Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. M. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1621-766/2016 pagal ieškovo J. Č. ieškinį atsakovei D. M. dėl susitarimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas J. Č. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei D. M. dėl susitarimų pripažinimo negaliojančiais. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimą vykdymo procese (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovė D. M. jau pradėjo priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, todėl antstoliui pardavus gyvenamąjį namą iš varžytinių bei patenkinus atsakovės reikalavimus pagal (duomenys neskelbtini) susitarimą Nr. 2, ieškovo ieškinyje keliamų reikalavimų įvykdymas taptų nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 10 d. nutartimi ieškovo J. Č. prašymą tenkino – sustabdė išieškojimą vykdymo procese (duomenys neskelbtini), įskaitant turto realizavimo veiksmus. Teismas sprendė, kad antstoliui pardavus gyvenamąjį namą iš varžytinių ir patenkinus atsakovės reikalavimus pagal (duomenys neskelbtini)susitarimą Nr. 2, ieškovo ieškinyje keliamų reikalavimų įvykdymas taptų neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė D. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo J. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Ieškovo J. Č. pareikšti reikalavimai ir pateikti įrodymai niekaip nesudarė pagrindo teismui vertinti, kad iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, nes jie visiškai paneigia ieškovo teiginius.Ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas J. Č. prašo netenkinti atsakovės D. M. atskirojo skundo ir palikti pirmosios instancijos teismo 2016 m. birželio 10 nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nereikalaujama įvertinti ir ieškinio pagrįstumą.Pareikštas ieškinys ir pateikti įrodymai pagrindžia tikimybę, kad ieškinys galėtų būti patenkintas, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir tęsiant ginčijamos skolos išieškojimo veiksmus, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas arba iš esmės pasunkėti.Atsakovė klaidina teismą ir teikia nepagrįstus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo priimto sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti (užtikrinti) teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, tačiau šis institutas nėra skirtas materialiųjų teisinių santykių tarp šalių nustatymui. Todėl kiekvienoje konkrečioje situacijoje sprendžiant, ar egzistuoja tiek tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrįstumas, tiek sprendimo neįvykdymo reali grėsmė, nėra vertinamas į bylą pateiktų duomenų bei įrodymų turinys. Jeigu toks ieškinys, kokį yra pateikęs teismui ieškovas, iš esmės gali būti pareikštas ir jeigu ieškovui palankus sprendimas iš esmės galėtų būti priimtas, pasitvirtinus jo pateiktų duomenų turiniui, turi būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (galimi atsakovo veiksmai, siekiant išvengti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo ir pan.). Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatliko preliminaraus ieškinio faktinės ir teisinės pusės įvertinimo. Minėtu apeliantės argumentu yra siekiama nuginčyti ieškinio teiginius apie galimą ieškovo teisių pažeidimą apeliantei, kaip paskolos davėjai, realiai neįvykdžius pareigos paskolinti pinigus pagal ieškovo ginčijamas paskolos sutartis. Tačiau minėta, kad tokie argumentai negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nes preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės. Preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas neturi ir prejudicinės galios, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Kaip minėta, pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šiuo atveju ieškovas ginčija paskolos sutartis, pagal kurias jau pradėtas priverstinis išieškojimas iš ieškovui priklausančio hipoteka įkeisto turto. Tokiu būdu, jeigu nagrinėjamoje byloje nebūtų pritaikyta ieškovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė, o ieškinys būtų patenkintas, tai pripažinus (duomenys neskelbtini) susitarimą, kurio Notarinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini)susitarimą Nr. 2, dėl (duomenys neskelbtini) patvirtintos paskolos (duomenys neskelbtini) sutarties sąlygų, kurio Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiais (nesudarytais) bei panaikinus hipoteką žemės sklypui, kurio unikalus (duomenys neskelbtini) ir sklype esančiam gyvenamajam namui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) faktinis skolos išieškojimas vykdomojoje byloje būtų atliktas nesant tam jokio teisėto pagrindo. Tokia situacija sąlygotų teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo būtinybę, kurio, priešingu atveju, pritaikius ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę, galima būtų išvengti (CPK 760 str.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nesustabdžius vykdymo proceso ir vėliau galimai priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, vykęs priverstinis išieškojimas iš ieškovo turto galėtų būti traktuojamas kaip žalos jam padarymas. Siekiant atitaisyti žalą, reikėtų inicijuoti naujus teisminius procesus, neišvengiant rizikos, kad tam tikras turtas natūra gali būti ir negrąžintas (CPK 760 str. 3 d.). Taigi šios aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 10 p.).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atsakovės D. M. atskirasis skundas atmetamas, o Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.