- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-23
- Bylos Nr.
- 2-3787-883/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-02888-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- A. D.
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos ir žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 500 Lt įsiskolinimo priteisimo iš skolininko A. D.. 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi teismas nustatė S. K. terminą iki 2012-06-01 pateikti teismui ieškinį, atitinkantį LR CPK 135 straipsnio reikalavimus, bei sumokėti žyminį mokestį. Vykdydamas teismo nutartį, ieškovas S. K. 2012-05-25 pateikė teismui patikslintą ieškinį dėl 500 Lt įsiskolinimo priteisimo iš skolininko A. D.. Ieškovui suteikus antrinę teisinę pagalbą, 2012-09-28 ieškovas S. K. pateikė teismui patikslintą ieškinį, prašydamas priteisti 495,63 Lt skolos ir 61,50 Lt žalos atlyginimo bei 71 Lt žyminio mokesčio.
Ieškovas nurodo, kad jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), nuomininko teisėmis nuo 2011-10-12 iki 2012-02-20 gyveno atsakovas A. D.. Buto raktus atsakovas atidavė tik 2012-03-26, todėl jis turi sumokėti už laikotarpiu nuo 2011-10-12 iki 2012-03-26 butui tiektą šilumos energiją ir DNSB teiktas paslaugas. Atsakovas nesumokėjo 464,65 Lt, t. y. nesumokėjo 194,84 Lt už 2012 m. kovo mėnesį teiktą šilumos energiją ir 269,81 Lt už ankstesnius mėnesius, taip pat DNSB nesumokėjo 30,98 Lt už komunalines paslaugas 2012 m. vasario ir kovo mėnesiais. Ieškovas taip pat prašo priteisti 61,50 Lt už sugadintą maišytuvą. Iš viso ieškovas prašė priteisti 557,13 Lt bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas S. K. posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė ir nurodė, kad atsakovas 2011-10-12 išsinuomojo jam priklausantį butą. Su atsakovu buvo sudaryta žodinė neterminuota nuomos sutartis. Tą pačią dieną atsakovas jam sumokėjo 200 Lt už buto nuomą. Sutarė, kad atsakovas laiku apmokės sąskaitas už sunaudotą vandenį, dujas, šilumos energiją ir bendrijos teikiamas komunalines paslaugas. Atsakovas už nuomą turėjo mokėti po 100 Lt kas mėnesį. Sužinojęs, kad atsakovas neapmoka sąskaitų už šilumos energiją, 2012 m. vasario 20 ar 21 d. atvažiavo į butą ir rado atsakovą su mama besikraustančius iš buto. Atsakovas paaiškino, kad išsikrausto, o atsakovo mama pažadėjo apmokėti visas sąskaitas. Atsakovas buto raktų ir komunalinių paslaugų apmokėjimo knygelių ieškovui negrąžino, todėl ieškovas kreipėsi į policiją. Buto raktai ir komunalinių paslaugų apmokėjimo knygelės ieškovui grąžinti policijoje 2012-03-26. Laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 21 d. iki 2012 m. kovo 26 d. butas nebuvo išnuomotas, todėl ieškovas prašo priteisti 464,65 Lt įsiskolinimą už šilumos energiją ir 30,98 Lt už komunalinius patarnavimus bendrijai, taip pat 61,50 Lt už sugadintą maišytuvą. Ieškovas nurodė, kad iki bute pradėjo gyventi atsakovas, skolų nebuvo, reikalavimo priteisti nuomos mokestį atsisakė. Teigė, kad nuomos sutartis nutrūko 2012 m. kovo 26 d., kai atgavo raktus nuo buto.
Atsiliepimas
Atsakovas A. D. atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad su ieškovu vieno kambario buto (duomenys neskelbtini) žodinė nuomos sutartis buvo sudaryta 2011 m. spalio 12 d. Su ieškovu sutarė, jog kiekvieną mėnesį mokės jam 200 Lt kasmėnesinį nuomos mokestį ir apmokės komunalinių patarnavimų sąskaitas. Savininkas pats pageidavo apmokėti sąskaitas paslaugų teikėjams, todėl atsiskaitymo už komunalines paslaugas knygučių jam neperdavė. Nuomos sutarties sudarymo dieną davė S. K. grynais 500 Lt, vėliau kiekvieną mėnesį S. K. duodavo grynais po 500 Lt, iš kurių 200 Lt buvo skirti nuomai, 300 Lt - komunaliniams patarnavimams apmokėti. Pinigai ieškovui buvo perduodami iš anksto telefonu suderintoje vietoje suderintu laiku. 2011 m. gruodžio 1 d. paskambino ieškovui ir informavo, jog nuo 2012 m. sausio 1 d. nuomojamame bute nebegyvens. Iš buto išsikraustė 2012 m. sausio 2 d., todėl mano, kad nuo šios dienos nutrūko nuomos sutartis ir jis neturi pareigos mokėti už komunalinius patarnavimus tais mėnesiais, kuomet nebegyveno ieškovui priklausančiame bute. Atsakovas taip pat teigė, kad bute įrengtas vandens maišytuvas buvo senas ir nusidėvėjęs jau tuo metu, kai S. K. jam ir P. B. aprodė butą. Jam gyvenant šiame bute, minėtas maišytuvas dažnai atsilaisvindavo nuo vamzdžio, ne kartą turėjo jį remontuoti, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad jis sugadino vandens maišytuvą ir turi pareigą atlyginti žalą.
Šalies argumentai
Atsakovas A. D. posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sudarant nuomos sutartį ir apsigyvenant bute atsiskaitymo už komunalines paslaugas knygelių neturėjo, gavo jas sausio mėnesį, kad susimokėtų už visus mėnesius ir neliktų skoloje. Už butui tiektą šilumos energiją sumokėjo bendrovėje „Šiaulių energija“, už sunaudotą vandenį sumokėjo UAB „Šiaulių vandenys“, bendrijai nemokėjo, nes tai turėjo daryti ieškovas, jis yra buto savininkas, už elektrą, dujas sumokėjo pagal atsiskaitymo knygeles. Už vasario ir kovo mėnesiais teiktas komunalines paslaugas nemokėjo dėl to, kad bute tais mėnesiais negyveno. Vandens maišytuvo nesugadino, ieškovo nurodyta maišytuvo kaina yra neteisinga.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčo šalis siejo gyvenamosios patalpos nuomos civiliniai teisiniai santykiai. Byloje kilęs ginčas dėl nurodytų santykių nutraukimo momento, su išnuomoto turto išlaikymu susijusių komunalinių patarnavimų išlaidų ir nuostolių dėl vandens maišytuvo sugadinimo atlyginimo.
Lietuvos Respublikos CK XXXI skyriaus, reglamentuojančio gyvenamosios patalpos nuomos santykius, 6. 576 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Jeigu juridiniai ir fiziniai asmenys gyvenamąsias patalpas išnuomoja komercinėmis sąlygomis, mokesčio už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalinius patarnavimus klausimai nustatomi bendru susitarimu (CK 6.584 str. 3 d.). Civilinio kodekso nuostatos numato, kad nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos žodžiu (CK 6.579 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas(duomenys neskelbtini) (4 b. l.). Tiek ieškovas, tiek atsakovas teisme patvirtino, kad šis butas 2011 m. spalio 12 d. buvo išnuomotas atsakovui A. D.. Buto nuomos sutartis buvo žodinė, neterminuota. Sudarydamos buto nuomos sutartį, šalys susitarė, kad nuomininkas, t.y. atsakovas A. D., mokės nuomotojui, t.y. ieškovui S. K., kiekvieną mėnesį nuomos mokestį ir apmokės komunalinius patarnavimus (5 b. l.). Sutarties sudarymo aplinkybių šalys neginčijo. Ginčas tarp šalių kilo dėl to, kada tarp šalių pasibaigė 2011-10-12 sudaryta buto nuomos sutartis, t. y. už kokį laikotarpį atsakovas, kaip nuomininkas, privalėjo sumokėti komunalinių patarnavimų išlaidas.
Ieškovas reikalauja, kad atsakovas sumokėtų už komunalinius patarnavimus iki 2012 m. kovo 26 d., t. y. iki tada, kai Pietinėje policijos nuovadoje jam buvo grąžinti buto raktai ir atsiskaitymo už komunalinius patarnavimus knygelės (pakvitavimas 6 b. l.). Tuo tarpu atsakovas teigia, kad apie nuomos sutarties nutraukimą ieškovą įspėjo telefonu 2011-12-01, todėl nuomos sutartis nutrūko 2012-01-02 jam iš buto išsikrausčius, o raktai ir komunalinių paslaugų apmokėjimo knygelės negrąžintos, nes ieškovas atsisakė pasirašyti, jog pretenzijų ieškovui neturi.
Kaip jau buvo minėta, tarp ieškovo ir atsakovo 2011-10-12 buvo sudaryta neterminuota žodinė buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis. Nuomininko teisę nutraukti nuomos sutartį reglamentuoja LR CK 6.609 str. 1 dalis, t. y., gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją, o jeigu nuomininkas neįvykdo šio reikalavimo, nuomotojas turi teisę į susidariusių nuostolių atlyginimą. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė ir posėdžio metu teigė, kad 2011-12-01 telefonu pranešė ieškovui apie nuomos sutarties nutraukimą, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Ieškovas teigia pranešimo apie sutarties nutraukimą negavęs nei telefonu, nei raštu. Nesant byloje įrodymų, patvirtinančių šalių valią nutraukti sutartį, darytina išvada, kad atsakovas nutraukė nuomos sutartį ne šalių susitarimu, bet savo iniciatyva, vienašališkai, nesilaikydamas įstatyme nurodyto reikalavimo įspėti nuomotoją apie sutarties nutraukimą raštu prieš vieną mėnesį.
Atsakovas remiasi CK 6.609 straipsnio 3 dalimi ir teigia, kad šalių sudaryta sutartis nutrūko 2012-01-02, kuomet jis iš buto išsikraustė. Teisme apklausta liudytoja T. D. nurodė, kad jos sūnus A. D. (atsakovas) sausio mėnesio pradžioje išsikraustė iš nuomojamo buto. Liudytojai R. P. bei L. A. taip pat nurodė, kad padėjo atsakovui išsikraustyti iš buto tuoj po Naujųjų Metų, 2012 m. sausio mėnesio pirmomis dienomis. Tuo tarpu ieškovas teigė, kad nuomininkas (atsakovas) iš buto išsikraustė tik vasario pabaigoje. Paaiškino, kad jis 2012 m. vasario 20 ar 21 dieną užsukęs į butą, rado atsakovą su mama kraunančius savo daiktus ir besikraustančius iš buto. Liudytoju apklaustas DNSB pirmininkas Z. B. posėdžio metu paaiškino, kad 2012 m. vasario mėnesio viduryje į jį kreipėsi ieškovas S. K., kuris nurodė, jog buto nuomininkas nemoka už buto komunalinius patarnavimus ir prašė kartu nueiti į nuomojamą butą. Manydamas, kad bendrijos pirmininkas neturi teisės įeiti į kito asmens nuomojamą būstą, jis atsisakė pagelbėti ieškovui, tačiau kitą vakarą matė 17 bute degančias šviesas ir balkone stovintį žmogų.
Posėdžio metu šalys taip pat skirtingai įrodinėjo atsiskaitymo knygelių perdavimo atsakovui ir komunalinių patarnavimų išlaidų sumokėjimo aplinkybes. Ieškovas teigė, kad atsiskaitymo knygeles jis perdavė atsakovui išnuomojant butą ir nuomotojas A. D. privalėjo kas mėnesį jam sumokėti nuomos mokestį bei sumokėti komunalinių patarnavimų išlaidas. Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teisme nurodė, kad jis kas mėnesį mokėdavo ieškovui ne tik 200 Lt nuomos mokesčio, bet ir duodavo 300 Lt komunalinių patarnavimų, kuriuos nuomotojas pats turėjo sumokėti paslaugų teikėjams, apmokėjimui. Atsakovas ir liudytojos T. D. ir I. J. įrodinėjo, kad atsiskaitymo knygeles ieškovas atsakovui perdavė tik 2012 m. sausio mėnesio 18 d.
Šalių ir liudytojų paaiškinimai yra lygiaverčiai įrodymai, tačiau jie yra subjektyvaus pobūdžio. Posėdžio metu apklaustų asmenų paaiškinimai skiriasi, todėl faktines aplinkybes teismas gali vertinti ne pagal šalių ir liudytojų paaiškinimus, o tik atsižvelgdamas į kitus įrodymus. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas A. D. 2011 m. spalio 12 d. pasirašė įsipareigojimą (5 b. l.), kad atlygins visą patirtą materialinę žalą dėl nuomos S. K. bei šiuo įsipareigojimu pats atsakovas A. D. pasižadėjo laiku sumokėti visus mokesčius. Už butui tiektą šilumos energiją ir sunaudotą vandenį atsakovas atsiskaitė su paslaugų teikėjais pats (53 b. l.). Teismas sprendžia, kad šie įrodymai paneigia atsakovo iškeltą versiją, kad už komunalinius patarnavimus jis sumokėdavo ieškovui, kuris pats turėjo atsiskaityti su paslaugų teikėjais. Atsakovas nepateikė įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad ieškovas vengė bendrauti su atsakovu, vengė priimti nuomojamas patalpas, patalpų raktus ir atsiskaitymo knygeles. Konstatuotina, kad atsakovas nesilaikė bendradarbiavimo principo. Atsakovas, manydamas jog nėra skolingas, registruotu laišku galėjo pranešti ieškovui apie buto perdavimo laiką, privalėjo grąžinti ieškovui atsiskaitymo už komunalinius patarnavimus knygeles ir buto raktus, tačiau to nepadarė.
Remdamasis išdėstytu, teismas sprendžia, kad atsakovas neginčijamų įrodymų patvirtinančių, kad jis iš buto išsikraustė ir gyvenamąsias patalpas ieškovui perdavė 2012 m. sausio mėnesį tinkamai ir ieškovas pretenzijų neturėjo, nepateikė.
Pareiga mokėti už komunalinius patarnavimus, kurie neįeina į mokamą nuomos mokestį pagal šalių susitarimą, tenka nuomininkui, t. y. atsakovui (CK 6.584 str. 3 d.). Liudytoju apklausto policijos pareigūno A. A. parodymai ir pakvitavimas (6 b. l.) patvirtina, kad išnuomoto buto raktai ir atsiskaitymo knygelės ieškovui grąžinti tik 2012-03-26. Nuo 2012-02-21 iki 2012-05-20 bute buvo sunaudota 5 kW h elektros energijos ( 90-91 b. l.). Šie duomenys patvirtina, kad bute, po to, kai atsakovas išsikraustė, iki 2012-03-26, niekas negyveno ir juo nesinaudojo. Teismas sprendžia, kad atsakovui neįspėjus ieškovo apie sutarties nutraukimą įstatyme nustatyta tvarka, neperdavus buto, buto raktus ir atsiskaitymo knygeles grąžinus tik 2012-03-26, ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų buto komunalinių patarnavimų išlaidas iki 2012 m. kovo 26 d. (CK 6.499 str.)
Bylos duomenimis nustatyta, kad sąskaita už šilumą ir karštą vandenį AB „Šiaulių energijai“ už 2011 m. spalio mėn. buvo 77,57 Lt (47 b. l.), už lapkričio mėnesį 176,19 Lt (48 b. l.), už gruodžio mėnesį 214,27 Lt (49 b. l.), už sausio mėnesį 233,44 Lt (50 b. l.), už vasario mėnesį 210,68 Lt (51 b. l.), už kovo mėnesį 194,84 Lt (52 b. l.), t.y. viso 2011 m. spalio – 2012 m. kovo mėn. už šilumą reikėjo mokėti 1106,99 Lt. Atsakovas A. D. 2012 m. vasario 20 d. sumokėjo už šilumą AB „Šiaulių energijai“ 642,34 Lt (53 b. l.), tai rodo, kad liko 464,65 Lt įsiskolinimas AB „Šiaulių energija“. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad buto nuomos sutartis pasibaigė 2012-03-26, todėl teismas sprendžia, kad nuomininkas A. D. privalo padengti įsiskolinimą už šilumą ir karštą vandenį būtent iki 2012 m. kovo 26 dienos, t.y. 163,41 Lt už kovo mėnesio 26 dienas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovas privalo sumokėti ieškovui už AB „Šiaulių energija“ suteiktas paslaugas 433,22 Lt.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 30,98 Lt komunalinių patarnavimų išlaidas daugiabučių namų savininkų bendrijai už 2012 m. vasario ir kovo mėnesius. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja mokesčius bendrijai sumokėti iki pat 2012 m. rugsėjo mėnesio, ką neva patvirtina pateikta sąskaita. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas netinkamai suprato daugiabučių namų savininkų bendrijos pateiktą pažymą. Iš 2012 m. rugpjūčio mėn. 22 d. pažymos matyti, kad daugiabučių namų savininkų bendrijai priskaičiuotos komunalinių patarnavimų išlaidos 2012 m. vasario mėnesį buvo 16,02 Lt, 2012 m. kovo mėnesį - 14,96 Lt, viso 30,98 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad nuomos sutarties pabaiga yra 2012-03-26, todėl atitinkamai iš atsakovo ieškovui priteistinas įsiskolinimas daugiabučių namų savininkų bendrijai mažintinas, sumažinant už 2012 m. kovo mėn. suteiktus patarnavimus iki 12,54 Lt, t. y. viso už vasario mėnesį ir kovo 26 dienas - 28,56 Lt.
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 61,50 Lt už sugadintą maišytuvą. Ieškovas teigė, kad maišytuvas prieš išnuomojant atsakovui butą, buvo geras, o atsakovas jį sugadino. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad maišytuvas bute buvo senas, jis jau išsinuomojant butą buvo sugadintas, varvėjo šaltas vanduo, todėl ne kartą teko jį paremontuoti. Tokios faktinės situacijos kontekste būtina atsižvelgti į CK 6.500 straipsnio turinį bei įvertinti išsinuomoto daikto ypatybes. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad jei nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Tačiau jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo, laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia, kad vandens maišytuvas pagal savo paskirtį turi potencialią gedimo riziką, egzistuojančią nepriklausomai nuo to, kaip jis eksploatuojamas. Maišytuvo defektas – vandens lašėjimas - yra toks sugedimas, kuris gali atsirasti tiek dėl natūralaus susidėvėjimo, tiek dėl kitų priežasčių. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad maišytuvo sugedimas, nuomotojui neįrodžius kitaip, laikytinas gedimu, atsirandančiu dėl natūralaus daikto naudojimo. Taigi šalims tokio natūralaus maišytuvo gedimo rizikos sutartimi nepriskyrus atsakovui, ši rizika lieka nuomotojui (CK 6.499 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovui S. K. buvo skirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nemokama antrinė teisinė pagalba (41 b. l.).
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas sumokėjo 71 Lt žyminio mokesčio (19 b. l.), todėl už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas ieškovui (CPK 87 str.).
Teismui pateikta pažyma rodo, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą buvo išmokėtas 480 Lt advokato užmokestis (59 b. l.). Laikytina, kad ieškinys patenkintas 82,88 %, todėl valstybei iš atsakovo priteistina 397,85 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 71 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas.
Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, nurodydamas, kad už teisines paslaugas ir atstovavimą teisme jis advokatei sumokėjo 1600 Lt (34, 56, 57, 68, 73 b. l.). Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais, advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-8 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius. Atsižvelgiant į teismo atmestų ieškinio reikalavimo dalį, atsakovui iš ieškovo priteistini 273,92 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą.
Taip pat, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šalims, iš atsakovo A. D. priteisiant 12,47 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 92 str., 93 str., 178 str., 259 str., 260 str., 270 str., 279 str. teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovui S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 461,78 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt vieną litą 78 ct) skolos.
Priteisti iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) valstybei 397,85 Lt (tris šimtus devyniasdešimt septynis litus 85 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630), 71 Lt (septyniasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio ir 12,47 Lt (dvylika litų 47 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 273,92 Lt (du šimtus septyniasdešimt tris litus 92 ct) bylinėjimosi išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą.
Grąžinti ieškovui S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 71 Lt (septyniasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio, sumokėto 2012-05-23 mokėjimo kvitu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.