- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-22
- Bylos Nr.
- 1A-130-350-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00085-2009-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Ričardas Gilys, Nijolė Sušinskienė
- Nuteistasis
- R. S.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
- Kategorijos
- 1.2.7.2.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Nijolės Sušinskienės ir Ričardo Gilio,
neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. gynėjo advokato Raimundo Gargaso apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-12-10 nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 149 str. 3 d. – laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 135 str. 1 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams;
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. 92 str. 1 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 92 str. 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose bei mokytis arba dirbti.
Priteista iš R. S. M. T. – 35000 Lt neturtinės žalos, V. A. – 1298,53 Lt turtinės žalos ir 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bei 1000 Lt išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. sausio 24 d. apie 20 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , Šėtos miestelyje, Kėdainių rajone, siekdamas lytiškai santykiauti su nepilnamete M. T., gimusia (duomenys neskelbtini), atėjęs į kambarį, kuriame ji gulėjo, pasinaudodamas jos apsvaigimu nuo alkoholio, reikalavo su juo lytiškai santykiauti, jai nepaklusus, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą, tai yra užgulęs ją lovoje, laikydamas užlaužęs rankas už nugaros, numovė kelnes ir kelnaites ir prieš nukentėjusiosios valią atliko lytinį aktą natūraliu būdu į makštį, dėl ko nuo neteisėtų jo veiksmų, išgąsčio, baimės, patirto streso bei jo grasinimų po išžaginimo nukentėjusiajai M. T. išsivystė potrauminio streso sutrikimas, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Nuteistojo R. S. gynėjas advokatas Raimundas Gargasas apeliaciniu skundu prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinantį nuosprendį.
Nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinėms, todėl teismas padarė neteisingą išvadą pripažindamas R. S. kaltu ir jį nuteisdamas. Teigia, kad nėra neginčytinų įrodymų dėl R. S. kaltės, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais. Šiuo atveju apelianto kaltė grindžiama įrodymais, kurie tiesiogiai nepatvirtina aplinkybių, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.
R. S. neneigia turėjęs lytinius santykius su M. T., tačiau teigia, kad tai įvyko abipusiu sutarimu. Bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusioji norėjo bendrauti su R. S. ir turėti su juo lytinius santykius. Šį faktą patvirtina aplinkybė, kad įvykio metu jai nebuvo padaryti jokie kūno sužalojimai, suplėšyti rūbai, nusikaltimo metu ji nesipriešino, nešaukė, pagalbos neprašė, po santykiavimo elgėsi ramiai ir niekam iš name buvusių asmenų nesiskundė apie jos atžvilgiu tariamai padarytą nusikaltimą. Grįžusi į namus nukentėjusioji slėpė turėjusi lytinius santykius su R. S. nuo artimųjų ir tik pagrasinus, jog bus nuvežta pas ginekologą patikrinimui, prisipažino turėjosi neva priverstinius lytinius santykius. Gynėjas neatmetama galimybės, kad nukentėjusioji iki lytinio santykiavimo su R. S., galėjo turėti lytinius santykius ir su kitu asmeniu, nes parą iki atvykimo į R. S. namus, pabėgo iš savo namų, bendravo su neaiškios reputacijos asmenimis, kur vyko girtavimas, nevažiavo į namus. Be to iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji buvo linkusi bėgti iš namų, nėra savikritiška.
Teismo psichiatrinės ekspertizės akte konstatuota, kad nukentėjusioji dažnai bėgdavo iš namų, negrįždavo kelias paras, tačiau jame nepasisakyta, kodėl ji taip elgėsi. Be to, ekspertai nepaaiškino, kodėl nukentėjusioji ilgą laiką nepranešė artimiesiems apie jos turėtus priverstinius lytinius santykius. Tame pačiame akte teigiama, kad nukentėjusioji „nenori prisiimti atsakomybės už savo elgesį „..linkusi nutylėti nemalonius aspektus apie save“. Iš bylos duomenų darytina išvada, kad M. T. siekdama nuslėpti tiesą apie jos elgesį, nepagrįstai apkalbėjo R. S. ir apkaltino jį nusikaltimo padarymu.
Atsikirtimuose į R. S. gynėjo apeliacinį skundą nukentėjusiosios interesus atstovaujanti įstatyminė atstovė V. A. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad R. S. kaltės neigimas ir nepripažinimas atlikus prievartinius lytinius santykius vertintinas kritiškai, tai jo pasirinkta gynybos taktika, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės bei žalos atlyginimo.
Nurodo, kad nuteistojo draugai, su kuriais nuteistasis artimai bendrauja ir šiuo metu, teisminio nagrinėjimo metu siekdami nuteistajam padėti išvengti atsakomybės, bandė apibūdinti nukentėjusiąją kaip merginą, kuri pati siekė artimų santykių su R. S., nusikaltimo vakarą ir prieš tai vykusio pokylio metu besielgusią nepadoriai. Šie jų parodymai vertintini kritiškai, nes neatitiko nustatytų faktinių aplinkybių, ko negalima teigti apie nukentėjusiosios nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtina ir ekspertizių aktai.
Be to, visi nuteistojo draugai patvirtino, kad name, tarp kambarių yra atstumas, salone grojo muzika, todėl negirdėjo kas vyko kitame kambaryje. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad jei nukentėjusioji būtų šaukusi pagalbos, jos niekas negirdėtų, todėl nėra pagrindo netikėti nukentėjusios parodymais, kuriuos patvirtina teisme apklausta ekspertė, patvirtinusi savo išvadą. Ekspertė po įvykio tiesiogiai bendravusi su nukentėjusiąja, matė, kad ji sutrikusi, blogos būsenos, tačiau atvira. Liečiant nusikaltimo temą pradėdavo trūkčioti, jai nekėlė abejonių pasekmės priežastis – sunkus sveikatos sutrikdymas, kurį sieja su nusikaltimu.
Apklausta psichologė Š. teigė, kad nukentėjusioji pagal savo asmenybės bruožus iš nuteistojo prievartos nesitikėjo, ji lengvai pažeidžiama, jautri, nesidominti lytiniais santykiais, tik norinti būti dėmesio centre, mergaitė nėra linkusi fantazuoti. Tokiu būdu teismas visus byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai, o nuteistojo ir jo draugų parodymus vertino kritiškai ir nesirėmė priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
Nurodo, kad po nusikalstamos veikos padarymo sutriko ne tik nukentėjusios M. T., bet ir jos pačios sveikata, abi patyrė emocinius sukrėtimus, baimę, negali ramiai miegoti naktimis, o nepilnametė tapo uždara ir nervinga. Jos ištisai esą įtampoje, bijo dėl M. T. sveikatos ateityje, pastoviai lankosi pas psichologus, psichiatrus, kitus medikus, jaučiasi pažemintos, juolab, kad kaltininkas nenori pripažinti savo kaltės, žemina M. T. orumą, nors teismo medicinos ekspertai nustatė, kad iki įvykio ji lytinių santykių neturėjo.
M. T. neteisėtais nuteistojo veiksmais privalėjo iškęsti fizinį skausmą, patyčias žmogaus, kuris nesugeba kontroliuoti savo seksualinių užgaidų, o jo veiksmus net mėgina ginti šališkus ir kritiškai vertinamus parodymus duodami jo draugai. Nuteistasis net neatsiprašė nukentėjusios, nesidomėjo apie jos sveikatą, gydimąsi. Toks požiūris dar labiau sukelia psichologinių problemų, nes nesuprantamas moralinis požiūris į nukentėjusiuosius.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Išnagrinėjusi baudžiamą bylą, apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas R. S. pagrįstai pripažino kaltu dėl nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas. Apelianto skunde dėstoma versija, kurios esmė ta, jog R. S. jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, su nukentėjusia lytiškai santykiavo abipusiu sutarimu ir kuri yra analogiška tai, kurios jis laikėsi ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, nuosprendyje išsamiai išnagrinėta ir paneigta. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka. R. S. teiginiai dėl tariamo jo nekaltumo prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, ir priešingai nei nurodoma skunde, yra paneigti byloje esančių ir nuosprendyje aptartų įrodymų visetu. R. S. kaltė yra visiškai įrodyta ir abejonių nekelia. Byloje surinktus duomenis apylinkės teismas ištyrė ir įvertino nepažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios parodymai apie esmines prieš ją įvykdyto nusikaltimo aplinkybes buvo nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo metu, tuos pačius parodymus ji patvirtino apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją: ji konkretizavo nuteistojo veiksmus, apibūdino nuteistojo elgesį, nurodė išžaginimo seką. Nukentėjusioji išsamiai paaiškino, kuo pasireiškė nuteistojo prieš ją naudotas fizinis bei psichinis smurtas ir kokiais veiksmais ji išreiškė nesutikimą lytiškai santykiauti su nuteistuoju.
Nukentėjusioji parodė, kad įvykio dieną, buvo vienoje kompanijoje su R. S., išgėrė pusę butelio alaus ir du stikliukus degtinės. Pasijuto blogai, todėl nuėjo į kitą kambarį prigulti. Netrukus atėjo R. S., ėmė ją bučiuoti, todėl ji traukėsi, jis užgulęs ją prispaudė, numovė džinsus ir kelnaites. Ji verkė, prašė nieko nedaryti, sakė, kad yra nepatyrusi, bet R. nieko nesakė, prieš jos valią atliko lytinį aktą. Ji sakė, kad skauda, neturėjo jėgų priešintis, nes buvo apsvaigusi, abi jos rankas R. S. buvo užkišęs jai po nugara. Po lytinio akto išeidamas R. pasakė, kad jai bus blogai, jei kam apie tai pasakys. Ji apsirengusi nuėjo į tualetą, išėjusi pamatė atvažiavusį savo patėvį, kuris ją parvežė namo.
Šiais nukentėjusiosios nuosekliai parodymais abejoti pagrindo nėra, nes jie patvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais.
Liudytojas E. A. parodė, kad dieną prieš įvykį, jo podukra M. T. išėjo iš namų ir negrįžo. Su žmona visur jos ieškojo, kol kitą dieną išsiaiškino, kad ji Šėtoje, pas vaikiną vardu R.. Nuvykęs prie jo namo matė, kad viduje vyksta išgertuvės, pro tualeto langą pamatė verkiančią M., parvežė ją namo. M. atrodė keista, nieko nesugebėjo pasakyti, bet nebuvo girta. Tik kitą dieną išsiaiškino, kad ji buvo išžaginta. Po įvykio ji tapo uždara, bandė žudytis, ilgą laiką buvo gydoma.
Liudytoja V. A. patvirtino, kad E. A. radus ir parvežus dukrą ji buvo keista, sutrikusi, liūdna, anksčiau nebuvo jos tokios mačiusi. Liepė jai eiti miegoti, nieko nesiaiškino, nes patys tuo metu buvo susinervinę. Kitą dieną iš dukros sužinojo, kad ji buvo išžaginta, ji smulkiai nupasakojo įvykio aplinkybes. Vežė ją pas medikus, į policiją. Po įvykio dukra labai pasikeitė, ištisai verkdavo, kelis kartus bandė žudytis.
Iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad apžiūrėjus nukentėjusiąją, rastas šviežias mergystės plėvės plyšimas, kas duoda pagrindą teigti, kad su M. T. lytinis aktas galėjo būti atliktas aplinkybėse nurodytu laiku (1 t. b.l. 54-55). Išvada tik patvirtina nukentėjusios parodymus, kad nukentėjusioji buvo išžaginta jos nurodomu laiku ir kad tai jai buvo pirmieji lytiniai santykiai.
Teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad M. T. konstatuotas potrauminis streso sutrikimas, išsivystęs po patirto streso 2009-01-24 kaip pasekmė dėl R. S. veiksmų. M. T. gydymas Vaiko raidos centre yra priežastiniame ryšyje su 2009-01-24 įvykdytais, jos nurodytais R. S. nusikalstamais veiksmais. M. T. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šie įrodymai neginčijamai patvirtinta, kad sveikatos sutrikimas yra nusikalstamų nuteistojo veiksmų – prievartinio lytinio akto pasekmė ir tai akivaizdžiai paneigia apelianto skunde nurodytą teiginį, kad nukentėjusioji su R. S. santykiavo abipusiu sutarimu.
Aukščiau išdėstyti nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys ir vieni kitus papildantys parodymai, patvirtinti ištirta rašytine bylos medžiaga, neabejotinai patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie įvykio aplinkybes, t.y. kokiomis aplinkybėmis ir kokiu būdu nuteistasis su nukentėjusiąja atliko lytinius santykius prieš nukentėjusiosios valią, panaudodamas prieš ją fizinį smurtą - užguldamas ir laikydamas užlaužtas rankas už nugaros, numovęs kelnes ir kelnaites. Išdėstyti įrodymai paneigia R. S. parodymus, kad jis lytiškai santykiavo su M. T. jai sutinkant.
Apie išžaginimą artimiesiems M. T. papasakojo ryte po įvykio, todėl skundo argumentai, kad ji ilgą laiką slėpė lytinius santykius su R. S. nuo artimųjų, nepagrįsti, neatitinka bylos duomenų. Be to, byloje apklausta ekspertė paaiškino, kad nukentėjusioji iš karto tėvams nepapasakojo apie įvykį dėl pasimetimo nežinojimo kaip elgtis toliau.
Byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kurie leistų daryti bent prielaidą, jog nukentėjusioji turėtų kažkokį motyvą R. S. apkalbėti. Iki įvykio jie nebuvo pažįstami, jokių konfliktų ar nesutarimų tarp jų nebuvo. Apelianto argumentai, kad nukentėjusioji apkalbėjo R. S. siekdama nuslėpti tiesą nuo artimųjų atmestini kaip deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti duomenys. Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė A. Š. parodė, kad iš nukentėjusiosios būsenos ekspertizės metu, jai pasakojant apie įvykio eigą, nesimatė, kad ji pasakotų tai dėl tėvų baimės. Nukentėjusioji pasakodama apie prievartinį lytinį aktą emociškai įsitempdavo, verkė, graudinosi, kas patvirtina skaudžius išgyvenimus, jos emocijos atitinka situaciją, apie kurią ji pasakoja.
Skundo argumentai, kad nusikaltimo padarymo metu nukentėjusiajai nebuvo suplėšyti rūbai, nepadaryti kūno sužalojimai, ji nesipriešino, nešaukė, pagalbos neprašė, o po įvykio name buvusiems asmenims nieko nesakė, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi ne visų fizinių kontaktų pasėkoje ant kūno lieka žymės, o be to, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų viseto, nukentėjusiosios atžvilgiu iš esmės buvo vartojama fizinė ir psichologinė prievarta. Be to, priešintis nukentėjusioji neturėjo jėgų dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir užlaužtų rankų. Po įvykio pasiskųsti ji taip pat niekam negalėjo, nes iš kambario, kuriame buvo išžaginta, nuėjo į tualetą, į kambarį pas kitus name buvusius asmenis nuėjusi nebuvo, nes atvykęs patėvis rado ją tualete verkiančią ir išvežė į namus. Be to, vien ta aplinkybė, kad ji iš karto po įvykio niekam nepuolė skųstis ir pagalbos neprašė, R. S. kaltės nepaneigia.
Skunde nurodomi teiginiai apie nukentėjusios dažną bėgimą iš namų ir netinkamą jos elgesį neatitinka bylos duomenų. Apklausta nukentėjusios motina nurodė, kad M. nebuvo problemiškas vaikas, niekada nepastebėjo, kad ji grįžtų į namus išgėrusi, tai buvo antras kartas, kada ji neatsiklaususi išėjo iš namų. Mokykla nusiskundimų jos elgesiu taip pat neturi (1 t. b.l. 99). Be to, nukentėjusiosios asmeninės savybės neturi nieko bendra su jos atžvilgiu R. S. atliktais nusikalstamais veiksmais, t.y. jos elgesys- bėgimas iš namų, buvimas mažai pažįstamų asmenų kompanijose, alkoholio vartojimas ir pan. jokiu būdu nerodo, kad nukentėjusioji siekė turėti lytinius santykius aplamai ir su R. S. konkrečiai.
Taigi, byloje sutrinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetu R. S. kaltė neabejotinai įrodyta. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apelianto skundo teiginiai, jog R. S. nepadarė nusikaltimų, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, atmestini kaip nepagrįsti. Skundžiamas nuosprendis pagrįstas tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais R. S. kaltės įrodymais, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu už jam inkriminuotas veikas.
Teismas, vadovaujantis BPK 326 str. 1 d. 1 p..
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo R. S. gynėjo advokato Raimundo Gargaso apeliacinį skundą atmesti.