Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2013-05-09 · Byla Nr. TS-60-503/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-09
Bylos Nr.
TS-60-503/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petraitis
Nuteistasis
J. S.
Kategorijos
  • 29.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. TS-60-503/2013
Teisminio proceso Nr.Procesinio sprendimo kategorija: 29.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN UTARTIS2013 m. gegužės 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo J. S., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų (Sniego g. 2, Vilniuje) paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau tekste – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo jam,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

nuteistasis J. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos nutarimą netaikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, kad Komisijos nutarimas neteisingas, nes komisija nutartyje neaptarė jo asmens, jo galimybės integruotis laisvėje charakterizuojančius duomenis, jo resocializacijos klausimų, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas. Spręsdama lygtinio paleidimo klausimą komisija turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir jos vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Tai rodo, kad jam galimas lygtinio paleidimo taikymas. O lygtinio paleidimo netaikymas vien analizuojant bausmės pobūdį prieštarautų įstatymo reikalavimams ir baudžiamosios politikos principams bei tikslams. Nustatinėdama šio pagrindo nebuvimą, komisija be jokio teisinio pagrindo rėmėsi jo padarytu nusikaltimu, tačiau jokio dėmesio neskyrė reabilitacijos pažangai ir jo elgesiui, jo charakterį dominuojantiems bruožams, kad jis teistas pirmą kartą. Be to, nusikaltimo pobūdis bei pavojingumo laipsnis yra vieni iš bausmės skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), kuriais buvo vadovaujamasi jam skiriant bausmę nuosprendžiu. Šios kategorijos nėra numatytos LR BVK 7 skirsnyje. Nusikaltimo pavojingumo laipsnio kategorija jau realizuota jam skiriant bausmę ir jam jos nemažai atlikus. Komisija nustatinėdama faktines aplinkybes, neskyrė dėmesio resocializacijos ir integracijos svarbai, kas padėtų lengviau adaptuotis laisvėje, Komisija privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad bausmės atlikimo metu jis dalyvavo adaptacijos programose, šiuo metu dalyvauja privalomoje integracijos į visuomenę programoje, stresų valdymo ir reabilitacijos programoje „Prison SMART“, atlikus teisės pažeidėjo įvertinimą OASys, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema (29 balai). Jis mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje siuvinių gamintojo specialybės, skaito, žiūri TV laidas, sportuoja. Be to jis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, aktyviai dalyvauja nuteistųjų sporto varžybose, laisvalaikio užimtumo programoje. Šiuo metu dalyvauja privalomoje integracijoje į visuomenę programoje. Buvo baustas 1 kartą, tačiau nuobauda panaikinta ankščiau laiko. Skatintas. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo staliaus (baldų surinkėjo) specialybę, o šiuo metu mokosi siuvinių gamintojo specialybės. Turi darbą ir dirba Pravieniškių valstybės įmonėje prie pataisos namų remonto paslaugų bare šaltkalviu. Laisvėje jei bus išleistas ankščiau laiko iš pataisos namų dirbs statybos įmonėje, byloje yra tai patvirtinantis raštas. Ieškinį beveik visą savarankiškai padengęs, liko mažiau nei keturi šimtai litų ieškinio padengimui. Palaiko socialinius ryšius su tėvais. sugyventine, seserimi. Pasimatymo metu jis lankomas. Po paleidimo planuoja gyventi pas sugyventinę A. N. adresu; (duomenys neskelbtini). Šiuo metu suteikta galimybė vaikščioti be sargybos už pataisos namų teritorijos į kalinių globos draugiją. Komisija priimdama nutartį dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos rėmėsi ir aiškino LR BK 41 str. 2 d. Tačiau jau teismas jį nuteisdamas įvertino visas galimybes ir skyrė bausmę, kurią jis atlieka. Aiškindama šią teisės normą, komisija neatsižvelgė į baudžiamosios teisės doktriną ir šį tikslą aiškino atskirai nuo kitų tikslų. LR BK 41 str. bendrosios dalies komentare yra nurodyta: „įstatymų leidėjas pripažindamas bausmės esmę iškelia bausmei ir tokį pat tikslą. Tokiu atveju nubaudimas negali būti suvokiamas atskirai nuo kitą tikslų ir turi būti priemonė kitiems tikslams pasiekti.“

Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje surašyti visi įmanomi bausmės tikslai: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo (bendroji prevencija), 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį (atpildas), 3) atimti ar apriboti nuteistam asmenini galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (izoliavimas), 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (negatyvioji ir pozityvioji individualioji prevencija), 5) užtikrinti teisingo principo įgyvendinimą.

Nors įstatymas šiuos tikslus (paskirtį) numato bausmei, o ne baudžiamajai atsakomybei, galima manyti, kad jų veikimo ribas galima plėsti - jeigu bausmė netaikoma, tai lyg ir numanoma, kad tikslai pasiekiami kitomis priemonėmis, be bausmės.

Svarstyti ir atsižvelgti į LR BK 41 str., 2 d. 4 punkte nurodytą bausmės tikslo pasiekimą jo atžvilgiu. Jo bausmes atlikimo aplinkybės rodo, kad ši bausmės dalis yra jį paveikusi, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. LR BK 41 str. 2 d. 4 punkte nurodytas tikslas yra tolimesnis už LR BK 41 str. 2 d. 2 p. nustatytą nubaudimą. Jis jau iš dalies pasiektas ir jau yra reali tikimybė, kad jis bus pasiektas ankstesnio lygtinio paleidimo metu. Resocializacijos pripažinimas kaip svarbiausio, pagrindinio, galbūt ir vienintelio įkalinimo tikslo nėra savaime suprantamas ir visuotinai pripažįstamas, tačiau kaip tik toks tikslas geriausiai atspindi visuomenės ir šia bausme nuteistų asmenų interesus, leidžia formuoti plačią ir esminėmis konstitucinėmis vertybėmis paremtą idėjų ir jų praktinio įgyvendinimo sistemą, neužkimbant ant trumparegiškų keršto, atpildo, atgailos, skausmo ar trumpalaikio ir tik tariamo saugumo kabliuko. Resocializacijos tikslas remiasi ir gilesne nusikalstamo elgesio analize, baudžiamojo persekiojimo padarinių ir įkalinimo sistemos realybe: a) pažvelgus į kalinių kontingentą, matyti įvairiausių socialinių problemų raizginys, dažniausiai - ilgalaikis, prasidedantis dar vaikystėje; b) baudžiamojo persekiojimo selektyvumas į kalėjimus surenka ne visus, kurie būtų to „verti“, ar, Baudžiamojo kodekso kalba tariant, kurių elgesys atitinka nusikalstamos veikos sudėtį, sankcijoje numatančią (ir) laisvės atėmimo bausmę, bet užgriebia tik tuos, kurie dėl individualios ar socialinės padėties, socialinio užnugario neturėjimo, svetimos valios, žiniasklaidos dėmesio, kitų silpninančių veiksnių ir, žinoma, pačių nusikalstamos veikos (jos sunkumo) buvo įstumti į baudžiamojo persekiojimo ir baudimo mašiną; nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės jokiu būdu nepateisina nusikaltusiųjų elgesio, bet santūrus jų poveikio pripažinimus skatintų bausmės nuosaikumą; c) beveik visi kaliniai vis tiek vėliau ar anksčiau išeina į laisve; pastaraisiais metais iš visų Lietuvos įkalinimo įstaigų paleidžiama vidutiniškai 100 kalinių per dieną (pusė jų - lygtinai, kita pusė - atlikę visą bausmę), tas faktas savaime verčia tinkamai įvertinti jų integracijos visuomenėje svarbą.

Resocializacijos tikslą pasirinkus įkalinimo sistemos veikimo pagrindu (jis faktiškai ir yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 straipsnio 2 dalyje), sistema dar netaps resocializuojamąja pati savaime. Resocializuoti siekianti struktūra turi ne vien reaguoti į kylančias (kasdienes) problemas, bet aktyviai, sistemiškai veikti. Socialinės integracijos poreikius ir elgesį probacijos metu taikoma adekvati priežiūra ir teikiama reikalinga socialinė pagalba vykdant specialias pataisos programas, orientuotas į jų elgesio ir mąstymo keitimą, darbinių įgūdžių lavinimą.

Pažymėtina, kad komisija, spręsdama klausimą dėl mano lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujasi ne LR BVK 157 str., o bausmės tikslais. Kadangi bausmės tikslai yra skirtingi ir apima tiek nuteistojo pataisymą, tiek nubaudimą, tiek teisingo principo įgyvendinimą ir pan., todėl komisija sprendimą lygtinai paleisti jį grindžia ne pataisymo tikslu, o prioritetu laiko nubaudimo tikslą. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Nr. R(03) dėl lygtinio paleidimo nustatyta, kad lygtinis paleidimas yra viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotinam pažeidimui ir skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Tai ir atsilieptų, jei jis būtų lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos anksčiau laiko.

Kaip yra komentavęs Vilniaus apygardos teismas: „spręsdami lygtinio paleidimo klausimą teismai turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir jos vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti“. Pagal tai prašo Komisijos sprendimą panaikinti ir jį paleisti lygtinai iš pataisos namų. Papildomai J. S. teismui pateikė duomenis, jog jis už gerą darbą ir elgesį direktoriaus 2013-04-12 įsakymu paskatintas, jog dalyvauja Lietuvos kalinių globos draugijos projekte „Sisteminga nuteistųjų integracija Vilniaus regione“.

Atsiliepimas

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepime į nuteistojo J. S. skundą nurodė, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra išsamus, jame išanalizuotos visos aplinkybės ir priimtas sprendimas yra pagrįstas. Siūlo nuteistojo skundą atmesti.

Komisija pateikė teismui siūlymą nustatyti galimas nuteistajam J. S. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas poveikio priemones ir pareigas, jeigu būtų priimta nutartis tenkinti jo skundą ir taikyti jam įpareigojimus: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2015-09-28; atlyginti arba pašalinti turtinę žalą iki 2015-09-28.

Skundas netenkinamas.

Atsiliepimas

Pagal nuteistojo J. S. asmens byloje esančius duomenis bei Komisijos nutarime nurodytus, prokurorės atsiliepime į skundą nurodytus argumentus nuteistasis J. S. nuteistas 2010-11-26 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 213 str. 2 d., 63 str. 5 d. 1 p., 1, 4, 6 d. ir skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, 2013-02-05 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi 2010-11-26 nuosprendis pakeistas, veika iš 213 str. 2 d. perkvalifikuota į 182 str. 2 d. paskiriant 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. ši bausmė subendrinta su 5 metų laisvės atėmimo bausme paskirta pagal LR BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 2 d., galutinė bausmė - 6 metai laisvės atėmimo. Bausmės vykdymo pradžia: 2009-09-28. Bausmės vykdymo pabaiga: 2015-09-28. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2012-09-28. Neatliktos bausmės dalis 2013-03-28 - 2 metai 6 mėnesiai.

Remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2013 m. kovo 28 d. Vilniaus pataisos namuose, 2013-03-28 protokolu Nr. 58-6 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nustatė:

J. S. anksčiau teistas 6 kartus: už kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą, dokumentų klastojimą, pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, sukčiavimą, turto prievartavimą, plėšimą. Buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio reikalavimus yra įvykdęs. Nusikaltimo pobūdis panašus. Dėl padaryto nusikaltimo kaltę visiškai pripažįsta, gailisi, įsitikinęs, jog ateityje daugiau nebenusikals.

J. S. impulsyviai reaguoti nėra linkęs, sprendimus stengiasi priimti atsakingai, savitvardą praranda retai, tačiau teisės pažeidėjas vieną kartą naudojo smurtą ar grasino smurtu, siekdamas, kad jam paklustų. Taip pat nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui. Spręsdamas problemas ne visada sugeba taikyti tinkamas sprendimų strategijas. Suvokia, kad visų veiksmų eiga turi įvairių pasekmių. Šiuo metu turi aiškiai suformavęs ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus.

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis stengiasi vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Yra motyvuotas prasmingam užimtumui: mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje siuvinių gamintojo specialybės, skaito, žiūri TV laidas, sportuoja. Dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje. Aktyviai dalyvauja nuteistųjų sporto varžybose, laisvalaikio užimtumo programoje. Šiuo metu dalyvauja privalomojoje integracijos į visuomenę programoje.

Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 1 kartą - 2012-02-24 buvo baustas už draudžiamų turėti daiktų laikymą (mobilus telefonas), skirta 15 parų baudos izoliatoriaus. Ši nuobauda skatinimo būdu už gerą elgesį panaikinta ankščiau laiko (2012-10-15). Asmuo skatintas 1 kartą (skundo nagrinėjimo metu 2 kartus). Šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis.

Turi specialųjį vidurinį išsilavinimą, vairuotojo specialybę. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo staliaus (baldų surinkėjo) specialybę, o šiuo metu mokosi siuvinių gamintojo specialybės. Nuteistasis dirba Pravieniškių valstybės įmonėje prie pataisos namų remonto paslaugų bare šaltkalviu. Iki bausmės atlikimo, nuteistojo žodžiais tariant, dirbo taksistu. Yra motyvuotas dirbti laisvėje ir planuoja įsidarbinti statybos įmonėje. Raštas, patvirtinantis šią informaciją negautas.

Įstaigoje gauna atlyginimą, finansiškai remia draugė, sesuo, tėvai. Įstaiga yra gavusi vykdomuosius raštus 1036,97 Lt sumai. Nuteistasis ieškinį yra beveik padengęs, liko padengti 369,88 Lt vykdymo išlaidoms. Yra gauti tai patvirtinantys dokumentai (2013-02-20 Antstolės V. M. raštas Nr. 0015/02/03814-7). Taip pat teismo nuosprendžiu yra priteistas solidarus ieškinys 70 500 Lt ir 23 500 Lt turtinei žalai atlyginti. 23 500 Lt yra padengta (nuteistasis yra pateikęs 2013-03-15 pakvitavimą dėl minėtos sumos padengimo).

2013-03-14 J. S. svarstytas administracinėje komisijoje dėl leidimo išvykti dirbti be sargybos už įstaigos teritorijos ribų. Komisija tarpininkavo (protokolas Nr. 41-16(2), yra ruošiami dokumentai įdarbinimui.

Nuteistojo socialiniai ryšiai yra glaudūs, palaikomi laiškais, telefonu. Pasimatymų metu lankomas sugyventinės, tėvų, sesers. Po paleidimo planuoja gyventi pas sugyventinę A. N. adresu: (duomenys neskelbtini). Yra gautas raštas, patvirtinantis, kad bus priimtas gyventi į numatytą gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso žemos rizikos grupei - 29 balai.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Komisijos nuomone, J. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad J. S. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė:

1. Netaikyti nuteistajam J. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal LR Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

2. Teikti šias rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam J. S. dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo:

- dirbti pasiūlytą darbą be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos;

- konsultuotis su įstaigos Psichologinės tarnybos darbuotojais iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

3. Nustatyti pakartotinio svarstymo dėl J. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą - 2013 m. rugsėjo mėnesį.

Įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad nors nuteistasis J. S. atitinka formaliąją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą, o būtent atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau formalių kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne įtikinamų lygtiniui paleidimui aplinkybių visuma.

Teismas įvertinęs duomenis apie nuteistojo J. S. asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumo laipsnį, ankstesnius teistumus, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes, į kurias turi būti atsižvelgta sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą bei į aplinkybes pagal kurias būtų galima manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nustatė, kad J. S. nuteistas už tris nusikalstamas veikas. Šiuos nusikaltimus jis padarė nors skunde teigia, kad teistas pirmą kartą, tačiau pagal byloje esančius duomenis būdamas anksčiau teistas 6 kartus, šiame skaičiuje jam taikius lygtinį paleidimą. Taigi akivaizdu, jog jis teistas 7 kartus. Be to minėtas 3 nusikalstamas veikas (du sunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus), už kuriuos jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis padarė turėdamas neišnykusį, nepanaikintą teistumą, nedirbantis. Tai rodo, kad jis neturi stiprios motyvacijos pasitaisyti ir laisvėje laikytis visuomenei priimtinų teisėto elgesio taisyklių. Nors kaip bylos medžiaga rodo, jis Vilniaus apygardos teisme teisiamojo posėdžio metu kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nepripažino visiškai, tačiau šiuo metu jo nurodytos aplinkybės, kad jis dėl padarytų nusikalstamų veikų šiuo metu gailisi, pasiryžęs taisytis, gyventi nepriekaištingai vertinamos teigiamai. Kaip ir tai, jog jis mokinasi, skaito, žiūri TV, sportuoja, dirba, dalyvauja programose. Tačiau „taip taisydamasis“ J. S. buvo baustas drausmine tvarka už draudžiamo mobilaus ryšio telefono laikymą. J. S. šios nuobaudos neginčija. Šį pažeidimą teismas vertina kaip vieną iš sunkiausių, pavojingiausių drausmės pažeidimų. J. S. bausmės atlikimo metu 2 kartus skatintas. Bausmę jis atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Šios aplinkybės teismo vertinimu neatsveria jo minėto drausmės pažeidimo. Be to, jo pakartotino nusikalstamo elgesio rizika, atlikta pagal OASys metodiką, - 29 balai. O tai rodo, jog beveik trečdalis rizikos. J. S. nuosprendžiu priteistas ieškinys. Pagal vykdomąjį raštą iš jo išieškoma 1036,97 Lt. Šią sumą jis beveik padengęs. Tačiau įvertinus minėtą sumą ir jo bausmės atlikimo terminą akivaizdu, jog jis, jeigu būtų norėjęs ir padaręs viską, tai šią sumą iki komisijos svarstymo dienos (2013-03-28) būtų padengęs. Visa tai ir jo asmens byloje esantys duomenys nerodo, jog galima teigti, jog jis pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima taisyti neizoliuotą. Auščiau nurodytos aplinkybės, skaičiai aiškiai rodo jo visapusišką asmenybę, elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, kas leidžia teigti, kad negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad jis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Todėl Komisija teisingai nustatė faktines aplinkybes, jas įvertino ir priėmė pagrįstą, motyvuotą, teisingą nutarimą. Priežasties naikinti šį nutarimą teismas nenustatė. Todėl nuteistojo skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, teismas

nutarė:

netenkinti nuteistojo J. S., gim(duomenys neskelbtini), skundo dėl Vilniaus pataisos namų Komisijos 2013-04-02 nutarimo Nr. 59-29 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo jam.

Nutartis per 5 dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valdas Petraitis