- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-14
- Bylos Nr.
- 1-2234-818/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47795-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- M. J., S. M., Š. V., A. J.
- Advokatai
- Lolita Narmontienė
- Kategorijos
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
kaltinamųjų gynėjams advokatams Lolitai Narmontienei, Algirdui Gurauskui, Dariui Pinkevičiui, Loretai Groblienei,
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, užsiimantis individualia veikla bei dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Vilniaus m. sav., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį,
S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valytoja, turinti 45 procentų darbingumo lygį, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį,
Š. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta Vilniaus m. sav., teistas: 1. 2015-10-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 189 str. 1 d. (3 epizodai) 8 MGL (301,28 Eur) bauda; 2. 2015-11-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 253 str. 1 d. 15 MGL (564,90 Eur) bauda; baudos sumokėtos, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį,
A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. J., S. M., Š. V. ir A. J. pasikėsino apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, o būtent:
jie, turėdami tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto susitarę ir veikdami kartu, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, tačiau ne vėliau kaip 2015 m. liepos 15 d., 18.19 val., M. J. su Š. V. susitaręs padaryti tyčinį eismo įvykį tikslu apgaule gauti draudimo išmoką, M. J. nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015 m. liepos 15 d., 18.19 val., prie garažų, esančių Geležinio Vilko g. 33, Vilniuje, pasiūlęs A. J. už atlygį sudalyvauti tyčiniame eismo įvykyje, o pastarajam sutikus, 2015 m. liepos 15 d., 18.19 val., VĮ REGITRA Vilniaus filiale, esančiame Lentvario g. 7, Vilniuje, A. J. vardu užregistravęs savo automobilį MERCEDES BENZ E200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o Š. V. nenustatytu laiku ir vietoje, tačiau ne vėliau kaip 2015 m. liepos 23 d., pasiūlęs S. M. už atlygį pasirašyti tyčinio eismo įvykio deklaraciją, o pastarajai sutikus, 2015 m. liepos 23 d., vakare, tiksliau nenustatytu laiku, M. J. automobiliu VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. J. automobiliu MERCEDES BENZ E200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), S. M. ir Š. V. automobiliu VOLVO S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotu S. M. vardu, atvažiavus į sutartą tyčinio eismo įvykio padarymo vietą, t. y. į miško kelią be pavadinimo tarp Karoliniškių ir Pilaitės mikrorajonų, Vilniuje, M. J. ant kelkraščio pastatęs automobilį VOLVO S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsisėdęs prie vairo automobilio MERCEDES BENZ E200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo metu A. J. sėdint ant priekinės šio automobilio keleivio sėdynės, o S. M. ir Š. V. stovint atokiau, M. J. pradėjęs važiuoti tyčia automobilio MERCEDES BENZ E200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekine dešinės pusės dalimi atsitrenkė į kairės pusės galinę – šoninę automobilio VOLVO S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį po ko M. J. automobiliu VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. J. automobiliu MERCEDES BENZ E200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), S. M. ir Š. V. automobiliu VOLVO S40, valst. Nr. AZA, atvažiavus į sutartą tyčinio eismo įvykio deklaruojamą vietą, t. y. į Viršuliškių skersgatvio ir Vakarinio aplinkkelio sankryžą, Vilniuje, S. M., prisiimant atsakomybę už eismo įvykį, ir A. J. užpildė bei pasirašė eismo įvykio deklaraciją, po ko 2015 m. liepos 24 d. S. M. eismo įvykio deklaraciją pateikusi draudimo bendrovei „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui, esančiam Geležinio Vilko g. 6A, Vilniuje, kurioje įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi buvo apdraustas automobilis VOLVO S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o A. J. M. J. nurodymu šiai draudimo bendrovei apie eismo įvykį pranešęs telefonu, 2015 m. rugpjūčio 26 d. A. J. draudimo bendrovei raštu nurodė, kad draudimo išmoka neturi būti mažesnė 8000 eurų, tokiu būdu pasikėsino apgaule savo ir kitų naudai įgyti draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui priklausantį turtą – 8000 eurų draudimo išmoką, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes draudimo bendrovės darbuotojams suabejojus dėl eismo įvykio aplinkybių, pinigai nebuvo išmokėti.
Tokiais savo veiksmais M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, Š. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
Be to, M. J., S. M., Š. V. ir A. J. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:
jie, turėdami tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto susitaręs ir veikdami kartu, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, tačiau ne vėliau kaip 2015 m. liepos 15 d., 18.19 val., M. J. su Š. V. susitaręs padaryti tyčinį eismo įvykį tikslu apgaule gauti draudimo išmoką, M. J. tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015 m. liepos 15 d., 18.19 val., prie garažų, esančių Geležinio Vilko g. 33, Vilniuje, pasiūlęs A. J. už atlygį sudalyvauti tyčiniame eismo įvykyje, o pastarajam sutikus, 2015 m. liepos 15 d., 18.19 val., VĮ REGITRA Vilniaus filiale, esančiame Lentvario g. 7, Vilniuje, A. J. vardu užregistravęs savo automobilį MERCEDES BENZ E200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o Š. V. tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, tačiau ne vėliau kaip 2015 m. liepos 23 d., pasiūlęs S. M. už atlygį pasirašyti tyčinio eismo įvykio deklaraciją, o pastarajai sutikus, 2015 m. liepos 23 d., vakare, tiksliau nenustatytu laiku, M. J. automobiliu VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. J. automobiliu MERCEDES BENZ E200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), S. M. ir Š. V. automobiliu VOLVO S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotu S. M. vardu, atvažiavus į sutartą tyčinio eismo įvykio padarymo vietą, t. y. į miško kelią be pavadinimo tarp Karoliniškių ir Pilaitės mikrorajonų, Vilniuje, M. J. ant kelkraščio pastatęs automobilį VOLVO S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsisėdęs prie vairo automobilio MERCEDES BENZ E200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo metu A. J. sėdint ant priekinės šio automobilio keleivio sėdynės, o S. M. ir Š. V. stovint atokiau, jis pradėjęs važiuoti tyčia automobilio MERCEDES BENZ E200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekine dešinės pusės dalimi atsitrenkė į kairės pusės galinę – šoninę automobilio VOLVO S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį po ko M. J. automobiliu VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. J. automobiliu MERCEDES BENZ E200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), S. M. ir Š. V. automobiliu VOLVO S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavus į sutartą tyčinio eismo įvykio deklaruojamą vietą, t. y. į Viršuliškių skersgatvio ir Vakarinio aplinkkelio sankryžą, Vilniuje, S. M., prisiimant atsakomybę už eismo įvykį, ir A. J. užpildė bei pasirašė eismo įvykio deklaraciją, po ko 2015 m. liepos 24 d., 10.34 val., S. M. telefonu apie eismo įvykį pranešus draudimo bendrovei „If P&C Insurance AS“ filialui, esančiam Žalgirio g. 88, Vilniuje, kurioje CASCO buvo apdraustas automobilis VOLVO S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2016-07-30 S. M. pasirašius prašymą atlyginti žalą dėl įvykio Nr. IF/TP/0030796, 2015 rugpjūčio 18 d. draudimo bendrovė S. M. išmokėjo 343,11 eurų draudimo išmoką, tokiu būdu apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą, draudimo bendrovei „If P&C Insurance AS“ filialui, priklausantį turtą – 343,11 eurų draudimo išmoką, tuo padarydami draudimo bendrovei 343,11 eurų turtinę žalą,
Tokiais savo veiksmais M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, Š. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis M. J. kaltu, padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, teismo posėdyje prisipažino visiškai. Nekeisdamas ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, teismui parodė, kad jis turėjo nusipirkęs automobilį „Mercedez Benz“. Kartą su savo pažįstamais S. M. ir Š. V. susitarė, kad jie inscenizuos eismo įvykį siekdami gauti draudimo išmoką. Buvo sutarta, kad į jo automobilį atsitrenks S. M. automobilis „Volvo“. Kuris iš jų viską sumanė, gerai nepamena, bet arba jis, arba S. M., tuo tarpu Š. V. pokalbio metu buvo kartu su jais, tačiau jo vaidmuo buvo labiau kaip pagalbininko. Pamena, kad S. M. jis pasiūlė 400-500 Lt už tai, kad ji atsitrenktų į jo automobilį. Kadangi jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tai jam priklausantį automobilį paprašė vairuoti A. J., kuriam už tai pasiūlė sumokėti. Tuomet jie visi keturi nuvažiavo į Pilaitėje esantį miškelį, kur išsirinko vietą eismo įvykiui. Jis gerai nepamena, kas vairavo automobilį „Mercedes Benz“, jis ar A. J., tačiau jis nurodė atsitrenkti su „Mercedes Benz“ automobiliu į automobilį „Volvo“. Automobilis „Volvo“ stovėjo, o „Mercedes Benz“ važiavo ir atsitrenkė dešinės pusės priekiu. Nors greitis buvo nedidelis, tačiau automobiliai susidūrė daugiau nei jis tikėjosi. Po susidūrimo jis pasakė, kad reikia surašyti eismo įvykio deklaraciją, nurodė, kaip ją pildyti, tačiau pats išvažiavo, o deklaraciją užpildė S. M. su A. J.. Po šio įvykio jo automobilis buvo nuvežtas į servizą, kur draudimo bendrovės atstovai apžiūrėję jam pasiūlė 8000 eurų, jis sutiko, tačiau pinigai nebuvo pervesti. Į draudimo bendrovę „Ergo“ kreipėsi A. J., kas kreipėsi dėl draudimo į „IF“ jis nežino, nesidomėjo. Savo elgesį vertina blogai, labai dėl to gailiuosi. Draudimui „Ergo“ žalą jis atlygino asmeniškai.
Kaltinamoji S. M. kalta, padariusi jai inkriminuotus nusikaltimus, teismo posėdyje prisipažino visiškai. Nekeisdama ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, teismui parodė, kad automobilis „Volvo“ priklauso Š. V., tačiau jis registruotas jos vardu. Ji šiuo automobiliu nesinaudoja. Pamena, kaip jai paskambino Š. V. ir pasiūlė susitikti, jiems susitikus, pasakė, kad automobilis sugedo, tačiau yra „Kasko“ draudimas, todėl jis galvoja kaip gauti pinigų iš draudimo bendrovės, sakė, kad pakalbės su M. J.. Po kelių mėnesių jis vėl jai paskambino ir pasiūlė susitikti. Kartu su Š. V. atvažiavo ir M. J., kažkuris iš jų jai pasakė, kad reikia sukelti eismo įvykį ir ji turi užpildyti eismo įvykio deklaraciją, už tai pasiūlė jai 200 eurų. Po kelių dienų Š. V. jai vėl paskambino ir liepė atvažiuoti prie PC „Mada“. Ten ją paėmė Š. V. su M. J., sakė kad reiks užpildyti dokumentus dėl eismo įvykio. Jie nuvažiavo į eismo įvykio vietą, kartu su M. J. atvažiavo ir A. J.. Ten Š. V. pastatė automobilį „Volvo“, o M. J. savo automobiliu „Mercedes Benz“ trenkėsi į stovintį „Volvo“ automobilį. Tuomet jai liepė pasirašyti eismo įvykio deklaraciją, kurią užpildė A. J.. Už tai ji iš Š. V. gavo 200 eurų. Dokumentus į draudimo bendrovę „Ergo“ ji vežė kartu su Š. V.. Po kiek laiko draudimas jai pervedė virš 300 eurų, kuriuos ji atidavė Š. V.. Žino, kad Š. V. vėliau skambino ir į kitą draudimo bendrovę, kokią nežino, tačiau į ją jie nevažiavo, nes jie atvažiavo patys, apžiūrėjo automobilį, nufotografavo.
Kaltinamasis Š. V. kaltu, padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, teismo posėdyje prisipažino visiškai. Nekeisdamas ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, teismui parodė, kad jis jau seniai turi automobilį „Volvo“, kuris registruotas ne jo, o S. M. vardu. Maždaug 10 dienų iki įvykio jam paskambino iš draudimo bendrovės ir pasiūlė apdrausti automobilį „Kasko“ draudimu, jis sutiko. Kadangi automobilis buvo senas ir dar sugedo, jis norėjo jį parduoti į metalo laužą, tačiau ten pasiūlė labai mažai, todėl pakalbėjo dėl jo su M. J.. M. J. pasiūlė jį nupirkti, todėl jis suvedė M. J. ir su S. M., kadangi be jos automobilio nebuvo galima parduoti. Pamena, kaip jie visi važiavo į kažkokį servisą pas A. J.. Jis girdėjo, kaip S. M. su M. J. kalbėjo apie tyčinį eismo įvykio sukėlimą, tačiau tuo metu jis kalbėjo telefonu ir tikslių pokalbio aplinkybių negirdėjo. Paskui jie nuvažiavome prie garažo paimti automobilio „Mercedes Benz“. Po to jie nuvažiavo į Pilaitę. Jis su S. M. važiavo „Volvo“ automobiliu. Kas parinko vietą, jis nežino. Atvykus, jei gerai pamena, M. J. liepė pastatyti automobilį ir išlipti. Tuomet jam, kalbant telefonu, išgirdo susidūrimo garsą, tik atsisukęs pamatė, kad automobiliai susidūrė. Suprato, kad buvo padarytas fiktyvus eismo įvykis. Jis nematė, kas sėdėjo prie automobilio „Mercedes Benz“ vairo. Jo automobilio „Volvo“ šonas buvo apgadintas, o kitas automobilis dešinės pusės priekiu į jį atsitrenkė. Matė, kaip po to S. M. su A. J. pildė eismo įvykio deklaracija. Jis S. M. pasakė, kad yra „Kasko“ draudimas, todėl jie užpildė dokumentus ir dėl „Kasko“. Po to M. J. liepė jiems važiuoti. Į draudimą „Ergo“ S. M. nuvežė jis, į vidų irgi kartu ėjo. S. M. ten užpildė dokumentus pati, jis į tai nesikišo. Tuo tarpu su draudimu „IF“ jis bendravo el. laiškais. Po kurio laiko buvo išmokėti pinigai į S. M. sąskaitą, ji atnešė juos jam ir jie juos pasidalino, S. M. iš jų davė 100 eurų. Teigė, kad jis S. M. 200 eurų nemokėjo dėl auto įvykio. Jis nežino, kaip buvo elgiamasi dėl „Mercedes Benz“ automobilio, su M. J. jis nebuvo kalbėjęs ir apie tai, kad eis į „IF“ draudimo bendrovę. Savo veiksmus vertina labai blogai. Jis draudimo kompanijai nuostolius atlygino.
Kaltinamasis A. J. kaltu, padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, teismo posėdyje prisipažino visiškai. Nekeisdamas ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, teismui parodė, kad 2015 m. vasarą M. J. jo paklausė, ar jis gali sudalyvauti fiktyviame eismo įvykyje kaip nukentėjęs asmuo. Jis suprato, kad asmuo, kuris sukėlė eismo įvykį neturi teisių, todėl jam pačiame eismo įvykyje dalyvauti nereikėtų. Jis sutiko, nes tuo metu neturėjo darbo ir reikėjo pinigų, o M. J. jam pasiūlė už tai 150 eurų. Tuomet M. J. paėmė jo asmens tapatybės kortelę ir grąžino ją maždaug po dviejų savaičių. Po kiek laiko į garažą, kur jis mokėsi, atvažiavo M. J. su S. M. ir Š. V.. Iš pokalbio automobilyje suprato, kad S. M. bus eismo įvykio kaltininkė, o jis nukentėjusysis. Tuo metu niekas nesakė, kad jie važiuoja daryti eismo įvykio, todėl jis galvojo, kad važiuoja pildyti dokumentų. Nuvažiavus iki garažo pamatė jame automobilį „Mercedes Benz“, jo šonas ir priekis buvo apgadinti, tuomet jis ir pradėjo įtarti, kad bus kažkas rimčiau nei galvojo. M. J. ar Š. V. jam liepė su automobiliu „Mercedes Benz“ važiuoti paskui juos. Jie nuvažiavo į eismo įvykio vietą, į miškelį, tačiau kur tiksliai, nežino. Jis liko vienas automobilyje, o visi kiti atvarinėjo automobilį „Volvo“. Būdamas automobilyje jis pamatė, kad automobilio dokumentuose kaip savininkas buvo įrašytas jis. Įsėdęs į automobilį M. J. pasakė, kad lengvai prabrauks per kitą automobilį. Jis liko sėdėti automobilyje, tačiau jį jau vairavo M. J., kuris išsuko už posūkio ir lengvai perbraukė per automobilį „Volvo“. Tuomet M. J. davė jam užpildyti dokumentus. Jis juos užpildė įrašydamas M. J. nurodytas įvykio vietos aplinkybes ir kitus duomenis, bei pasirašė, o S. M. užpildė savo deklaraciją, kurią jis irgi pasirašė. M. J. liepimu jis automobilį „Mercedes Benz“ paliko prie to garažo, kuriame mokėsi, tuomet paskambino į draudimą „Ergo“ ir paaiškino situaciją. Atvykę draudimo kompanijos atstovai viską sutikrino ir surašė. Jis suprato, kad daro nusikaltimą.
Kadangi kaltinamieji M. J., S. M., Š. V. ir A. J. kaltais prisipažino visiškai, padaryti du nesunkūs nusikaltimai, jų padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis LR (duomenys neskelbtini) str., teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltė pasitvirtino sekančiais duomenimis:
apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. M. parodė, kad 2015-07-24 jų draudimo bendrovė „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas gavo S. M. pranešimą apie eismo įvykį, kuris įvyko 2015-07-23, Viršuliškių gatvėje, Vilniuje, kurio metu ji vairuodama automobilį „VOLVO S40“ nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio „MERCEDES BENZ“. Atliekant patikrinimą buvo nustatyta, kad nukentėjęs yra A. J.. Automobilio apgadinimais buvo padaryta 11098,93 Eur žala. Patikrinus per kredito duomenų bazę nustatyta, kad abu pranešėjai turi aukščiausią rizikos grupę. Kilus įtarimui jie buvo kelis kartus nuvykę į nurodytą eismo įvykio vietą, tačiau jokių autoįvykio pėdsakų ar liudininkų nerado. 2015-08-26 dar kartą nuvyko į įvykio vietos rajoną, kur prie jo priėjo vyriškis, iš kurio sužinojo, kad panašų eismo įvykį padarė jo kaimynas M. J.. Vyras parodė, kad M. J. atsisėdęs į pilkos spalvos automobilį, kitoje vietoje, arčiau Pilaitės rajono, įvažiavo į netoliese pastatytą automobilį „VOLVO“. Kadangi šalimais stovėjo ir stebėjo keletas žmonių, jam tai sukėlė įtarimų. Paklausus ar jis galėtu duoti parodymus, vyras atsakė, kad nenori niekur figūruoti. Tą pačią dieną jis vėl susisiekė su A. J. norėdamas pasitikslinti eismo įvykio aplinkybes. A. J. apie eismo įvykį pasakojo miglotai, negalėjo atsiminti svarbių detalių. Tuo tarpu S. M. iš viso atsisakė rašyti paaiškinimą, motyvuodama tuo, kad ji pranešė apie įvykį telefonu ir nieko papildomai nerašys. Todėl tai leido įtarti, kad eismo įvykis buvo padarytas kitoje vietoje iš anksto susitarusių asmenų su tikslu gauti išmokas iš draudimo įmonės. Jų žiniomis S. M. už savo automobilį iš bendrovės IF gavo išmoką pagal „Kasko“ draudimą (2 t., b. l. 121-122);
apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. V. parodė, kad jis dirba UAB SMART CLAIMS, ekspertu. Viena iš įmonės veiklos sričių yra draudiminių įvykių administravimas. 2015 metų liepos mėnesį įmonėje buvo gautas draudimo kompanijos „ERGO“, kurioje civilinės atsakomybės draudimu buvo draustas automobilis kaltininkas VOLVO S40, užsakymas apžiūrėti po eismo įvykio automobilį „MERCEDES BENZ E200“, bei draudimo kompanijos „IF“, kurioje „Kasko“ draudimu buvo draustas automobilis VOLVO S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užsakymas apžiūrėti šį automobilį. Automobilio VOLVO S40 apžiūra buvo atlikta 2015-07-30, jį apžiūrai pateikė savininkė S. M.. S. M. paaiškino, kad išvažiavo iš šalutinio kelio ir įvyko eismo įvykis. Automobilio apžiūros metu S. M. buvo viena, pateikė savo vairuotojo pažymėjimą, pasirašė 2015-07-30 transporto priemonės apžiūros aktą Nr. IF/TP/0030796 bei užpildė ir pasirašė 2015-07-30 prašymą atlyginti žalą dėl įvykio Nr. IF/TP/0030796. Automobilio „MERCEDES BENZ E200“ apžiūra buvo atlikta 2015-07-28, jį apžiūrai pateikė savininkas A. J.. Ką aiškino apie eismo įvykio aplinkybes A. J., neatsimena. Automobilio apžiūros metu A. J. buvo vienas, pateikė savo vairuotojo pažymėjimą, pasirašė 2015-07-28 transporto priemonės apžiūros–defektų aktą. Pridėjo automobilių VOLVO S40 ir MERCEDES BENZ E200 apžiūros metu padarytas nuotraukas, įrašytas ant kompaktinio disko TITANUM, CD-R 700 MB (2 t., b. l. 124-125);
apklaustas kaip liudytojas LR BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, E. J. parodė, kad jis pažįsta M. J. ir A. J.. M. J. pas jį į garažą atvažiuodavo remontuoti automobilius, tuo tarpu A. J. pas jį mokėsi remontuoti automobilius. Pamena, kad M. J. domėjosi A. J., klausė ar geras studentas. Jis nepamena, ar klausė A. J., ar jis nori uždirbti. M. J. pas jį į garažą atvažiuodavo su įvairiais automobiliais, tame tarpe ir automobiliu MERCEDES BENZ E200, kuriam reikėjo išlyginti bagažinės dangtį. Matė, kad M. J. su A. J. apie kažką tai kalbėjo, tačiau apie ką, nežino. 2015 metų vasarą atvažiavęs į darbą pamatė prie garažo stovintį sudaužytą M. J. automobilį „MERCEDES BENZ E200“. Automobilyje buvo sudaužytas priekinis bamperis, dešinės pusės priekinis sparnas, žibintas. A. J. jam paaiškino, kad padarė su minėtu M. J. automobiliu avariją. Avarijos detalių jam nepasakojo, o jis ir neklausė. Kieno vardu buvo registruotas šis automobilis, nežino. M. J. jo prašė šį automobilį suremontuoti, tačiau jis atsisakė remontuoti, nes sugadinimai buvo per didelį. Per kokį autoįvykį, kurioje vietoje ir kokiomis aplinkybėmis buvo sudaužytas M. J. automobilis, nežino. Ar iki autoįvykio M. J. automobilyje buvo daužtas priekis, neatsimena (2 t., b. l. 151-152);
M. J. 2015-10-13 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kad jis patvirtino savo parodymus ir parodė kelią į miško gatvę (be pavadinimo) nuo Sietyno gatvės, Vilniuje, iki Taurupės gatvės, Vilniuje, kur miško masyve, atstumu apie 360 metrų nuo Vakarinio aplinkkelio viaduko parodė vietą, kurioje pastatė automobilį VOLVO S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį jis automobiliu MERCEDES BENZ E200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė, o būtent jis buvo prie vairo, o A. J. tuo metu buvo ant priekinės keleivio sėdynės. Po to M. J. rodant kelią tarnybiniu automobiliu buvo nuvykta į Viršuliškių skg. ir Vakarinio aplinkkelio sankryžą, Vilniuje, kur M. J. parodė vietą, į kurią atvažiavo sudaužyti automobiliai VOLVO S40 ir MERCEDES BENZ E200 ir kuri buvo deklaruojama kaip eismo įvykio vieta. Po to M. J. rodant kelią buvo nuvykta į Vanaginės k., Vilniaus r., kur M. J. parodė angarą, pažymėtą numeriu „11“, kuriame po tyčinio eismo įvykio remontuojamas automobilis MERCEDES BENZ E200. Po to įtariamasis parodė remontuojamą automobilį MERCEDES BENZ E200 bei automobilio dalis, kuriuos buvo apgadintos per tyčinį eismo įvykį: dešinės pusės priekinį žibintą, sparną, dešinės pusės šoną, variklio dangtį, iššovusias oro pagalves (3 t., b. l. 11-13);
Įtariamojo A. J. parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad jis M. J. atpažino kaip asmenį, kuris pasiūlė jam būti nukentėjusiuoju fiktyviame eismo įvykyje ir apie kurį davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 164-166);
Įtariamojo A. J. parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad jis S. M. atpažino kaip automobilio VOLVO vairuotoją (2 t., b. l. 170-172);
Įtariamojo A. J. parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad jis Š. V. atpažino kaip automobilio VOLVO savininką (2 t., b. l. 166-169);
A. J. 2015-10-06 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad jis patvirtino savo parodymus ir parodė kelią į miško gatvę (be pavadinimo) nuo Sietyno gatvės, Vilniuje, iki Taurupės gatvės, Vilniuje, kur miško masyve, atstumu apie 360 metrų nuo Vakarinio aplinkkelio viaduko parodė vietą, kurioje buvo pastatytas automobilis VOLVO S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį automobiliu MERCEDES BENZ E200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė M. J., o būtent M. J. buvo prie vairo, o jis tuo metu buvo ant priekinės keleivio sėdynės. Po to A. J. rodant kelią buvo nuvykta į Viršuliškių skg. Ir Vakarinio aplinkkelio sankryžą, Vilniuje, kur A. J. parodė vietą, į kurią atvažiavo sudaužyti automobiliai VOLVO S40 ir MERCEDES BENZ E200 ir kuri buvo deklaruojama kaip eismo įvykio vieta (2 t., b. l. 174-176);
A. J. ir M. J. akistatos protokole užfiksuota, kad įtariamasis A. J. nurodė, kad 2015 metų vasarą, galimai liepos mėnesį, M. J. davė savo vairuotojo pažymėjimą, kad ateityje deklaruoti kelių eismo įvykį. Kaip vėliau sužinojo jo vardu buvo užregistruotas automobilis MERCEDES BENZ E200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis minėtą automobilį į VĮ REGITRA registruoti jo vardu nevažiavo ir VĮ REGITRA jokių dokumentų dėl minėto automobilio registracijos nepasirašinėjo. Tuo tarpu M. J. tokius A. J. parodymus patvirtino dalinai ir nurodė, kad 2015 metų vasarą, tiksliau datos neatsimena, jis su A. J. automobiliu MERCEDES BENZ E200, nuvažiavo į VĮ REGITRA padalinį, esantį Lentvario gatvėje, Vilniuje, kad minėtą automobilį MERCEDES BENZ E200 užregistruoti A. J. vardu. Kadangi priėjus jų eilei A. J. tuo metu šalia jo nebuvo, jis dokumentą dėl minėto automobilio registracijos pasirašė už A. J.. Automobilis A. J. vardu buvo registruojamas, kad ateityje būtų galima padaryti tyčinį eismo įvykį ir gauti draudimo išmoką. A. J. parodė, kad padarant 2015-07-23 tyčinį eismo įvykį dalyvavo keturi asmenys, jis pats, M. J., moteris (S. M.) ir jam nepažįstamas vyras (Š. V.) (3 t., b. l. 34-39).
Įtariamosios S. M. parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad ji M. J. atpažino kaip asmenį vardu Martynas (3 t., b. l. 73-75);
Įtariamosios S. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad ji patvirtino savo parodymus, ir parodė kelią į miško gatvę (be pavadinimo) nuo Sietyno gatvės, Vilniuje, iki Taurupės gatvės, Vilniuje, kur miško masyve, atstumu apie 360 metrų nuo viaduko nuo Vakarinio aplinkkelio parodė vietą, kurioje buvo pastatytas automobilis VOLVO S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį automobiliu MERCEDES BENZ E200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė M. J., o būtent M. J. buvo prie vairo, o automobilio MERCEDES BENZ E200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas tuo metu buvo ant priekinės keleivio sėdynės. Po to įtariamajai S. M. rodant kelią buvo nuvykta į Viršuliškių skg. ir Vakarinio aplinkkelio sankryžą, Vilniuje, kur įtariamoji S. M. parodė vietą, į kurią atvažiavo sudaužyti automobiliai VOLVO S40 ir MERCEDES BENZ E200 ir kuri buvo deklaruojama kaip eismo įvykio vieta (3 t., b. l. 77-79);
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus įvykio vietą kelyje tarp Salotės ežero, Vilniuje, ir Vakarinio aplinkkelio, Vilniuje, šalikelėje smėlyje ir žolėje buvo rasti ir paimti 24 vnt. automobilių stiklų šukių ir atskirų smulkių dalių (2 t., b. l. 79-80);
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti 2015-09-02 įvykio vietoje, esančios miško gatvėje be pavadinimo tarp Sietyno gatvės ir Taurupės gatvės, Vilniuje, rasti ir paimti 24 vnt. transporto priemonių plastikinių detalių fragmentai (2 t., b. l. 89-92);
Iš VĮ REGITRA duomenų matyti, kad automobilis MERCEDES BENZ E 200 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2015-07-15 iki 2015-12-02 buvo registruotas A. J. vardu (1 t., b. l. 154-155), automobilis VOLVO S40, VALST. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2008-01-23 iki 2016-01-28 buvo registruotas S. M. vardu (2 t., b. l. 1-2);
Iš 2014-09-10 įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 02-2690486 matyti, kad automobilis VOLVO S40, VALST. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2014-09-10 iki 2015-09-09 įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas draudimo kompanijoje „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filiale, esančiam Geležinio Vilko g. 6A, Vilniuje, ir draudėjas S. M. (1 t., b. l. 28-29);
Iš 2014-10-20 transporto priemonių draudimo liudijimo (poliso) Serija TPA Nr. 00116124 matyti, kad automobilis VOLVO S40, VALST. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2014-10-22 iki 2015-10-21 CASCO draudimu buvo draustas draudimo kompanijoje „If P&C Insurance AS“ filiale, esančiam Žalgirio g. 88, Vilniuje, ir draudėjas S. M. (1 t., b. l. 89-90, 102-103);
Iš 2015-07-23, 22.00 val., eismo įvykio deklaracijos matyti, kad eismo įvykio vieta nurodyta „Vilnius, Viršuliškių aplinkkelis į Pilaitę“, automobilio MERCEDES BENZ E 200 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nurodytas A. J., automobilio VOLVO S40, VALST. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas S. M., eilutėje „Patvirtinu, jog esu atsakingas (-a) už padaryta žala“ parašyta S. M. /parašas/, nurodyti automobilio MERCEDES BENZ E 200 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai „dešinės pusės priekinis kampas, šonas“, automobilio VOLVO S40, VALST. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai „vairuotojo galinis kampas“ (1 t., b. l. 14, 30, 92, 148).
Iš 2015-07-24 S. M. pranešimo apie įvykį draudimo kompanijai „ERGO Insurance SE“ matyti, kad S. M. nurodė įvykio datą ir laiką „2015-07-23 22.00 val.“, įvykio vietą „Viršuliškių gatvė, Vilniuje“, įvykio aplinkybes „Važiuodama šalutiniu keliu, nepraleidau pagrindiniu keliu važiavusio automobilio ir mes susidūrėme“ bei savo parašu patvirtino, kad pranešimą apie įvykį užpildė teisingai (1 t., b. l. 15);
Iš 2015-07-24 A. J. pretenzijos draudimo kompanijai „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas matyti, kad A. J. nurodė įvykio datą ir laiką „2015-07-23 22.00 val.“, įvykio vietą „Viršuliškės. Vilnius.“, įvykio aplinkybes: „Automobilis VOLVO S40 v/n (duomenys neskelbtini) nepraleido mano automobilio važiuojančio pagrindiniu keliu ir susidūrėme. MERCEDES BENZ iššovė oro pagalvė, apgadintas kapotas, radiatoriaus laikikliai bamperis“ bei savo parašu patvirtino šiame pranešime pateiktų duomenų teisingumą (1 t., b. l. 17);
Iš 2015-08-26 A. J. paaiškinimo draudimo kompanijai „ERGO Insurance SE“ matyti, kad A. J. nurodė, kad „važiuojant Viršuliškių vakarinio aplinkkeliu iš šalutinio kelio išsukęs VOLVO nepraleido manęs važiuojančio pagrindiniu keliu, bandydamas išvengti avarijos staigiai sukau į kairę pusę ir perbraukiau su dešine puse per VOLVO kairį šoną. Jinai važiavo viena. Mano paskaičiavimais išmoka neturėtu būti mažesnė kaip 8000 Eur (1 t., b. l. 17);
Iš 2016-06-10 draudimo kompanijos „If P&C Insurance AS“ rašto matyti, kad S. M. draudimo kompanijai „If P&C Insurance AS“ filialas apie eismo įvykį pranešė 2015-07-24, 10.34 val., telefonu bei nurodė įvykio duomenis: nukentėjęs (duomenys neskelbtini) VOLVO kliudė kitą transporto priemonę MB (duomenys neskelbtini) sukdamas iš šalutinio. Deklaracija pildyta. VOLVO apgadinimai: galinės dalys, keleivio galinės durelės, vairuotojo durelės, sparnas (1 t., b. l. 98);
Iš 2015-07-30 S. M. prašymo atlyginti žalą dėl įvykio Nr. IF/TP/0030796 draudimo kompanijos „If P&C Insurance AS“ matyti, kad S. M. nurodė eismo įvykio vietą „Pilaitės prospektas Vilniuje“, eismo įvykio datą „2015-07-23“, eismo įvykio aplinkybes: „Aš važiavau iš Viršuliškių ir sukau į Pilaitės prospektą ir nepastebėjau pagrindiniu keliu važiuojančio mercedeso“ bei paprašė draudimo išmoką pervesti į sąskaitą, nurodant sąskaitos numerį (1 t., b. l. 91, 96, 100, 147);
Iš 2015-08-14 banko DANSKE BANK A/S Lietuvos filialas mokėjimo nurodymo matyti, kad 2015-08-14 draudimo kompanija „If P&C Insurance AS“ filialas į S. M. sąskaitą pervedė 343,11 Eur, nurodant mokėjimo paskirtį „Žala IF/TP/0030796/3 (duomenys neskelbtini), kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 2150804 (1 t., b. l. 54);
2015-10-15 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad M. J., S. M. ir Š. V. 2015-07-23, nuo 19.00 val., buvo Pilaitėje bokštų veikimo zonoje. Taip pat tą dieną S. M. nuo pat ryto bendravo su Š. V., taip pat su juo 2015-07-23, 19.47 val., bendravo ir M. J. (2 t., b. l. 35).
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Nenustatyta, kad liudytojai N. M., J. V. ir E. J., dėl kokių tai priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamuosius. Jų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir laiko kaltinamųjų kaltės įrodymais.
Be to, aukščiau paminėtuose, parodymo atpažinti pagal nuotraukas, eismo įvykio vietos, daiktų apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, tarnybiniame pranešime, draudimo įmonėms pateiktuose dokumentuose, pranešimuose ir kituose dokumentuose esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, jais netikėti nėra priežasčių, todėl teismas ir juos laiko kaltinamųjų M. J., S. M., Š. V. ir A. J. kaltės įrodymais.
Įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamieji M. J., S. M., Š. V. ir A. J. aukščiau aprašytomis aplinkybėmis, nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdami pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį, tyčia susitarė apgaulės būdu, t.y. sukeldami tyčinį eismo įvykį, po to pateikdami tikrovės neatitinkančią eismo įvykio deklaraciją draudimo bendrovėms „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialui ir „IF P&C Insurance AC“, įgyti joms priklausantį turtą – 8000 eurų ir 343,11 eurų dydžio draudimo išmokas. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų M. J., S. M., Š. V. ir A. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 str. 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamųjų kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu buvo iškeltas klausimas dėl galimai netinkamos nusikalstamų veikų kvalifikacijos, nurodant, kad nors ir buvo kreiptasi į dvi skirtingas draudimo bendroves išmokoms gauti, tačiau į abi kreipėsi dėl to paties inscenizuoto eismo įvykio, todėl veikos turėtų būti kvalifikuotos kaip vienas baigtas tęstinis nusikaltimas. Tačiau teismas su tokiu aiškinimu nesutinka. Pagal teismų praktiką, kai asmuo kelis kartus padaro veikas, numatytas BK 182 straipsnyje, jos vertintinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika tuomet, jeigu jas jungė vieninga tyčia, kaltininkas apgaulę naudojo prieš tą patį asmenį ir (ar) turtą (turtinę teisę) įgijo iš to paties šaltinio (nukentėjusiojo), veikos padarytos panašiu būdu ir panašiomis aplinkybėmis, esant nedideliam laiko tarpui tarp jų ir pan. Taigi, sprendžiant pavienės tęstinės nusikalstamos veikos ir nusikalstamų veikų sutapties atskyrimo klausimus sukčiavimo baudžiamosiose bylose, be kita ko, atsižvelgiama į tai, keliems fiziniams ar juridiniams asmenims buvo padaryta žala. Paprastai nustačius, kad turtas apgaule per kelis kartus buvo įgytas iš to paties šaltinio ir žala padaryta tam pačiam asmeniui, toks sukčiavimas pripažįstamas tęstiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-90/2013, 2K-59/2015). Tačiau šiuo atveju nustatyta, kad kaltinamieji apgaulę siekdami įgyti svetimą turtą naudojo prieš dvi skirtingas draudimo bendroves, todėl pagrindo keisti nusikalstamų veikų kvalifikaciją nėra.
Dėl kaltinamųjų M. J. ir A. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teismo posėdžio metu gautas M. D. prašymas nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant kaltinamąjį M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant kaltinamąjį jo atsakomybei. Prašyme nurodyta, jog M. D. yra kaltinamojo M. J. draugas, jie nuolat bendrauja, M. J. dažnai kreipiasi į jį patarimų, todėl bus sudarytos visos sąlygos daryti jam teigiamą įtaką.
Be to, buvo gautas ir G. J. prašymas atleisti kaltinamąjį A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato bei perduoti jį jos atsakomybei. G. J. prašyme nurodė, kad ji yra kaltinamojo sutuoktinė, jie turi mažametę dukterį, jos ir kaltinamojo santykiai yra artimi, todėl mano galėsianti daryti jam teigiamą įtaką, kad jis daugiau nenusikalstų.
BK 40 straipsnyje numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).
Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ir iš bylos medžiagoje esančių duomenų nustatyta, jog galimas laiduotojas M. D. dirba gydytoju chirurgu Vilniaus universiteto Santariškių klinikose bei Santariškių Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialo poliklinikoje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. M. D. teigė, kad jis su M. J. bendrauja nuo vaikystės, palaiko artimus bičiuliškus santykius, susitinka kelis kartus per mėnesį, M. J. nuolat klausia jo patarimų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog M. D. yra vertas teismo pasitikėjimo ir turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, tam, kad kaltinamasis M. J. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. J. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, anksčiau teistas nebuvo (3 t., b. l. 126-127), dirba (3 t., b.l. 161-162), mokosi Vilniaus automechanikos ir verslo mokykloje (5 t., b.l. 58), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre duomenų apie tai, kad gydėsi stacionare, nėra (3 t., b.l. 164-166), nusikalstamomis veikomis padaryta žala draudimo bendrovėms visiškai atlyginta (4 t., b.l. 198, 5 t., b.l. 43).
Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, mano, jog yra tikslinga kaltinamajam M. J. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, neskiriant užstato.
Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ir iš bylos medžiagoje esančių duomenų nustatyta, jog galima A. J. laiduotoja G. J. yra kaltinamojo sutuoktinė, jie kartu gyvena, augina mažametę dukterį, dirba akušere Vilniaus universiteto Santariškių klinikose bei VšĮ Jiezno pirminės sveikatos priežiūros centre, darboviečių charakterizuojama teigiamai, mokosi Alytaus dailiųjų amatų mokykloje, yra neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. G. J. nurodė, kad ji su kaltinamuoju gyvena kartu, jų santykiai yra artimi, jie darniai bendrauja. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog G. J. yra verta teismo pasitikėjimo ir turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, tam, kad kaltinamasis A. J. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Byloje nustatyta, kad A. J. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, anksčiau neteistas (3 t., b. l. 173-174), nedirba, augina mažametę dukterį, nusikalstamomis veikomis padaryta žala draudimo bendrovėms visiškai atlyginta (4 t., b.l. 198, 5 t., b.l. 43).
Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, mano, jog yra tikslinga kaltinamajam A. J. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, neskiriant užstato.
Bausmės skyrimas S. M. ir Š. V.
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamųjų S. M. ir Š. V. atsakomybę švelninanti aplinkybė yra tai, jog jie prisipažino padarę nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaltinamoji S. M. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, ankščiau neteista (t. 3, b. l. 194-195), administracine tvarka bausta (4 t., b.l. 1-9), dirba, yra neįgali, jai nustatytas 45 procentų darbingumas (5 t., b.l. 54), į VšĮ Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo (4 t., b.l. 13), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (4 t., b.l. 14), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydyta 16 kartų (4 t., b.l. 15). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai skiriant BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas baudos bausmes. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamosios vaidmenį darant nusikalstamas veikas, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis (ankščiau neteista, bausta administracine tvarka, dirba, yra neįgali), byloje nustatytas kaltinamosios atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
Kaltinamasis Š. V. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, ankščiau teistas 2 kartus (t. 4, b. l. 80-105, 108), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (4 t., b.l. 109-114), dirba (4 t., b.l. 116-117), į VšĮ Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo (4 t., b.l. 119), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (4 t., b.l. 190), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (4 t., b.l. 121). Atsižvelgiant į tai teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam Š. V. skiriant BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas baudos bausmes. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamojo vaidmenį darant nusikalstamas veikas, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (ankščiau teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba), byloje nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamieji S. M. ir Š. V. prisipažino padarę nusikalstamas veikas. Šiuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamiesiems skirtinų bausmių dydis mažintinas vienu trečdaliu.
Kaltinamasis M. J. LR (duomenys neskelbtini) str. tvarka buvo laikinai sulaikytas 2015-10-13, 07.15 val., paleistas iš sulaikymo 2015-10-14, 15.00 val. (3 t., b.l. 114-115).
Kaltinamasis Š. V. LR (duomenys neskelbtini) str. tvarka buvo laikinai sulaikytas 2015-10-13, 15.35 val., paleistas iš sulaikymo 2015-10-15, 14.35 val. (4 t., b.l. 62-64).
Kaltinamiesiems M. J., S. M., Š. V. ir A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b.l. 116-117, 167-169, 188-190, 4 t., 65-67).
Baudžiamojoje byloje draudimo bendrovės „IF P&C Insurance AS“ filialas pareiškė 517,64 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 101). Draudimo bendrovė 2016-08-24 teismui pateikė prašymą (5 t., b.l. 41), kuriame taip pat buvo nurodyta, kad jie civilinį ieškinį palaiko, tačiau iš byloje esančio mokėjimo nurodymo matyti, kad Š. V. 2016-07-20 žalą pilnai atlygino (4 t., b.l. 198). Atsižvelgiant į tai draudimo bendrovės civilinis ieškinys atmestinas.
Baudžiamojoje byloje draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ pareiškė 603,20 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 27), kadangi byloje yra duomenys, kad turtinė žala bendrovei yra atlyginta (5 t., b.l. 43) civilinis ieškinys atmestinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikti tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su pokalbių išklotinėmis (4 t., b.l. 209) ir kompaktinis diskas su automobilių „Volvo“ ir „Mercedes Benz“ nuotraukomis (4 t., b.l. 210), saugomi prie bylos medžiagos.
Dėžutė su 24 vnt. transporto priemonių plastikinių detalių fragmentais (2 t., b.l. 118-119), perduota saugoti Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 – 307 str.,
nusprendžia:
nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą ir šiuo pagrindu baudžiamąją bylą Nr. 1-2234-818/2016 jo atžvilgiu nutraukti;
nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą ir šiuo pagrindu baudžiamąją bylą Nr. 1-2234-818/2016 jo atžvilgiu nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.
Užstato neskirti.
Išaiškinti M. J., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti M. D., kad jis, būdamas laiduotojas, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kardomąją priemonę M. J. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
dėl nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jai bausmę – 50 MGL, t.y. 1883 eurų (tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) dydžio baudą;
dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jai bausmę – 50 MGL, t.y. 1883 eurų (tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti S. M. subendrintą bausmę – 75 MGL, t.y. 2824,50 eurų (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt keturių eurų 50 centų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jai 50 MGL, t.y. 1883 eurų (tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) baudą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę S. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
dėl nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – 80 MGL, t.y. 3012,80 eurų (trijų tūkstančių dvylikos eurų 80 centų) dydžio baudą;
dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – 80 MGL, t.y. 3012,80 eurų (trijų tūkstančių dvylikos eurų 80 centų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti Š. V. subendrintą bausmę – 120 MGL, t.y. 4519,20 eurų (keturių tūkstančių penkių šimtų devyniolikos eurų 20 centų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 80 MGL, t.y. 3012,80 eurų (trijų tūkstančių dvylikos eurų 80 centų) baudą.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti Š. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-10-13, 15.35 val., iki 2015-10-15, 14.35 val. (atitinka 4 MGL dydžio baudą).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę Š. V. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą ir šiuo pagrindu baudžiamąją bylą Nr. 1-2234-818/2016 jo atžvilgiu nutraukti;
nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą ir šiuo pagrindu baudžiamąją bylą Nr. 1-2234-818/2016 jo atžvilgiu nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.
Užstato neskirti.
Išaiškinti A. J., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti G. J., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kardomąją priemonę A. J. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Draudimo bendrovės „IF P&C Insurance AS“ filialo civilinį ieškinį dėl 517,64 eurų turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ filialo civilinį ieškinį dėl 603,20 eurų turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Kompaktinį diską su pokalbių išklotinėmis ir kompaktinį diską su automobilių „Volvo“ ir „Mercedes Benz“ nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kartu su byla.
Dėžutę su 24 vnt. transporto priemonių plastikinių detalių fragmentų nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.