Kauno apygardos teismo nutartis

2020-06-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-450-579/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-23
Bylos Nr.
1S-450-579/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis
D. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-450-579/2020Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Algirdo Giedraičio ir Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje 2020 m. balandžio 20 d. priimtą nutarimą Nr. 91-67 taikyti nuteistajam D. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. G. nuteistas 2005 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 9 punktus galutine subendrinta 18 (aštuoniolikos) metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – 2004 m. lapkričio 8 d., bausmės pabaiga – 2022 m. lapkričio 8 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2020 m. balandžio 20 d. Komisijos nutarimu Nr. 91-67 nutarta taikyti nuteistajam D. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 22 balai pagal OASys metodiką, jis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas. Stebima pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pokytis sudaro 12 balų. D. G. dirba, lanko įvairius užsiėmimus, yra skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, todėl yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad nors nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų ir yra aštuoniolika kartų skatintas, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis nesielgė nepriekaištingai – tris kartus pažeidė nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, dėl ko tris kartus buvo baustas drausmine tvarka. D. G. nustatyta žema rizika pakartotinai nusikalsti, tačiau iš nustatytų 22 balų tik 6 yra statiniai (nekintantys), vadinasi, visus kitus jis dar gali mažinti. Teismas pažymėjo ir tai, kad nuteistasis pataisos namuose nesimokė, nors yra įgijęs tik 9 klasių išsilavinimą, taigi, jis nededa reikiamų pastangų, siekiant sėkmingai integruotis į darbo rinką. Be to, išlieka aktualūs D. G. nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai, kurie neleidžia spręsti apie pakankamą (akivaizdžią ir įtikinančią) pažangą, kuri sudarytų sąlygas konstatuoti, jog įstatymų imperatyvai nebus pažeidžiami.

Šalies argumentai

5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis D. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, nes pagal šiuo metu galiojantį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teisinį reglamentavimą probacijos sąlygos yra siejamos išimtinai tik su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Teismas neturėtų vertinti jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumo, nors skundžiamoje nutartyje šis vertinimas yra pateikiamas kaip jį charakterizuojanti aplinkybė.

5.2. Skundo autorius atkreipia dėmesį, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka jau penkiolika metų ir per šį ilgą laikotarpį yra gavęs tik tris drausmines nuobaudas, kurios šiuo metu nėra galiojančios. Minėtos nuobaudos yra atsitiktinio pobūdžio, gautos už netyčinius, nesunkius nusižengimus, todėl jos negali būti vertinamos kaip patvirtinančios susiformavusį jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Nuteistasis pažymi, kad Komisijos nariai jo elgesio pokyčius įvertino teigiamai. Laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą, nusikaltimą padarė būdamas jauno amžiaus, bausmės atlikimo metu stengiasi dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, konsultuojasi su socialiniais darbuotojais ir psichologais, dirba ir vykdo jam skirtus įpareigojimus.

5.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog apylinkės teismas tik formaliai įvertino jam nustatytus kriminogeninius veiksnius. Nuteistojo teigimu, jis jau yra atlikęs 6/7 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl nustatytieji nusikalstamą elgesį didinantys veiksniai nebėra aktualūs. Pataisos namuose jis dirba, todėl negali skirti laiko mokslams, nes pamokos vyksta tuo pačiu metu kaip ir darbo funkcijos. Nuteistasis pažymi, jog teismas nenurodė apibrėžto kriterijaus, kuris jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką leistų vertinti kaip pakankamą. Skundžiama nutartis yra grindžiama bendro pobūdžio formaliais argumentais, kas leidžia daryti išvadą apie priimto sprendimo subjektyvumą.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo D. G. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo padarytą išvadą, kad D. G. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (3/4 dalis), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taip pat nustatyta, kad D. G. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, kaip ir apylinkės teismas, taip ir aukštesniojo teismo teisėjų kolegija vis tik neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. Daroma išvada, jog D. G. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, bent jau šioje bausmės vykdymo stadijoje, negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka vieno iš materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų.

9. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais D. G. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis nepalaiko kriminalinio elgesio ar diskriminacinių nuostatų, priešingai, jis teigiamai vertina jį prižiūrinčių pareigūnų darbą ir laisvės atėmimo bausme skirtus apribojimus. Su pareigūnais nekonfliktuoja, pataisos namuose dirba neapmokamus darbus, nepiktnaudžiauja psichiką veikiančiomis medžiagomis, palaiko socialinius kontaktus su artimaisiais. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jis, atlikdamas bausmę, vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti, ir atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiką. Dėl įvykdytų nusikaltimų D. G. savo kaltę pripažįsta, juos įvykdė vienas, niekas jam įtakos nedarė. Pažymėtina ir tai, kad už gerą elgesį, darbą bei visuomeninę veiklą nuteistasis yra aštuoniolika kartų paskatintas įvairiomis skatinimų rūšimis. Tai, kad D. G. bausmės atlikimo metu deda tam tikras pastangas teigiamai koreguoti savo asmenybę, atspindi ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, atliktas pagal „OASys“ metodiką, kadangi nuo pirminio šios rizikos vertinimo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų skaičius nuosekliai mažėjo – nuo paskutinio vertinimo sumažėjo 12 balų (nuo 34 iki 22 balų). Iš šiuo metu nustatytų 22 svertinių balų 6 balai yra statiniai (nekintantys) ir 16 balų dinaminių (dar galimi koreguoti).

10. Vis dėlto, vien tai, kad D. G. dalyvavimas įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos programose bei socialinės reabilitacijos programose, rodoma motyvacija dirbti, taip pat dalyvavimas įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse bei kitos aukščiau aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą. Juo labiau, įvertinus nusikaltimų, už kuriuos D. G. atlieka jam paskirtą bausmę, sunkumą, pobūdį, likusią neatliktos bausmės dalį bei tai, kad viso bausmės atlikimo metu nuteistasis nepasižymėjo išimtinai teigiamu elgesiu. Atkreiptinas dėmesys, jog apylinkės teismas, įvardydamas nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdį bei sunkumą, aiškiai nurodė, jog šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę bei sritis, kurios turi būti koreguotinos, todėl yra vertinamos visų duomenų kontekste. Toks minėtų aplinkybių vertinimas nepažeidžia BVK 157 straipsnio nuostatų ir nerodo teismo šališkumo ar subjektyvumo, priimant D. G. nepalankų sprendimą.

11. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas – jis tris kartus baustas drausmine tvarka už įvairius pažeidimus. Nors nuteistasis skunde teigia, jog padaryti nusižengimai buvo atsitiktinio pobūdžio ir mažareikšmiai, tačiau aukštesnės instancijos teismas su tokia savo kaltę minimizuojančia D. G. pozicija nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, kai padarytas pataisos įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimas nėra šiurkštus, nesukeliantis jokių pasekmių, o nuteistasis prisipažįsta ir gailisi prasižengęs daugiau iš nežinojimo ar neatsargumo, nei tyčios piktavališkai nesilaikyti nustatytos tvarkos, tuomet paprastai yra apsiribojama nuteistojo svarstymu drausmės komisijoje, tačiau drausminė nuobauda jam neskiriama. Šiuo atveju D. G. visus tris kartus buvo paskirtos konkrečios nuobaudos, kai kurios jų netgi itin griežtos, pavyzdžiui, perkėlimas į baudos izoliatorių ar kamerų tipo patalpas, todėl jo padarytų nusižengimų vertinti kaip atsitiktinių nėra pagrindo. Nors sutiktina su nuteistuoju, kad skaitine išraiška trys nuobaudos per daugiau nei penkiolikos metų bausmės atlikimo laikotarpį nėra daug, tačiau šios nuobaudos, nors ir nebegaliojančios, negali būti ignoruojamos. Ypač neigiamai teisėjų kolegija vertina paskutiniąją, 2018 m. liepos 30 d. gautą nuobaudą, kuri prieš terminą buvo panaikinta 2018 m. gruodžio 14 d. Pažymėtina, jog šią nuobaudą D. G. gavo jau būdamas atlikęs bausmės dalį, reikiamą lygtinio paleidimo svarstymui. Tačiau net galimybė anksčiau bausmės atlikimo pabaigos išeiti į laisvę nesulaikė jo nuo pataisos įstaigos administracijos duotų nurodymų nevykdymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visos trys nuteistajam skirtos nuobaudos buvo gautos ne pirmaisiais bausmės atlikimo metais, o praėjus nemažai laiko nuo įkalinimo pradžios, kas patvirtina, jog D. G. gerai žinojo taikomus režimo apribojimus, tačiau vis tiek jų nesilaikė.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, prie sėkmingos probacijos neabejotinai prisideda nuteisto asmens puoselėjama darbinė motyvacija, jo galimybės integruotis į darbo rinką, taip pat finansinių įsiskolinimų neturėjimas, gebėjimas racionaliai tvarkyti gaunamas pajamas. Nors D. G. iš esmės viso bausmės atlikimo metu dirba (nuo 2005 m. lapkričio mėnesio iki 2008 m. kovo mėnesio dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2008 m. lapkričio mėnesio dirbo būrio valytoju, o perkėlus jį iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus į Pirmąjį sektorių, pradėjo neatlygintinai dirbti tvarkiniu), tačiau jo požiūrio dėl integracijos į darbo rinką laisvėje teisėjų kolegija nelaiko atsakingu. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis turi įgijęs tik devynių klasių išsilavinimą, iki nuteisimo jis dirbo atsitiktinius darbus. Būdamas pataisos namuose, noro mokytis ir įgyti vidurinį išsilavinimą ar konkretų amatą, specialybę, kuri padėtų lengviau susirasti darbą būnant laisvėje, D. G. neišreiškė. Aiškinimas, jog darbo su mokslu neįmanoma suderinti, vertinamas kritiškai, kaip siekis išsisukti nuo nepageidaujamos prievolės. Pažymėtina, jog galima dirbti ne visą, o pusę dienos ir pan., taip pat ir mokymosi grafiką galima lanksčiai priderinti prie atliekamų darbinių funkcijų. Tačiau D. G. neturi jokių konkrečių, su darbu susijusių ateities planų, t. y. jis net negali įvardyti kokio pobūdžio darbą galėtų dirbti. Toks neapibrėžtumas dėl ateities neabejotinai gali skatinti pakartotinį nusikalstamumą.

13. Teismo turimais duomenimis nuteistajam yra priteistas nedidelis – vos 196,94 Eur (680 Lt) civilinis ieškinys, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog D. G. šį ieškinį vis dar dengia iš gaunamo atlyginimo, nors, jau minėta, laisvės atėmimo bausmę jis atlieka daugiau nei penkiolika metų. Tokios atsainios pastangos atlyginti turimą finansinę prievolę liudija, kad atsakomybės už padarytus nusikaltimus, kurių vienas sukėlė negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), nuteistasis pilnai neprisiima. Teisėjų kolegija taip pat pritaria apylinkės teismo nurodytiems teiginiams, patvirtinantiems, jog D. G. mąstysena dar nėra ženkliai pakitusi pozityvia linkme – nuteistajam vis dar sudėtinga identifikuoti turimas problemas, numatyti pasekmes. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nėra duomenų apie tai, ar D. G. dalyvauja smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nors, paties nuteistojo teigimu, jis yra ramus ir lengvai neišprovokuojamas asmuo, tačiau padaryto labai sunkaus smurtinio nusikaltimo mechanizmas (prieš nukentėjusiąją smurtauta kumščiais, peiliu, žirklėmis ir kirviu) rodo, jog D. G. būdingas agresyvus, nekontroliuojamas elgesys, kuris ypač sustiprėja jam pavartojus alkoholio. Pažymėtina, jog šis netinkamas elgesys turi būti koreguojamas aktyviai dalyvaujant socialinės reabilitacijos programose, o ne vien dalyvaujant būryje ir įstaigoje rengiamuose renginiuose.

14. Teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistuoju, jog apylinkės teismas įvertino ne visas aplinkybes, svarbias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui, ar jas vertino netinkamai. Priešingai, apygardos teismo nuomone, skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus tiek D. G. asmenybę, tiek jo pataisos procesą pataisos namuose charakterizuojančią medžiagą, kuri leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka visų BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Vien tai, kad, įvertinęs tas pačias faktines aplinkybes, apylinkės teismas konstatavo, jog nuteistasis neatitinka vieno iš materialiųjų lygtinio paleidimo pagrindų, t. y. padarė priešingą išvadą nei Komisija, nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pažymėtina, jog Komisija nutarime iš esmės tik perrašė D. G. socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, neatlikdama jokio jos vertinimo, nepasisakydama, kodėl jos nuomone aplinkybės, teigiamai charakterizuojančios nuteistojo elgesį pataisos namuose, atsveria neigiamai jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo mąstysenos ydingumą ir kitas šioje nutartyje akcentuotas aplinkybes. Dėl to sutikti, jog Komisija objektyviai įvertino visas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismas neturi pagrindo.

15. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisAlgirdas GiedraitisEvaldas Gražys