Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2021-01-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-19-563/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-01-04
Bylos Nr.
A15.-19-563/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01256-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Violeta Olcvikienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. L.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-19-563/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01256-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10; 21.9.10
Registro objekto Nr. 20123978320(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. sausio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. L., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V.L. 2020-10-02 11.57 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš stovėjimo vietos išvažiuodama atbuline eiga, keldama grėsmę eismo saugumui, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iki stovėjusio automobilio bei į jį atsitrenkė. Po eismo įvykio vairuojamu automobiliu nesustojo, o iš eismo įvykio vietos nuvažiavo nepranešusi policijai bei neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos. Įvykio metu padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (toliau – BND). Tokiu būdu ji pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 126, 219, 222 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus 417 straipsnio 7 dalyje bei 426 straipsnio 2 dalyje.

V. L. administracinio nusižengimo protokolo asmens paaiškinimo dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių skiltyje nurodė, jog susipažinusi su eismo įvykio medžiaga pripažįsta, kad buvo kontaktas su kitu automobiliu, tačiau pačio kontakto nepajuto ir nepastebėjo (b. l. 3-4).

Į bylos nagrinėjimą neatvyko nei viena iš šalių. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. L. ir administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucija - Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius buvo informuoti, kad dėl Lietuvoje susiklosčiusios padėties, t. y. dėl COVID-19 viruso, bei paskelbto karantino rėžimo žodinis bylos nagrinėjimas nevyks, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Teisme gauti V. L. atstovo advokato D. Kurpavičiaus rašytiniai paaiškinimai, kuriais prašoma administracinio nusižengimo teiseną V. L. atžvilgiu nutraukti. Prašymas grindžiamas šiais motyvais:

Šalies argumentai

V. L. atstovo teigimu nagrinėjamu atveju surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka jo turiniui keliamų ANK 609 straipsnio reikalavimų ir tai yra esminis pažeidimas, todėl administracinio nusižengimo byla turėtų būti perduota protokolą surašiusiai institucijai - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui.

Taip pat V. L. atstovo teigimu, pastaroji nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį, todėl iš įvykio vietos nuvažiavo. Anot atstovo, tokią išvadą leidžia daryti bylos medžiaga, t. y.: 1. V. L. iškart, kai tik su ja susisiekė policijos pareigūnai, t. y. nedelsiant, skubiai atvyko į apklausą bei pateikė automobilį apžiūrai. Minėtą aplinkybę nurodė ir tyrėjas D. J. 2020-10-12 tarnybiniame pranešime (b. l. 10). Akivaizdu, jog asmuo, kuris siekia išvengti atsakomybės, delstų atvykti apklausai ar pristatyti automobilį apžiūrai, slėptų įvykio pėdsakus ir pan.; 2. V. L., susipažinusi su vaizdo įrašu, pripažino jos valdomos transporto priemonės kontaktą su kita transporto priemone ir nurodė, jog neturėjo jokios tyčios pasišalinti iš įvykio vietos (b. l. 15-16). V. L. parodymai nuo pat pradžių buvo nuoseklūs, konkretus, logiški bei visiškai sutapo su kitais byloje esančiais duomenimis. Pažymima, jog V. L. nebuvo jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, t. y. ji buvo blaivi, transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonės draudimu, V. L. nėra anksčiau bausta už administracinius nusižengimus ir pan.; 3. Objektyviausiai įvykio aplinkybes įrodo vaizdo įrašas, esantis administracinio nusižengimo byloje. Iš minėto įrašo galima akivaizdžiai matyti, jog V. L. ilgą laiką mėgina išvažiuoti iš automobilių aikštelės, t. y. ilgai manevruoja mėgindama išsisukti iš aikštelės. Pažymėtina, jog transporto priemonė, kurią įvykio metu valdė V. L. priklauso jos sutuoktiniui, ji yra ženkliai didesnė negu nuolat jos valdoma transporto priemonė, todėl minėta aplinkybė lėmė ilgą V. L. manevravimą aikštelėje bei atsitrenkimą į kitą transporto priemonę. Be to, transporto priemonės gabaritai bei tai, jog į kitą transporto priemonę ((duomenys neskelbtini)) buvo atsitrenkta vilkimo kabliu/galiniu buferiu/atsarginiu ratu lėmė tai, jog V. L. nepajuto, jog kliudė kitą transporto priemonę. Taip pat svarbi aplinkybė, įrodanti, jog V. L. nesiekė pasišalinti iš įvykio vietos yra tai, jog ji po kitos transporto priemonės kliudymo nesustojo, neišlipo iš transporto priemonės, nesiekė kuo skubiau pasišalinti iš įvykio vietos, o toliau tęsė tuos pačius manevravimo veiksmus. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog kitos transporto priemonės kliudymas nebuvo žymus. Priešingu atveju, t. y. jei būtų žymus atsitrenkimas/transporto priemonės kliudymas, tai šalia įvykio vietos einantys bei dirbantys asmenys būtų sureagavę į smūgio garsą, tačiau vaizdo įraše matyti, jog minėti asmenys ir toliau tęsia savo veiksmus, t. y. visiškai nesureaguoja į transporto priemonės kliudymą.

V. L. atstovas pažymi, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, todėl policijos pareigūnams buvo būtina surinkti duomenis (apklausti liudytojus, pavyzdžiui, šalia dirbančius asmenis), analizuoti ir motyvuotai vertinti liudytojų parodymus bei surinktus duomenis. Akivaizdu, jog šiuo atveju Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai net nerinko duomenų dėl tariamo administracinio nusižengimo atskleidimo, pasikliaudami vien tik savo subjektyviu manymu, jog padarytas administracinis nusižengimas. Taigi V. L. atstovo teigimu, šiuo konkrečiu atveju, V. L. veiksmuose nebuvo nustatyti administracinio nusižengimo požymiai, todėl administracinių nusižengimų teisena jos atžvilgiu turi būti nutraukta. (b. l. 39-44)

Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, prašymų, papildomų dokumentų teismui nepateikė.

Iš 2020-10-02 Klaipėdos AVPK specialisto V. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020-10-02, patruliuojant autopatruliu „AP1924“ kartu su vyr. patruliu V. J., apie 12.19 val., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad grįžęs vairuotojas (duomenys neskelbtini)pastebėjo, kad jo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintos kairės pusės keleivio ir vairuotojo durys. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėjas V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad apie 10.40 val. atvyko automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir paliko jį stovėti nesaugomoje automobilių aikštelėje ties (duomenys neskelbtini) namu. Grįžęs apie 12.00 val., pastebėjo, kad automobilio kairės pusės vairuotojo ir keleivio durys apgadintos galimai kitos transporto priemonės. Ant (duomenys neskelbtini) namo kampo matėsi įmontuota vaizdo kamera, kuri, kaip nustatyta, priklauso VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. (b. l. 11)

Iš 2020-10-12 Klaipėdos AVPK tyrėjo D. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo atliktas eismo įvykio Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimas. Atliekant tyrimą užregistruotas eismo įvykis, apklausti eismo įvykio dalyviai V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. L., gim. (duomenys neskelbtini), papildomai apžiūrėti automobiliai „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), elektroniniu paštu gautas vaizdo įrašas. Peržiūrėjus vaizdo įrašą buvo nustatyta, jog automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo V. L., gim. (duomenys neskelbtini). Pastaroji nedelsiant pateikė vairuojamą automobilį apžiūrai bei atvyko apklausai. Supažindinta su vaizdo įrašu, ji kontaktą su kita transporto priemone pripažino, tačiau nurodė, kad pasišalinti tyčios neturėjo. Apžiūrėjus transporto priemones nustatyta, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“ sugadinimai atitinka automobilio „(duomenys neskelbtini)“ galinės dalies konfigūraciją (atsarginio rato tvirtinimo vieta bei vilkimo kablys, galinis buferis), todėl abejonių dėl transporto priemonių tarpusavio kontakto nekyla. Kadangi tarp transporto priemonių įvyko smūginio pobūdžio kontaktas, vairuotojos V. L. parodymai, jog kontakto nepajuto - vertintini kritiškai, priešingu atveju, tikslinga spręsti klausimą dėl V. L. sveikatos būklės ir galimybės vairuoti transporto priemones, nes situacijos bei smūginio kontakto neįvertinimas kelia tiesioginę grėsmę kitiems eismo dalyviams, pastarojo automobilio vairuotojai judant atbuline eiga. 2020-10-08 apklausiamas automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valdytojas V. Č. patikslino, jog eismo įvykio metu padarytą žalą vertina 1000 Eur. (b. l. 10)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2020-10-02 12.09 val. buvo užregistruotas V.Č. pranešimas, kad aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., į stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš 1-2 val. buvo įvažiavęs kitas automobilis, kuris pasišalino. Pranešėjas laukia prie automobilio. (b. l. 8-9)

Iš 2020-10-02 V. Č. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad jis 2020-10-02, apie 10.40 val., vairuodamas jo mamai G.Č. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priparkavo ir paliko jį stovėti nesaugomoje automobilių aikštelėje ties (duomenys neskelbtini) namu. Priėjus apie 12.00 val. prie automobilio, pastebėjo, kad apgadintos automobilio kairės pusės vairuotojo ir keleivio durys. (b. l. 17-20)

Iš 2020-10-08 V. Č. paaiškinimo matyti, kad jis padarytą žalą dėl 2020-10-02 įvykusio eismo įvykio metu jo automobilio kairiojo šono sugadinimų vertina 1000 Eur (b. l. 16).

Iš 2020-10-08 V. L. paaiškinimo matyti, kad ji 2020-10-02, apie 10.00 val., automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Apie 12.00 val. iš minėtos aikštelės išvažiavo. Išvažiuodama manevravo. Įtartinų garsų ar kitko nepastebėjo. 2020-10-08 jai paskambino policijos pareigūnas ir informavo, kad ji pasišalino iš įvykio vietos, todėl automobilį nedelsiant pateikė apžiūrai ir atvyko apklausai. Susipažinusi su eismo įvykio medžiaga, pripažįsta, jog buvo kontaktas su kitu automobiliu. (b. l. 15)

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo apie kelių transporto priemones matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra M.L., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo apie kelių transporto priemones matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra G.Č., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25).

Iš byloje pateikto kompaktinio disko su jame esančiu vaizdo įrašu iš įvykio vietos matyti, kad 2020-10-02 11:56:59 prie transporto priemonės, pilkos spalvos (iš pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad tai „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri stovi automobilių stovėjimo aikštelėje, prieina moteris ir įsėda į jį į vairuotojo pusę. 12:00:38 minėtos transporto priemonės vairuotoja pajuda iš automobilio stovėjimo vietos atbuline eiga ir 12:00:54 automobilio galine dalimi atsitrenkia į stovėjusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, kairę pusę (maždaug automobilio vidurį), nuo smūgio automobilis sudreba. Važiuodama atbuline eiga vairuotoja žiūri į kairės ir dešinės pusės išorinius veidrodėlius. 12:00:57 vairuotoja pajuda į priekį, po ko ilgą laiką, manevruodama, mėgina išvažiuoti, o 12:03:09 išvažiuoja iš automobilių stovėjimo aikštelės. (b. l. 7)

Byloje pateiktose fotonuotraukose užfiksuoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti apgadinimai – priekinės ir užpakalinės kairės pusės durys (b. l. 7).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia administracinę atsakomybę. Šio administracinio nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2020-10-02 12.09 val. buvo užregistruotas V.Č. pranešimas apie tai, kad aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., į stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš 1-2 val. buvo įvažiavęs kitas automobilis, kuris pasišalino. Pranešėjas laukia prie automobilio (b. l. 8-9). Byloje buvo pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu apgadintos automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės ir užpakalinės kairės pusės durys (b. l. 7). 2020-10-12 Klaipėdos AVPK tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad peržiūrėjus pateiktą vaizdo įrašą nustatyta, jog automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo V.L., gim. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus transporto priemones nustatyta, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“ sugadinimai atitinka automobilio „(duomenys neskelbtini)“ galinės dalies konfigūraciją (atsarginio rato tvirtinimo vieta bei vilkimo kablys, galinis buferis), todėl abejonių dėl transporto priemonių tarpusavio kontakto nekyla (b. l. 10). Byloje taip pat buvo pateiktas kompaktinis diskas su jame esančiu vaizdo įrašu iš įvykio vietos, iš kurio matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja, įsėdusi į minėtą automobilį, pajuda iš automobilio stovėjimo vietos atbuline eiga ir, žiūrėdama į automobilio kairės ir dešinės pusės išorinius veidrodėlius, automobilio galine dalimi atsitrenkia į stovėjusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairę pusę. Smūgio vieta – maždaug automobilio kairės pusės vidurys. Nuo smūgio automobilis sudreba. Po ko vairuotoja, manevruodama, t. y. judėdama pirmyn ir atgal, išsuka iš stovėjimo vietos ir išvažiuoja. Nors V. L. rašytiniuose paaiškinimuose teigė, kad neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau byloje esančių įrodymu visuma, priešingai nei teigia V. L. bei jos atstovas, leidžia manyti, kad ji, esant geram matomumui, žiūrėdama į automobilio kairės ir dešinės pusės išorinius veidrodėlius, atsitrenkdama į stovėjusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekines ir užpakalines (pagrindinis smūgis) kairės pusės duris, nuo ko automobilis sudrebėjo, suprato, jog sukėlė eismo įvykį, apgadino svetimą turtą, tačiau eismo įvykio vietoje nepasiliko, iš jos pasišalino. Taip pat ir tai, jog automobiliui atsitrenkus į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastarasis automobilis nuo smūgio sudrebėjo, patvirtina, jog smūgis buvo stiprus (tai patvirtina ir automobilio apgadinimo „(duomenys neskelbtini)“ mastas, į automobilį buvo atsitrenkta automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vilkimo kabliu, galiniu bamperiu, atsarginiu ratu), bei buvo girdimas ir garsas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. L. rašytiniuose paaiškinimuose dėl eismo įvykio nurodė, kad tyčios pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, susidūrimo su kitu automobiliu nepajuto ir nepastebėjo. Tačiau pažymėtina, kad atsakomybei pagal ANK 426 straipsnį atsirasti nėra būtina nustatyti kaltininko motyvą pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi to straipsnio dispozicija nenumato. Pasišalinimo iš eismo įvykio motyvai gali būti įvairūs – atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą vengimas, padidėjusios privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokos, nenorėjimas skirti laiko, reikalingo eismo įvykio suforminimui ir pan., tačiau šių aplinkybių nustatinėti pasišalinimo iš eismo įvykio atvejais nereikia – užtenka tik paties fakto, kad vairuotojas tyčia pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant KET (nepranešus apgadinto turto savininkui ar policijai).

Administracinių nusižengimų padarymo faktą ir V. L. kaltę pagrindžia: 2020-10-08 administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame, priešingai nei teigiama V. L. atstovo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, yra užfiksuotos visos esminės padarytų nusižengimų aplinkybės; BIRT ataskaitų žiūryklė; policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai; pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas; V. L., V. Č. paaiškinimai; vaizdo įrašas iš įvykio vietos bei fotonuotraukos; eismo įvykio vietos schema su papildomais duomenimis apie eismo įvykį, kita rašytinė bylos medžiaga.

Taigi, surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. L. 2020-10-02 11.57 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš stovėjimo vietos išvažiuodama atbuline eiga, keldama grėsmę eismo saugumui, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iki stovėjusio automobilio bei į jį atsitrenkė. Po eismo įvykio vairuojamu automobiliu nesustojo, o iš eismo įvykio vietos nuvažiavo nepranešusi policijai bei neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos. Nukentėjęs asmuo tyrimo metu padarytą žalą įvertino 1000 Eur, o tai viršija 15 BND – tokiais veiksmais V. L. padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus, todėl yra baustina.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, kai ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, nenumatytas privalomas šios specialiosios teisės atėmimas. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Teismas daro išvadą, kad V. L. padaryti nusižengimai savo pobūdžiu nėra itin šiurkštūs. Nors pažeidėja, padariusi eismo įvykį, pasitraukė iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešusi policijos įstaigai ar sugadinto turto savininkui, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į pačias eismo įvykio aplinkybes. Asmenų, kurių sveikatą savo veiksmais V. L. galėjo sutrikdyti, įvykio vietoje nebuvo, nežinoma koks įvykio metu buvo automobilio greitis, pažeidėjos blaivumo laipsnis. Pateikdama paaiškinimą administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiai institucijai, pažeidėja neneigė, jog automobilį vairavo būtent ji, kas rodo, kad ji nebuvo abejinga jos neteisėtais veiksmais atsiradusioms pasekmėms. Vertindamas V. L. asmenybę teismas pažymi, jog ji anksčiau nėra padaręs analogiškų administracinių nusižengimų, susijusių su eismo įvykio sukėlimu ar neteisėtu pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, administracinėn atsakomybėn traukiama pirmą kartą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo nuomone, šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant V. L. administracines nuobaudas – minimalias baudas, ir neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, V. L. galutinai skiriama nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsniu, 38 straipsniu, 417 straipsnio 7 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

V. L. pripažinti kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, - 10 Eur (dešimties eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, - 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinę nuobaudą paskirti 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; Nr. LT78 7290 000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 1001, paskirtis - ROIK: 20123978320.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Skaitmeninę laikmeną palikti saugoti byloje.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Violeta Olcvikienė