- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- e1-2786-311/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16703-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- S. K.
- Kategorijos
- 1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Tatjanos Samulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. K. 2020 m. balandžio 30 d., apie 18.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė ne mažiau vieno kartą savo šeimos narei – dukrai L. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) m., į veidą, tuo padarydamas ekchimozę (poodinę kraujosruvą) viršutinėje lūpoje ir sumušimą, kuris vertinamas kaip hematoma, dešinio skruosto srityje, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis S. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su sugyventine E. D. trimis bendrais nepilnamečiais vaikais gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), kurį nuomojasi. Su vaikais jo santykiai yra geri, tačiau dukra L. K. jo dažnai neklauso, yra problematiškas vaikas, linkusi sakyti netiesą, ne kartą yra prisigėrusi, nesimoko, bėga iš pamokų, buvo išmesta iš mokyklos. 2020 m. balandžio 30 d. apie 18 val. jis grįžo namo. Dukrai L. K. prieš kelias dienas buvo davęs užduotį pačiai išsirinkti ir išmokti 100 anglų kalbos žodžių. 2020 m. balandžio 30 d. ji turėjo būti tuos žodžius išmokusi. Dukros paklausus, ji tik atsakė, kad žodžių neišmoko, užsirašė tik 50 anglų kalbos žodžių. Ji tai atsakė su pašaipa. Dėl to ant dukros supykęs jis dukros kambaryje kaire ranka nestipriai sudavė dukrai L. per viršugalvį, nenorėdamas jai sukelti fizinį skausmą ar sužaloti, o norėdamas sudrausminti ją. Jis netrukus išvažiavo iš namų, nes turėjo reikalų. Kiek vėliau sugyventinė jam paskambino ir pasakė, kad namuose yra atvykę policijos pareigūnai, greitosios medicinos pagalbos medikai ir jo uošvienė A. D.. Kiek vėliau telefonu bendravo su policijos pareigūnais, su kuriais susitiko ir buvo sulaikytas. Minėto konflikto su dukra L. metu šiame kambaryje nieko daugiau nebuvo, tačiau namuose kituose kambariuose buvo kiti jo vaikai, kurie galėjo girdėti konfliktą. Taip pat nori paminėti, kad su uošviene jis nesutaria, ji yra jam sakiusi: “ Padarysiu taip, kad tu iš šitų namų išskristum” (b. l. 139). Taip pat parodė, kad visiškai prisipažįsta, kad padarė šią nusikalstamą veiką, dėl tuo nuoširdžiai gailisi ir pažada ateityje nenusikalsti. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 148).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Nukentėjusioji nepilnametė L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. balandžio 30 d., apie 18.30 val., namuose ji susipyko su savo tėčiu S. K. dėl to, kad ji neišmoko angliškų žodžių. Tėtis aprėkė, kad išmoko tik pusę žodžių, po to sąsiuviniu lygtai vieną kartą trenkė jai į pakaušį. Nuo to jai šiek tiek suskaudo pakaušį. Tame pačiame kambaryje buvo jos sesuo L. K., daugiau nieko tame kambaryje nebuvo ir niekas jos konflikto su tėčiu daugiau nematė. Tėtis dar aprėkė ir kažkur išvažiavo. Tėtis buvo blaivus, jis buvo grįžęs iš karto po darbo. Maždaug už 7 min. atvyko policijos pareigūnai, kas juos iškvietė, ji nežino. Paskui pareigūnus pas jas atvyko ir jos močiutė A. D.. Mamos E. D. namuose nebuvo, ji dirbo. Ji visą laiką verkė. Policijos pareigūnai, ją apžiūrėję, pamatė, kad jos paraudę abu skruostai ir kraujuoja iš viršutinės lūpos. Mano, kad skruostai buvo paraudę todėl, kad ji daug verkė, o lūpą nusikramtė iš nervų. Policijos pareigūnams dėl skruostų paraudimo ir kraujuojančios lūpos nieko nesakė, kadangi jie jos neklausė, kalbėjo su močiute ir jos sese L.. Pastaroji jiems ir papasakojo, kas nutiko. Tuo metu ji kitame kambaryje buvo su močiute. Policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicininę pagalbą, kurios gydytojai ją nuvežė į Kauno klinikas, ten ją apžiūrėjo ir išleido namo. Pas teismo medicinos specialistus ji su mama nuvykusi nebuvo, kadangi mama ir sekančią dieną dirbo. Jai galvos skausmas greitai praėjo, daugiau konfliktų tarp jos ir tėčio nebuvo, kadangi nuo to laiko jis gyvena kitur (b. l. 62).
Liudytoja A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. balandžio 30 d., apie 18.54 val., ji buvo pas savo sūnų G. D. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nes pas sūnų yra laikinai apsistojusi gyventi. Nurodytu laiku iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) jai paskambino jos anūkė L. K. ir žodžiu pasakė, kad pas juos į namus adresu (duomenys neskelbtini), atvyko policijos pareigūnai, nes jos tėvas (žentas) S. K. sumušė savo dukrą (anūkę) L. K., nes ji nepadarė tėvo paskirtų pamokų, per valandą laiko mintinai neišmoko 100 (šimto) angliškų žodžių. Anūkė L. K. jai nurodė, kad policiją iškvietė kažkuris iš kaimynystėje gyvenančių asmenų. Anūkė telefonu jai daugiau įvykio aplinkybių nedetalizavo ir ji iškart nuvyko pas savo anūkes. Apie 19 val., atvykus rado du policijos pareigūnus, kurie jai pasakė, kad gavo iš nežinomo kaimyno pranešimą, kad jos dukros bute, adresu (duomenys neskelbtini), yra triukšmaujama, galimas tėvo smurtavimas prieš vaikus, atvykę pareigūnai bute rado jos anūkes, nepilnametei L. K. tėvo buvo tyčia prakirsta lūpa, bėgo kraujas, buvo paraudęs dešinės pusės skruostas, žandas, anūkė jautė fizinį skausmą, todėl jai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Maždaug už 3-5 minučių į dukros butą atvyko greitoji medicinos pagalba ir gydytojas apžiūrėjo jos anūkę L. K. bei išvežė i klinikas. Jai atvykus, žento S. K. jau nebuvo, jis iš buto pasišalino, galimai išvyko pas savo motiną N. K., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino, (duomenys neskelbtini). Jai su anūke būnant LSMUL, gydytojai anūkei diagnozavo nežymią hematomą viršutinėje lūpoje, sumušimą (paraudimą) dešinėje veido pusėje viršutinio skruostikaulio srityje. Tolimesniam medicininiam gydymui anūkė išleista į namus. Šiuo metu anūkė yra su ja, jai pavojus negresia, jai sudaryta saugi aplinka ir į namus negrįš, nes abi anūkės bijo tėvo S. K.. Jos dukra E. D. yra prieš ją nusistačiusi ir nenori, kad anūkės būtų pas ją, tikėtina, kad dukra duos melagingus parodymus ir gins savo sugyventinį S. K. (b. l. 84). Liudytoja A. D. papildomai parodė, kad policijai apie mušamą anūkę pranešė ji. Kadangi jai prieš tai paskambino kita anūkė L. K., kuri pasakė, kad tėtis, t. y. S. K., muša sesę L., aplink ją girdėjosi triukšmas. Prisistatė, kaip kaimynė, nes nenorėjo, kad S. žinotų, jog skambino ji. Ji jo privengia ir nenori gilinti konflikto (b. l. 90).
Liudytoja E. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo noru ir neverčiama parodo, kad 2020 m. balandžio 30 d. 19.43 val. jai iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino Kauno miesto vaiko teisių skyriaus specialistė, kuri jai neprisistatė, ji telefonu pasakė, kad iš jos namų, adresu (duomenys neskelbtini), medikai išvežė jos dukrą L. K. į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas ir jai reikia nuvykti į šią gydymo įstaigą, kad prižiūrėti savo dukrą. Ši specialistė jai telefonu pasakė, kad namuose prieš jos dukrą smurtavo jos sugyventinis. Ji tuo metu dirbo. Ji iškarto atsiprašė iš darbo ir nuvyko į minėtą gydymo įstaigą, kur dukros L. K. jau nerado, ji po medicininės apžiūros jau buvo išleista į namus. Tuomet skambino savo motinai A. D., tačiau ji jai telefono nekėlė, ji pasiskambino savo sūnui A. K. ir jis jai pasakė, kad jis, sesės L. K. ir L. K. yra pas jos brolį G. D., adresu (duomenys neskelbtini), kartu yra ir močiutė A. D.. Ji vėl bandė jai prisiskambinti, tačiau motina jai telefono nekėlė ir 22.24 val. jai parašė trumpąją SMS žinutę, kad gali pas ją atvažiuoti, nes pas ją yra atvykusi policija. Ji nuvyko brolio gyvenamosios vietos adresu ir ten rado savo dvi dukras, motiną ir brolį. Ji 22.50 val. telefonu bendravo su Kauno miesto vaiko teisių skyriaus specialiste, kuri telefonu paaiškino, kad niekas negali uždrausti jai pasiimti iš motinos vaikų, jai vaikų globa nėra apribota, todėl ji dukras šiandien parsiveš atgal į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini). Ji šiam momentui su dukromis dar nebendravo, todėl dėl konflikto, apie kurį buvo pranešta policijai, nieko nežino. Detalesnius parodymus galės duoti tyrimo eigoje, kai grįžus į namus pabendraus su savo vaikais ir sužinos objektyvią tiesą. u sugyventiniu S. K. bendrauja ir palaiko artimus santykius jau 17 metų, veda bendrą ūkį, turi tris bendrus vaikus. Anksčiau sugyventinis prieš jų vaikus nėra fiziškai smurtavęs, kokia buvo situacija šiandien, galės paaiškinti tyrimo eigoje. Jos sugyventinis yra dirbantis, jis užsiima individualia statybų veikla, jis, jos žiniomis, neteistas, jo gyvenamoji vieta yra deklaruota pas jo motiną, adresu (duomenys neskelbtini), kitos gyvenamosios vietos jis neturi. Visi jų bendri vaikai liks jos žinioje ir jiems bus sudaryta saugi aplinka. Šiuo metu daugiau duomenų, turinčių reikšmės tyrimui, neturi (b. l. 71). Papildomai apklausta E. D. parodė, kad savo ankstesnius parodymus prisimena, juos tvirtina. Papildomai nori pareikšti, kad iš dukters L. K. pasakojimo, apie 2020 m. balandžio 30 d. įvykusį konfliktą tarp jos ir jos tėčio S. K., jai žinoma, kad ji tą dieną, apie 18.30 val. susipyko su tėčiu dėl neišmoktų anglų kalbos žodžių, kad tėtis ant jos šaukė, barėsi, kad užsimojo su sąsiuviniu, kad tėtis skriaudė, daugiau nieko nesakė. Jai Vaiko teisių apsaugos atstovės sekančios dienos ryte po šio įvykio patarė kuo mažiau kalbėti su dukra apie įvykį, kad ji jai nepadarytų įtakos, kad nebūtų „mama sakė“, ji taip ir darė, daugiau L. ta tema nekalbino. Pas teismo medicinos ekspertus su L. nuvykusios nebuvo, kadangi jos mama A. D. iš policijos pareigūnų gautą užduotį padavė tik po kelių dienų, kai jokių žymių ant L. veido nebuvo, todėl nematė prasmės ten eiti. Dabar L. jaučiasi gerai, ji ir namie elgiasi geriau, visada laiku grįžta. Tiek L., tiek ji, kaip įstatyminė jos atstovė, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 77).
Specialisto išvada Nr. G1690/2020(02) nurodyta, kad L. K. konstatuota ekchimozė (poodinė kraujosruva) viršutinėje lūpoje ir sumušimas, kuris vertinamas kaip hematoma, dešinio skruosto srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar įrankiu, kurio savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal aprašytus morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti dviejų parų laikotarpyje iki apžiūros. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų su kietu buku daiktu ar įrankiu. Apie sužalojimo mechanizmą iš turimų duomenų pasisakyti nėra galimybės. Savęs žalojimui konstatuoti sužalojimai nebūdingi. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu, dėl konstatuotų sužalojimų L. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 4).
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė BK 140 straipsnio 1 dalies numatytą nusikalstamą veiką – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, – savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Taigi, BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais.
Nagrinėjamu atveju aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai, o taip pat paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas patvirtina, kad kaltinamasis S. K. pirmiau nurodytu laiku ir aplinkybėmis smurtavo prieš savo šeimos narę – dukrą L. K., gimusią (duomenys neskelbtini) m., į veidą, tuo padarydamas ekchimozę (poodinę kraujosruvą) viršutinėje lūpoje ir sumušimą, kuris vertinamas kaip hematoma, dešinio skruosto srityje, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. K. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veiksmų pobūdis – konflikto metu savo nepilnametei dukrai L. ranka sudavė ne mažiau vieną kartą – neleidžia abejoti, jog jis suprato ir numatė, kad tokiu būdu gali nukentėjusiajai padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą, ir norėjo tokių padarinių, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia. Ta aplinkybė, kad kaltinamojo smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narę, S. K. atsakomybę kvalifikuoja (sunkina). Kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis S. K. yra kaltas, todėl baustinas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
S. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 154–155).
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 10, 11 straipsniai). Jis Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, laikomas neteistu (b. l. 112–114, Liteko duomenys); administracine tvarka baustas (b. l. 102–107); psichiatrinis ir priklausomybės ligų gydymas – nesigydė/nesilankė (b. l. 115, 116).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybė ę ir sunkinančių nebuvimą (1:0), siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šios bausmės dydį nustatant artimą įstatyme nustatytam šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam bausmės vykdymo laikotarpiu skirtinas prokuroro siūlomas įpareigojimas neatlygintini darbai.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirta laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 73 str.).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, šios bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti iki 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, šios bausmės vykdymo laikotarpiu S. K. įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti iki 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² ir 73 straipsniais, paskirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
S. K. paskirtą paskirta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti, panaikinti.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistųjų gyvenamąją vietą – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius, adresas: Kaunas, Kęstučio g. 37.
S. K. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.