Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-04-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-24/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-23
Bylos Nr.
1A-24/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rūta Mickevičienė, Elena Vainienė, Linas Žukauskas
Nuteistasis
K., K. J.
Nukentėjusysis
R. R., S. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A–24/2010 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.3.1.LIETUVOS Apeliacinis teismasN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Mickevičienės ir Elenos Vainienės,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,gynėjai Jolantai Bagdonienei,nuteistajam K. J.,ekspertams Ramunei Sitienei, Sauliui Mekšraičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 14 ( keturiolikai ) metų, pirmus 4 ( keturis ) metus paskirtosios bausmės atliekant kalėjime, o likusius – pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 3 dalimi, K. J. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Iš K. J. priteista nukentėjusiajam R. R. 1931,20 Lt. turtinei žalai atlyginti bei 30000 Lt. neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiajam S. R. – 30000 Lt. neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. nuteistas už tai, kad tyčia nužudė kitą žmogų, t.y. 2008 m. liepos 04 d., apie 14 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, J. P. priklausančiame namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Jonavoje, dėl asmeninių nesutarimų, kilusio tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė L. R. du smūgius ranka į veidą, padarydamas jai odos nubrozdinimą kaktoje, ne mažiau trijų smūgių peiliu į kairę ranką bei ausį, padarydamas durtinius-pjautinius aklus kairio žasto sužalojimus bei pjautinę žaizdą dešinio ausies kaušelio riboje su galvos oda, vieną smūgį peiliu į dešiniąją koją, padarydamas durtinį-pjautinį dešinės šlaunies sužalojimą, pilną šlaunies arterijos bei dalinį šlaunies venos pažeidimą, kas komplikavosi išoriniu nukraujavimu ir šoku, dėl ko L. R. įvykio vietoje mirė.

Nuteistasis K. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. nuosprendį ir jį išteisinti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti kitam pirmosios instancijos teismui.

Šalies argumentai

Skunde K. J. nurodo, kad jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, tačiau savo nekaltumo negalėjo įrodyti ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu, nes bylą tyrusi pareigūnė ir ją teisme nagrinėjęs teisėjas buvo šališki ir atėmė galimybę gintis nuo jam pareikšto kaltinimo. L. R. nužudė J. P.. I. G., J. P., jo brolis V. J. pastoviai keitė savo parodymus, tačiau tai nebuvo tinkamai įvertinta ir jie iš Jonavos rajono PK areštinės praėjus kelioms dienų po įvykio buvo paleisti, o jis buvo toliau neteisėtai kalinamas. Teismas nepagrįstai J. P. parodymus vertino teisingais, nes prieš pat nužudymą L. R. buvo išėjusi iš namelio su J. P., ten su juo konfliktavo. Šias aplinkybes teisme patvirtino ne tik jis pats, tačiau ir E. Ž.. Be to, lauke ant plytelių buvo rasta L. R. priklausančio kraujo. Kai buvo iškviesta medicininė pagalba, L. R. dar buvo gyva, nes V. J. prašė lydėti ją iki ligoninės ir paprašyti, kad nerašytų pareiškimo, jog ją sužalojo J. P.. Liudytoja I. G. apie L. R. mirtį sužinojo tik policijos komisariate, tačiau ši aplinkybė teisme liko neįvertinta. J. P., I. G. ir V. J. tyčia nugirdė alkoholiu L. R., turėdami tikslą ją išrengti ir nufotografuoti. Šį faktą patvirtina ta aplinkybė, kad L. R. kraujyje buvo rasta 4,4 promilių etilo alkoholio. Teismas neapklausė asmens, kuris žinojo pas ką I. G. skolinosi telefoną su fotografavimo kamera ir kodėl jo negrąžino. Prokurorai nepareikalavo V. J. ir jo buvusios sugyventinės S. O.-M. pokalbių išklotinių, kurie įrodytų, jog pastaroji melavo, tvirtindama pareigūnams, kad buvo nubausta už mobilaus ryšio telefono aparato laikymą Panevėžio pataisos namuose. Jo buvusioji sugyventinė S. M. suinteresuota, kad jis atliktų laisvės atėmimo bausmę, nes jie turėjo tris bendrus vaikus, šiuo metu ji ištekėjo už kito vyriškio ir nuo jo slepia šį faktą. J. P. davė neteisingus parodymus ir toje dalyje, kurioje nurodė, kad įvykio metu jis buvo su juodos spalvos kelnėmis, nors I. G. patvirtino, kad J. P. buvo apsivilkęs žalios spalvos kelnes su baltomis juostomis. Iš karto po įvykio J. P. paslėpė namelyje buvusius du peilius, nes ant jų galėjo likti jo pirštų pėdsakai, iš įvykio vietos jis pabėgo, melagingai tvirtindamas, kad išsigando jo, t.y. K. J.. J. P. kaltę padarius šį nusikaltimą parodo ir tokie faktai, kad jis gerai žinojo kiek smūgių peiliu L. R. buvo suduota, iš namelio jis išnešė ir krūmuose paslėpė sukruvintą patalynę. Apelianto įsitikinimu, nepagrįstai apkaltindamas jį nusikaltimo padarymu, J. P. turėjo tikslą užvaldyti jam priklausantį namelį. Tuo suinteresuotas yra ir jo brolis V. J., kadangi J. P. leido jam ir I. G. gyventi pas jį namelyje. V. J. yra lygtinai paleistas iš pataisos namų, todėl vengdamas būti sugrąžintas į laisvės atėmimo vietą, davė J. P. palankius parodymus. Byloje neteisingus parodymus davė ir kitas jo brolis – V. J., nes neprisipažįsta, jog į namelį grįžo ne radijo imtuvą išjungti, o paimti J. P. drabužius. Teismas neatkreipė dėmesio į J. P. parodymus apie tai, kad įvykio dienos ryte jis įsidėjo į kišenę peilį, neapžiūrėjo daiktiniais įrodymais jo kelnių, kurios yra be kišenių. Taip pat daiktiniais įrodymais nebuvo apžiūrėti jo marškiniai, kurių rankovė yra perdurta peiliu. Ši aplinkybė paneigia J. P. parodymus, kad jis buvo iki pusės išsirengęs ir reikalavo nusirengti L. R.. Iš tikrųjų jis buvo apsivilkęs marškiniais, o peiliu į ranką jį sužalojo ne L. R., o L. P.. Apeliantas nurodo, kad teismas nekreipė dėmesio į jo parodymus, kad įvykio vietoje buvo dar vienas peilis plastmasine rankena. L. R. negalėjo būti sužalota peiliu metaline rankena, nes jo geležtės ilgis yra 9,5 cm, o padarytos žaizdos kojoje gylis – 13 cm. Teismas neišnagrinėjo jo prašymo, ar bylą tyrusi pareigūnė J. Kononovienė nėra susijusi giminystės ryšiais su J. P., uždavinėjo atsakymą menančius klausimus liudytoju apklaustam policijos pareigūnui M. Atmanavičiui. Visi byloje apklausti liudytojai nurodė melagingus jį charakterizuojančius duomenis, t.y. kad jis praeityje vartojo smurtą prieš kitus asmenis, grasindamas ar padarydamas sužalojimus peiliu. Nuosprendis yra nesuprantamas bei prieštaringas ir dėl kitų priežasčių. Aprašomojoje dalyje nurodyta, kad jis paėmė nuo stalo peilį ir juo grasino J. P., tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Jis neprašė nei V. J., E. Ž. nei I. G., kad jie nekalbėtų apie įvykį. Visiškai neatitinka tiesos ir faktai išdėstyti nuosprendyje, t.y., kad L. R. pirmiausiai peiliu jį sužalojo, o už tai jis sudavė pastarajai per veidą. Liudytojai V. J. ir I. G. melagingai paliudijo, kad tuo metu, kai jie buvo sulaikyti Jonavos PK areštinėje, jis nurodinėjo kokius jiems duoti parodymus. Jis buvo patalpintas 14-oje kameroje ir visai neįmanoma susikalbėti su tais sulaikytaisiais, kurie buvo patalpinti į 7-9 kameras. V. J. parodymų melagingumą įrodo ir tas faktas, kad už pasipriešinimą policijos pareigūnams jis buvo nubaustas pernelyg švelnia bausme. Duodamas parodymus teisme, jis netvirtino, kad J. P. su L. R. buvo nuėjęs iki tualeto, nes to jis nematė, tačiau įvykio vieta buvo apžiūrėta paviršutiniškai, nes niekas neieškojo pėdsakų už tualeto būdelės. Pažeidžiant LR BPK reikalavimus, teismas nepagarsino įslaptinto liudytojo Nr. 5 parodymų, todėl neįmanoma jų palyginti su kitais byloje ištirtais įrodymais. Jis du kartus kreipėsi į teismą su prašymais dėl supažindinimo su teismo posėdžių protokolais, tačiau atsakymo iš teismo šiuo klausimu negavo. Bylą išnagrinėjęs teismas tendencingai blogai jį charakterizavo kaip asmenybę. Neatsižvelgta į tai, kad jam pripažinta invalidumo grupė, jam atliktos kelios akių operacijos, buvo darbo biržos įskaitoje, važinėjo į Kaune organizuotus mokymo kursus, tačiau tik dėl policijos kaltės negalėjo kiekvieną dieną būti darbo vietoje. Jis buvo anksčiau ne kartą teistas, tačiau taip pat buvo lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietos neatlikus pilnos bausmės, pataisos namuose būdavo įdarbinamas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis K. J. ir jo gynėja prašė skundą tenkinti pilnai ir jį išteisinti, prokurorė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir betarpiškai ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, jo įvykdytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos. Teismas savo išvadas pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, yra gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Įrodymai buvo įvertinti nepažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimų.

Iš nuteistojo K. J. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis kategoriškai nepripažįsta savo kaltės, mano esąs nepagrįstai nuteistas ir tvirtina, jog apygardos teismas jo kaltę grindė tik prielaidomis ir spėjimais. Esminiai apelianto argumentai koncentruojami versijos, kad L. R. nužudė J. P., pagrindimui. Tuo tikslu K. J. remiasi faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurios, apelianto įsitikinimu, leidžia daryti išvadą, jog būtent J. P. peiliu mirtinai sužalojo L. R..

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto teiginiais ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas skyrė didelį dėmesį kaltinamojo K. J. ir liudytojų J. P., I. G., V. J., S. M. parodymų analizei, įvertino tarp jų esančius prieštaravimus, pagrindė išvadas, kodėl vienais parodymais vadovaujasi, o kitus atmeta ir, priešingai nei teigia apeliantas, padarė išsamias išvadas dėl K. J. kaltės. Byloje nustatyta, kad tuo metu, kai L. R. peiliu buvo padaryti kūno sužalojimai, sodo namelio patalpoje buvo likusi tik ji kartu su K. J. ir J. P., nes E. Ž., I. G. ir V. J. buvo neblaivūs ir miegojo kitame namelyje, o V. J. buvo išvykęs į namus. Teismas pagrįstai vienintelio įvykį mačiusio J. P. parodymus vertino kaip teisingus, nes jie atitinka kitas byloje nustatytas aplinkybes. J. P. davė nuoseklius ir vienodus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme. K. J. apeliaciniame skunde tvirtina, kad L. R. peiliu sužalojo J. P. ir tai atsitiko ne kambaryje, kuriame buvo girtaujama, tačiau netoli lauko tualeto. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme K. J. tvirtino, kad L. R. į kambarį grįžo jau sužalota, buvo sąmoninga, nes pasakojo K. J. apie tai, kad ją sužalojo J. P., prašė K. J. pinigų autobuso bilietui. Teismas pagrįstai tokius K. J. parodymus vertino kaip prieštaraujančius kitiems byloje ištirtiems įrodymams ir juos motyvuotai atmetė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atlikus įrodymų tyrimą, dar kartą buvo patikrinta K. J. iškelta versija dėl įvykio vietos, t.y. ar galėjo J. P. peiliu į koją sužaloti L. R. netoli lauko tualeto.

Įvykio vietos apžiūros metu namelyje buvo rastas L. R. lavonas su durtiniais-pjautiniais sužalojimais, ant grindų užfiksuotos kraujo dėmės, už 22 metrų nuo namo rasta bei paimta paklodė bei antklodės užvalkalas, ištepti krauju. Ši aplinkybė atitinka J. P. parodymus, kad paklodę ir antklodės užvalkalą iš namelio išnešė jis pats, būdamas išsigandęs po to, kai L. R. kambaryje jau buvo sužalota ir neteko sąmonės. Papildomai buvo apžiūrėta teritorija vedanti nuo sodo namelio link lauko tualeto, tačiau nei ant takelio vedančio nuo namelio, nei prie lauko tualeto kraujo pėdsakai nebuvo rasti. Teismo medicinos ekspertas S. Mekšraitis apeliacinės instancijos teismo posėdyje davė išvadą, kad L. R. sužalojimo atveju, kai peiliu buvo atidalinta šlaunies arterija, vyksta labai intensyvus arterinis kraujavimas ir labai greitai krenta kraujospūdis, nuo ko žmogų ištinka koma dažniausiai per pusę minutės. Ekspertas patvirtino, kad atsižvelgus į L. R. sužalojimo pobūdį, jos aprangą, vyko daugiau išorinis, o ne vidinis kraujavimas. Atsižvelgiant į šią eksperto išvadą, bei kitas bylos aplinkybes, jei L. R. pagal K. J. parodymus būtų buvusi sužalota netoli lauko tualeto, neišvengiamai šioje vietoje bei ant takelio link sodo namelio turėjo likti kraujo pėdsakai. Paneigdama K. J. versiją, kolegija atsižvelgia ir į papildomą eksperto išvadą, kad L. R. įvykio metu buvo sunkaus girtumo būsenoje, todėl nėra tikėtina, kad vykstant intensyviam arteriniam kraujavimui, ji galėtų nueiti apie 30 metrų iki namelio ir dar kurį laiką bendrauti su aplinkiniais.

K. J. parodymai, kad jis nesužalojo nukentėjusiosios, yra paneigti ir kitais byloje nustatytais ir teismo ištirtais įrodymais. L. R. teismo medicininio tyrimo metu papildomai buvo nustatyti papildomi sužalojimai - dešinės ausies kaušelio pjautinė žaizda bei durtiniai-pjautiniai akli kairio žasto sužalojimai. Nors K. J. kategoriškai neigė padaręs tokio pobūdžio sužalojimus L. R., tačiau teismas pagrįstai rėmėsi vienintelio įvykį mačiusio liudytojo J. P. parodymais. Pastarasis parodė, kad K. J., paėmęs peilį metaline rankena, dūrė juo L. R. į kairę ranką, po to – į dešinę šlaunį, o paėmęs už ausies, pasakė, kad ją nupjaus. J. P. teigė nematęs ar K. J. įpjovė L. R. ausį, nes tuo metu pastaroji prarado sąmonę. Tokie J. P. parodymai vertinami teisingais, nes jis tiksliai parodė kokiu būdu L. R. buvo sužalota ir tai atitinka teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus.

Apeliaciniame skunde K. J. nurodo, kad L. R. negalėjo būti sužalota peiliu metaline rankena, nes jo geležtės ilgis yra 9,5 cm, o padarytos žaizdos kojoje gylis yra 13 cm. Atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nustatyta, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad sužalojimai L. R. buvo padaryti peiliu metaline rankena. Šią išvadą teismas padarė išsamiai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus - J. P. ir kitų liudytojų parodymus, juos sulyginęs su K. J. parodymais, specialistų išvadomis. Nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes – įvykio vietoje buvo rasti du virtuviniai peiliai – vienas metaline rankena, jo geležtės ilgis yra 9,5 cm, kitas – medine rankena ir 18,2 cm ilgio geležte. Abu peiliai buvo rasti kambaryje tarp lovos ir spintelės, t.y. toje pačioje vietoje į kurią juos konflikto metu numetė J. P.. Pastarasis taip pat patvirtino, kad K. J. sužalojo L. R. panaudodamas peilį metaline rankena. Netikėti šiais J. P. parodymais nėra pagrindo, kadangi serologinio ir cistologinio tyrimo metu ant peilio su metaline rankena geležtės rastas L. R. kraujas. Atlikusi kriminalistinį-medicininį tyrimą, specialistė davė tikėtiną išvadą, jog L. R. odos žaizda iš priekinio dešinės šlaunies paviršiaus yra padaryta tirti pateiktu peiliu metaline rankena, o kategoriška išvada negalima dėl to, kad sutampančių požymių visuma nėra individuali. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo pašalinti prieštaravimai dėl 2008-07-05 d. specialisto išvados Nr. M 850/08(02) 3.1. punkto, kuriame nurodyta, kad durtinis-pjautinis dešinės šlaunies sužalojimas padarytas įrankiu, kurio geležtės ilgis ne mažesnis kaip 13 cm, tam papildomus paaiškinimus davė ekspertai, atlikę teismo medicininį ir kriminalistinį tyrimus. Teismo medicinos ekspertai S. Mekšraitis ir R. Sitienė paaiškino, kad išvados dalis, kurioje nurodyta, kad šlaunies sužalojimas padarytas peiliu, kurio geležtė yra ne trumpesnė kaip 13 cm, nėra kategoriška ir buvo duota neįvertinus kai kurių papildomų kriminalistinių duomenų. Kriminalistinio medicininio tyrimo metu buvo atlikti lyginamieji tyrimai, kurių metu nustatyta, kad konkrečiu tiriamu atveju, peilio geležtė gali būti trumpesnė už sužalojimo kanalo ilgį, nes darant durtinį pjautinį sužalojimą, minkštieji audiniai deformuojasi.

Apeliantas K. J. skunde nurodo, kad sužaloti ar nužudyti L. R., jis neturėjo motyvo, iš tikrųjų ją nužudė J. P., o vėliau pastarasis, susitaręs su V. J. ir I. G., turėdamas tikslą užvaldyti jam priklausantį sodo namelį, jį apkalbėjo. Dėl šių apelianto skundo teiginių iš dalies pasisakyta skundžiamame nuosprendyje, teisėjų kolegija su šiais vertinimais sutinka ir jų nebekartoja. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojai I. G., E. Ž., Vincas ir V. J. parodė, kad išgertuvių namelyje metu, kol jie nebuvo išėję miegoti, prie L. R. niekas nepriekabiavo, neketino jos išrengti ir fotografuoti. Apie tai, kas įvyko tarp L. R. ir K. J., jie sužinojo tik tada, kai buvo sulaikyti policijos pareigūnų ir atvežti į Jonavos rajono PK. V. J. parodė, kad iš karto po įvykio, jo brolis K. J. prašė paliudyti, jog jis matė, kaip nukentėjusioji L. R. buvo išėjusi iš namelio kartu su J. P. ir grįžo atgal jau sužalota. I. G. teisme davė analogiškus parodymus apie K. J. mėginimus įkalbinti brolį, kad pastarasis duotų jam palankius parodymus. Apie tai, kad V. J. ir I. G. suvokė, jog L. R. nužudė ne J. P., o K. J., netiesiogiai patvirtina liudytojų S. M. bei V. R. parodymai. S. M. 2008 m. liepos mėnesį atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose ir iš nelegaliai laikyto mobilaus ryšio telefono skambino V. J. ir pastarasis pasakė, kad L. R. nužudė K. J.. Liudytojas V. R. parodė, kad Jonavos rajono PK areštinėje jis girdėjo kaip I. G. susišūkavo su V. J., jog „ji pasakys visą tiesą, kas įvyko, o V. J. jai atsakęs, kad „ K. J. pats prisidirbo ir tegul pats aiškinasi“.

Atkreiptinas dėmesys į dar vieną bylos aplinkybę, netiesiogiai įrodančią K. J. kaltę dėl L. R. nužudymo. Bylos teisminio nagrinėjimo metu ir savo apeliaciniame skunde K. J. tvirtina, kad jis gynė L. R. nuo J. P., kai šis ėmė priekabiauti. K. J. teigia, kad J. P. konflikto metu jam įdūrė peiliu į ranką, todėl ant maršinių rankovės yra pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apžiūrėtas K. J. priklausantys marškinėliai trumpomis rankovėmis ir nustatyta, kad marškinėlių nugarinėje pusėje kairiajame žaste yra smulkus pažeidimas, kuris nepanašus į padarytą peiliu. Ši aplinkybė iš dalies paneigia K. J. parodymus apie jo tariamą konfliktą su J. P., ginant L. R.. Teismo medicininio tyrimo metu nustatyta, kad K. J. padaryta pjautinė žaizda kairiame žaste. Šios aplinkybės atitinka J. P. parodymus, kad jis matė, kaip L. R. gynėsi nuo K. J., mosavo prieš jį peiliu ir įpjovė pastarajam į ranką. Dėl šios priežasties, kilus tarpusavio konfliktui, K. J. kitu peiliu padarė L. R. sužalojimus, iš kurių vienas buvo mirtinas.

K. J. skunde nurodo, kad teismas netyrė ar ikiteisminį tyrimą atlikusi pareigūnė J. Kononovienė nėra giminystės ryšiais susijusi su J. P., be to, ji uždavinėjo atsakymą menančius klausimus liudytoju apklaustam policijos pareigūnui M. Atmanavičiui. Byloje nėra faktinių duomenų, kurie bent iš dalies pagrįstų apelianto teiginius, todėl jie vertintini tik kaip nuteistojo K. J. mėginimas išvengti atsakomybės už padarytą labai sunkų nusikaltimą.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendį pagrindė išimtinai įrodymais, betarpiškai ištirtais teisiamajame posėdyje, jų pakako K. J. pripažinti kaltu, todėl nėra būtina papildomai apklausti įslaptintą liudytoją Nr. 5. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvadomis, kuriomis buvo grindžiamas bausmės skyrimas. Kolegijos nuomone, teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikaltimą, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, pagrįstai taikė BK 27 straipsnio 2 dalį ir pripažino K. J. pavojingu recidyvistu. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, K. J. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ar per švelni, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Linas ŽukauskasTeisėjai Rūta MickevičienėElena Vainienė