Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, vedusio, vidurinio / profesinio išsilavinimo, Lietuvos Respublikos piliečio, (tautybę nurodė ruso, lenko), turinčio 35% darbingumo lygį, nevedusio, nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 – osios kuopos 3 – iojo būrio Vyresnysis patrulis N. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-30391527-15 A. M. atžvilgiu, kuriame pažymėjo, kad A. M. 2015-05-10, apie 09:14 val., Vilniuje, Eisiškių pl. – Užusienio g. sankryžoje, važiuodamas automobilyje „VW Polo“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini) keleivio, priekinėje vietoje, rodydamas nepadorų gestą (dešinės rankos pirštai buvo suspausti į kumštį, o vidurinis pirštas pakeltas į viršų) demonstravo nepagarbą policijos pareigūnams, einantiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Šiais savo veiksmais A. M. kaltinamas padaręs ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Atvykęs į teismo posėdį, administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad nerodė piršto, nematė net policijos pareigūnų. Tą dieną švietė saulė. Policijos pareigūnai važiavo paprasta mašina (nežymėta) su tamsintais langais. Jis buvo automobilyje, keleivio vietoje. Iš kairės pusės automobilio iš viso nebuvo. Jie (jis ir jo žmona) išsuko iš sankryžos, pravažiavo apie 200 metrų, išgirdo signalinius švyturėlius. Jis viena akimi mato 60%, kita 70%. Jeigu būtų automobilis išpieštas (pažymėtas) už 5 metrų, jis jį matytų, taip pat ir 20 metrų atstumu, tik jis negalėtų matyti, kas sėdi mašinoje. Jis turi 8 ligas. Jis turėjo invalidumo grupę prieš penkis metus, o dabar jam davė antrą grupę metams.

Atvykusi į teismo posėdį, liudytoja Ž. M. (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žmona) paaiškino, kad vyras nusiėmė sportinius batelius, nes jam skauda kojas. Kai įjungė policijos signalus ir pareigūnai išlipo, tada suprato, kad policijos pareigūnai, nes jie buvo uniformuoti. Jos vyras turi problemų su sveikata( ir nervai, ir regėjimas).

Atvykęs į teismo posėdį, liudytojas policijos pareigūnas A. J. paaiškino, kad buvo su tarnybiniu automobiliu, bet vykdė neviešą patruliavimą. Automobilis buvo nedažytas (nežymėtas). Nėra ant jo užrašyta „policija“, bet uniforma matosi. Pareigūnai buvo su uniforma. Langai nėra tamsinti, jis galėjo matyti. Pravažiuojant jų greitis buvo apie 20 km/h, eismas nebuvo judrus. Atstumas buvo iki 5-10 metrų. Pastebėjo iš dešinės pusės atvažiuojantį automobilį. Čia buvo Užusienio gatvė. Jie važiavo nuo Eišiškių link Salininkų. Pastebėjo, kad keleivis parodė jiems vidurinį pirštą, todėl apsisuko ir sustabdė minėtą automobilį. Jis per visą priekinį stiklą pakėlė ranką ir parodė. Šimtą procentų matė.

Atvykęs į teismo posėdį, liudytojas policijos pareigūnas N. P. paaiškino, kad buvo nepažymėtas automobilis, kažkiek tamsinti langai. Nedaug tamsinti. Sulėtino greitį iki kokių 30 km/h, automobilis sustojo, kadangi jam buvo šalutinis kelias, jie lėtai pravažinėjo pro jį ir pamatė, kaip šis žmogus (parodė į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį) per priekinį langą parodė nepadorų gestą. Buvo pirštai suspausti į kumštį, vidurinis pirštas pakeltas į viršų. Nebuvo net 5 metrų atstumo. Matomumas buvo labai geras. Šimtą procentų matė. Klausė, kodėl jis taip padarė, jis pradėjo išsisukinėti, aiškinti, kad jis nieko nerodė, o tuo momentu dėjosi batą.

Tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad Užusienio g., prie sankryžos, sustojo automobilis „VW Polo“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini) kurio keleivis A. M., priekinėje vietoje, rodė nepadorų gestą (dešinės rankos pirštai buvo suspausti į kumštį, o vidurinis pirštas pakeltas į viršų) vyriausiajam patruliui A. J. ir vyresniajam patruliui N. P.. Pro automobilį „VW“ važiavo apie 5 metrus atstumu, o greitis iki 30 km/h (b.l. 5-6).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. savo kaltę padarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą neigia keliais argumentais: pirma, jis teigia, kad nerodė nepadoraus gesto (dešinės rankos pirštų, suspaustų į kumštį, o vidurinio piršto, pakelto į viršų), antra, jo teigimu, jis nematė, kad šį nepadorų gestą neva rodo policijos pareigūnams (nematė policijos pareigūnų).

Atsakant į pirmąjį A. M. argumentą, pastebėtina, kad policijos pareigūnai teismo posėdžio metu paliudijo, kad A. M. rodė minėtą nepadorų gestą: A. J. paaiškino, jog jis pastebėjo, kad keleivis parodė jiems vidurinį pirštą, todėl apsisuko ir sustabdė minėtą automobilį. Jis per visą priekinį stiklą pakėlė ranką ir parodė. Šimtą procentų matė. N. P. paaiškino, jog pamatė, kaip šis žmogus per priekinį langą parodė nepadorų gestą. Buvo pirštai suspausti į kumštį, vidurinis pirštas pakeltas į viršų. Tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad Užusienio g., prie sankryžos, sustojo automobilis „VW Polo“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini) kurio keleivis A. M., priekinėje vietoje, rodė nepadorų gestą (dešinės rankos pirštai buvo suspausti į kumštį, o vidurinis pirštas pakeltas į viršų) vyriausiajam patruliui A. J. ir vyresniajam patruliui N. P. (b.l. 5-6). Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų paaiškinimais, kadangi jie nuoseklūs, tarpusavyje dera, neprieštarauja vieni kitiems, byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti neskaidria bylos baigtimi, jie vykdė tiesiogines savo darbo funkcijas. Išdėstytų aplinkybių kontekste A. M. argumentas vertintinas kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Atsakant į antrąjį A. M. argumentą, sutiktina su A. M., jog jis nesuvokė, kad rodo nepadorų gestą būtent policijos pareigūnams, o ne kitiems asmenims. Teismas vertina, kad A. M. galėjo objektyviai nepastebėti, jog rodo nepadorų gestą būtent policijos pareigūnams. A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo su tarnybiniu automobiliu, bet vykdė neviešą patruliavimą. Nėra ant jo užrašyta „policija“. N. P. pridūrė, kad buvo nepažymėtas automobilis. Taigi, policijos automobilis buvo be skiriamųjų ženklų. Be to, A. M. paaiškino, kad važiavo paprasta mašina su tamsintais langais. N. P. paaiškino, jog kažkiek tamsinti langai, nedaug tamsinti. Taigi, nors policijos pareigūnų automobilis lėtai judėjo šalia A. M. automobilio (A. J. paaiškino, kad pravažiuojant jų greitis buvo apie 20 km/h, eismas nebuvo judrus; N. P. paaiškino, kad sulėtino greitį iki kokių 30 km/h), policijos pareigūnai, anot A. J., buvo su tarnybinėmis uniformomis, teismo vertinimu, A. M. galėjo nesuvokti, jog rodo nepadorų gestą policijos pareigūnams, kadangi pareigūnų automobilis buvo be skiriamųjų ženklų, pritamsintais langais, policijos pareigūnai automobilyje sėdėjo, tai reiškia, galėjo matytis tik jų uniformos viršutinė dalis. Ž. M. paliudijo, kad kai įjungė policijos signalus ir išlipo, tada suprato, kad policijos pareigūnai, nes jie buvo uniformuoti, A. M. paaiškino, kad nematė policijos pareigūnų, jis negalėtų matyti, kas sėdi mašinoje, taigi, sutiktina, jog A. M. suprato, kad automobilyje sėdėjo policijos pareigūnai tik tada, kai jį sustabdė. Pažymėtina, kad A. M., jo teigimu, yra geruose santykiuose su policijos pareigūnais, todėl nenustatyta ir motyvo, kuris paskatintų A. M. parodyti nepadorų gestą policijos pareigūnams.

ATPK 284 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 174 straipsnyje numatyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, A. M. veika (nepadoraus gesto (dešinės rankos pirštai buvo suspausti į kumštį, o vidurinis pirštas pakeltas į viršų) rodymas asmenims, nesant jo veikoje tyčios rodyti nepadorų gestą policijos pareigūnams) atitinka ne ATPK 187 straipsnio 2 dalies, o 174 straipsnio dispozicijoje nurodytą veiką. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas perkvalifikuoja A. M. veiką iš 187 straipsnio 2 dalies į 174 straipsnį. Pažeidėjas trauktinas administracinėn atsakomybėn.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį (padaryta viena jam inkriminuojamo ATPK 174 straipsnio dispozicijoje numatyta alternatyvi veika, yra geruose santykiuose su policijos pareigūnais), į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. M. – išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, LITEKO duomenimis, nepatrauktas administracinėn atsakomybėn, neteistas, nevedęs. Pažeidėjo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - teisės pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad šiuo atveju pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, o administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti A. M. paskyrus ATPK 174 str. sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 30² str., 174 str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str., teismas

nutarė:

pripažintiA. M. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje, ir skirti jam 28 eurų baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.