- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-14
- Bylos Nr.
- e2S-536-368/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00447-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) D. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8209-874/2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose 2022 m. birželio 22 d. buvo priimtas nagrinėti ieškovės L. S. ieškinys dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2022 m. birželio 22 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
2. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose 2022 m. liepos 5 d. gautas ieškovės L. S. patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešajame registre dėl N. M., nuosavybės teisių į 0,3026 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, viralinę, ūkinį pastatą, malkinę, klėtį, malkinę, ūkinį pastatą, daržinę, kitus inžinerinius - kiemo statinius (tualetas 2 kub.m, šulinys 5 m), esančius (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2022 m. liepos 11 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešame registre dėl atsakovės N. M., gim. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių į 0,3026 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)., gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius-kiemo statinius (tualetas 2 kub. m, šulinys 5 m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) perleidimo draudimo.
4. Teismas nurodė, kad preliminariai įvertinus ieškovės pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimai atsakovams preliminariai pagrįsti. Todėl egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Ieškovė patikslintu ieškiniu siekia, kad ginčo nekilnojamas turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Paaiškėjus aplinkybei, kad atsakovas nuosavybės teises perleido N. M. 2022 m. birželio 1 d. Dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 4928, teismo vertinimu, pagal pareikštus patikslinto ieškinio reikalavimus, yra pagrindo manyti, kad nepadarius įrašo viešame registre dėl N. M. nuosavybės teisės perleidimo draudimo, atsakovai gali imtis priemonių perleisti turimą turtą, dėl ko pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. liepos 11 d. nutartį, apeliantas (atsakovas) D. M. prašo ją panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
5.1. Minėtas nekilnojamasis turtas negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, kaip nurodoma teismo nutartyje dėl tos priežasties, jog ieškovė L. S. ir atsakovas D. M. nebuvo įregistravę santuokos ir ieškovė L. S. neprisidėjo prie ginčo turto įsigijimo. L. S. niekada nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Ji visada gyveno savo tėvų name adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą turtą atsakovui padėjo įsigyti jo motina N. M..
5.2. Atsakovas 2022-07-01 atskiruoju skundu yra apskundęs analogišką to paties teismo priimtą 2022-06-22 nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones- padaryti įrašą viešame registre dėl atsakovo D. M., a.k.(duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių į 0,3026 ha žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr(duomenys neskelbtini)., ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierius- kiemo statinius (tualetas 2 kub.m, šulinys 5 m ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)., perleidimo draudimo. Atskirasis skundas dar neišnagrinėtas.
5.3. Ieškinio reikalavimas pripažinti turtą bendrąja daline nuosavybe ir atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nepagrįstas, nes turtas priklauso jau trečiajam asmeniui, kuris turtą valdo teisėtai, yra sąžiningas įgijėjas. Tokiu atveju, manytina, galima būtų, įrodžius bendrą šalių gyvenimą ir bendro ūkio vedimą, prašyti tik piniginės kompensacijos už sukurtą nuosavybę, o ne paties daikto.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apelianto (atsakovo) D. M. atskirąjį skundą, ieškovė L. S. prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Atsakovo D. M. motyvai, kad nekilnojamasis turtas negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, šioje proceso stadijoje neaktualūs, nes byla nenagrinėjama iš esmės. Dėl atsakovės N. M. sąžiningumo neatlygintinai įgyjant nuosavybės teises į Nekilnojamąjį turtą taip pat bus sprendžiama bylą nagrinėjant iš esmės. Atsakovas D. M. ir atsakovė N. M. Nekilnojamojo turto sandorį sudarė puikiai žinodami, kad tarp Ieškovės ir atsakovo vyksta derybos, kokiomis sąlygomis išspręsti bendro turto klausimus pasibaigus jų bendram gyvenimui ir bendro ūkio vedimui, Nekilnojamojo turto perleidimo sandoriu buvo siekiama apsunkinti Ieškovei jos teisių gynimą. Tokie atsakovų veiksmai duoda pagrindo spręsti, kad N. M. Nekilnojamąjį turtą taip pat gali perleisti, tokius tikslus patvirtina ir Nekilnojamojo turto brokerės apsilankymas apžiūrėti nekilnojamojo turto.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
9. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar yra tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra būtinos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017 ir kt.).
11. Ginčo nutartyje pirmosios instancijos teismas išsamiai nepasisakė dėl ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų tikėtino pagrindimo, tačiau iš patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovė išsamiai nurodė, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas, pateikti įrodymai, kuriais jos reikalavimai grindžiami, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog vieną iš sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, ieškovė pagrindė. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog patikslieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus šalių pateiktų įrodymų visumą. Be to, akcentuotina ir tai, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016).
12. Konstatavus, kad ieškovė savo reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintina kita laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pripažinęs, kad atsakovas nuosavybės teises perleido N. M. 2022 m. birželio 1 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 4928, todėl kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
14. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
15. Teismų praktikoje grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojamas, todėl taikyti šias priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo aspektu pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, jog galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020).
16. Be kita ko, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020; 2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-798/2021; 2021 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1043-881/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1082-1120/2021).
17. Apeliantas nurodo, kad atskiruoju skundu yra apskundęs analogišką to paties teismo priimtą 2022-06-22 nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones- padaryti įrašą viešame registre dėl atsakovo D. M. nuosavybės teisių perleidimo draudimo. 202 -08-31 nutartimi Šiaulių apygardos teismas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. birželio 22 d. nutartį panaikino tuo pagrindu, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovui nuosavybės teise nepriklausančiam nekilnojamajam turtui. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tam pačiam turtui, kuris šiuo momentu priklauso atsakovo motinai N. M.. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esant duomenims jog ginčo turtas buvo perleistas atsakovo motinai, yra pagrindas manyti, kad atsakovai gali imtis priemonių perleisti turimą turtą, dėl ko pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinio proceso stadijoje yra tikėtinų duomenų, iš kurių galima spręsti apie galimą atsakovo nesąžiningumą būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, t. y. apie jo ketinimus perleisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, imtis kitokių nesąžiningų veiksmų tam, jog išvengtų arba apsunkintų būsimo teismo sprendimo, jeigu šis bus palankus ieškovei, įvykdymą (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
18. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės - įrašas viešame registre - laikytinos proporcingomis reiškiamam reikalavimui, padeda užtikrinti tiek atsakovų, tiek ieškovės interesų pusiausvyrą bei nesukelia pernelyg didelių suvaržymų. Nors apeliantas ir nurodo, kad ieškinio reikalavimas pripažinti turtą bendrąja daline nuosavybe ir atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nepagrįstas, tačiau, kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra iš esmės nagrinėjami šalių reikalavimai ir jų pagrįstumas, dėl ginčo esmės teismas pasisakys tik išnagrinėjęs bylą ir priėmęs procesinį sprendimą. Šiuo momentu svarbu tai, kad yra nustatyti pagrindai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui: tikėtinas patikslinto ieškinio pagrįstumas ir grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
19. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju nustatytomis aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.