos pagrindu pa­grįstai nustatė, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininkų skirtingų in­te­re­sų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta netur­tinės žalos dydį įvertinus 10 000 Eur suma mirusiojo tėvams. Teisėjų kolegija netu­ri teisinio pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo išvadų dėl neturtinės žalos dy­džio ir vertinti jas kitaip. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suformuota teismų praktika netur­tinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje tei­singą piniginės kompen­sa­ci­jos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad neturtinės žalos atlyginimas pagal šioje byloje ištirtais įrodymais nustatytas faktines ap­linkybes yra tinkamas ir jį mažinti ar didinti apeliaciniuose skunduose nurodytais mo­ty­vais nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

21. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nukentėjusiojo atstovė advokatė Daiva Gadliauskienė pateikė pinigų priėmimo kvitus apie nukentėjusiojo sumokėtus atstovei 450 eurų už ats­tovavimą ir do­ku­mentų surašymą, prašė pri­teis­ti šias išlaidas iš nuteistojo (8 t., b. l. 32-33).

22. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuos­pren­dį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieš­ko­vo turėtas iš­lai­das advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, pas­lau­goms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kal­ti­na­ma­jam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Prašomos priteisti išlaidos, sie­ti­nos su nukentėjusiojo atstovavimu apeliacinės instancijos teismo procese. Kadangi nuken­tė­ju­sio­jo D. M. apeliacinis skundas atme­ta­mas, nukentėjusiojo turėtos išlaidos laikomos nepagrįstomis, todėl iš nuteistojo nepri­tei­siamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)? atstovo advokato Arvydo Martinkevičiaus, nuken­tė­jusiojo D. M. ir nuteistojo A. D. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.