- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-08
- Bylos Nr.
- 2S-720-345/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-16791-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- N. B.
- Atsakovas
- L. B.
- Kategorijos
- 118.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutarties bylos sustabdymo ir nutraukimo klausimais civilinėje byloje pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui L. B. dėl išlaikymo formos pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė N. B. 2010-09-28 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinusi, prašė iš dalies pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-12-24 sprendimą, priteisiant iš atsakovo L. B. lygiomis dalimis nepilnamečių R. B. ir A. B. naudai išlaikymą mišria forma patikslintame ieškinyje nurodytu būdu.
Ieškovė N. B. 2011-11-14 padavė teismui prašymą, kuriuo prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol paaiškės mirusiojo atsakovo L. B. teisių ir pareigų perėmėjai. Nurodė, jog mirė atsakovas ir atsitiktinai sužinojo, jog į teismą kreipėsi atsakovo sesuo su prašymu nutraukti civilinę bylą, su kuriuo ieškovė nesutinka. Civilinė byla negali būti nutraukta tol, kol nebus išspręstas klausimas, kuris iš įpėdinių priims palikimą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovės atstovų prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmetė ir civilinę bylą nutraukė. Vadovaudamasis CPK 293 str. 1 d. 7 p., 384 str. 7 d., ištyręs byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi ji nutrauktina prieš tai minėtų teisės normų pagrindu, t.y. nesant galimybės atsakovo teisių perėmimui.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė N. B. prašo nutartį pakeisti, panaikinant nutarties dalį dėl civilinės bylos nutraukimo ir priimti naują nutartį – tenkinti ieškovės prašymą ir sustabdyti civilinę bylą iki tol, kol paaiškės visi palikimą priėmę atsakovo įpėdiniai ir tik tada spręsti klausimą dėl civilinės bylos nutraukimo. Nurodo, kad po atsakovo mirties palikimą priėmė jo dukra iš pirmosios santuokos. Ieškovė, būdama nepilnamečių vaikų atstovė, kreipėsi į teismą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą ir paskirti ieškovę paveldimo turto administratore, kurį teismas patenkino. Tačiau terminas palikimui priimti nėra pasibaigęs ir neaišku, ar atsakovas nėra sudaręs testamento, ar taip pat nėra kito įpėdinio. Po atsakovo mirties palikimą priėmusi atsakovo dukra iš pirmosios santuokos J. B. prisiėmė ir atsakovo turtines prievoles, įskaitant ir jo skolą, susidariusią dėl išlaikymo vaikams neteikimo. Kadangi atsakovo nepilnamečiai vaikai, net ir esant testamentui, turi teisę pretenduoti į privalomąją palikimo dalį, dėl to ieškovė ir prašė sustabdyti civilinę bylą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl civilinės bylos sustabdymo, motyvuodama tuo, kad mirus atsakovui tol, kol nepaaiškės teisių perėmėjas, byla stabdytina. Pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su tokia ieškovės pozicija, padarė išvadą, jog kadangi šiuo atveju teisių parėmimas yra negalimas, todėl civilinės bylos nagrinėjimas nutrauktinas. Atskiruoju skundu ieškovė su tokia teismo išvada nesutinka, nurodydama, kad po atsakovo mirties palikimą priėmė jo dukra iš pirmosios santuokos. Ieškovė, būdama nepilnamečių vaikų atstovė, kreipėsi į teismą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą ir paskirti ieškovę paveldimo turto administratore, kurį teismas patenkino. Tačiau terminas palikimui priimti nėra pasibaigęs ir neaišku, ar atsakovas nėra sudaręs testamento, ar taip pat nėra kito įpėdinio. Po atsakovo mirties palikimą priėmusi atsakovo dukra iš pirmosios santuokos J. B. prisiėmė ir atsakovo turtines prievoles, įskaitant ir jo skolą, susidariusią dėl išlaikymo vaikams neteikimo. Atsižvelgęs byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus, teismas konstatavo, jog civilinės bylos stabdyti nėra pagrindo, tačiau CPK 293 str. 1 d. 7 p., 384 str. 7 d., pagrindu civilinė byla nutrauktina. Ieškovė nesutikdama su tokia teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, kad tol, kol paaiškės atsakovo teisių perėmėjai byla turėjo būti sustabdyta. Teismas su tokia ieškovės argumentacija nesutinka.
Nustačius, jog atsakovas L. B. 2011-10-31 mirė, dėl teisių perėmimo mirus fiziniam asmeniui sprendžiama pagal paveldėjimo teisės normas. Teisė į išlaikymą yra asmeninio pobūdžio, t. y. neatskiriamai susijusi su konkrečiu asmeniu, todėl, mirus šią teisę turinčiam asmeniui, jos perėmimas negalimas. Procesinių teisių perėmimas priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo galimybės (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Kadangi teisės į išlaikymą perėmimas negalimas, tai nėra galimybės perimti ir su ja susijusių atitinkamų procesinių teisių. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinę bylą nutraukė.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo formos pakeitimo, prašydama pakeisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą mišria forma, patikslintame ieškinyje nurodydama priteisti didžiąją dalį išlaikymo atsakovui nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Kaip teisingai nurodo apeliantė, tiek pilnamečiai, tiek nepilnamečiai atsakovo vaikai yra pirmos eilės paveldėtojai paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), o tuo tarpu esant testamentui, palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri tektų kiekvienam paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau (CK 5.20 str. 1 d.). Iš byloje esančio testamento registro išrašo matyti, kad atsakovas testamento nebuvo sudaręs (b.l. 167). O ieškovei, kaip įstatyminei nepilnamečių vaikų atstovei, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-22 nutartimi išduotas teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, pavedant ieškovės pasirinktam antstoliui per vieną mėnesį nuo leidimo išdavimo dienos sudaryti paveldimo turto apyrašą (b.l. 168). Taigi, nagrinėjamu atveju, atsakovo nepilnamečiai vaikai laikytini įpėdiniais CK 5.5 straipsnio prasme, todėl apeliantės atskirojo skundo argumentas, jog būtina byla sustabdyti, kol paaiškės atsakovo įpėdiniai ir šiuo atveju atsakovo pilnametei dukrai iš pirmosios santuokos priėmus palikimą, kuri laikytina atsakovo teisių ir pareigų perėmėja, kuriai pereina ir atsakovo asmeninė prievolė išlaikyti nepilnamečius vaikus, yra nelogiškas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalimi, 336 ir 338 straipsniais, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.