- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-27
- Bylos Nr.
- TS-81-1035/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Nuteistasis
- V. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 59-156,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu, jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsniu, pridėta neatlikta Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė ir paskirta galutinė – 6 metų ir 29 dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės atlikimo pradžia – 2013 m. balandžio 18 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. gegužės 17 d., 1/2 dalį laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2016 m. gegužės 3 d. Neatliktos bausmės dalis 2017 m. rugsėjo 21 d. – 1 metai 7 mėnesiai 26 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 59-156 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija atsižvelgė į po paskutinio nuteistojo svarstymo Komisijoje nepakitusį pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, kriminogeninius veiksnius, nusikaltimams būdingą modelį, elgesį bausmės atlikimo metu, nesistengimą įsidarbinti pataisos namuose, mažą darbinę patirtį laisvėje, tik neseniai pradėtą dengti civilinį ieškinį, silpną motyvaciją keistis bei kitas aplinkybes, todėl nusprendė, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals.
Šalies argumentai
V. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą, kadangi jis yra nemotyvuotas, todėl laikytinas neteisėtu. Teigia, kad paskirtos nuobaudos negali būti traktuojamos kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, turi būti vertinami jos taikymo rezultatai. Komisijos išvada, kad jis nesilaikys įstatymų ir nusikals, pažeidžia nekaltumo prezumpciją. Ilgalaikis įkalinimas sukelia daug žalos: prarandamas savarankiškumas, nutrūkstantys šeiminiai santykiai, socialinių ir darbo įgūdžių praradimas. Komisijos rekomendacijas visiškai įvykdė, taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Su sugyventine turi bendrą mažametį vaiką, palaiko santykius bendraudamas telefonu, laiškais. Skolą pagal vykdomuosius dokumentus dengia pagal galimybes, kadangi bausmės atlikimo metu nedirba. Lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniems pažeidimams. Išmoko pripažinti savo kaltę, suprato, kad pasirinkta draugų kompanija buvo bloga ir darė jam neigiamą įtaką. Išmoko praktiškai taikyti socialiai priimtinas bendravimo normas, yra pasiruošęs integruotis į visuomenę. Jei būtų lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, planuoja įsidarbinti. Atliko 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, padarė tinkamas išvadas ir pasitaisė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. M. skundas netenkintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalis, kurią nuteistieji turi būti faktiškai atlikę, kad galėtų teikti prašymą Komisijai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.
Susipažinęs su nuteistojo V. M. asmens byla, Nutarime išdėstytais pagrindais ir motyvais, teismas konstatuoja, kad nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant V. M. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Nuteistasis Komisijos svarstomas penktą kartą. Nuteistasis V. M. atlikęs ½ dalį teismo paskirtos bausmės, pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai, visiškai įvykdė Komisijos 2017 m. gegužės 19 d. teiktas rekomendacijas: savanoriškai atliko gerbūvio darbus – sutvarkė nuteistųjų sandėliuką, lanko AA susirinkimus, dalyvavo siūlomose socialinės reabilitacijos programose – pozityvaus užimtumo priemonių programoje. V. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 57 balai, vidutinė, po paskutiniojo svarstymo išliko nepakitusi.
Kita vertus, be šių BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formaliųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo kriterijų, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, turi būti atsižvelgiama į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu, o taip pat ir į jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir kurios vienareikšmiai leidžia padaryti išvadą, kad bausmės tikslai (paskirtis) bus įgyvendinti nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.
Pažymėtina, kad V. M. Komisijoje buvo svarstomas 2017 m. gegužės 18 d. Komisijos 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 59-102 nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes, atsižvelgiant į nuteistojo ankstesnius teistumus, nusikaltimams būdingą modelį, vieną kartą pažeistas lygtinio paleidimo sąlygas, tik iš dalies pripažįstamą kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, į gyvenimo stilių ir draugus, elgesį bausmės atlikimo metu, silpną motyvaciją keistis, pastangų nebuvimą dengiant jam priteistą civilinį ieškinį, nutarta asmeniui netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. V. M. apskundė šį nutarimą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2017 m. birželio 19 d. nutartimi atsisakė tenkinti nuteistojo skundą.
Nuo V. M. svarstymo Komisijoje 2017 m. gegužės mėnesį iki svarstymo 2017 m. rugsėjo mėnesį asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko nepakitusi (vidutinė – 57 balai), o tai rodo, jog nėra pakankamo pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Atlikdamas bausmę, nuteistasis dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos“ ir „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai“ programose, taip pat psichoedukacinėje, ikireabilitacinėje programoje „Įžanginė grupė“, smurto prevencijos programoje „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“, lanko AA susirinkimus. Nurodytas aplinkybes teismas vertina teigiamai, jos rodo nuteistojo pastangas keisti savo elgesį, tačiau, įvertinus tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis V. M. režimo reikalavimus pažeidė 4 kartus, 3 kartus taikytos drausminės nuobaudos, jo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas nei kaip išskirtinai teigiamas, nei kaip išskirtinai neigiamas, todėl nesutiktina su nuteistojo teiginiu, jog paskirtos nuobaudos turi būti vertinamos ne kaip neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, o tik vertinamas jų taikymo rezultatas. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iš esmės pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.
Iš Nutarimo ir 2017 m. rugsėjo 18 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. M. amžiaus pirmojo teistumo metu – 18 metų, tai leidžia teigti, jog netinkamas galiojančių teisės ir moralės normų suvokimas nuteistajam susiformavo jauname amžiuje. Padarytoms nusikalstamoms veikoms būdingas nusikaltimų modelis. Kaltę nuteistasis dėl padarytų veikų pripažįsta tik iš dalies. Nuteistasis anksčiau buvo teistas 8 kartus už įvairaus pobūdžio tyčinius nusikaltimus, iš jų ir už nusikalstamą veiką žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Darytina išvada, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jam teigiamo poveikio nepadarė. Turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, vėl nusikalto ir šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už dviejų tyčinių sunkių nusikaltimų ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymą, susijusių su neteisėtu psichotropinių medžiagų disponavimu, keliant didelį pavojų žmonių sveikatai, viena iš nurodytų veikų padaryta veikiant bendrininkų grupe. Šios aplinkybės atspindi nuteistojo požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas, nerodo jo sąmoningumo ir noro prisiimti visišką atsakomybę už savo veiksmus. Taip pat aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, jog V. M. iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nedaro, savo elgesiu demonstruoja polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir nenorą laikytis įstatymų, yra linkęs nusikalsti ir kelia teismui abejonių dėl jo galimybės laikytis įstatymų ateityje, būnant laisvėje. Už anksčiau padarytus nusikaltimus V. M. 3 kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, sąlygas pažeidė 1 kartą. Tai rodo, kad V. M. jau buvo suteikta galimybė iš esmės pakeisti neteisėtą savo veikimo modelį – jis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, taip išreiškiant jam pasitikėjimą, sudarant prielaidas reintegruotis į visuomenę ir gyventi laikantis įstatymų, tačiau, nepaisant to, V. M., nors ir suvokdamas įkalinimo pasekmes, kurias akcentavo ir skunde, pakartotinai darė nusikalstamas veikas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad asmuo teikia pirmenybę planavimui, bet, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, pasiduoda joms ir siekia tiesioginio atlygio, kuris dažnai priveda prie teisės pažeidimų. Vienas nusikaltimas buvo smurtinis. Turi realistinius ilgalaikius tikslus, tačiau negeba konkretizuoti, kaip konkrečiai siektų juos įgyvendinti. Teigiamai vertinama aplinkybė, kad nuteistasis palaiko ryšius su sugyventine, su kuria turi bendrą mažametį vaiką, nori prisidėti prie jo auklėjimo, aktyviai dalyvauja psichologinėse programose, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu turi veikti kiekvienas nuteistas asmuo, todėl tai nėra lemiama aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš Komisijos 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimo matyti, kad asmuo neturi galiojančių nuobaudų, pataisos įstaigoje nedirba, materialiai remiamas artimųjų, turi pakankamai pinigų kasdieniams poreikiams patenkinti. Nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus skolingas 448,06 Eur, pagal patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų antstoliui pervesta 75 Eur. Išėjęs į laisvę, darbo neturėtų, nurodo, kad planuoja įsidarbinti, tačiau ši aplinkybė nepagrįsta jokiais duomenimis. Socialinio tyrimo išvadoje finansiniai sunkumai nurodomi kaip vienas iš nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinančių veiksnių. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistajam adaptuotis visuomenėje bus gana sudėtinga, taip pat suteikia pagrindo teismui abejoti, ar nuteistasis iš tiesų yra pasiryžęs pragyvenimui užsidirbti teisėtais būdais, todėl išlieka pakankamai didelė rizika, kad jis gali rinktis neteisėtus būdus, siekdamas gauti lėšų pragyvenimui ir skolos padengimui. Be to, nuteistasis V. M. šiuo metu dar yra neatlikęs pakankamai didelės dalies laisvės atėmimo bausmės – daugiau nei 1 metų ir 6 mėnesių. Šiuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
V. M. skunde atkreipia dėmesį į tai, kad tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose akcentuojama lygtinio paleidimo (probacijos) nauda. Teismas pažymi, kad jokie teisės aktai neįpareigoja teismo taikyti lygtinio paleidimo ir pasitikėti nuteistuoju, jeigu jis dėl ankstesnių teistumų ir sulaužyto pasitikėjimo lygtinio paleidimo metu vėl darė nusikalstamas veikas. Be to, kaip jau minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, po paskutinio svarstymo nesumažėjusi, todėl nepakankama išvadai, kad nuteistasis jau šiuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali būti lygtinai paleistas. Atsižvelgiama ir į tai, kad Komisija sprendimą netaikyti V. M. lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai.
Nesutiktina su nuteistojo teiginiu, jog Komisija, teigdama, kad jis nesilaikys įstatymų ir nusikals, pažeidžia nekaltumo prezumpciją. Šiuo atveju Komisija ne konstatuoja, kad nuteistasis tikrai padarys tam tikrą nusikalstamą veiką, o remdamasi turima medžiaga ir naudodamasi turimais įgaliojimais įvertina, kokia yra nusikalstamų veikų padarymo, asmenį paleidus lygtinai iš pataisos įstaigos, tikimybė.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs Komisijos pateiktus duomenis, nuteistajam V. M. taikytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei jų įvykdymo rezultatus, taip pat, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką (priklauso vidutinės rizikos grupei), į pažangos nebuvimą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, t. y. išlikusi 57 balų rizika, jo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat kitas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo teigti, jog nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl V. M. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. M. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 59-156 netaikyti nuteistajam V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.