- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-04-06
- Bylos Nr.
- I-5771-426/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Rūta Miliuvienė (pran.)
- Pareiškėjas
- P. D.
- Trečiasis asmuo
- VšĮ Šiaulių apskrities ligoninė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko, Rūtos Miliuvienės (pranešėja), sekretoriaujant Eglei Pajarskienei, dalyvaujant pareiškėjui P. D., atsakovo atstovui Teisučiui Viktorui Cininui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Indrei Masiulienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vedėjo potvarkio panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretysis suinteresuotas asmuo – VšĮ Šiaulių apskrities ligoninė).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas P. D. skundu (b. l. 3-4) prašo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vedėjo 2007 m. sausio 25 d. potvarkį Nr. 39-14 ir įpareigoti Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vedėją priimti naują potvarkį dėl P. D. profesinės ligos tyrimo komisijos sudėties pakeitimo, į komisijos sudėtį vietoj gydytojo A. K. nariu įtraukiant pareiškėją, pranešusį apie jam pačiam įtariamą profesinę ligą.
Nurodo, kad 2007 m. sausio 16 d. raštu informavo Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrių, Valstybinę visuomenes sveikatos priežiūros tarnybos teritorinę įstaigą Vilniaus apskrityje ir VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės (duomenys neskelbtini) P. S. apie jam įtariamą profesinę ligą - lėtinį aktyvų hepatitą C. Teigia, kad Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vedėjas V. Cininas praleido 3 darbo dienų terminą komisijai dėl profesinės ligos tyrimo sudaryti. 2007 m. sausio 25 d. potvarkyje Nr. 39-14 į profesinės ligos tyrimo komisijos sudėtį Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vedėjas įtraukė A. K., VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėją, gydytoją infektologą, sąmoningai vykdžiusį nusikalstamą veiką, nuslepiant aktyvaus hepatito C platinimą pacientų ir personalo tarpe. Šios nusikalstamos veikos pasekoje galėjo būti apkrėsti pareiškėjo operuoti pacientai ir kartu su pareiškėju dirbę kolegos laikotarpyje nuo 2006 m. gruodžio 13 d. iki 2007 m. sausio 14 d. Tokiu būdu, (duomenys neskelbtini) A.K., nevykdęs Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) ir Profesinių ligų tyrimo reglamente (toliau – ir Reglamentas) įtvirtintų normų ir, kaip gydytojas, nepranešęs apie įtariamą pareiškėjo profesinę ligą, negali būti traukiamas į komisijos, tirsiančios pareiškėjo profesinę ligą, sudėtį.
Pareiškėjas nurodo, jog įtariamos profesinės ligos priežastys turi būti ištirtos per 30 darbo dienų nuo pranešimo apie profesinę ligą užregistravimo Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniame skyriuje. 2007 m. sausio 25 d. potvarkiu Nr. 39-14 skyriaus vedėjas, P.D. manymu, dėl galimai korupcinių motyvų pavedė R. Š. organizuoti komisijos darbą ir profesinės ligos priežasčių tyrimą atlikti iki 2007 m. kovo 8 d.
Atsakovas Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10-12).
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas dirba VšĮ Šiaulių apskrities ligoninėje neurochirurgu. Jis pats sau įtarė profesinę ligą - lėtinį aktyvų hepatitą C ir išsiuntė Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui nustatytos formos pranešimą apie įtariamą profesinę ligą. Kadangi VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės generalinis direktorius nereikalavo pripažinti minimo pranešimo negaliojančiu, Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius pradėjo įtariamos profesinės ligos tyrimą. Pranešimas apie įtariamą profesinę ligą Vilniaus skyriuje buvo gautas 2007 m. sausio 23 d., potvarkis „Dėl P. D. profesinės ligos tyrimo komisijos sudėties pakeitimo ir darbo organizavimo“ skyriaus vedėjo pasirašytas 2007 m. sausio 25 d., t. y. nepažeidžiant 3 darbo dienų termino. Prie skundo pridėtas pranešimas apie įtariamą profesinę ligą skiriasi nuo to, kurį pareiškėjas pateikė Vilniaus skyriui.
VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės generalinis direktorius į profesinės ligos tyrimo komisijos sudėtį skyrė ne sau profesinę ligą įtarusį pareiškėją, o (duomenys neskelbtini) A. K., kuris kompetentingas pagal specializaciją įtarti lėtinio aktyvaus hepatito C profesinę ligą. Kadangi nei Nuostatai, nei Reglamentas nenumato teisinės galimybės Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui daryti įtaką asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovui dėl jo skiriamo gydytojo į įtariamos profesinės ligos priežastis tiriančios komisijos sudėtį, į komisiją buvo įrašytas VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės generalinio direktoriaus paskirtas asmuo.
Pabrėžia, kad komisija turi būti bešališka, jos nariai negali turėti jokio asmeninio suinteresuotumo tiriamų įtariamos profesinės ligos priežasčių baigtyje. Tuo tarpu Nuostatų 31 p. nurodyta, kad darbuotojas ar jo atstovas yra suinteresuoti asmenys. Sutinkamai su Nuostatų 22 p., komisijos sprendimus dėl įtariamos profesinės ligos priežasčių ir tyrimo tvarkos darbuotojas, kuriam įtariama profesinė liga (...) gali apskųsti Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui. Teisiniu požiūriu nepriimtina situacija, kai tas pats asmuo savo atžvilgiu priima teisinius sprendimus ar skundžia komisijos, kurios narys jis yra, išvadas. Be to, buvo įvertintas klausimas, ar tokios komisijos nariu gali būti paskirtas sveikatos priežiūros specialistas, kuris yra laikinai nedarbingas ir nežinant, kada pasibaigs laikinas nedarbingumas. P. D. buvo paaiškinta žodžiu ir raštu, kad jis ar jo atstovas gali dalyvauti tiriant jam įtariamos profesinės ligos priežastis, susipažinti su tyrimo medžiaga, pateikti dokumentus, kurie bus pridėti prie įtariamos profesinės ligos tyrimo medžiagos.
Vadovaujantis Nuostatų 18 p., komisija per 30 darbo dienų nuo pranešimo užregistravimo Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniame skyriuje turi ištirti profesinės ligos priežastis ir surašyti akto pirmąją dalį. Pranešimas apie įtariamą profesinę ligą Vilniaus skyriuje gautas 2007 m. sausio 23 d., 30 darbo dienų terminas sueina 2007 m. kovo 8 d., taigi Vilniaus skyriaus vedėjo 2007 m. sausio 25 d. potvarkyje Nr. 39-14 terminas nustatytas teisingai. Pažymi, kad VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės generalinio direktoriaus paskirto komisijos nario A. K. nusikalstami veiksmai įstatymų nustatyta tvarka nekonstatuoti.
Atsiliepimas
Pareiškėjas, gavęs atsakovo atsiliepimą, pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus atsakingi pareigūnai iki 2007 m. sausio 30 d. atsisakė jį supažindinti su potvarkiu, kuriame turėjo būti apspręstas komisijos sudarymas pareiškėjo profesinei ligai tirti. Atsakovo atsiliepime nuslėptas nenuginčijamas ir turintis esminės reikšmės faktas, kad nuo 2001 m. gruodžio mėn. iki 2007m. sausio mėn. vidurio pareiškėjas dirbo Vš Į Šiaulių apskrities ligoninėje neurochirurgu ir chirurgu. Prieš pradėdamas dirbti, 2001 m. darbdaviui pateikė Vš Į Antakalnio poliklinikos išduotą medicininę pažymą F027/a, kurioje yra išvada, kad jis yra sveikas ir gali dirbti neurochirurgu. Šis darbas yra specifinis: dirbdamas neurochirurgu, turi pastovų kontaktą su operuojamų ligonių krauju, operacijų metu pasitaiko dažnos neurochirurgo pirštų mikrotraumos (įsidūrimai, smulkūs įpjovimai), kurių metu pažeidžiamas apsauginių pirštinių ir neurochirurgo odos vientisumas. Dėl nurodytos darbo specifikos turi padidintą riziką susirgti „kraujo keliu“ plintančiomis ligomis, tokiomis, kaip aktyvus virusinis hepatitas C. Ši liga yra įtraukta į operacinėje dirbančių darbuotojų profesinių ligų sąrašą. VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės administracija, siekdama išaiškinti darbo metu dėl darbo specifikos apkrėstus hepatito B, hepatito C ir AIDS virusais darbuotojus, 2006 m. lapkričio mėn. ligoninėje vykdė darbuotojų profilaktinį sveikatos patikrinimą. Minėto profilaktinio patikrinimo metu jam diagnozuotas aktyvus virusinis hepatitas C.
VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės (duomenys neskelbtini) P. S. tuo pačiu metu yra ir pareiškėjo darbdavys, asmeniškai suinteresuotas pareiškėjo profesinės ligos tyrimo baigtimi: aktyvaus virusinio hepatito C, kaip profesinės ligos, nepripažinimu. Tokiu būdu, ligoninės (duomenys neskelbtini) P. S., išleisdamas įsakymus Nr. V-50, Nr. V51, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai negalėjo vadovautis minėtais įsakymais. Pareiškėjo teigimu, VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės generalinis direktorius 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-51 pažeidė jo, kaip privataus asmens, teises ir teisėtus interesus, skirdamas kitą privatų asmenį ((duomenys neskelbtini) A. K.) jį atstovauti, kai tuo pat metu pareiškėjas įgaliojo savo tėvą J. D. atstovauti jį profesinės ligos tyrime, jei pats asmeniškai negalės savęs atstovauti.
Pasak pareiškėjo, profesinės ligos priežastis tiria komisija, į kurios sudėtį Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjas (kaip nepriklausomas valstybės pareigūnas) privaloma tvarka įtraukia asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo paskirtą gydytoją, įtarusį profesinę ligą, o ne asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo paskirtą atstovą atstovauti gydytoją, įtarusį profesinę ligą. Tvirtina, kad Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius pranešimą apie įtariamą profesinę ligą gavo 2007 m. sausio 17 d. 8.20 val.
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė jam nurodytais motyvais. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė P. D. skundą atmesti. Akcentavo, kad darbo grupės išvados pareiškėjui yra palankios.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teisimo posėdyje prašė skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
P. D. ginčija Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vedėjo 2007 m. sausio 25 d. potvarkį Nr. 39-14, kuriuo buvo sudaryta komisija jo profesinės ligos priežastims tirti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas dirba VšĮ Šiaulių apskrities ligoninėje neurochirurgu. Jis pats sau įtarė profesinę ligą – lėtinį aktyvų hepatitą C ir išsiuntė Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui nustatytos formos pranešimą apie įtariamą profesinę ligą (b. l. 13). Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius pradėjo įtariamos profesinės ligos tyrimą.
Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487, 13 p. nustatyta, kad profesinės ligos priežastys pradedamos tirti gavus pranešimą šių Nuostatų 8 arba 9 p. nurodyta tvarka. Profesinės ligos priežastis tiria komisija, kurios sudėtyje yra Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjo paskirtas darbo inspektorius (komisijos pirmininkas), Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinės įstaigos apskrityje vadovo paskirtas specialistas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo paskirtas gydytojas, įtaręs profesinę ligą.
Pagrindinis pareiškėjo skundo argumentas yra tas, kad sudaryta komisija yra neteisėtos sudėties, nes į jos sudėtį neįtrauktas jis pats, įtaręs sau profesinę ligą.
Asmens teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., nėra absoliuti – ji įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Konstitucijos 30 str. 1 d., teisę kreiptis į teismą turi asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 3 d. 1 p. nustato, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiamu potvarkiu sudaryta komisija dar nėra priėmusi jokio sprendimo, galinčio pažeisti pareiškėjo teises, laisves ar įstatymo saugomus interesus. Jokio konkretaus komisijos sprendimo ar veiksmo pareiškėjas neskundžia. Jis ginčija priimtą potvarkį dėl komisijos sudarymo. Pareiškėjas nenurodo, kokias jo konkrečias teises pažeidė atsakovas, sudarydamas minėtą komisiją.
Tuo remdamasi, teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiamas Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vedėjo priimtas potvarkis šiuo metu negali būti susijęs su pareiškėjo konkrečių teisių pažeidimu ar įstatymų saugomais interesais. Teisės aktai nesuteikia pareiškėjui teisės kreiptis į teismą ir ginčyti individualų aktą, kuris galimai ateityje gali pažeisti jo teises, laisves ar įstatymų saugomus interesus. Administracinis teismas gali apginti besikreipiančio asmens pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje numatytų būdų tik tuo atveju, kai tokių pažeidimų faktai yra nustatyti (šio asmens įrodyti) ir pažeidimo faktas yra siejamas tik (būtent) su šio asmens teisėmis ar įstatymo saugomais interesais. P. D., kaip jau minėta, nenurodė, kuo pasireiškė jo asmeninių teisių, laisvių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimai, priimant patį sprendimą dėl komisijos sudarymo.
Sistemiškai analizuojant Nuostatų ir Reglamento normas, darytina išvada, kad komisijos, tirianančios profesinės ligos priežastis, tikslas yra objektyviai ir nešališkai ištirti profesinės ligos priežastis. Tuo atveju, jei pareiškėjas būtų komisijos narys, kuri tirtų jo profesinės ligos priežastis, kolegijos nuomone, iškiltų pavojus būsimo sprendimo objektyvumui. Iš kitos pusės, pareiškėjas, kaip pacientas, nesikreipė į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl profesinės ligos nustatymo.
Pareiškėjas tvirtina, kad VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės generalinis direktorius 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-51 pažeidė jo teises, tačiau minėto įsakymo (kaip ir 2007 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. V-51) teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismo nevertintinas.
Kaip matyti iš spaudo žymių, Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriuje pranešimas apie įtariamą profesinę ligą buvo gautas 2007 m. sausio 23 d. Šiam faktui prieštaraujančių įrodymų byloje nėra. Byloje yra duomenų, kad P. D. 2007 m. sausio 16 d. siunta kitą dieną buvo gauta Valstybinėje darbo inspekcijoje, o ne inspekcijos Vilniaus skyriuje.
Byloje nėra duomenų apie VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės generalinio direktoriaus paskirto komisijos nario A. K. nusikalstamus veiksmus.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti, todėl nėra pagrindo tenkinti.
P. D. teisminio nagrinėjimo metu taip prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Kadangi skundas dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vedėjo potvarkį ir įpareigoti atlikti veiksmus atmestinas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo priteisti atlyginti teismo išlaidas. Be to, kolegija pažymi, kad pareiškėjas nenurodė konkrečios patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad patyrė su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjo P. D. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.