Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Emilijos Akelienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Algirdui Sakalauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl 2007-10-25 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams,, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš D. P. 2169,70 Lt. Kauno teritorinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. nuteistas už tai, kad jis 2006-06-24, apie 01 val. 30 min. parke, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu sudavė vieną kartą metaliniu strypu Š. Z. per kojas, o pastarajam pargriuvus ant žemės, vieną kartą metaliniu strypu sudavė per galvą, tuo padarydamas poodines kraujosruvas dešinėje blauzdoje, muštinę žaizdą kairėje momeninėje – smilkininėje srityje skeveldrinį įspaustinį kairio momenkaulio lūžimą, kietojo galvos smegenų dangalo sužalojimą, galvos smegenų sumušimą, tai yra Š. Z. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistasis D. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2007-10-25 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas priimdamas nuosprendį nepagrįstai rėmėsi nepilnamečių liudytojų parodymais, kurie jį atpažino iš nuotraukų, nors anksčiau nebuvo matę, o tą naktį jį matė iš toli. Taip pat kitų liudytojų (I. P.) parodymai prieštaravo byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, t.y., kad jis du Š. Z. mušėsi ant tilto. Be to, teismas nemotyvavęs atmetė nukentėjusiojo Š. Z. parodymus, kuriuose jis nurodė, kad suduodant jam smūgį į galvą, arčiausiai jo stovėjo G. G., o jis stovėjo toliau, todėl per tokį atstumą jis smūgio į galvą suduoti negalėjo. Liudytojas G. E. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino, kad būtent G. G. sudavė smūgį nukentėjusiajam į galvą, ko pasėkoje buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismo motyvas, kad jis su G. E. yra draugai, todėl jo parodymais negalima remtis, niekuo nepagrįstas. Liudytojas teisme patvirtino, kad lieka prie savo pirminių parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, nes šie parodymai buvo duoti iš karto po įvykio ir tada geriausiai atsiminė visas aplinkybes. Apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisingą ir neteisėtą nuosprendį, tuom pažeisdamas BPK reikalavimus.

Apeliacinės instancijos posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą nuosprendį. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas nuteistojo D. P. atžvilgiu pritaikytas tinkamai.

Baudžiamosios bylos medžiaga teisingai nustatyta, kad D. P. padarė Š. Z. sunkų sveikatos sutrikdymą. Nuteistasis konflikto metu tyčia sudavė vieną kartą metaliniu strypu Š. Z. per kojas, o pastarajam pargriuvus ant žemės - vieną kartą metaliniu strypu sudavė per galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinėje blauzdoje, muštinę žaizdą kairėje momeninėje – smilkininėje srityje skeveldrinį įspaustinį kairio momenkaulio lūžimą, kietojo galvos smegenų dangalo sužalojimą, galvos smegenų sumušimą. Nors nuteistasis neigia padaręs nusikaltimą, tačiau jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo Š. Z., liudytojų D. B., K. Ž., J. J., I. P. parodymai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusiojo Š. Z. parodymais nustatyta, kad jis gavo smūgį į galvą iš už nugaros, nuo kurio nukrito, o keldamasis matė šalia stovintį D. P..

Liudytojų D. B. ir K. R. parodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam Š. Z. metaliniu strypu per kojas ir į galvą sudavė nuteistasis D. P.. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. matė, kad metalinį strypą atsinešė nuteistasis. Kiti vaikinai metalinių strypų neturėjo.Liudytojas stovėjo nuo įvykio vietos už 4-5 metrų ir viską stebėjo. Jis matė, kaip nukentėjusiajam metaliniu strypu kaltinamasis sudavė per galvą. Liudytojas K. R. matė, kaip D. P. metaliniu strypu mušė nukentėjusįjį. Liudytojas D. B. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Pagal šio liudytojo parodymus, upėje buvo rastas metalinis strypas, kurį D. P. išmetė į upelį, esantį šalia nusikaltimo vietos. Iš dalies šių liudytojų parodymus patvirtino ir liudytojai J. J. ir I. P., kurie parodė, kad tik nuteistasis rankoje turėjo metalinį strypą. I. P. matė, kaip D. P. strypu ar pagaliu sudavė keletą smūgių. Liudytojų parodymai nuoseklūs, atitinka rašytinius įrodymus, todėl apylinkės teismas pagrįstai jais vadovavosi. Tai, kad nukentėjusiajam sužalojimai galėjo būti padaryti metaliniu strypu patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog sužalojimai galvoje galėjo būti padaryti metaliniu strypu, nes tam neprieštarauja sužalojimų pobūdis. Nors nukentėjęs nematė, kas jam sudavė smūgius, tačiau patvirtino, jog už nugaros stovėjo D. P.. Be to, nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad jam gulint ligoninėje, buvo atėjęs nepažįstamas vyras, kuris siūlė duoti pinigų, sakė, kad reikalus tvarko „Daliumo „ vardu. Pravardę „Daliumas“ turi D. P.. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad apklausiant liudytojus D. B. ir K. R., D. P. buvo pašalintas iš salės, nes liudytojai jo akivaizdoje bijojo duoti parodymus. Įstatymas suteikia teismui teisę laikinai kaltinamąjį pašalinti iš posėdžių salės, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo dalyvavimas kliudys liudytojui duoti teisingus parodymus ( LR BPK 274 str. ). Apklausęs liudytojus, teismas suteikė galimybę kaltinamajam užduoti jiems klausimus. Taigi, iš to seka, kad baudžiamojo įstatymo proceso įstatymo reikalavimų teismas nepažeidė, o apelianto skundo motyvai dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų yra neteisingi.

Taip pat negrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad nukentėjusiajam Š. Z. smūgį į galvą sudavė G. G.. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad grumtynių metu nei Linas, nei G. G. rankose nieko neturėjo.Byloje apklausti liudytojai taip pat nepatvirtino šio apeliaciniame skunde nurodyto teiginio.

Taip pat, apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai nesivadovavo liudytojo G. E. parodymais, nes jo parodymai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Nei vienas liudytojas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu, nepatvirtino liudytojo G. E. parodymų, kad nukentėjusiajam Š. Z. į galvą smūgį sudavė G. G..

Bylos duomenys vienas kitam neprieštarauja, įrodymai surinkti ir ištirti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo normų, todėl nuosprendis laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str.1d. 1p.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.