- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-09
- Bylos Nr.
- 2A-591/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio miestprojektas“
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Andrejus Vavilovas
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio miestprojektas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-221-338/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio miestprojektas“ ieškinį atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai ieškovo dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Panevėžio miestprojektas“ 2007 m. birželio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio skyriaus vedėjo 2007 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. VPS-224-IS-1.6-1647 sustabdyti pirkimo procedūras ir įpareigoti atsakovą pasirašyti su ieškovu Panevėžio universalios sporto arenos lauko inžinerinių statinių (susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai) techninio darbo projekto paslaugų teikimo sutartį. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. balandžio 17 d. atsakovas pranešė, jog ieškovas UAB „Panevėžio miestprojektas“ yra pripažintas „Panevėžio universalios sporto arenos lauko inžinerinių statinių (susisiekimo komunikacijos, inžinieriniai tinklai) techninio darbo projekto“ supaprastinto atviro konkurso laimėtoju ir pasiūlė iki 2007 m. balandžio 27 d. atvykti sudaryti sutartį. Iki minėto termino šalys sutarties nepasirašė. Atsakovas 2007 m. gegužės 24 d. raštu informavo ieškovą, jog kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu nutraukti pirkimo procedūras, o 2007 m. birželio 14 d. raštu pranešė, kad pirkimo procedūros yra sustabdytos kol bus gautas Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymas. Dėl šio komisijos sprendimo ieškovas pateikė pretenziją, į kurią atsakovas neatsakė. Ieškovas teigė, kad atsakovas nenurodė nei vienos aplinkybės, leidžiančios nutraukti supaprastintą atvirą konkursą, todėl atsakovas neturėjo jokio pagrindo sustabdyti pirkimą. Ieškovas nurodė, kad pirkimas buvo sustabdytas neįgalinto asmens, todėl toks sustabdymas yra neteisėtas. Sutarties nepasirašymo priežastimi atsakovas nurodė tai, kad pagal 2007 m. gegužės 15 d. pasirašytą Panevėžio universaliosios sporto arenos statybos sutartį rangovas nuo 2007 m. birželio 1 d. turi pradėti vykdyti sporto arenos inžinerinių tinklų įrengimo darbus ir inžinerinių statinių projektavimo darbus atliks arenos projektuotojai. Šios aplinkybės, ieškovo nuomone, įrodo, kad skelbtu konkursu norėtas įsigyti paslaugas atsakovas siekia įsigyti ne viešųjų pirkimų būdu. Ieškovas teigia, kad atsakovo veiksmai rodo, jog iki ginčo konkurso paskelbimo atsakovas jau buvo sutaręs su arenos projektuotojais ir dėl arenos lauko inžinerinių statinių darbo projekto parengimo.
Ieškovas UAB „Panevėžio miestprojektas“ 2007 m. liepos 24 d. teismo priimtu patikslintu ieškiniu prašė panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos 2007 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. VPS-663 ir 2007 m. gegužės 11 d. nutarimą bei įpareigoti atsakovą tęsti Panevėžio universaliosios sporto arenos statybos techninės priežiūros atvirą konkursą. Ieškovas nurodė, kad pateikė pasiūlymą ir dalyvavo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos paskelbtame atvirame konkurse dėl Panevėžio universalios sporto arenos statybos techninės priežiūros vykdymo (pirkimo Nr. 47546). Panevėžio miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisija 2007 m. gegužės 11 d. nutarimu nutraukė šio konkurso procedūras, motyvuodama tuo, kad gavo Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės sutikimą. Ieškovas 2007 m. gegužės 22 d. pateikė atsakovui pretenziją, prašydamas panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos 2007 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. VPS-663. Pretenzijoje nurodė, kad sprendimas yra priimtas pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, kadangi konkursas nutrauktas ne dėl naujai atsiradusių aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Atsakovas 2007 m. gegužė 23 d. raštu Nr. VPS-707 atmetė ieškovo pretenziją ir nurodė, kad skelbiant Panevėžio universalios sporto arenos statybos techninės priežiūros atvirą konkursą neturėjo visiškai sukomplektuotos tarnybos vykdyti techninės priežiūros darbus, o šiuo metu yra komplektuojama tarnyba, kuri bus pajėgi vykdyti statybos techninę priežiūrą ir dėl šios priežasties perkamos paslaugos tapo nereikalingos. Ieškovas teigė, kad atsakovo sprendimas nutraukti konkursą yra nepagrįstas, pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir ieškovo interesus. Ieškovo nuomone, atsakovo teiginys apie paslaugų nereikalingumą nepagrįstas, nes atsakovo viešųjų pirkimų komisija 2007 m. balandžio 5 d. posėdyje patvirtino kito objekto statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo konkurso, kurio sąlygos iš esmės sutampa su nutraukto konkurso sąlygomis, dokumentus. Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje apibrėžtos aplinkybės, kurioms esant gali būti nutrauktas konkursas, siejamos su negalėjimu numatyti jų ankščiau. Ieškovo teigimu, atsakovo tarnybos, atliksiančios statybos techninės priežiūros darbus, komplektavimas yra valingas atsakovo veiksmas ir negali būti laikomas įstatyme numatyta konkurso nutraukimą sąlygojančia aplinkybe.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškovo UAB „Panevėžio miestprojektas“ ieškinį atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl Panevėžio universalios sporto arenos lauko inžinerinių statinių (susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai) techninio darbo projekto pirkimo supaprastinto atvirojo konkurso atmetė; bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos 2007 m. gegužės 11 d. nutarimą bei 2007 m. gegužės 21 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą tęsti Panevėžio universalios sporto arenos statybos techninės priežiūros konkurso procedūras nutraukė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 22 d. nutartimi nutarė Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo UAB „Panevėžio miestprojektas“ ieškinys atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl Panevėžio universalios sporto arenos lauko inžinerinių statinių (susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai) techninio darbo projekto pirkimo supaprastinto atvirojo konkurso atmestas, panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Panevėžio miestprojektas“ 2009 m. kovo 9 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ieškovui 36 184 Lt žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. balandžio 17 d. atsakovas pranešė, jog ieškovas UAB „Panevėžio miestprojektas“ yra pripažintas „Panevėžio universalios sporto arenos lauko inžinerinių statinių (susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai) techninio darbo projekto“ supaprastinto atviro konkurso laimėtoju ir pasiūlė iki 2007 m. balandžio 27 d. atvykti sudaryti sutartį. Ieškovas pažymėjo, kad iki minėto termino šalys sutarties nepasirašė. Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2007 m. gegužės 24 d. raštu informavo ieškovą, jog kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu nutraukti pirkimo procedūras, o 2007 m. birželio 14 d. raštu pranešė, kad pirkimo procedūros yra sustabdytos kol bus gautas Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymas. Dėl šio komisijos sprendimo ieškovas 2007 m. birželio 19 d. pateikė pretenziją, į kurią atsakovas neatsakė. Ieškovo teigimu, atsakovas nenurodė nei vienos aplinkybės, leidžiančios nutraukti supaprastintą atvirą konkursą, todėl atsakovas neturėjo pagrindo sustabdyti pirkimą. Sutarties nepasirašymo priežastimi atsakovas nurodė tai, kad pagal 2007 m. gegužės 15 d. pasirašytą Panevėžio universaliosios sporto arenos statybos sutartį rangovas nuo 2007 m. birželio 1 d. turi pradėti vykdyti sporto arenos inžinerinių tinklų įrengimo darbus ir kad projektavimo darbus atliks sporto arenos projektuotojai. Ieškovo nuomone, šios aplinkybės įrodo, kad skelbtu konkursu norėtas įsigyti paslaugas atsakovas siekia įsigyti ne viešųjų pirkimų būdu. Ieškovo teigimu, tokie atsakovo veiksmai rodo, jog iki ginčo konkurso paskelbimo atsakovas jau buvo sutaręs su projektuotojais ir dėl arenos lauko inžinerinių statinių darbo projekto parengimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas pažeidė CK 6.158 straipsnyje bei CK 6.163 straipsnyje nustatytą šalių pareigą elgtis sąžiningai tiek esant sutartiniams, tiek iki sutartiniams santykiams, dėl ko ieškovas patyrė 36 184 Lt nuostolius, kuriuos sudaro 7 434 Lt tiesioginės išlaidos dėl topografinių nuotraukų atlikimo ir taip pat negautos pajamos.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškovo UAB „Panevėžio miestprojektas“ ieškinį atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl 36 184 Lt nuostolių atlyginimo atmetė; priteisė iš UAB „Panevėžio miestprojektas“ 15,90 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.
Teismas nurodė, kad atsakovas pirkimų procedūras nutraukė gavęs Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės pritarimą. Teismas pažymėjo, kad pirkimų procedūros nutraukimas motyvuotas tuo, jog, Panevėžio universalios sporto arenos lauko inžinerinių statinių (susisiekimo komunikacijos, inžinieriniai tinklai) techninio darbo projekto parengimas perkančiajai organizacijai tapo netikslingas, nes Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2007m. gegužės 15d. pasirašė sutartį dėl Panevėžio miesto universalios sporto arenos statybos, pagal kurią rangovas nuo 2007 m. birželio 1 d. turi pradėti vykdyti sporto arenos lauko inžinerinių statinių statybos darbus. Teismas pažymėjo kad Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalis suteikia teisę perkančiajai organizacijai, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo nutraukti pirkimo procedūras, jei atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pirkimo sutartis nebuvo sudaryta, gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas, ir yra aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti. Teismas pažymėjo, kad pastaroji aplinkybė paaiškėjo tuomet, kai Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2007 m. gegužės 15 d. pasirašė sutartį dėl Panevėžio miesto universalios sporto arenos statybos su rangovu. Teismas nurodė, kad atsakovas vedė derybas su rangovu ir dėl šios priežasties nepasirašė sutarties su ieškovu, kadangi tęsti pirkimo procedūras tapo netikslinga ir nenaudinga. Teismas pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 96 straipsnis numato viešųjų pirkimų dalyvio teisę kreiptis į teismą dėl žalos, kilusios iš viešųjų pirkimų santykių, atlyginimo. Teismas nurodė, kad nors ieškovas teigia, kad žala susidarė dėl iš dalies atliktų darbų ir negautų pajamų, kad atsakovui nutraukus pirkimo procedūras patyrė 7 434 Lt tiesioginių išlaidų dėl topografinių nuotraukų atlikimo, tačiau kad tokią sumą ieškovas sumokėjo už atliktus darbus patvirtinančių dokumentų nepateikė. Teismas nurodė, kad ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo 28 750 Lt negautų pajamų, teigė, kad tai yra 25 procentai nuo bendros projekto parengimo vertės. Teismas konstatavo, kad atsakovas, įgyvendindamas viešąjį interesą, siekdamas tinkamai ir laiku įvykdyti paramos sutarties sąlygas, bei atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, pagrįstai ir teisėtai nutraukė supaprastinto atviro konkurso procedūras, tokiu būdu buvo įgyvendintas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje reglamentuotas viešojo pirkimo tikslas. Teismo nuomone, ieškovas neįrodė patirtų nuostolių dydžio, o ieškinyje nurodyti nuostoliai yra sąlygoti paties ieškovo veiksmais, kadangi jis veikė savo rizika nesudaręs viešojo pirkimo sutarties. Teismas pažymėjo, kad viešojo pirkimo sutartis iki 2007 m. balandžio 27 d. nebuvo sudaryta, o ieškovas savo iniciatyva atliko tam tikrus darbus. Teismas nurodė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 96 straipsnyje numatyta viešųjų pirkimų dalyvio teisė kreiptis į teismą dėl žalos, kilusios iš viešųjų pirkimų santykių, atlyginimo yra siejama su perkančiosios organizacijos neteisėtais veiksmais, o kadangi perkančiosios organizacijos veiksmai dėl pirkimo procedūros nutraukimo yra teisėti, tai pastaroji neprivalo atlyginti ieškovo nurodomos žalos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Panevėžio miestprojektas“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Nors teismas konstatavo, kad pirkimo sutartis nebuvo pasirašyta, nors tai turėjo būti padaryta iki 2007 m. balandžio 27 d., tačiau sutartis nebuvo pasirašyta dėl atsakovo delsimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, jog taip elgdamasis atsakovas skelbto konkursu norėtas įsigyti paslaugas siekė įsigyti ne viešųjų pirkimų būdu. Tokie atsakovo veiksmai rodo, kad iki konkurso paskelbimo atsakovas jau buvo sutaręs su projektuotojais dėl projekto parengimo. Savo veiksmais atsakovas pažeidė šalių pareigą elgtis sąžiningai. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino ieškovo motyvų bei argumentų.Teismas, atmesdamas ieškinį, rėmėsi aplinkybe, kad sutartis nebuvo sudaryta. Bylos duomenys ir šalių parodymai patvirtina, kad sutartis nebuvo pasirašyta laiku, t. y. iki 2007 m. balandžio 27 d. Taigi pirkimo procedūras perkančioji organizacija sustabdė jau 2007 m. balandžio 27 d. Tai atsakovas padarė nesant jokių nenumatytų aplinkybių ir neturėdamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo. Nenumatytos aplinkybės atsirado ir sutikimas buvo duotas tik vėliau, jau po pirkimo procedūrų sustabdymo. Nors teismas tinkamai konstatavo buvus aplinkybes, kad iki pirkimo procedūrų sustabdymo sutartis dar nebuvo sudaryta, jog Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas buvo gautas ir atsirado nenumatyta aplinkybė, tačiau visas šias sąlygas netinkamai vertino ir nenustatė, ar jos atsirado laiku ir ar jų visuma yra teisėtas pagrindas nutraukti pirkimo procedūras. Teismas netinkamai aiškindamas Viešųjų pirkimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir' šalių nurodytas aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo reikalavimu panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovo nuomone, teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai pritaikius ir išaiškinus materialinės teisės normas bei įvertinus byloje surinktus įrodymus. Atsakovo teigimu, teismas pagrįstai konstatavo, kad „Panevėžio universalios sporto arenos lauko inžinerinių statinių (susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai) techninio darbo projekto“ supaprastinto atviro konkurso procedūros buvo nutrauktos teisėtai. Atsakovo nuomone, teismas tinkamai įvertino įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, dėl kurių minėtos supaprastinto atviro konkurso tolesnis vykdymas perkančią]ai organizacijai tapo nebetikslingas, pagrįstai konstatavo, kad šių aplinkybių nebuvo galima numatyti, todėl Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas ir Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
„Panevėžio universalios sporto arenos lauko inžinerinių statinių (susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai) techninio darbo projekto“ supaprastinto atviro konkurso metu galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnis reglamentavo pagrindinius pirkimo principus ir jų laikymąsi, 7 straipsnio 3 dalis reglamentavo viešojo pirkimo nutraukimą, o CK 6.245 straipsnis reglamentavo civilinę atsakomybę.
Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas byloje aplinkybes sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas tinkamai pritaikius ir išaiškinus materialinės teisės normas bei įvertinus byloje surinktus įrodymus.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad „Panevėžio universalios sporto arenos lauko inžinerinių statinių (susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai) techninio darbo projekto“ supaprastinto atviro konkurso (toliau tekste – konkursas) procedūros buvo nutrauktos pagrįstai ir teisėtai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, dėl kurių konkurso tolesnis vykdymas perkančiajai organizacijai tapo nebetikslingas, pagrįstai konstatavo, kad šių aplinkybių nebuvo galima numatyti, todėl Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.
Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2007 m. vasario 23 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą Panevėžio universalios sporto arenos statybos darbų vykdymui. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisija 2007 m. balandžio 16 d. nustatė galutinę šio konkurso pasiūlymų eilę, pripažino šio konkurso laimėtoją. Nuo pastarojo termino buvo pradėtos derybos su rangovu dėl statybos rangos sutarties projekto, tariamasi dėl kalendorinio darbų atlikimo grafiko ir pan. Taigi aplinkybės, jog darbai, susiję su lauko inžinerinių tinklų įrengimu, gali būti pradėti anksčiau, nei konkurso sąlygose numatytas terminas atlikti projektą šiems darbams, preliminariai paaiškėjo iki 2007 m. balandžio 27 d.,t.y. iki termino ieškovo ir atsakovo sutarčiai pagal kito konkurso rezultatus sudaryti.
Byloje nustatyta, kad 2007 m. gegužės 15 d. Panevėžio savivaldybės administracija sudarė sutartį su AB ,,Panevėžio statybos trestas“ dėl Panevėžio universalios sporto arenos statybos. Šia sutartimi patvirtintas kalendorinis darbų atlikimo grafikas, nustatyta bendra statybos darbų pradžia 2007 m. gegužės 15 d. Kalendoriniame darbų atlikimo grafike numatyta, kad lauko inžinerinių tinklų darbus rangovas pradeda 2007 m. birželio 1 d.
Byloje nustatyta, kad siekiant gauti struktūrinių fondų paramą arenos statybai pagal 2006 m. liepos 13 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, Ūkio ministerijos ir VšĮ ,,Lietuvos verslo paramos agentūra“ sudarytą paramos teikimo sutartį Nr. – BPD04-ERPF-3.4.2-01-05/0399 ir laiku įvykdyti sporto arenos statybos darbus, Panevėžio miesto savivaldybės administracija nusprendė lauko inžinerinių statinių darbus atlikti pagal rangovo pasiūlytus techninius sprendinius. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, skelbdama konkursą, negalėjo žinoti konkrečių sporto arenos statybos darbų terminų. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, nepasirašiusi minėtos sutarties dėl arenos statybos darbų, negalėjo numatyti, kad rangovas savo jėgomis ir rizika atliks Panevėžio universalios sporto arenos lauko lietaus nuo stogo ir buitinių nuotekų šalinimo darbo projektą ir jį dovanos Panevėžio miesto savivaldybės administracijai. Minėto projekto dovanojimo sutartis sudaryta 2007 m. birželio 15 d. Taigi aplinkybė, kad sporto arenos lauko inžinerinių statinių statybos darbai turės būti pradėti vykdyti 2007 m. birželio 1 d. ir kad statybos darbų rangovas paruoš neatlygintinai šių darbų projektą, paaiškėjo vėliau, nei buvo paskelbtas ir organizuotas konkursas, kuris dėl šios aplinkybės buvo nutrauktas.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino pateiktus į bylą įrodymus ir teisingai nustatė, kad buvo aplinkybės, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, ir kurioms įvykus, pirkimas perkančiajai organizacijai tapo nebereikalingas. Šios aplinkybės atitiko tuo metu galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies numatytas sąlygas, kurioms esant, viešųjų pirkimų procedūros, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, galėjo būti nutrauktos. Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi visus šiuos argumentus, 2007 m. birželio 26 d. raštu Nr. 4S-2069 konstatavo, kad yra Viešųjų pirkimų įstatyme numatytos sąlygos konkurso procedūroms nutraukti, todėl davė sutikimą nutraukti pirkimo procedūras. Pažymėtina, kad pagal tuo metu galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktą šiai tarnybai pavesta prižiūrėti, kaip laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo ir su juo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų bei vykdyti šių teisės aktų pažeidimų prevenciją. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad konstatavus, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracijos veiksmai nutraukiant konkurso pirkimo procedūras teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę ir tenkinti ieškovo reikalavimą atlyginti jo prašomą priteisti žalą.
Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad 2007 m. balandžio 27 d. nebuvo galima sustabdyti pirkimo procedūrų, nes nebuvo jokių nenumatytų aplinkybių ir nebuvo Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo. Nenumatytos aplinkybės buvo (jos paminėtos anksčiau), o viešųjų pirkimų procedūrų sustabdymui Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo nereikia. Tuo metu galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalis numato, kad šios tarnybos sutikimo reikia nutraukiant pirkimo procedūras, ir tik gavus tokį sutikimą, atsakovas nutraukė konkurso pirkimo procedūras.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija turi atlyginti ieškovo prašomą priteisti žalą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija nėra atsakingas už ieškovo išlaidas, jei jas ir būtų patyręs ieškovas. Pirmos instancijos teismas tinkamai vertino sutartį dėl topografinių darbų atlikimo ir PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus ir nustatė, kad šiuos darbus ieškovas atliko savo rizika, dar nesudaręs sutarties su Panevėžio miesto savivaldybės administracija, todėl Panevėžio miesto savivaldybės administracija negali būti atsakinga už išlaidas, atsakovo patirtas iki sutarties dėl konkurse skelbtų paslaugų pirkimo pasirašymo. Ieškovas yra juridinis asmuo, dalyvauja viešojo pirkimo konkursuose, todėl jis turėjo žinoti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas dėl galimybės nutraukti pirkimo procedūras iki pirkimo sutarties pasirašymo momento, įvertinti savo riziką prieš sudarant sutartį dėl topografinių nuotraukų atlikimo, elgtis apdairiai ir rūpestingai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinei atsakomybei atsirasti būtinos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, reali žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Neteisėti veiksmai – tai įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas, arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti. Teisėjų kolegijos nuomone, savivaldybė nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, neatliko neteisėtų veiksmų. Neatlikus neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo galimų nuostolių. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Pažymėtina, kad CK 6.253 straipsnio 5 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, jei žala atsiranda dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas, vykdydamas viešąjį pirkimą, ėmėsi tinkamų veiksmų bei priemonių dėl racionalaus pirkimui skirtų lėšų panaudojimo. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas turinčias reikšmės bylai aplinkybes sprendžia, kad atsakovas Viešojo pirkimų įstatymo 3 straipsnio reikalavimų dėl pagrindinių pirkimo principų ir jų laikymosi nepažeidė. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių nesudarė sutarties su ieškovu ir todėl nesuklaidino ieškovo bei nepadarė ieškovui nuostolių.
Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas byloje aplinkybes konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, kadangi atsakovas ieškovui nuostolių nepadarė ir atsakovui neatsirado prievolė atlyginti nuostolius.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bylos duomenis nėra procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.