Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-04-06 · Administracinė byla Nr. A-180-358-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-04-06
Bylos Nr.
A-180-358-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Nijolė Piškinaitė (pran.)
Pareiškėjas
J. V. M.
Atsakovas
Kauno apskrities viršininko administracijos
Trečiasis asmuo
G. B., A. B.
Administracinė byla Nr.A4-358/2007Procesinio sprendimo kategorija 25(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. balandžio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjui J. V. M. ,atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos atstovui Albertui Viršilai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. M. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. B. , A. B. , A. B. , dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją per vieną mėnesį pateikti Lietuvos Respublikos advokato J. V. M. kontorai šią informaciją: 1) kokie asmenys ir kokiu S. B. nuosavybės teisėmis turėto 12,05 ha žemės sklypo Virbaliūnų kaime, Raudondvario seniūnijoje, Kauno apskrityje, žemės plotu (kiekvienas atskirai) šiuo metu naudojasi; 2) pateikti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo G. B. , A. B. ir A. B. bendrai žemės nuosavybei į S. B. Virbaliūnų kaime vientisame plote turėtos 12,05 ha ir Nemuno lankose turėtą 1,00 ha žemės, iš viso 13,05 ha žemės plotą, senosiose ribose pagal 1991 m. spalio 28 d. G. B. ir Antano bei A. B. tėvo S. B. 1991 m. gruodžio 27 d. pateiktus prašymus; 3) pateikti informaciją apie S. B. Virbaliūnų kaime 12,05 ha grąžintos G. B. ir A. B. bei A. B. nuosavybės teisėmis vientiso sklypo planą su gretimybėmis ir 1 ha žemės sklypo planą su gretimybėmis Nemuno lankose; 4) pateikti informaciją, kam priklauso, kas yra užsakovas ir kieno lėšomis yra nutiestas kelias, kuris Kauno rajono žemėtvarkos specialisto Z. P. duotoje Kauno rajono apylinkės teismui pažymoje pavadintas bendru keliu, kokį S. B. žemės sklypo plotą užima minėtas kelias; 5) kaip Kauno apskrities viršininko administracija vertina 2000m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus K. M. pažymos išvadas. Nurodė, kad 2006 m. gegužės 9 d., kaip G. B. , A. B. , A. B. advokatas, kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją, prašydamas įstatymų nustatyta tvarka pateikti nurodytą informaciją. Reikalaujamų dokumentų atsakovas, pažeisdamas Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintą pareiškėjo teisę, nepateikė bei nedavė prašytų paaiškinimų.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėjui į jo paklausimą buvo atsakyta 2006 m. birželio 6 d. Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. S6-949. Su šiuo raštu taip pat buvo pateiktas planas, kuriame nurodyta, koks asmuo ir kokį plotą iš buvusio savininko S. B. iki žemės nacionalizavimo turėto žemės sklypo yra užėmęs. Advokatas buvo informuotas, kad buvusio savininko S. B. sklypo aplinkinėje riboje, 1909 m. plane pažymėtame sklype Nr. 6, yra 11,86 ha plotas, 1,04 ha žemės S. B. valdė bendrai su kitais savininkais, o likusių 0,15 ha žemės buvimo vietos žemėtvarkos skyrius negali nustatyti, nes tam trūksta duomenų. Advokatas neturi teisinio pagrindo reikalauti pateikti tokius duomenis, kurių valstybės ir savivaldybių institucijos neturi ir negali pateikti. Prašomų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo G. B. ir A. B. bei A. B. bendrai žemės nuosavybei vientisame plote 12,05 ha ir 1 ha senosiose ribose Kauno apskrities viršininko administracija pateikti negali, kadangi tokie sprendimai nėra priimti. Be to, Kauno rajono apylinkės teismui tretieji suinteresuoti asmenys administracinėje byloje yra pateikę ieškinį dėl administracinių aktų, kuriais dalis buvusio savininko S. B. žemės yra suteikta kitiems asmenims, bei įpareigojimo Kauno apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises į žemę pretendentams buvusioje vietoje ir buvusiomis ribomis. Visi dokumentai, taip pat ir paruošti planai su gretimybėmis nuosavybės teisių atkūrimui, yra pateikti Kauno rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-0202/2006. Atsakovas pažymėjom, kad jam vertinti pareiškėjo nurodomą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus išvadą būtų nekorektiška, to daryti Kauno apskrities viršininko administracijos neįpareigoja ir jokie teisės aktai.

Tretieji suinteresuoti asmenys G. B. , A. B. , A. B. pareiškėjo skundą prašė patenkinti.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – įpareigojo Kauno apskrities viršininko administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti advokatui J. V. M. 1,00 ha žemės sklypo su jo gretimybėmis planą Nemuno lankose, kitoje dalyje skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 2, 4, 6, 7, 10 straipsnių, Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalies, Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, įstatymais garantuojama teisė gauti informaciją gali būti realizuojama tik tokioje apimtyje, kuri nurodyta įstatymuose, tačiau asmeniui negali būti pateikiama informacija, kurios valstybės ir savivaldybių įstaigos neturi ar negali pateikti. Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-0202-358/06 pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų administracinėje byloje (civilinėje byloje – ieškovų) ieškinį dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises ir administracinių aktų bei sandorių dalinio panaikinimo. Kadangi nurodytoje byloje vienas iš reikalavimų – įpareigoti atsakovą atkurti ieškovams nuosavybės teises į 13,05 ha žemės – yra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas (civilinė byla Nr. 2-0202-358/06: t. III, b.l. 17), pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą pateikti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo G. B. , A. B. ir A. B. yra nepagrįstas. Tokio sprendimo priėmimas yra atskiros teisminės bylos ginčo dalyku. Teismo nuomone, nepagrįstas ir pareiškėjo reikalavimas dėl atsakovo nuomonės apie Seimo kontrolieriaus 2000 m. gruodžio 11 d. išvadą pateikimo – toks reikalavimas nepatenka į viešosios informacijos sąvoką, be to, valstybės institucijos, gavusios Seimo kontrolieriaus pasiūlymus ir rekomendacijas, privalo jas išnagrinėti, o ne reikšti dėl jų savo nuomonę ( Seimo kontrolierių įstatymo 20 str. 3 d.).

Dėl reikalavimų, susijusių su duomenimis apie S. B. nuosavybės teisėmis turėtą 12,05 ha žemės sklypą Virbaliūnų kaime ir sklype esantį kelią, teismas nurodė, kad su šiuo klausimų susiję dokumentai buvo išreikalauti ne tik bendrosios kompetencijos teismo iniciatyva, nagrinėjant civilinę bylą, tačiau ieškovams buvo išduoti ir teismo liudijimai šiems dokumentams gauti (civilinė byla Nr. 2-0202-358/06: t. I, b.l. 146-211; t. II, b.l. 47-50; t. III, b.l. 10, 22, 25, 46, 64, 66, 72, 106; t. IV, b.l. 24). Atsakovas ir kiti asmenys turimą medžiagą pateikė (civilinė byla Nr. 2-0202-358/06: t I, b.l. 196-201, 208, 211, 221-229; t. II, 23, 40-41, 187-192; t. III, b.l. 38, 51, 86, 89, 111). Tačiau iš duomenų civilinėje byloje ir trečiųjų suinteresuotų asmenų paaiškinimų bei skundo motyvų nagrinėjamoje byloje matyti, kad atsakovo ir kitų asmenų pateikti turimi duomenys suinteresuotų asmenų netenkina, kadangi, jų manymu, šie duomenys yra neteisingi (civilinė byla Nr. 2-0202-358/06: t. III, b.l. 114; t. IV, b.l. 45). Tokiu būdu, jau kyla ginčas ne dėl informacijos pateikimo, bet dėl pateiktos informacijos netinkamumo (neteisingumo), todėl ir šioje dalyje pareiškėjo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad tretieji suinteresuoti asmenys, prašydami atkurti nuosavybės teises į 13,05 ha žemės, nurodė, kad prašomą sugrąžinti žemę sudaro du sklypai – 12,05 ha Virbaliūnų kaime ir 1,00 ha Nemuno lankose. Atsakovas prašymą nagrinėjo ir grafinius duomenis pateikė tik dėl vientiso 11,86 ha žemės sklypo Virbaliūnų kaime, tačiau nepateikė grafinių duomenų apie prašomą grąžinti natūra 1,00 ha žemės sklypą Nemuno lankose (b.l. 9-12), todėl šioje dalyje teismas pareiškėjo reikalavimą pripažino pagrįstu.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai bylą išnagrinėjo nedalyvaujant pareiškėjui, nors šis buvo pateikęs prašymą raštu bylos nagrinėjimą atidėti, kadangi tuo metu kitoje byloje turėjo ginti kito asmens interesus. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas pagal analogiją taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 7 punktą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti. Nurodo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnį bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jei jiems apie teismo posėdį pranešta tinkamai, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Pareiškėjui apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai.

Apeliacinės instancijos teisme apeliantas palaikė apeliacinį skundą.

Atsakovo atstovas prašė palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti.

IV.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylą, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Procesinės teisės normų pažeidimų nėra. Sprendimas teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 81, 86 str.).

Advokatūros įstatymo 44 straipsnis, reglamentuojantis advokato teises, suteikia advokatui, vykdant advokato veiklą, teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti (1 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas advokatas V. M. 2006 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 9/06 (b. l. 8) kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti jo nurodytus dokumentus ir informaciją, būtinus civilinėje byloje. Atsakovas atsakė pareiškėjui 2006 m. birželio 6 d. raštu Nr. S6-949 (b. l. 9), pateikdamas S. B. A. B. A. B. žemės sklypo Nr. 6 ribose esančių žemėnaudų planą ir eksplikaciją ir šio sklypo ribų planą. Taip pat paaiškino priežastis dėl kurių negali įvykdyti viso prašymo. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą visapusiškai ir objektyviai, tinkamai aiškino materialines teisės normas (Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 2-4,6,7,10 str., Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 20 d., Advokatūros įstatymo 44 str. 1 p.), teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad įstatymais garantuojama teisė gauti informaciją gali būti realizuojama tik tokioje apimtyje, kuri nurodyta įstatymuose, tačiau negali būti pateikiama asmeniui jo norima informacija, kurios valstybės ir savivaldybių įstaigos neturi, ar negali pateikti. Teismas teisingai nustatė, kad iš pareiškėjo pateiktų atsakovui penkių reikalavimų pagrįstas tik vienas – nepateikti grafiniai duomenys apie prašomą grąžinti natūra 1 ha žemės sklypą Nemuno lankose, ir įpareigojo jį pateikti. Kiti reikalavimai atmesti pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad kiti pareiškėjo reikalaujami pateikti dokumentai jau išreikalauti ir yra civilinėje byloje, tačiau suinteresuotų asmenų netenkina šių dokumentų turinys. Teismas taip pat padarė teisingą išbadą, kad atsakovas negali pateikti pareiškėjo reikalaujamo sprendimo atkurti nuosavybės teises į 13,5 ha žemės sklypą, nes tokio sprendimo nėra, kadangi ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėjamas teisme. Kolegija sutinka ir su teismo išvada dėl pareiškėjo reikalavimo pateikti atsakovui savo nuomonę dėl Seimo kontrolieriaus išvados, nes tokios nuomonės teikimas nepriskirtas atsakovo kompetencijai, be to nuomonė neturi įrodomosios reikšmės – ji (nuomonė) nėra nei informacija, nei dokumentas.

Apeliantas grindžia apeliacinį skundą Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 142 straipsnio 2 dalies 7 punktu, teigdamas, kad teismas, netenkindamas jo prašymo ir neatidėdamas bylos nagrinėjimo, pažeidė minėtas procesinės teisės normas ir tai – besąlyginė vada panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis apelianto argumentas nepagrįstas. Apelianto nurodytas ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 7 puntas nustato vieną iš sprendimo negaliojimo pagrindų, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui (advokatui) apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai ir apie tai jis (pareiškėjas) žinojo, todėl šio procesinio teisės pažeidimo nėra. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas buvo pateikęs teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo dalyvavimo civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės teisme (b.l. 64). Bylos nagrinėjimo atidėjimą reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnis, kuris nustato atvejus, kada teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą. Atidėti bylos nagrinėjimą ar neatidėti – teismo teisė, bet ne pareiga, todėl apelianto teiginys, kad teismas privalėjo tenkinti jo prašymą ir atidėti bylos nagrinėjimą – nepagrįstas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pateikdamas teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir nurodydamas priežastį, nepateikė šią priežastį (dalyvavimą civilinėje byloje nurodytu laiku) patvirtinančių įrodymų.

Nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas apie savo sprendimą neatidėti bylos nagrinėjimo privalėjo informuoti apeliantą raštu, nes Administracinių bylų teisenos įstatymas tokio teismo veiksmo nenumato.

Tenkinti apeliacinį skundo jame nurodytais argumentais nėra pagrindo, tačiau teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjas (apeliantas) nesumokėjo žyminio mokesčio paduodant skundą pirmosios instancijos teismui (100 Lt) ir apeliacinį skundą Vyriausiajam administraciniam teismui (50 Lt). Byloje nustatyta, kad pareiškėjas gavo iš atsakovo motyvuotą atsakymą į jo prašymą ir dalį jo (pareiškėjo) reikalautų dokumentų (2006 m. birželio 6 d. Nr. S6 -949 (b. l. 9-12). Toks atsakymas laikytinas sprendimu (individualiu aktu) (Viešo administravimo įstatymo 31 str. 3 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 d., 15 str. 1 d. 2 p., 33 str. 1 d,). Neigiamas sprendimas (atsisakymas patenkinti pareiškėjo reikalavimą visiškai ar iš dalies) nėra tapatus vilkinimui, t.y. delsimui įvykdyti pareigą (priimti sprendimą, atsakyti pareiškėjui raštu ir pan.). Skundžiant jį (šiuo atveju atsakovo iš dalies neigiamą atsakymą) iš esmės vertintinas tokio administracinio akto (veiksmo) turinio teisėtumas ir pagrįstumas. Iš pareiškėjo skundo teismui turinio akivaizdu, kad pareiškėjas skundžia atsakovo atsakymą (jis paminėtas skunde ir prie jo pridėtas, b. l. 4-6,8-9), grįsdamas savo teisę gauti reikalautus dokumentus ir viešą informaciją ir atsakovo pareigą juos pateikti faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino šį atsakovo veiksmą (atsakymo) pagrįstumo ir teisėtumo požiūriu. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas šias bylos faktines aplinkybes, prieina prie išvados, kad pareiškėjo skundas nelaikytinas skundu dėl atsakovo vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir nepatenka į skundų, neapmokestinamų žyminiu mokesčiu, sąrašą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paduodant tokį skundą pirmos instancijos teismui ir apeliacinį skundą dėl pirmos instancijos teismo sprendimo, turėjo būti sumokėtas įstatymo nustatytas žyminis mokestis (ABTĮ 38 straipsnis, 39 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šio mokesčio klausimas turėjo būti išspręstas priimant skundus (taip pat ir apeliacinį). Šiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija jį (trūkumą) šalina, priteisdama žyminį mokestį iš apelianto ir atsakovo proporcingai, atsižvelgiant į teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis. Pareiškėjas V. M. , paduodamas skundą teismui, turėjo sumokėti 100 Lt žyminį mokestį, pareikšdamas atsakovui penkis reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas patenkino vieną iš jų, todėl, laikantis proporcingumo principo, iš pareiškėjo V. M. priteisiama į valstybės biudžetą 80 Lt, o iš atsakovo – 20 Lt. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš apelianto (pareiškėjo) V. M. priteisiama į valstybės biudžetą 50 Lt nesumokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 38 straipsniu ir 39 straipsnio 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

J. V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti į valstybės biudžetą nesumokėtą žyminį mokestį: iš J. V. M. – 130 Lt (vieną šimtą trisdešimt Lt), iš Kauno apskrities viršininko administracijos – 20 Lt (dvidešimt Lt) ir įpareigoti šias sumas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per vieną mėnesį nuo šios nutarties įsigaliojimo momento.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasNijolė PiškinaitėArūnas Sutkevičius