Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. T-752-716/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-15
Bylos Nr.
T-752-716/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Nuteistasis
K. B.
Kategorijos
Bylos Nr. T-752-716/2016
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. birželio 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio 2016 m. gegužės 12 d. protokolu Nr. 58-22 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalimi, išnagrinėjusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir apsvarsčiusi socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką bei kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2016 m. gegužės 18 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam (toliau – Nutarimas) priėmė sprendimą taikyti nuteistajam K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 3 p. ir siūlo teismui nustatyti nuteistajam pareigas bei baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2018 m. rugpjūčio 30 d.

Nutarime konstatuota, kad nuteistasis K. B. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstytas 2015 m. gruodžio 3 d., buvo nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismai Komisijos sprendimo nepatvirtino. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisija pateikė rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, kurias K. B. įvykdė ir dalyvavo „Dailės ir meninio ugdymo“ programoje, atliko gerbūvio darbus. Pastarasis anksčiau teistas 6 kartus (pirmojo teistumo amžius – 16 metų), dėl paskutinių nusikaltimų savo kaltę pripažįsta ir gailisi, praeityje jis buvo įtakojamas asocialios grupės asmenų, tačiau dabar suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. K. B. teigia nevartojantis narkotinių medžiagų, jis nėra priklausomas nuo alkoholio, laisvėje jį vartodavo saikingai, turi rimtų sveikatos problemų (III stadijos žarnyno vėžys). Nuteistasis nėra impulsyvus, konfliktinėse situacijose savitvardos nepraranda, per visą laisvės atėmimo bausmės laiką nė karto nebuvo pasireiškęs konfliktinis, destruktyvus, agresyvus elgesys, yra gavęs 2 paskatinimus už gerą elgesį, galiojančių nuobaudų neturi, jis yra motyvuotas keistis, linkęs analizuoti ir daryti teigiamas išvadas dėl polinkio į nusikalstamą veiklą, daugiau nebenori nusikalsti, turi išsikėlęs trumpalaikius ateities planus, susijusius su sveikata, darbu, tikisi pagalbos iš artimųjų ir draugų. K. B. Vilniaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2009-01-30, kur atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Nuteistasis yra priskirtas lengvajai grupei, šiuo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Vilniaus pataisos namuose režimo reikalavimus pažeidė 4 kartus, nuobaudos negalioja, skatintas 2 kartus, priskirtas lengvajai grupei. Prieš gerą dešimtmetį yra 1 kartą pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas. K. B. dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę ir asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programose - dalyvavo „Teistų asmenų reintegracijos pradžia“ socialinių įgūdžių ugdymo programoje, „Mano kelias 2“ programoje, taip pat išklausė Lietuvos kalinių globos draugijos 8 užsiėmimų socialinių įgūdžių programos kursą, nuo 2015-01-07 iki 2015-02-04 dalyvavo Psichologinės tarnybos organizuojamuose „Streso ir emocijų valdymo“ psichologinio konsultavimo programos užsiėmimuose. Nuteistasis dėl sveikatos problemų vidurinio išsilavinimo neįgijo, suvirintojo specialybės pataisos namuose nebaigė, tačiau yra iš dalies darbingas (nustatytas 55 proc. darbingumas), gauta pažyma, jog K. B., grįžęs iš įkalinimo įstaigos, bus priimtas į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal teismo nuosprendį K. B. yra priteista 2293,34 Eur proceso išlaidų valstybei apmokėti, pagal vykdomuosius dokumentus jis skolingas 2379,69 Eur, kurių nemoka, šiuo metu gauna paramą iš artimųjų ir draugų. K. B. yra išsiskyręs, duomenų apie vaikus nėra, tėvai mirę, su broliais ir seserimis, kurie šiuo metu gyvena užsienyje, bendrauja su telefonu ir laiškais, pasimatymų metu jį lanko draugai. Po paleidimo K. B. planuoja apsigyventi pas draugės motiną, adresu: (duomenys neskelbtini. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei - 64 balai, rizika sumažėjo 11 balų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad K. B. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo nepateikė.

Nutarimas netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas numato, kad Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.). Tokiu būdu įstatymas numato galimybę, bet ne būtinybę bausmę atliekantį įkalinimo įstaigoje nuteistąjį, atitinkantį keliamus reikalavimus ir sąlygas, lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad lygtinis paleidimas negali būti taikomas vien formaliais pagrindais, kad turi būti įvertinta bausmės paskirtis, jos tikslų svarstomu konkrečiu atžvilgiu ir teisingumo principo tinkamas įgyvendinimas.

K. B. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2008-03-16, bausmės pabaiga 2018-08-30, nuteistasis 2/3 paskirtos bausmės dalį faktiškai atliko 2015-02-27.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra pilnai įvykdęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos pateiktas rekomendacijas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs du trečdalius jam paskirtos 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Nagrinėjamu atveju matyti tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu. K. B. 2014-2015 mokslo metais mokėsi 12 klasėje, laikė kelis egzaminus, tačiau dėl sveikatos problemų vidurinio išsilavinimo neįgijo, konsultavosi su įstaigos psichologais, dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę ir asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų teisinio ir socialinio švietimo programose - „Teistų asmenų reintegracijos pradžia“ socialinių įgūdžių ugdymo programoje, „Mano kelias 2“ programoje, Psichologinės tarnybos organizuojamuose „Streso ir emocijų valdymo“ psichologinio konsultavimo programos užsiėmimuose, išklausė Lietuvos kalinių globos draugijos 8 užsiėmimų socialinių įgūdžių programos kursą, taip pat pilnai įvykdė Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos pateiktas rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo ir dalyvavo „Dailės ir meninio ugdymo“ programoje, atliko gerbūvio darbus - pataisos įstaigos gyvenamosiose patalpose išvalė sekciją, sandėliuką, spintas, šaldytuvą, išnešė daug nereikalingų daiktų ir šiukšlių. Bausmės atlikimo metu Vilniaus pataisos namuose K. B. režimo reikalavimus pažeidė 4 kartus, buvo skatintas 2 kartus, galiojančių nuobaudų neturi. Tačiau svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, minėti pastarojo elgesio pokyčiai, teismo vertinimu, nerodo išskirtinės pažangos keičiant individualias asmens elgesio savybes.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbus yra ne tik šio instituto numatytų sąlygų turinys, bet ir bausmės principo įgyvendinimas. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (LR BK 41 str. 1 d.), kurios pagalba siekiama užtikrinti visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri teigiamai paveiktų nuteistąjį, jog jis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam būtų atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis.

Teismas įvertinęs nuteistojo K. B. padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį ir sunkumo laipsnį, taip pat likusios neatliktos bausmės dalį, yra linkęs abejoti jo elgesio pokyčių stabilumu ir pastebi, kad nėra pagrindo neginčijamai pripažinti, kad asmuo, būdamas laisvėje, jei ir nepadarytų nusikalstamų veikų, tai tikrai vykdytų teisės normų reikalavimus ir nepriekaištingai laikytųsi įstatymų nepadarant jokių pažeidimų. Pažymėtina, jog K. B. nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, keliantį didelį pavojų žmonių sveikatai, pastarasis buvo bendrininkų grupės padaryto nusikaltimo iniciatorius ir pagrindinis vykdytojas. K. B. teismo buvo pripažintas recidyvistu, anksčiau sistemingai darė tyčinius nusikaltimus, nusikalstamą veiką padarė būdamas praeityje teistas 6 kartus, baustas administracine tvarka, jam ne kartą buvoi taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau ir paskutinį kartą K. B. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Šios aplinkybės patvirtina jo nenorą laikytis visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių ir rodo jo polinkį nusikalsti. K. B. praeityje tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir tris kartus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas jis pažeidė, taip pat vieną kartą jam buvo taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir lygtinio paleidimo sąlygos taip pat buvo pažeistos. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis, net ir suteikus jam galimybę taisytis laisvėje, nepadarė teigiamų išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio, toliau darė nusikaltimus, nesistengė integruotis į normalų visuomenės gyvenimą, netęsė mokslų, nepradėjo dirbti, nesistengė įgyti kokios nors profesinės specialybės, o gyveno iš nusikalstamų veikų gautų pajamų. Byloje esanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma nors ir patvirtina, kad šios įmonės direktorė D. A. ketina priimti K. B. į darbą vadybininku, tačiau įvertinus tai, kad pastarasis neturi tinkamo išsilavinimo, jokios darbinės patirties, nes anksčiau niekuomet nėra oficialiai dirbęs, teismas abejoja, ar nuteistojo galimybė pragyvenimui užsidirbti teisėtais būdais yra reali ir iš tiesų įgyvendinama. Be to, K. B. yra išsituokęs, tėvai mirę, broliai ir seserys gyvena užsienyje, su kuriais jis bendrauja tik laiškais ir telefonu, Lietuvoje jis neturi artimų giminaičių, su kuriais palaikytų glaudžius tarpusavio ryšius, kas rodo, jog jis yra vienišas, taip pat neturi ir nuolatinės gyvenamosios vietos, o išėjęs į laisvę ketina apsigyventi pas savo draugės motiną Šilutėje. Šios aplinkybės patvirtina, jog nuteistajam, išėjus į laisvę, adaptuotis visuomenėje bus sudėtinga, todėl išlieka pakankamai didelė rizika, jog jis, siekdamas gauti lėšų pragyvenimui, gali vėl grįžti prie nusikalstamų veikų darymo.

Teismas pažymi, jog K. B. lygtinio paleidimo klausimas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstomas ir anksčiau, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi minėtos komisijos priimtas sprendimas patvirtintas nebuvo. Nuo to laiko nuteistojo elgesys pakito nežymiai, išskyrus tai, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas sumažėjo 11 balų. Nepaisant to, K. B. išliko priskirtas prie vidutinės rizikos grupės, jam nustatyti 64 nusikalstamo elgesio rizikos balai, kurie, kaip ir anksčiau, žymiai viršija žemą nusikalstamo elgesio rizikos ribą (žema riba nuo 1 iki 40), o sudėtiniai minėto vertinimo 35 balai yra statiniai ir apskritai negali kisti. Nors nuteistojo rizika ir sumažėjo 11 balų, tačiau ji nepasiekė žemos nusikalstamo elgesio rizikos ribos, kas, teismo vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad K. B. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Tokios aplinkybės verčia teismą abejoti, kad paskirtos bausmės tikslai nuteistajam būnant laisvėje bus tinkamai įgyvendinti. Be to, teismas pripažįsta, jog padaryta nusikalstama veika, už kurią K. B. atlieka bausmę, jos turinys ir būdas rodo, kad šiuo metu dar nėra atlikta tokia bausmės dalis, dėl kurios būtų tinkamai įgyvendintas teisingumo principas.

Nuteistojo vengimas situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti, siekis įsidarbinti laisvėje, bendravimas su artimaisiais ir draugais be jokios abejonės turi reikšmės lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo svarstymui, tačiau nėra lemiami veiksniai, pakankami konstatuoti visas būtinas ir reikšmingas aplinkybes lygtinio paleidimo taikymui. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog visuma reikšmingų aplinkybių ir šį kartą šalina pagrindą nuteistajam K. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, dėl ko Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. gegužės 18 d. nutarimas, nors ir teisėtas, tačiau kaip nepakankamai pagrįstas negali būti patvirtintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 2 d., teismas

nutarė:

atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. gegužės 18 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. B..

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas