Utenos apylinkės teismo sprendimas

2025-10-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-550-664/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-10-10
Bylos Nr.
A20.-550-664/2025
Teisminio proceso Nr.
4-16-3-00545-2025-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irena Vapsvienė
Kategorijos
Byla Nr. A20.-550-664/2025
Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00545-2025-7Procesinio sprendimo kategorija 21.15 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 10 d.Ignalina
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė,sekretoriaujant J. Z.,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M. – B.,

užsieniečiui C. J. B.,užsieniečio atstovui advokatei I. Š.,vertėjui K. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo Filipinų Respublikos piliečiui (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Užsieniečių registracijos centro (toliau – URC) teikimu prašoma sulaikyti Filipinų Respublikos pilietį (duomenys neskelbtini), gimusį (duomenys neskelbtini) (ILTU (duomenys neskelbtini)) (toliau – Užsienietis), VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2026-01-10, bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Teikime nurodoma, jog Užsienietis pažeidė Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos įstatymus, keliavo per Europos Sąjungos šalis neteisėtai ir neturėdamas teisėto buvimo patvirtinančių dokumentų (jo atžvilgiu kita Europos Sąjungos valstybė buvo priėmusi sprendimą įpareigojantį savarankiškai išvykti į kilmės valstybę, tačiau Užsienietis jo neįvykdė, pagal paaiškinimus iš Vengrijos Respublikos išvyko į Lenkijos Respubliką ir vėliau į Lietuvos Respubliką, tai yra apie metus laiko užsienietis neteisėtai reziduoja Europos Sąjungos valstybėse). Užsienietis nesikreipė į institucijas dėl savo teisinės padėties įteisinimo. Šiam Užsieniečiui bus pradėta identifikavimo ir grįžimo dokumento gavimo procedūra ir gavus dokumentą šis Užsienietis bus išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. Įvertinus tai, kad Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, neturi lėšų pragyvenimui bei socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, jis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis sprendžiančiomis jo teisinės padėties klausimus, kas sudaro pagrindą manyti, kad Užsienietis turėdamas laisvą judėjimą gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes ar pasislėpti vengdamas išsiuntimo į kilmės šalį, laikytina, kad egzistuoja Įstatyme numatyti sulaikymo pagrindai. Atstovas prašė teikimą tenkinti.

2. Užsienietis ir Užsieniečio atstovė nurodė, jog pateiktas teikimas yra pagrįstas, todėl jam neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas.

3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

4. Byloje nustatyta:

4.1. 2024 m. rugsėjo 11 d. Užsienietis į Šengeno erdvę atvyko teisėtai, turėdamas galiojantį pasą (Filipinų Respublikos pasą Nr. P3464577B, galiojantį iki 2029-09-07) ir Vengrijos Respublikos išduotą Šengeno nacionalinę vizą „D“ tipo, kuri galiojo nuo 2024-07-26 iki 2024-10-23.

4.2. 2024 m. spalio 25 d. Vengrijos Respublika yra paskelbusi SIS pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad Užsieniečio atžvilgiu yra priimtas sprendimas grąžinti jį į kilmės valstybę. Savanoriško išvykimo terminas iki 2024-11-01. Užsienietis iki nurodyto termino neišvyko, o neteisėtai vyko į kitas Europos Sąjungos valstybes.

4.3. 2025 m. spalio 9 d. 16.30 val. VSAT prie LR VRM Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūno sprendimu Nr. 25S219545 Užsienietis sulaikytas iki 48 val. ir patalpintas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, adresu Kauno g. 6, Klaipėda. Vėliau Užsienietis pristatytas į VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centrą tolimesnių procesinių veiksmų atlikimui dėl išsiuntimo iš šalies.

4.4. Pagal Lietuvos migracijos informacinės sistemos duomenis nenustatyta, kad Užsienietis turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento prie LR VRM naudojamuose registruose ir duomenų bazėse taip pat nėra duomenų, jog Užsienietis turėtų kitą dokumentą, suteikiantį jam teisę būti ar gyventi šalyje. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre duomenų apie šį asmenį nėra. Administracinių nusižengimų registre nėra duomenų apie šį asmenį. Patikrinus duomenų bazę dėl Lietuvos Respublikos sienos kirtimo, duomenų nerasta.

5. Teismas pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

6. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Įstatymo (toliau – Įstatymas) X2 skyriaus, reglamentuojančio Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 140⁷ str.).

7. Užsienietis neturi jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų (kelionės dokumentų), jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, todėl turi būti nustatoma Užsieniečio teisinė padėtis ir priimami atitinkami sprendimai. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienietis gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.

8. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Įstatymo 140¹⁸ straipsnio 1 dalis numato, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

9. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

10. Nagrinėjamu atveju, Užsieniečio tapatybė nustatyta, tačiau jis neturi galiojančio kelionės dokumento, į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko ir joje yra neteisėtai. Teikimo nagrinėjimo dienai Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas.

11. Teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu ir įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, prieina prie išvados, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir Užsieniečio individualias savybes (Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje (užsienietis nėra pateikęs kompetentingai institucijai jokių tai patvirtinančių dokumentų, susijusių su gyvenamosios patalpos savininko ar įgalioto atstovo sutikimo apsigyventi savininkui priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, nuomos sutarties ar kt.), ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų nėra, todėl daroma išvada, kad užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi) bei lėšų pragyventi, į Lietuvos Respubliką Užsienietis pateko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jo atžvilgiu kita Europos Sąjungos valstybė yra priėmusi sprendimą įpareigojantį savarankiškai išvykti į kilmės valstybę, tačiau Užsienietis jo neįvykdė (pagal paaiškinimus iš Vengrijos Respublikos išvyko į Lenkijos Respubliką ir vėliau į Lietuvos Respubliką, apie metus laiko Užsienietis neteisėtai reziduoja Europos Sąjungos valstybėse), Užsieniečiui siūloma taikyti judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimo priemonė (sulaikymas) yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. nustatyti Užsieniečio tapatybę ir įvykdyti sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Šiuo atveju Užsieniečio veiksmai, t. y., neteisėtas atvykimas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir buvimas joje pažeidžiant Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus reguliuojančius užsieniečių migracinę kontrolę, nesikreipimas/vengimas kreiptis į kompetentingas institucijas dėl teisinės padėties nustatymo, vertintini kaip nenoras bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, nagrinėjančiomis jo teisinės padėties klausimus, ir laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos, kas sudaro pagrindą manyti, kad Užsienietis, turėdamas laisvą judėjimą, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes ar pasislėpti vengdamas grąžinimo/išsiuntimo į kilmės šalį, tuo sutrukdydamas įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties, o tai yra pagrindas sulaikymui (Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 5 dalies 2-4,13 punktai). Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjo teikimas tenkintinas, o sulaikymo terminas skaičiuotinas nuo Užsieniečio sulaikymo dienos, tai yra nuo 2025 m. spalio 9 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, 114 straipsnio 2 dalimi, 116 straipsnio 3, 4 dalimis, 117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti.

Sulaikyti Filipinų Respublikos pilietį C. J. B., gimusį (duomenys neskelbtini) (ILTU (duomenys neskelbtini)), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iki 2026 m. sausio 9 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (grąžinimo į kilmės šalį) ar išnyks sulaikymo pagrindai.

Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Irena Vapsvienė