Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas I. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 24S296913 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760357475, galiojantis iki 2026 m. gegužės 21 d. (toliau – ir Leidimas).

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjas, ketindamas dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Takas Group“ elektriku (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. 2024 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjas sudarė darbo sutartį su kita įmone – mažąja bendrija (toliau – ir MB) „Chapon“ dėl darbo plataus profilio statybininku.

2.2. Atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu. Pareiškėjas dirbo MB „Chapon“ sudaręs darbo sutartį, už jį buvo mokami mokesčiai, visus dokumentus, susijusius su pareiškėjo įdarbinimu, taip pat ir tarpininkavimo rašto pateikimą, leidimo gyventi išdavimą, įsipareigojo sutvarkyti darbdavys. Skundžiamame Sprendime nenurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimtas Sprendimas, ir nepateikti patvirtinantys įrodymai, kad pareiškėjas dirba MB „Chapon“ neturėdamas išduoto leidimo gyventi, skundžiamas Sprendimas yra nemotyvuotas.

2.3. Atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, nenustatė reikšmingų aplinkybių ir rėmėsi tokiomis aplinkybėmis, kurios nuo pareiškėjo nepriklauso. Sprendime nurodyti faktai ir duomenys, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas, gali būti laikomi užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimais, kuriais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, ir atsakomybė už juos taikoma darbdaviui, bet ne užsieniečiui.

2.4. Atsakovo veiksmai prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui, pagal kurį administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.

3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Migracijos departamentas skundžiamą Sprendimą priėmė nustatęs, jog pareiškėjas nuo 2024 m. rugsėjo 15 d. dirba MB „Chapon“, neturėdamas Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį.

3.2. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Takas Group“, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimo, darbo sutartį su pareiškėju, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas darbo pagrindu, nutraukė 2024 m. spalio 24 d. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 24S296913 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato Migracijos departamentui pareigos, priimant skundžiamą Sprendimą, aiškintis aplinkybes dėl pareiškėjo darbo trūkumo.

3.3. Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 15 d. įsidarbino MB „Chapon“ t. y. pakeitė darbdavį ar darbo funkciją, nesilaikydamas Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

3.4. Pareiškėjui leidimas gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti UAB „Takas Group“, todėl pareiškėjui nutraukus darbo sutartį su šia bendrove, išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

3.5. Pareiškėjui buvo žinomi Įstatyme įtvirtinti išduoto leidimo panaikinimo pagrindai, todėl, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir siekiant ateityje išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėjas galėjo (ir turėjo pareigą) kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, skundžiamame Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.