Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. J. ir A. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu palikimas gali būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėjas kita tvarka gauti reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų (Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, mirties liudijimo) matyti, kad palikėja J. M. mirė (duomenys neskelbtini); ji turėjo tris vaikus: pareiškėją D. M. ir suinteresuotus asmenis V. J. ir A. M. Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad D. M. gyvenamoji vieta nuo 1996 m. rugsėjo 18 d. deklaruota (duomenys neskelbtini).

Byloje pateikta namo su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), namų valdos techninės apskaitos bylos kopija, kurioje kaip savininkė nurodoma M. J., J. Kėdainių rajono savivaldybės Krakių seniūnijos 2004 m. birželio 30 d. rašte „Dėl pastatų nuosavybės“ nurodoma, kad J. M. vardu, seniūnijos ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti šie statiniai: gyvenamasis namas su veranda ir priestatu, kurio bendras plotas 100,69 kv. m., bei ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Iš 1978 m. balandžio 28 d. sutarties matyti, kad J. S., F. S., Z. K. ir A. S. pardavė J. M. medinį gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini).

Kėdainių rajono 3-iojo notarų biuro 2023 m. balandžio 27 d. liudijime nurodyta, kad patikrinus paveldėjimo bylas nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. balandžio 27 d., mirus J. M., paveldėjimo byla neužvesta. 2023 m. balandžio 27 d. notarė atsisakė priimti iš pareiškėjo D. M. pareiškimą palikimui priimti, kadangi buvo praleistas palikimo priėmimo terminas.

Teismui savo iniciatyva patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis (CPK 178 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad daiktinės teisės į 100,69 kv. m. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais, neįregistruotos, J. M. nurodoma šių statinių naudotoja pagal 1991 m. liepos 3 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo D. M. pareiškime bei suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytais paaiškinimais bei byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, po savo motinos J. M. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, t. y. po motinos mirties liko gyventi motinos name, juo rūpinosi, taip pat priėmė po motinos mirties likusius daiktus. Dokumentus. Taigi jis su palikėjos turtu elgėsi kaip su savu, iš esmės elgėsi kaip paveldėto turto savininkas, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos tam, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas, nurodant, kad jis priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti, egzistuoja (CPK 447 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, jog šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo D. M. arba palikėjos J. M. nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (pagal Nekilnojamojo turto registrą (duomenys neskelbtini). Šiuo sprendimu tik nustatomas juridinis faktas, kad pareiškėjas D. M. priėmė palikimą po jo motinos J. M. mirties. Ar palikėja mirties metu turėjo kokių nors teisių į minėtą turtą ir ar šias teises pareiškėjas, kaip palikėjos įpėdinis, perėmė ir galės įgyvendinti, galės būti vertinama tuo atveju, jeigu pareiškėjas ateityje kreipsis dėl tokių teisių įgyvendinimo.

Iš pareiškėjo valstybei priteistinos 13,28 Eur bylinėjimosi (teismo procesinių dokumentų siuntimo) išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po jo motinos J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.