Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės valstybės įmonės Lietuvos naftos produktų agentūros atstovei likvidatorei Anai Selčinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. A. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, valstybės įmonei Lietuvos naftos produktų agentūrai dėl atšaukimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad Įsakyme nurodyta 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas jam yra išmokėta; nesutinka su LR EM pozicija, kad jis su LR EM operatyviai nebendradarbiavo, agitavo darbuotojus išeiti iš darbo; LR EM nepagrįstai jo darbą kritikuodavo; anksčiau (2017 m.) yra gavęs iš LR EM padėkų; paskutinę jo darbo dieną atleido to prašiusius darbuotojus išmokėdamas jiems 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitines išmokas; LNPA finansinė padėtis buvo sunki.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad ieškovas iš pareigų buvo atšauktas likus 2 mėnesiams iki LNPA likvidavimo, todėl, jo manymu, jis negalėjo būti atšauktas iš pareigų, o tik galėjo būti atleistas iš darbo DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, jei šalys nebūtų susitarę kitaip, tuo labiau, kai kitos agentūros vadovas buvo atleistas būtent DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu; jei ieškovas buvo atšauktas iš pareigų dėl nepasitikėjimo, tai turėjo būti nurodyta Įsakyme.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl valstybės įmonės vadovo atšaukimo iš pareigų teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas darbo sutarties pagrindu nuo 2011 m. sausio 4 d. ėjo LNPA generalinio direktoriaus pareigas, terminas šios pareigoms eiti buvo nustatytas iki 2023 m. kovo 11 d. (el. b. t. I, b. l. 7–12), Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2018 m. lapkričio 19 d. priėmė Įsakymą, kuriuo, vadovaudamasis VSĮĮ 4 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 11 straipsnio 8 dalimi, DK 53 straipsnio 7 punktu, 104 straipsnio 1, 2 dalimis, 127 straipsnio 6 dalimi, atšaukė ieškovą iš LNPA generalinio direktoriaus pareigų ir nutraukė su juo sudarytą darbo sutartį išmokant jam 1 mėnesio vidutinio dydžio išeitinę išmoką ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (el. b. t. I, b. l. 6).

VSĮĮ 4 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija skiria ir atšaukia įmonės vadovą, nustato darbo sutarties su įmonės vadovu sąlygas, įmonės vardu sudaro ir nutraukia darbo sutartį su įmonės vadovu, tvirtina įmonės vadovo pareigybės nuostatus.

VSĮĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priėmus sprendimą atšaukti įmonės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia DK nustatyta tvarka. Jeigu įmonės vadovas buvo paskirtas įmonės valdybos nariu, atšaukus jį iš vadovo pareigų, jis atšaukiamas ir iš įmonės valdybos narių.

DK 53 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad darbo sutartis pasibaigia kitais šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.

DK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka; DK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai.

DK 127 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su šio straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais.

Aukščiau pateikta teisės aktų nuostatų analizė patvirtina, kad valstybės įmonės vadovui yra taikomas atšaukimo institutas. Pabrėžtina, kad valstybės įmonės, kaip ir kitų įmonių, vadovo santykiai su įmone grindžiami pasitikėjimu. Nuo įmonės vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso ir visos įmonės veiklos efektyvumas, nes įmonės vadovui yra suteikti platūs įgaliojimai veikti įmonės vardu, todėl yra būtinas šį organą skiriančio įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto pasitikėjimas. Fiduciarinis santykių pobūdis lemia tai, kad bet kuriuo momentu esant valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto nepasitikėjimui valstybės įmonės vadovu, nepriklausomai nuo vadovo kaltų veiksmų buvimo ar nebuvimo, toks asmuo negali toliau eiti vadovo pareigų, kadangi nelieka fiduciarinių santykių. Taigi, valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto teisė atšaukti jo paskirtą valstybės įmonės vadovą nėra sąlygota jokiomis aplinkybėmis ir yra absoliuti. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2010; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018).

Byloje nustatyta, kad LNPA – valstybės įmonė, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina LR EM (el. b. t. I, b. l. 13–25, 39–48). Iš Įsakymo (el. b. t. I, b. l. 6) turinio matyti, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministras, formuluodamas Įsakyme ieškovo atšaukimo iš LNPA vadovo pareigų ir jo darbo sutarties nutraukimo teisinį pagrindą, vadovavosi VSĮĮ 4 straipsnio 4 dalies 4 punkto ir 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, kuriose įtvirtinta absoliuti įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos teisė atšaukti vadovą iš pareigų, ir DK 53 straipsnio 7 punkto bei 104 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurioje aiškiai nustatyta, kad darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą, be to, priėmęs sprendimą atšaukti ieškovą iš užimamų pareigų Lietuvos Respublikos energetikos ministras sprendė nutraukiant jo darbo sutartį išmokėti jam 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vadinasi, nagrinėjamu atveju ieškovas, kaip valstybės įmonės vadovas, buvo atšauktas iš pareigų nesant jo kaltės valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiam subjektui pasinaudojus jam suteikta absoliučia vadovo atšaukimo iš pareigų teise – praradus pasitikėjimą ieškovu, todėl Įsakyme esant nurodytoms aukščiau aptartoms teisės aktų nuostatoms ir esant nurodytam išeitinės išmokos išmokėjimui ieškovui jokia papildoma atšaukimo iš pareigų motyvacija ar priežasčių įvardijimas Įsakyme nėra reikalingi, ieškovo argumentai, kad Įsakymas yra neteisėtas jame neįvardijus atšaukimo iš užimamų pareigų priežastis (motyvus) atmetami kaip nepagrįsti.

Pastebėtina, kad LR EM nurodė, jog sprendimas atšaukti ieškovą iš pareigų buvo priimtas dėl to, kad po Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 30 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 26 d. priimtų teisės aktų nuostatų pakeitimų prasidėjus LNPA likvidavimui ir jos funkcijų perdavimui naujai įsteigtai įmonei išryškėjo itin didelis ieškovo nesugebėjimas prisitaikyti prie pokyčių, tam reikiamų asmeninių savybių neturėjimas: nebuvo bendradarbiaujama operatyviai, nuolat buvo jaučiamas procesų vilkinimas, asmeninis nepasitenkinimas vykdomais įmonių reformos procesais buvo iškeliamas aukščiau valstybės interesų, siekiant trukdyti sklandų funkcijų perdavimą LEA, LNPA darbuotojai ieškovo buvo raginami išeiti iš LNPA, neperduoti reikiamų dokumentų, ištrinti turimą informaciją, LR EM 2018 m. buvo teikiama klaidinanti (ne pilna) informacija apie LNPA finansinę padėtį, be to, 2018 m. lapkričio 19 d. ieškovas tenkino trijų LNPA darbuotojų prašymus atleisti juos iš darbo šalių susitarimu 2018 m. lapkričio 20 d. ir išmokėti jiems 5 ir 6 vidutinių mėnesinių atlyginimų kompensaciją, tačiau LNPA gautų dokumentų ir sutarčių registruose tokie dokumentai, kurie buvo pagrindas šalių susitarimui ir kompensacijų išmokėjimui, nebuvo registruoti, ieškovo priimti įsakymai dėl darbo sutarčių nutraukimo su šiais darbuotojais nebuvo teikti vizuoti atsakingiems asmenims LNPA darbo reglamento tvarka. Ieškovas nesutiko, kad jis nesugebėjo prisitaikyti prie pokyčių ar neturėjo tam reikiamų asmeninių savybių, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad pasitikėjimo praradimas yra subjektyvus valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto įsitikinimas, kurio tiek pagal teisės aktų nuostatas, tiek pagal teismų praktiką pakanka atšaukti valstybės įmonės vadovą iš pareigų, kadangi praradus pasitikėjimą nelieka fiduciarinių santykių, o tokio asmens, kuriuo pasitikėjimas prarastas, palikimas toliau vadovauti valstybės įmonei, kad ir trumpam laikotarpiui, pažeistų viešąjį interesą.

Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju siekiant užtikrinti viešąjį interesą, buvo būtina užtikrinti sklandų ir nepertraukiamą dviejų valstybės įmonių (įskaitant ir LNPA) funkcijų perėjimą naujai įsteigtai įstaigai nuo 2019 m. sausio 1 d., pripažįsta, kad aukščiau LR EM nurodytos aplinkybės pagrįstai lėmė jos nepasitikėjimą ieškovu, sąlygojusį viešąjį interesą užtikrinantį LR EM sprendimą – ieškovo atšaukimą iš užimamų valstybės įmonės vadovo pareigų nesant jo kaltės, tuo tarpu su ieškovo pozicija, jog LR EM neturėjo pagrindo prarasti pasitikėjimo juo, o sprendimą atšaukti jį iš valstybės įmonės vadovo pareigų priėmė tik siekdama sutaupyti jo sąskaita, nes jis turėjo būti atleistas iš užimamų pareigų pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nėra pagrindo sutikti – kaip jau teismas pabrėžė aukščiau, esant valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto nepasitikėjimui valstybės įmonės vadovu, nepriklausomai nuo vadovo kaltų veiksmų buvimo ar nebuvimo, toks asmuo negali toliau eiti vadovo pareigų, taigi, ieškovas, pradėdamas eiti tokias pareigas turėjo suvokti, kad nelikus fiduciarinių santykių, jis gali būti atšauktas iš pareigų bet kuriuo momentu, net ir LNPA likvidavimo metu, jei būtent vykstant šiam procesui pasitikėjimas juo buvo prarastas (kaip kad nagrinėjamu atveju).

Teismas konstatuoja, kad LNPA savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – LR EM, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos energetikos ministras, turėjo teisę atšaukti valstybės įmonės (LNPA) vadovą iš pareigų, tokia jos teisė yra absoliuti ir nėra sąlygota jokiomis aplinkybėmis, todėl negali būti ribojama pradėta vykdyti LNPA likvidavimo procedūra.

Kartu pastebėtina, kad ieškovo atleidimas iš darbo vykdytas būtent pagal specialų DK 104 straipsnį, skirtą įmonių vadovams; ieškovui pagal DK 104 straipsnio 2 dalies nuostatas, įvertinus tai, kad jis LNPA dirbo ilgiau kaip 2 metus, priklausė 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, nes jo atšaukimas iš pareigų nebuvo nulemtas jo kaltų veiksmų, teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad Įsakyme nurodyta mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas jam yra išmokėta.

Taigi, ieškovas iš LNPA vadovo pareigų Lietuvos Respublikos energetikos ministro Įsakymu buvo atšauktas ir darbo sutartis su juo nutraukta teisėtai ir pagrįstai, laikantis DK 53 straipsnio 7 punkto, 104 straipsnio, 127 straipsnio 6 dalies, VSĮĮ 4 straipsnio 4 dalies 4 punkto, 11 straipsnio 8 dalies nuostatų, todėl ieškovo reikalavimai pripažinti jo atšaukimą iš LNPA generalinio direktoriaus pareigų neteisėtu, panaikinti Įsakymą atmetami, taip pat atmetami išvestiniai ieškovo reikalavimai į pareigas jo negrąžinti, pripažinti, kad jis yra atleistas iš darbo teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti jam kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki sprendimo įvykdymo dienos bei 3,5 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atmetus ieškovo ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jam klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovės įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovo V. K. A. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.