Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. M. pareiškimą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo pakeisti civilinės būklės įrašą, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Išvada teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad kalbos požiūriu pareiškėjos pageidaujama pavardė susidedanti iš ikisantuokinės ir santuokos metu įgytos pavardės „duomenys neskelbtini - duomenys neskelbtini“ iš esmės yra taisyklinga ir dėsninga. Tačiau nustatyti, ar asmuo po santuokos nutraukimo turi teisinį pagrindą pakeisti pavardę prie santuokos sudarymo metu įgytos pavardės prijungiant prigimtinę pavardę arba atvirkčiai, nėra Kalbos komisijos kompetencija.

Teismo posėdžio metu pareiškėja S. M. palaikė pareiškimą jame išdėstytais motyvais ir pagrindais ir prašė jį tenkinti.

Suinteresuoto asmens atstovas, kuriam apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos S. M. prigimtinė pavardė - „duomenys neskelbtini“ (el.b. 8 l.). Nutraukus santuoką (2008-10-10) pareiškėja pasiliko santuokinę pavardę „duomenys neskelbtini“ (el.b. 9 l.). Į bylą pateikti duomenys, kad santuokos metu įgyta pavarde „duomenys neskelbtini“ pareiškėja apsigynė daktaro disertaciją bei rašė mokslinius straipsnius ir publikacijas (el.b. 11-14 l.). Pareiškėjos vaikai yra U. M. ir P. M. (el.b. 20-21 l.). Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto CMS (2019-01-10) dėl pavardės pakeitimo iš „duomenys neskelbtini“ į „duomenys neskelbtini - duomenys neskelbtini“, tačiau Vilniaus CMS 2019 m. sausio 10 d. sprendimu (išvada) jos prašymas nepatenkintas, nurodant, kad ji yra išsituokusi ir santuoka negali sukelti jokių teisinių pasekmių (el.b. 6 l.).

Kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą, kuri apima teisę į pavardę; fizinio asmens pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisės aktai (CK 2.20 straipsnio 1 ir 3 dalys). Įstatymas numato, kad abu sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtą savo pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė (CK 3.31 straipsnis). Dėl pavardės sprendžiama registruojant santuoką. Esant susituokus pavardę galima pakeisti bendrąja tvarka (CK 3.307-3.308 straipsniai). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintose Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėse nustatyta, kad sprendžiant asmens vardo ir pavardės keitimo klausimus, <...> teisingumo ministro tvirtinamos civilinės būklės aktų registravimo taisyklės taikomos tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja šios taisyklės (Taisyklių 1 punktas). Pagal šias taisykles asmuo savo turimą vienanarę arba dvinarę pavardę gali keisti į kitą vienanarę arba dvinarę pavardę (Taisyklių 5 punktas). Taisyklių 9 punkte išvardinti atvejai, kuriais asmuo gali pakeisti pavardę: kai po santuokos įregistravimo prie turimos pavardės asmuo nori prijungti sutuoktinio pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dalį (Taisyklių 9.9 punktas). Ši nuostata atitinka CK 3.31 straipsnį ir leidžia turėti asmeniui dvigubą pavardę, sudarytą iš savo iki santuokos turėtos pavardės ir sutuoktinio pavardės. Asmuo gali susigrąžinti bet kurią anksčiau turėtą pavardę (Taisyklių 9.10 punktas). Santuoką nutraukus, ši teisė neišnyksta, t. y. asmuo turi teisę ir toliau turėti dvigubą pavardę. Dėl sutuoktinių pavardės nutraukus santuoką ar pripažinus ją negaliojančia sprendžiama vadovaujantis CK 3.69 straipsniu, kurio 1 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ši norma suteikia teisę kiekvienam sutuoktiniui apsispręsti, kokią pavardę jis pasiliks nutraukęs santuoką – santuokinę arba ikisantuokinę. Savo apsisprendimą dėl pavardės būtina nurodyti prašyme nutraukti santuoką. Kokias pavardes sutuoktiniai turės išsituokę, taip pat nurodoma teismo sprendime nutraukti santuoką.

Nagrinėjamoje byloje, santuokos sudarymo metu pareiškėja pati pasirinko vienanarę, vyro pavardės pagrindu sudarytą pavardę „duomenys neskelbtini“, kurią pasiliko ir nutraukus santuoką. Tai pareiškėjos apsisprendimas. Byloje pareiškėjos teiginius, kad jos profesinėje veikloje ji yra žinoma „duomenys neskelbtini“ pavarde patvirtina į bylą pateiktas publikacijų sąrašas. Visgi konkrečiu atveju teismas atkreipdamas dėmesį į tai, jog pareiškėja nutarė pakeisti savo pavardę - prie santuokinės pavardės prijungiant prigimtinę pavardę (t.y. iš vienanarės „duomenys neskelbtini“ į dvinarę „duomenys neskelbtini – duomenys neskelbtini“) praėjus net vienuolikai metų po santuokos nutraukimo, argumentuojant, kad pavardė keistina, nes prigimtinė pavardė yra labai reta ir nykstanti, šiuos pareiškėjos teiginius laiko leistinais įrodymais nepagrįstais samprotavimais. Juolab, kad tiek minėtose Taisyklėse, tiek ir Civiliniame kodekse bei kituose teisės aktuose, nenumatyta galimybė praėjus ilgam laikui nuo santuokos nutraukimo, keisti pavardę pareiškėjos prašomu būdu. Konkrečiu atveju pažymėtina, kad nutraukus santuoką ji negali sukelti jokių teisinių pasekmių, įskaitant ir pavardės keitimą, juolab prie santuokinės pavardės prijungiant prigimtinę.

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad nesant teisinio pagrindo pareiškėjos pavardę keisti jos prašomu būdu, pareiškėjos pareiškimas laikomas nepagrįstu ir yra atmetamas (CPK 178 straipsnis).

Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės ir argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 448 str., 260 str.

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, padavus skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.