Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-11-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-3923-1068/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-27
Bylos Nr.
e2YT-3923-1068/2020
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00988-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Ališauskaitė
Pareiškėjas
Z. J.
Suinteresuotas asmuo
S. R., valstybės įmonei Turto bankui
Civilinė byla Nr. e2YT-3923-1068/2020Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00988-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.2.; 2.5.5.; 3.2.3.8.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 27 d.Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. R., valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja Z. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio A. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiniu valdymu. Nurodė, kad su A. J. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu jie susilaukė dukros S. R.. Santuokos metu pareiškėja su sutuoktiniu įgijo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini) Kretingos r. Mirus sutuoktiniui pareiškėja į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. To nepadarė ir mirusiojo dukra. Tik pareiškėja po sutuoktinio mirties toliau liko gyventi jų bendrame name, rūpinosi tuo turtu kaip savu, mokėjo jo išlaikymui reikalingus mokesčius, t. y. palikimą priėmė faktiniu valdymu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo S. R. pateiktu atsiliepimu su pareiškimu sutiko ir prašė tenkinti.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepimu dėl pareiškimo palieka spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja Z. J. ir A. J. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu jie susilaukė dukros S. R. (ikisantuokinė pavardė – J.). Sutuoktiniai santuokos metu, t. y. (duomenys neskelbtini) m., pasistatė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) Kretingos r. A. J. mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje. Kretingos rajono pirmojo notaro biuro 2020 m. spalio 14 d. pažyma Nr. 817 patvirtina, kad po A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), dėl palikimo priėmimo į notaro biurą įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kartenos seniūnijos 2020 m. spalio 14 d. pažymos Nr. V4-66 matyti, kad pareiškėja Z. J. gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) Kretingos r., rūpinasi nuo pat jų pastatymo iki šiol. Į bylą pateikti AB „TEO L“, UAB „Kretingos vandenys“ mokėjimo kvitai bei AB „Lietuvos draudimas“ gyventojų turto draudimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėja ne tik naudojasi ir rūpinasi po sutuoktinio mirties likusiu turtu, bet ir moka jo išlaikymui reikalingus mokesčius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio 1984 m. birželio 4 d. priėmimo faktą. Šiuo atveju teismas turi vadovautis 1964 m. CK normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Z. J. ir A. J. nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Kretingos r., įgijo būdami santuokoje. Sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LTRS Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Z. J. po sutuoktinio A. J. mirties toliau liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusioje sodyboje, naudojosi likusiu turtu, mokėjo mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kartenos seniūnijos pažyma, atsiskaitymo už komunalines paslaugas kvitai, pastatų draudimo dokumentai ir kt. Z. J. veiksmų pobūdis rodo, kad ji perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save to turto savininke.

Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. J. po savo sutuoktinio A. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja Z. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė po sutuoktinio A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja Jurgita Ališauskaitė