Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-525-132-08

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2008-05-23
Bylos Nr.: A-525-132-08
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Vaida Urmonaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Stasys Gudynas
Atsakovas: Elektrėnų savivaldybės tarybos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Elektrėnų savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: Vilniaus miesto savivaldybės, Švenčionių rajono savivaldybės
Pareiškėjas: asociacijos „Kazokiškių bendruomenė“, V. I. S., G. V. G., G. G.
Advokatai: Ramunė Dulevičienė, Alvydas Gineitis

Kategorijos

13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
14.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A525-132-08Procesinio sprendimo kategorija 13.2; 14.3; 25 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gegužės 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gudyno ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Indrei Mikaitei,

dalyvaujant pareiškėjų atstovams advokatei Ramunei Dulevičienei ir advokatui Alvydui Gineičiui, atsakovų Elektrėnų savivaldybės tarybos ir Elektrėnų savivaldybės administracijos atstovui Gediminui Ratkevičiui, atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams Algirdui Cibulskui ir Virgilijui Pruskui, atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovams Agnei Murauskaitei ir Vitalijui Augliui, trečiojo suinteresuotojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Gabrielei Vazniokaitei, trečiojo suinteresuotojo asmens Švenčionių rajono savivaldybės atstovei Eglei Bainauskaitei, UAB „VAATC“ atstovui Jurijui Valiūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų asociacijos „Kazokiškių bendruomenė“, V. I. S. ir G. V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų asociacijos „Kazokiškių bendruomenė“, V. I. S. ir G. V. G. skundą atsakovams Elektrėnų savivaldybės tarybai ir Elektrėnų savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims esant UAB „VAATC“, Šalčininkų rajono savivaldybei, Širvintų rajono savivaldybei, Švenčionių rajono savivaldybei, Trakų rajono savivaldybei, Ukmergės rajono savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus rajono savivaldybei, dėl sprendimų panaikinimo, ir pagal pareiškėjų asociacijos „Kazokiškių bendruomenė“ ir G. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui esant UAB „VAATC“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai asociacija „Kazokiškių bendruomenė“, V.I. S. ir G.V. G. 2006-05-10 paduotu skundu prašė panaikinti: 1) Elektrėnų savivaldybės 2000-09-11 patvirtintą Numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvadą; 2) Elektrėnų savivaldybės 2000-09-11 patvirtintas Sąlygas bendriesiems, detaliesiems ir specialiojo planavimo dokumentams rengti; 3) Elektrėnų savivaldybės tarybos 2002-04-05 sprendimą Nr.55 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“; 4) Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2004-05-12 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr.04-27; 5) Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2006-01-24 išduotą statybos leidimą Nr.07LR-8 Vilniaus apskrities regioniniam buitinių atliekų sąvartynui statyti; 6) Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2005-05-13 Išvadą techninio projekto aplinkos apsaugos daliai Nr.1.7-956.

Paaiškino, jog ginčijami aktai sudaro teisinį pagrindą Vilniaus apskrities regioninio buitinių atliekų sąvartyno statybai. Skundo pirmajam, antrajam, trečiajam ir ketvirtajam reikalavimams pagrįsti pareiškėjai nurodo šiuos argumentus:

1) Prieš detaliojo plano patvirtinimą privalėjo būti atliktas galutinis poveikio aplinkai įvertinimas įvairiais aspektais, sanitarinė apsaugos zona turėjo būti nustatyta išsamios analizės pagrindu, tačiau tai nepadaryta. Patikrinimo akto išvada, jog sąvartyno detalusis planas tvirtinamas su sąlyga, kad jis įsigalios, kai bus priimtas galutinis sprendimas dėl sąvartyno vietos ir veiklos leistinumo, yra neteisėta, nes tokia sąlyginė išvada negalima, turėjo būti konstatuotas detaliojo plano trūkumas, ir reikalaujama jį ištaisyti;

2) Detaliajame plane negalėjo atsispindėti sprendiniai, kurių pagrįstumas nebuvo vertintas, būtent - sanitarinės apsaugos zonos dydis, o teiginys neva nustatytoji atitinka Sveikatos apsaugos ministro 2001-01-05 įsakymu Nr.10 patvirtintoje Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarkoje numatytą visiems sąvartynams standartinę zoną - 500 metrų, yra nepagrįstas, nes pagal minėtos tvarkos 9, 9.6, 11 punktus matyti, jog turėjo būti atsižvelgiama į tvarkos priede nurodytus orientacinius dydžius ir į realią taršą;

3) Padaryti grubūs pažeidimai visuomenės informavimo srityje. Pagal detaliojo plano rengimo metu galiojusius Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatus detaliojo plano organizatorius informuoja visuomenę apie rengiamą detalųjį planą trimis etapais: pirma, skelbiama apie numatomą rengti detaliojo plano projektą; antra, konsultuojamasi dėl rengiamų sprendinių; trečia, aptariamas parengtas detaliojo plano projektas. Pirmame etape padaryti esminiai pažeidimai, atėmę galimybę pareiškėjams ir kitiems visuomenės nariams reikšti pastabas ir pasiūlymus dėl detaliojo plano projekto: sprendimas dėl detaliojo plano rengimo buvo priimtas 1999-05-12, laikraštyje paskelbta tik 2002-02-15, nors minėtų nuostatų 8 punktas numato, jog tai turi būti padaryta per 10 dienų; skelbimo turinys neatitinka nuostatų reikalavimų ir iš esmės yra klaidinantis; skelbimas pagal nuostatų 9.2 punktą turi būti paskelbtas bent dviejose informavimo priemonėse, tačiau šiuo atveju skelbta tik laikraštyje „Elektrėnų žinios“. Nurodo, jog antrasis viešo svarstymo etapas iš viso nevykdytas, nors pagal minėtų nuostatų 11 punktą jis privalomas. Įgyvendindamas trečiąjį etapą, plano organizatorius laikraštyje „Elektrėnų žinios“ 2002-02-23 įdėjo skelbimą apie detaliojo plano parengimą, kuriame taip pat nėra visos būtinos informacijos, numatytos nuostatų 14.3, 14.4 punktuose, o pats skelbimas - pavėluotas. Pagal minėtų nuostatų 15 punktą raštu turėjo būti informuoti nekilnojamojo turto savininkai, kurių turto būklę, naudojimo pobūdį ar paskirtį numatoma pakeisti; panašaus pobūdžio pranešimai išsiuntinėti gerokai pavėluotai - išsiųsti net 16 dienų vėliau, taip šiurkščiai pažeidus reikalavimus bei įvertinus, jog detalusis planas iš viso buvo svarstytas tik mėnesį;

4) Nei 2000-09-11 išvada, nei 2000-09-11 išduotos sąvartyno projektavimo sąlygos neužtikrino, jog detaliojo plano sprendiniai būtų parengti be pažeidimų, be to, išvadoje pateikti ne visi aspektai, kuriais turi būti įvertintos detaliojo plano pasekmės - nenurodytas poveikio žmonių sveikatai bei kultūros paveldo išsaugojimui aspektas. Analogiškas pažeidimas padarytas ir sąvartyno projektavimo sąlygose, kuriose netinkamai suformuluotas detaliojo plano pavadinimas, nes neatspindi, kad detalusis planas ruošiamas naujam sąvartynui;

5) Sąvartyno projektavimo sąlygų sąvadą išdavė asmuo, neturintis tam reikiamų įgaliojimų, o sąvartyno projektui, be savivaldybės 2004-05-12 išvadoje nurodytų sąlygų, turėjo būti taikomos ir kitos sąlygos - priešgaisrinio saugumo specialiosios projektavimo sąlygos, taršos ir integruotos prevencijos kontrolės leidimo gavimas.

Skundo penktąjį reikalavimą pareiškėjai motyvavo šiais argumentais:

1) Statybos leidimo išdavimo ar neišdavimo klausimą sprendžiančios institucijos, nepriklausomai nuo ūkinės veiklos poveikio aplinkai įvertinimą atlikusių institucijų išvadų, pačios savarankiškai turi įvertinti, ar projektas bei būsimas statinys atitinka Statybos įstatyme įtvirtintus kriterijus, ir tam sudaroma Nuolatinė statybos komisija. Statybos leidimas negalėjo būti išduotas, nes sąvartynas kenks ir darys žalą pareiškėjų ir Kazokiškių kaimo gyventojų sveikatai, turtui ir t.t., o Sveikatos apsaugos ministro sudaryta darbo grupė parengė pažymą, kurioje konstatuota daugybė pažeidimų, parenkant sąvartyno vietą. Trūkumus nustatė ir Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimo centras, Sveikatos apsaugos ministerija (2005-08-15 raštas), Valstybinė paminklosaugos komisija 2004-12-17 sprendime Nr.107, UNESCO Lietuvos nacionalinės komisijos sekretoriatas (2003-11-24 raštas);

2) Statybos leidimą išdavė Elektrėnų savivaldybės administracija, nors pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 6.1 punktą tai padaryti galėjo Vilniaus apskrities viršininko administracija;

3) Statybos leidimas išduotas statyti valstybinėje žemėje, kuri yra išnuomota statytojui -UAB „VAATC“, tačiau statytojas nėra gavęs nuomotojo leidimo statyti šiame žemės sklype, o pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.163 straipsnį užstatymo teisė atsiranda tik žemės savininkui susitarimu suteikus tokią teisę; atitinkamai CK 6.557 str. 2 dalis numato, jog, jeigu statinys yra pastatytas išnuomotame žemės sklype, bet nenumatytas žemės nuomos sutartyje, tai nuomininkas privalo tokį statinį nugriauti;

4) Nors Nuolatinės statybos komisijos išvada yra rekomendacinė, tačiau tokia išvada yra privaloma statybos leidimo išdavimo procese. Iš Komisijos protokolo matyti, jog ji nepateikė nei teigiamos, nei neigiamos išvados, priimant sprendimą nedalyvavo dauguma narių, kai kurios institucijos projektą suderino gerokai po posėdžio, taip pažeidus Komisijos darbo reglamento 5, 7, 8 punktų reikalavimus;

5) Nėra kompetentingos sveikatos priežiūros įstaigos pritarimo leidimo sąvartyno statybai išdavimui;

6) Žemės sklypui, kuriame numatoma statyba, yra nustatytos specialios naudojimo sąlygos, viena kurių – elektros linijų apsaugos zona. Pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 21.4 punktą elektros linijų apsaugos zonoje draudžiama įrengti sąvartynus, taigi statybos leidimas ir dėl šios priežasties negalėjo būti išduotas;

7) Statybos leidimą išdavė neįgaliotas asmuo, nes Elektrėnų savivaldybės mero įgaliojimai išduoti statybos leidimus yra pasibaigę, pagal CK 2.142 str. 1 dalį, nesant konkretaus galiojimo termino, įgaliojimas galioja vienerius metus.

Pareiškėjai skundo šeštąjį reikalavimą argumentavo tuo, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas neturėjo teisės pritarti sprendiniams, neatitinkantiems aplinkosauginių reikalavimų: nėra įvertinta foninės aplinkos oro tarša, poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) ataskaitoje neteisingai nurodyta leistina kietųjų dalelių ribinė vertė – 500 mg/m³, neįvertintas sausų komunalinių nuotekų valymo dumblo šalinimas, neišnagrinėtas poveikis vandens kokybei, nepagrįstai ir neteisingai apibrėžta sąvartyno 500 metrų sanitarinė zona (II t., b.l.2-19).

Šalies argumentai

Pareiškėjai asociacija „Kazokiškių bendruomenė“ ir G. G. 2006-05-23 skundu, kuris pavadintas prevenciniu ieškiniu, prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) 2002-06-12 sprendimą Nr.01-24-3257 „Dėl Vilniaus apskrities komunalinių atliekų sąvartyno įrengimo galimybių poveikio aplinkai požiūriu“ (7 reikalavimas). Nurodo, kad Aplinkos ministerija, vadovaudamasi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatų reikalavimais, prieš priimdama sprendimą, turėjo visapusiškai įvertinti, ar sąvartynas nedarys žalos visuomenės sveikatai, materialinėms vertybėms ir gamtos elementams, tačiau šią pareigą vykdė netinkamai ir sudarė prielaidas žalai atsirasti (II t., b.l.46-52). Taip pat prašoma atnaujinti terminą skundui dėl Aplinkos ministerijos 2002-06-12 sprendimo Nr.01-24-3257 panaikinimo paduoti, paaiškino, kad pagal JTO Konvencijos dėl teisės gauti informaciją ir visuomenės dalyvavimo priimant sprendimą bei teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais 9 str. 1 d. visuomenei garantuojama teisė į teismą kreiptis pakartotinai.

Atsakovai Elektrėnų savivaldybės taryba ir Elektrėnų savivaldybės administracija su pareiškėjų reikalavimais nesutiko dėl šių argumentų:

1) Asociaciją „Kazokiškių bendruomenė“ savo privačių interesų gynybai įkūrė ne Kazokiškių kaimo gyventojai, o tik labai nedidelė jų dalis, todėl trijų pareiškėjų privatūs interesai priešpastatomi 850,1 tūkstančių Vilniaus apskrities gyventojų interesams, t.y. viešajam interesui;

Žemesnės instancijos teismas

2) Apskųsti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2002-04-05 sprendimu Nr.55 patvirtintą detalųjį planą ir su juo susijusius dokumentus yra praleistas terminas. Pareiškėjai patys pateikė vietinės spaudos 2002m. skelbimų kopijas, kuriuose visuomenė informuojama apie ginčijamo detaliojo plano rengimą, svarstymą ir parengimą, taip pat detaliojo plano viešo svarstymo su visuomene 2002-03-28 ataskaitą, taigi, suinteresuoti asmenys turėjo galimybę laiku kreiptis į atitinkamas institucijas dėl savo interesų gynybos, tačiau to nepadarė. Pareiškėjai klaidina teismą, neva detaliojo plano viešo svarstymo metu manę, kad jis rengiamas senojo Kazokiškių sąvartyno statybai. Iš informacijos 2003m. vietinėje spaudoje aiškiai matyti, jog kalbama apie Vilniaus regiono atliekų sąvartyną. Vievio vidurinėje mokykloje vykusiam susirinkimui sekretoriavo Kazokiškių bendruomenės pirmininkas P. V., jame pasisakė V. S.;

3) Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijami aktai ir dokumentai pažeidžia pareiškėjų teises ir interesus. Projektuose numatyto sąvartyno 500 metrų sanitarinėje apsaugos zonoje tėra tik vienam iš pareiškėjų V.G. G. priklausantis žemės sklypas, kurį jis įsigijo 2004-09-23: iš 2002 metais vykusio viešo detaliojo plano svarstymo jis žinojo, kokį perka sklypą, kita vertus, jeigu pareiškėjui perkamo sklypo trūkumai nebuvo žinomi, tai pretenzijas pagal CK 6.334 straipsnį jis gali reikšti pardavėjui. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog sąvartynas tikrai darys žalą skunde nurodytiems objektams - pareiškėjų ir kitų Kazokiškių kaimo bei gretimų apylinkių gyventojams, gamtai ir t.t.;

4) Pareiškėjų minimas Sveikatos apsaugos ministro 2001-01-05 įsakymu Nr.10 patvirtintos Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarkos 3 punktas nieko bendro su išsakytais skunde teiginiais neturi;

5) Dėl statybos leidimą išdavusio neva nekompetentingo subjekto atsakovai nurodė, jog UAB „VAATC“ nėra Elektrėnų savivaldybės kontroliuojama įmonė, savivaldybei priklauso tik 3,33 % jos akcijų, todėl savivaldybės administracija pagrįstai išdavė leidimą pagal STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 6.4 punktą.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir VRAAD) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir paaiškino, jog skundas dėl 2005-05-13 išvados Nr.1.7-956 panaikinimo paduotas praleidus įstatymo nustatytus terminus, nes pareiškėjų atstovams 2006-02-14 raštu Nr.07-949 buvo siųstas Nuolatinės statybos komisijos 2005-09-20 posėdžio protokolas, kuriame nurodyta, jog šia išvada buvo suderintas naujo Vilniaus regioninio sąvartyno techninis projektas. Pareiškėjų atstovai 2006-04-06 kreipėsi į VRAAD su prašymu pateikti minėtą išvadą, todėl mano, jog pareiškėjams iki 2006-04-06 buvo žinoma apie skundžiamą sprendimą. Be to, išvada atitinka materialinės teisės reikalavimus, nes priimta remiantis Sveikatos apsaugos ministro 2005-01-27 įsakymu Nr.V-63 sudarytos darbo grupės pažyma, tačiau ši darbo grupė nenagrinėjo sąvartyno techninio projekto aplinkos apsaugos dalies. Dėl neva neįvertintos aplinkybės, kad sąvartyne numatoma šalinti sausą komunalinių nuotekų valymo itin nemalonaus kvapo dumblą, nurodė, kad toks dumblas nebus šalinamas, nes jis sąvartyne nenumatytas ir nėra leidžiamas. Nurodė, kad pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog nebuvo išnagrinėtas poveikis vandens kokybei. Sąvartyno techninio projekto Aplinkos apsaugos dalies 4 skyriuje „Vanduo“ įvertintas galimas neigiamas poveikis vandeniui ir konstatuota, jog sąvartynas nedarys jokio hidrologinio bei žymesnio hidrogeologinio poveikio gamtinei aplinkai, tiek paviršinių, tiek požeminių vandenų tarša praktiškai negalima. Elektrėnų savivaldybės mero 2005-12-07 potvarkiu Nr.01V-105 sudarytos komisijos 2005-12-09 posėdžio protokole fiksuota, jog poveikis Alesninkų kaimo ir Kazokiškių gyventojų geriamojo vandens kokybei įvertintas poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, projekte numatyti požeminiai vandens stebėsenos gręžiniai, stebėsenos programa yra pateikta projekto technologinėje dalyje. Dėl teiginio, kad nebuvo vertinta foninė aplinkos oro tarša, nurodė, kad pagal STR 1.05.05:2004 1 priedo 5 skyrių statiniams, kuriuose planuojama įrengti < 0,12 MW šiluminio našumo stacionarius degimo įrenginius, foninė aplinkos oro tarša nevertinama. Sąvartyno įrengimas atitinka visuomenės interesus bei Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr.519 patvirtintą Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą (II t., b.l.151-153).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad Vilniaus apskrities komunalinių atliekų sąvartyno PAV programa buvo parengta 2002m. kovo mėnesį, gautos PAV subjektų išvados. Apie planuojamą įrengti sąvartyną visuomenė buvo informuota skelbimu 2002-03-23 laikraštyje „Elektrėnų žinios“, nurodžius, kur galima susipažinti su parengta PAV programa ir kam teikti pastabas, pasiūlymus, tačiau pasiūlymų programos rengimo etape dėl planuojamos ūkinės veiklos ir PAV programos negauta. Kazokiškių kaime 2002-03-06 buvo iškabintas skelbimas „Dėl Vilniaus apskrities komunalinių atliekų sąvartyno poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos svarstymo“, apie parengtą PAV ataskaitą ir viešą supažindinimą buvo paskelbta 2002-05-11 laikraštyje „Elektrėnų žinios“, o Kazokiškių gyventojai 2002-05-21 sueigoje buvo informuoti apie projektą bei suformulavo klausimus projekto rengėjams, tą pačią dieną įvyko viešas PAV ataskaitos svarstymas. Konstatavus, jog motyvuotų prieštaravimų įrengti sąvartyną Kazokiškėse nėra, nutarta pritarti PAV ataskaitai, kas įforminta skundžiamu 2002-06-12 sprendimu Nr.01-24-3257. Informacija apie priimtą sprendimą paskelbta Aplinkos ministerijos tinklalapyje bei leidinio „Valstybės žinios“ 2002-06-27 priede „Informaciniai pranešimai“. Atsižvelgę į tai, mano, jog apie planuojamą ūkinę veiklą ir Kazokiškių sąvartyno PAV visuomenė buvo informuota laikantis teisės aktų reikalavimų ir nepažeidžiant JTO 1998m. Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais reikalavimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašė skundus atmesti ir paaiškino, jog, jo manymu, išduodami statybos dokumentus, Elektrėnų savivaldybės ir Aplinkos ministerijos pareigūnai Lietuvos Respublikos įstatymų nepažeidė, todėl jų priimtų aktų naikinti nėra pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašė skundus atmesti. Nurodė, jog pareiškėjai praleido terminą kreiptis į teismą dėl 2002-04-05 sprendimo Nr.55 panaikinimo, nes sąvartyno detaliojo plano rengimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 3 d. numatė, jog visi patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai privalomai pateikiami registruoti teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojams ne vėliau kaip per 15 dienų nuo patvirtinimo, kas reiškia, jog pareiškėjams jau 2002m. galėjo žinoti apie ginčijamo detaliojo plano patvirtinimą. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog sąvartynui nustatyta 500 metrų sanitarinės apsaugos zona per maža, nes ji nustatyta remiantis Sveikatos apsaugos ministro 2001-01-05 įsakymu Nr.10 patvirtinta Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarka, kurios nė viena norma nenumato, jog jos priede nurodyti dydžiai yra tik orientaciniai, kaip teigia pareiškėjai. Pastarieji taip pat tvirtina, jog prieš detaliojo plano tvirtinimą privalėjo būti atliktas galutinis poveikio aplinkai vertinimas ir išsamios analizės pagrindu nustatyta sanitarinės apsaugos zona, tačiau minėta tvarka tokios pareigos nenumato, o Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 str. 4 d. įtvirtina, jog poveikio aplinkai vertinimas atliekamas prieš planuojamos ūkinės veiklos projekto parengimą, bet ne iki detaliojo plano patvirtinimo. Formuluotė „planas tvirtinamas su sąlyga, kad detalusis planas įsigalios, kai bus priimtas galutinis sprendimas dėl sąvartyno vietos ir veiklos leistinumo“ reiškia, jog teritorijų planavimo priežiūros institucija nenustatė pažeidimų, o tik numatė sąlygą. Skunde nurodoma, jog pareiškėjai nebuvo tinkamai informuoti apie detaliojo plano rengimą, tačiau jau patys su skundu pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog buvo atliktos visos reikalingos procedūros. Pažymi, jog pareiškėjai teisės aktų nustatytu laiku jokių pastabų ir siūlymų detaliojo plano rengimo metu nereiškė, todėl visi teiginiai dėl detaliojo plano panaikinimo atmestini.

Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad yra atmestini skundo argumentai dėl 2000-09-11 išvados ir sąlygų panaikinimo, nes pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, nenurodė teisės aktų normų, kurios pagrįstų jų teiginį, kad išvadose ir sąlygose pateikti ne visi aspektai, kuriais turi būti įvertintos detaliojo plano pasekmės. Į reikalavimą panaikinti projektavimo sąlygų sąvadą dėl to, jog į jį nepateko kai kurie sveikatos apsaugos srities reikalavimai, trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog nėra aišku, kokios konkrečios sąlygos nebuvo įtrauktos į sąvadą bei kokiomis konkrečiomis teisės normomis remiantis tokios sąlygos privalo būti įtrauktos. Nurodo, jog atsižvelgiant į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2005-11-02 rašto teiginius, darytina pagrįsta išvada, jog sąvartyno techninis projektas buvo suderintas su už priešgaisrinį saugumą atsakinga institucija. Taip pat nepagrįstas pareiškėjų teiginys dėl taršos ir integruotos prevencijos kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimo gavimo, kaip projektavimo sąlygos įvykdymo, nes TIPK leidimas išduodamas, kai jau yra vykdoma tam tikra veikla, o ne statybai. Klaidingas ir teiginys, jog sąvadą išdavė asmuo, neturintis tam įgaliojimų. Pagal Statybos įstatymo 20 str., reglamento STR 1.05.07:2002 6 punktą statinio projektavimo sąlygų sąvadą išduoda savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos tarnautojas), kas šiuo atveju ir padaryta, t.y. sąlygų sąvadas išduotas Elektrėnų savivaldybės vyr. architekto A.Butrimavičiaus.

Šalies argumentai

Pareiškėjai, teigdami, jog ir statybos leidimas išduotas neteisėtai, remiasi Sveikatos apsaugos ministro 2005-01-27 įsakymu Nr.V-63 sudarytos darbo grupės parengta pažyma, kuri šiuo atveju nėra leistinas įrodymas, galintis patvirtinti pažeidimus, susijusius su PAV ataskaita, nes nėra aišku, kokie asmenys dalyvavo darbo grupėje, ar jie kompetentingi, o institucija, koordinuojanti PAV procesą, yra Aplinkos ministerija ar kita Vyriausybės įgaliota institucija. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog pareiškėjų teiginys, kad sąvadas, sąvartyno techninis projektas buvo ruošiami bei derinami neišsiaiškinus atliekų, kurios bus talpinamos sąvartyne, realių kiekių, nepagrįstas, nes atliekų kiekiai nurodyti PAV programos II tomo 164 puslapyje ir PAV ataskaitos III tomo 8 ir 22 puslapiuose. Atkreipė dėmesį į tai, jog Kazokiškėse statomas sąvartynas nepatenka į nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijas ar jų apsaugos zonas. Taip pat teigė, jog 2005-09-19 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr.18 4 punkte numatyta, jog naujų statinių ir įrenginių statybos sąlygos – pagal Kazokiškių sąvartyno detalųjį planą, kas reiškia, jog Vilniaus apskrities viršininkas, kuris yra valstybinės žemės nuomotojas, žinojo apie planuojamą sąvartyno įrengimą ir išreiškė savo sutikimą dėl sąvartyno statybos, todėl šiuo atveju joks papildomas sutikimas, kaip mano pareiškėjai, nėra būtinas. Tvirtina, jog nepagrįsti ir visi pareiškėjų teiginiai, susiję su Nuolatine statybos komisija, o naikinti statybos leidimą vien dėl to, jog komisijos protokole nesuformuluota išvada, ar komisija rekomenduoja išduoti ar ne leidimo, nėra pagrindo, nes visų posėdyje dalyvavusių institucijų atstovai pritarė sąvartyno projektui ir neteikė pastabų. Pažymi, jog nėra pagrindo naikinti ir ginčijamą 2005-05-13 išvadą, nes jos naikinimo pagrindai buvo paneigti šiame atsiliepime anksčiau išdėstytais argumentais, o dėl 2002-06-12 sprendimo panaikinimo pasisako, jog jam apskųsti yra praleistas vieno mėnesio terminas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Širvintų rajono savivaldybė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes pareiškėjų skundo motyvai dėl aktų panaikinimo yra formalūs, o skundo esmę sudaro pareiškėjų nenoras, kad toje teritorijoje apskritai būtų statomas regioninis sąvartynas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „VAATC“ paaiškino, jog vyko ne vienas susitikimas su Kazokiškių bendruomene ir paskutiniame, vykusiame 2006-01-31, gyventojai buvo informuoti, jog nuo 2006-02-01 oficialiai pradedama sąvartyno statyba. Nurodė, jog galimas poveikis gyventojams ir aplinkai buvo nagrinėtas PAV ataskaitoje, kuria paneigtas galimas neigiamas poveikis. Pareiškėjo G. G. pretenzija dėl investicijų apsaugos nepagrįsta, nes jis sklypą įsigijo jau patvirtintus detalųjį planą, todėl gretimo sklypo paskirtis jam turėjo būti žinoma, juolab, kad Elektrėnų savivaldybė iš prieš tai buvusio sklypo savininko V. R. 2004-09-09 buvo gavusi preliminarų sutikimą perduoti sklypą visuomenės poreikiams. Dėl reikalavimo panaikinti projektavimo sąlygų sąvadą nurodė, jog techninis projektas suderintas su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, o TIPK leidimas neturi nieko bendro su techninio projekto rengimu. Atliekant poveikio aplinkai vertinimą, nustatyta, kad didžiausia teršalų koncentracija nebus viršyta nei nagrinėjant teršalus atskirai, nei sumacijos grupėse; ataskaitoje nurodyta leistina kietųjų dalelių ribinė vertė nurodyta ne miligramais kubiniame metre, kaip teigia pareiškėjai, o mikrogramais kubiniame metre, todėl dydžiai neviršija normatyvų. Sąvartyne dumblas nebus šalinamas; sąvartyno galimas poveikis požeminiam vandeniui buvo nagrinėtas PAV ataskaitoje ir konstatuota, jog teršalai nekelia realios grėsmės; tiesioginis poveikis gyventojų sveikatai dėl planuojamos ūkinės veiklos negalimas. Nurodė, kad numatoma perkelti arčiausiai sąvartyno esančio Vidugirio kaimo gyventojus, o UAB „VAATC“ verslo plane, patvirtintame valdybos 2005-08-29 posėdyje, numatyta kasmet kompensacinėms priemonėms skirti po 400 000 Lt. Pažymėjo, kad Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimosi centras 2004-06-16 raštu Nr.12-157 patvirtino 500 metrų sanitarinės apsaugos zoną. Sąvartynas yra už 8 km nuo Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus-rezervato, todėl jokios tiesioginės ar netiesioginės įtakos jam neturės. Elektrėnų savivaldybė turi tik 3,33 % UAB „VAATC“ akcijų, todėl įmonė nelaikytina savivaldybės kontroliuojama įmone. Valstybinės žemės nuomos 2005-09-19 sutartyje Nr.18 pateiktos statinių ir įrenginių statybos sąlygos – pagal Kazokiškių sąvartyno detalųjį planą, o elektros linijos tvarkytos pagal AB „Rytų skirstomieji tinklai“ filialo Vilniaus elektros tinklų Trakų skyriaus išduotas technines sąlygas Nr.04/83“KT“, tai numatyta sąvartyno techniniame projekte, kuris su sąlygas išdavusia institucija suderintas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 12 d. sprendimu prašymą atnaujinti praleistą terminą atmetė ir bylą dalyse pagal 2006-05-23 skundą (pavadintą prevenciniu ieškiniu) dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2002-06-12 sprendimo Nr.01-24-3257 „Dėl Vilniaus apskrities komunalinių atliekų sąvartyno įrengimo galimybių poveikio aplinkai požiūriu“ panaikinimo bei pagal 2006-05-10 skundą dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos 2002-04-05 sprendimo Nr.55 panaikinimo nutraukė, likusius 2006-05-10 skundo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2002-06-12 sprendimą Nr.01-24-3257 „Dėl Vilniaus apskrities komunalinių atliekų sąvartyno įrengimo galimybių poveikio aplinkai požiūriu“ (septintasis reikalavimas), pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kaip svarbią priežastį jam atnaujinti nurodydami JTO Konvencijos „Dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais“ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog kiekvienam asmeniui yra garantuota teisė kreiptis dėl priimto sprendimo pakartotinio nagrinėjimo teisme, jeigu asmuo mano, kad jo teisės gauti informaciją ir dalyvauti priimant sprendimus aplinkosaugos klausimais, buvo pažeista. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 1 d. nustatytą terminą skundui šio reikalavimo dalyje paduoti. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytas argumentas nelaikytinas svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Teismas argumentavo, kad ši nuostata taikytina tais atvejais, kai kokiu nors būdu atsisakyta suteikti informaciją pagal asmens paklausimą, be to, minėtos konvencijos dalis, liečianti teisę gauti informaciją apie aplinką, iš esmės ir reglamentuoja šalių pareigas atsakant į prašymus suteikti informaciją apie aplinką, ko šiuo atveju nėra. Teismas taip pat nurodė, kad skundžiamas 2002-06-12 sprendimas oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ skelbtas 2002-06-27, pareiškėjai prašyme atnaujinti praleistą terminą nenurodo, kokios priežastys jiems trukdė susipažinti su skundžiamu aktu ir nustatyta tvarka kreiptis teisminės gynybos, teismas tokių kliūčių taip pat nenustatė. Be to, dėl 2002-06-12 sprendimo Nr.01-24-3257 panaikinimo pareiškėjai jau kreipėsi su skundu į teismą, ir pastarasis skundą priimti atsisakė. Iš prijungtos administracinės bylos Nr.AS5-508-04 matyti, jog skundą su aptariamu reikalavimu (kartu prašant atnaujinti terminą skundui paduoti) Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti 2004-10-20 nutartimi, kurią LVAT 2004-11-18 nutartimi paliko galioti, išaiškindamas, kokios priežastys laikytinos svarbiomis praleistiems terminams atnaujinti ir kokios aplinkybės tokiais atvejais turi būti atskleistos teismui. Nepaisant to, pakartotinai į teismą pareiškėjai kreipiasi tik 2006-05-23 skundu, nei jame, nei prašyme nenurodydami, kada objektyviai jiems tapo žinoma apie skundžiamą sprendimą. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl pareiškėjų pasirinkto elgesio modelio, todėl teismas prašymo atnaujinti terminą netenkintino, bylą pagal šį (septintąjį) reikalavimą nutraukė ABTĮ 101 str. 6 p. pagrindu.

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog skundžiama 2005-05-13 išvada pareiškėjų atstovams siųsta tik 2006-04-20 raštu Nr.1.7-1104, su skundu į teismą pareiškėjai kreipėsi 2006-05-10, todėl nesant kitų duomenų, pagrindžiančių ankstesnį skundžiamo akto įteikimą, teismas konstatavo, jog skundas dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2005-05-13 Išvadą techninio projekto aplinkos apsaugos daliai Nr.1.7-956 paduotas nepraleidus ABTĮ 33 str. 1 d. nustatyto termino.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad momentas, nuo kada skaičiuotinas terminas apskųsti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2002-04-05 sprendimą Nr.55 ir su juo susijusius dokumentus, yra maždaug 2004-01-26, kuomet bendruomenė (t.y. šioje byloje pareiškėja - asociacija „Kazokiškių bendruomenė“) gavo Seimo kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės pažymą Nr.4D-2003/3-1631. Nors bendruomenė (skundą pasirašė jos iniciatyvinė grupė, atstovaujama šešių narių, tarp jų ir pareiškėjos I.V. S., tačiau veikusi 1600 bendruomenės narių vardu) į kontrolierę kreipėsi sąvartyno poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos klausimais, minėtoje pažymoje labai detaliai išdėstyta sąvartyno projektavimo, statybos pradžios chronologija, etapai ir priimti sprendimai, tarp jų - ir visa informacija apie detaliojo plano rengimą bei tvirtinimą su bendruomenei reikšminga informacija, kad Elektrėnų savivaldybės tarybos 2002-04-05 sprendimu Nr.55 buvo patvirtintas ginčo teritorijos detalusis planas. Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjai praleido terminą 2002-04-05 sprendimui apskųsti, todėl bylą šio reikalavimo dalyje nutraukė (ABTĮ 101 str. 6 d.).

Teismas konstatavo, kad parinktoji Kazokiškių sąvartyno įrengimo vieta iš esmės neprieštarauja Lietuvos Respublikos Seimo 2002-10-29 nutarimu Nr.IX-1154 patvirtintam Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui ir atitinka Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr.519 patvirtinto Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano reikalavimus.

Dėl reikalavimų panaikinti Elektrėnų savivaldybės mero 2000-09-11 suderintą Numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvadą (pirmasis reikalavimas) bei Elektrėnų savivaldybės mero 2000-09-11 patvirtintas Sąlygas bendriesiems, detaliesiems ir specialiojo planavimo dokumentams rengti (antrasis reikalavimas) teismas nurodė, kad šie aktai formalių teisės aktų reikalavimų, nustatytų jų išdavimo metu galiojusių Statybos ir urbanistikos ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 170 patvirtintose Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių 3, 37, 38 punktuose, Statybos ir urbanistikos ministro 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų taisyklių 27, 28 punktuose, nepažeidžia, išduoti kompetentingų asmenų, be to, šie dokumentai nėra tie, kurie pareiškėjams galėjo sukelti ar sukėlė tas neigiamas pasekmes (teisių pažeidimą), dėl kurių šioje byloje keliamas ginčas. Dėl šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad reikalavimai panaikinti Elektrėnų savivaldybės mero 2000-09-11 suderintą Numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvadą bei Elektrėnų savivaldybės mero 2000-09-11 patvirtintas Sąlygas bendriesiems, detaliesiems ir specialiojo planavimo dokumentams rengti skunde nurodytais pagrindais negali būti tenkinami.

Nagrinėdamas reikalavimą panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2004-05-12 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr.04-27 (4 reikalavimas), teismas nurodė, kad skundžiamą sąvadą, patvirtintą savivaldybės vyriausiojo architekto, parengė ir išdavė savivaldybės administracijos specializuotas padalinys - Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius, taigi remiantis Statybos įstatymo 2 str. 33 d., Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr.215 (su vėlesniais pakeitimas, galiojusiais sąvado išdavimo metu) patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 5.2 punktu, įgaliotas subjektas, kuris ir pagal Elektrėnų savivaldybės architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus nuostatų 2.1 punktą (nuostatai skelbti savivaldybės interneto svetainėje) tokią funkciją įpareigotas atlikti.

Teismas nurodė, kad šiuo atveju yra patvirtintas detalusis planas, taigi remiantis STR 1.05.07:2002 37 punktu, 2002-03-19 STR 1.05.03:1997 „Statinio projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarka“ 3.12 punktu, priešgaisrinio saugumo specialiosios projektavimo sąlygos būtinumo nėra, o pagal STR 1.05.03:1997 8.1.1. punktą projektavimo specialiosios sąlygos nustatomos vadovaujantis įstatymais ir specialiųjų reikalavimų normatyviniais dokumentais. Jose prie kiekvieno reikalavimo turi būti nurodytas teisinis pagrindas (konkretus teisės aktas, normatyvinis dokumentas). Be to, Organizaciniame tvarkomajame techniniame reglamente STR 1.09.01:1996 „Statybos specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros tvarka“, į kurį nukreipia jau minėtas 3.12 p., numatyta, jog projektavimo specialiosios sąlygos nustato tik esminius pagrįstus specialius reikalavimus, o išimties tvarka specialiosios sąlygos statinio projektui rengti nustatomos tik šiais atvejais: kai nėra parengto teritorijos detaliojo plano; kai teritorijos detalusis planas parengtas nepilnoje apimtyje (pagal normatyvinius dokumentus, parengtus iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo priėmimo) (5.2.2-5.2.3 p.). Taigi matyti, jog pareiškėjai savo pozicijos dėl priešgaisrinio saugumo specialiosios projektavimo sąlygos nepagrindė, o teismas tam įstatyminių pagrindų nenustatė.

Teismas nurodė, kad remiantis projektavimo sąlygų sąvado išdavimo metu galiojusių LR Aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr.80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 5 punktu, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą statytojas privalo gauti statinio pridavimo eksploatuoti etape.

Dėl reikalavimo panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2006-01-24 išduotą statybos leidimą Nr.07LR-8 Vilniaus apskrities regioniniam buitinių atliekų sąvartynui statyti (penktasis reikalavimas) teismas nurodė, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 6 dalį valstybės (savivaldybės) kontroliuojama įmonė yra įmonė, kurioje daugiau kaip 1/2 akcijų, suteikiančių balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei. Iš į bylą pateiktos UAB „VAATC“ vertybinių popierių sąskaitos išrašo matyti, jog leidimo išdavimo dienai Elektrėnų savivaldybė reikiamo akcijų kiekio neturėjo. Todėl teismas, remdamasis STR 1.07.01:2002 6.1 punktu, padarė išvadą, kad skundžiamą statybos leidimą išdavė kompetentingas subjektas. Dėl skundo argumento, jog skundžiamo akto išdavimo metu Elektrėnų savivaldybės mero įgaliojimai išduoti statybos leidimus buvo pasibaigę, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tiek pagal Statybos įstatymą, tiek pagal STR 1.07.01:2002 nuostatas leidimą šiuo atveju galėjo išduoti savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos tarnautojas, o nagrinėjamu atveju tai atliko Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Arūnas Butrimavičius, todėl mero įgaliojimai statybos leidimo išdavimo tvarkai jokios įtakos neturi.

Teismas nurodė, kad iš byloje esančio Elektrėnų savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2005-09-20 posėdžio protokolo matyti, jog jame dalyvavo pirmininkas ir dar keturi nariai, kurie, kaip galima spręsti iš konkrečių datų nenurodymo, protokolo išvadose pasirašė tą pačią dieną. Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimo centro direktorius V. S. nurodė posėdžio datą, kuomet buvo svarstytas 2005-12-01 raštas „Dėl planuojamo Kazokiškių regiono sąvartyno techninio projekto derinimo“, ir nutarta, jog sąvartyno I etapo techninis projektas atitinka Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimo centro 2004-03-19 Nr.12-65 specialiąsias sąlygas. Iš to teismas padarė išvadą, jog pareiškėjų teiginiai, kad institucijos projektą suderino gerokai po posėdžio, nepagrįsti. Tai, jog 2005-09-20 komisijos posėdžio protokolas nepilnai užpildytas (neišbraukti nereikalingi žodžiai), nedaro jo niekiniu, nes jokių pastabų, pagal kurias reikėtų taisyti statinio projektą, nenurodyta. Dėl pareiškėjų teiginio, jog nedalyvavo dauguma narių, teismas nurodė, jog pagal Pavyzdinių nuostatų 13 punktą Komisijos posėdžiuose privaloma dalyvauti tik savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir institucijų, nustačiusių (dalyvavusių nustatant) projektavimo sąlygas, įrašytas į statinio projektavimo sąlygų sąvadą, įgaliotiems atstovams, o pagal 24 punktą - Komisijos protokolą pasirašo visi dalyvavusieji posėdyje asmenys. Taigi pagrindo teigti, kad skundžiamas komisijos sprendimas neteisėtas dėl kvorumo trūkumų, nėra.

Dėl teiginio, jog UAB „VAATC“ nėra gavusi nuomotojo leidimo statyti žemės sklype, teismas nurodė, jog Vilniaus apskrities viršininkas 2005-09-07 įsakymu išnuomojo bendrovei 23 metams 301 638 kv.m. ploto kitos paskirties (atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos) žemės sklypą, esantį Kazokiškių kaime, žemės sklypo paskirtis - atliekų saugojimas ir utilizacija - įregistruota ir Nekilnojamojo turto registre, o 2005-09-19 sudarytoje su bendrove valstybinėje žemės nuomos sutartyje aiškiai įtvirtinta, jog naujų statinių ir įrenginių statybos sąlygos – pagal Kazokiškių sąvartyno detalųjį planą.

Dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2005-05-13 Išvadą techninio projekto aplinkos apsaugos daliai Nr.1.7-956 (šeštasis reikalavimas) teismas nurodė, kad PAV ataskaitoje nurodyta leistina kietųjų dalelių ribinė vertė nurodyta ne miligramais kubiniame metre, kaip teigia pareiškėjai, o mikrogramais kubiniame metre (mikrogramas lygus 0.000006g – III t., b.l.33), todėl dydžiai neviršija normatyvų. Dumblo šalinimas sąvartyne nenumatytas ir nėra leidžiamas, o pareiškėjai tokio teiginio bylos medžiaga nepagrindė. Poveikis vandens kokybei išnagrinėtas PAV ataskaitoje, iš kurios matyti, jog sąvartynas nedarys jokio žymesnio hidrogeologinio poveikio gamtinei aplinkai, valymo įrenginių pajėgumo rezervas pakankamas sąvartyno nuotekoms valyti, numatytos įgyvendintinos techninės priemonės (III t., b.l.22-27, 120-123), kas, be to, fiksuota ir Elektrėnų savivaldybės mero 2005-12-07 potvarkiu Nr.01V-105 sudarytos komisijos 2005-12-09 posėdyje.

Teismas taip pat nurodė, kad pagal Sveikatos apsaugos ministro 2001-01-05 įsakymu Nr.10 patvirtintos Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarkos priedą sanitarinės apsaugos zonos dydis yra 500 metrų, kadangi kitokie sanitarinės apsaugos zonos dydžiai tvarkoje nenumatyti, nėra teisinio pagrindo reikalauti, kad ji būtų dvigubai ar trigubai didesnė.

III.

Pareiškėjai asociacija „Kazokiškių bendruomenė“, V.I. S. ir G.V. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundus atsakovams tenkinti.

Pareiškėjai dėl termino skundo reikalavimui panaikinti 2002 04 05 sprendimą Nr. 55 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo" pareikšti nurodo, kad pareiškėjai sužinojo apie Sąvartyno statybą ir jos pagrindu esančius ginčijamus dokumentus tik prasidėjus Sąvartyno statybos darbams ir gavus ginčijamus dokumentus iš Elektrėnų savivaldybės administracijos. Nuo susipažinimo su ginčijamais dokumentais dienos (prašymas pateikti dokumentus ir dokumentų atsiuntimo lydraštis pridėti prie skundo kaip priedai Nr. 26, Nr. 27) iki pareiškėjų skundo pirmosios instancijos teismui pateikimo nebuvo suėjęs vieno mėnesio terminas. Pareiškėjai negalėjo anksčiau sužinoti, kad 2002-04-05 yra patvirtintas detalusis planas, kad jis yra neteisėtas ir pažeidžia jų teises bei interesus. Pareiškėjai nurodo iš esmės tuos pačius termino praleidimo motyvus, kuriuos nurodė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Papildomai pareiškėjai nurodo, kad detaliojo planavimo procese buvo padaryta daugybė šiurkščių pažeidimų, susijusių su visuomenės informavimu detaliojo planavimo procese, kurie išsamiai aptarti pradiniame pareiškėjų skunde. Be to, ginčo objektu esančio detaliojo plano tvirtinimo metu galioję įstatymai bei poįstatyminiai aktai nenumatė taisyklių dėl įsakymų, kuriais tvirtinami detalieji planai, viešo skelbimo spaudoje, todėl terminas kreiptis į teismą pradedamas skaičiuoti nuo faktinio sužinojimo apie ginčijamu aktu daromą pareiškėjų teisių pažeidimą, tokių aktų neteisėtumą (ABTĮ 33 str. 1 d., 22 str. 1 d.) ir tokių aktų nuorašų gavimą. Be to, asmuo, neturintis skundžiamo akto nuorašo, neturi galimybių paduoti skundą teismui, nes privaloma pridėti skundžiamą aktą prie teismui pateikiamo skundo (ABTĮ 24 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Pareiškėjai nurodo, kad teismo sprendimo argumentas, jog termino skundui paduoti šio reikalavimo dalyje pradžia skaičiuotina nuo LR Seimo kontrolierės pažymos gavimo, yra nepagrįstas. Ši pažyma buvo parengta pagal privačių šešių Kazokiškių seniūnijos gyventojų grupės skundą. Šį skundą pareiškusi asmenų grupė neturi būti ir negali būti tapatinama su šio apeliacinio skundo apeliantu juridiniu asmeniu asociacija „Kazokiškių bendruomenė", turinčia teisę ginti viešąjį interesą aplinkosaugos klausimais, taip pat kaip ir su šio apeliacinio skundo apeliantu G.V. G..

Dėl termino skundo reikalavimui panaikinti 2002 06 12 sprendimą Nr. 01-24-3257 "Dėl Vilniaus apskrities komunalinių atliekų sąvartyno" pareikšti pareiškėjai nurodo, kad reikalavimas panaikinti 2002-06-12 sprendimą Nr. 01-24-3257 "Dėl Vilniaus apskrities komunalinių atliekų sąvartyno" šioje administracinėje byloje buvo perduotas Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų spręsti. Pareiškėjai šį reikalavimą buvo pareiškę kaip prevencinį ieškinį, kurį pateikė bendrosios kompetencijos teismui. Tokiam ieškiniui pareikšti bendrosios kompetencijos teisme netaikomas 1 mėnesio terminas reikalavimui pareikšti. Dėl šių priežasčių pareiškėjai prašo teismo atnaujinti apeliantams (pareiškėjams) terminą reikalavimui panaikinti LR Aplinkos ministerijos 2002-06-12 sprendimą Nr. 01-24-3257 "Dėl Vilniaus apskrities komunalinių atliekų sąvartyno".

Šalies argumentai

Pareiškėjai apeliaciniame skunde argumentuodami skundžiamų institucijų sprendimų neteisėtumą, nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Atsiliepimas

Atsakovai Elektrėnų savivaldybės taryba ir Elektrėnų savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismas sprendimą palikti nepakeistą, sutinka su teismo sprendime išdėstytais argumentais.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismas sprendimą palikti nepakeistą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuodugniai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, atliko pareiškėjų skunde išdėstytų motyvų teisinį įvertinimą ir priėmė teisingą sprendimą, o pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyti teismo sprendimo naikinimo motyvai teisiškai neargumentuoti ir nepagrįsti. Atsakovas prašo remtis jo atsiliepime į pirmosios instancijos teismui pareiškėjų paduotą skundą išdėstytais argumentais.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismas sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas dėl termino skundo reikalavimui panaikinti 2002 06 12 sprendimą Nr. 01-24-3257 "Dėl Vilniaus apskrities komunalinių atliekų sąvartyno" nurodo, jog 2002-06-12 sprendimą dėl Vilniaus apskrities komunalinių atliekų sąvartyno įrengimo galimybių poveikio aplinkai požiūriu Aplinkos ministerija 2002-06-27 paskelbė Aplinkos ministerijos tinklalapyje bei oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“. Taigi 2002-06-27 prasidėjo vieno mėnesio terminas, per kurį pareiškėjai turėjo teisę ginčyti teisme priimtą administracinį sprendimą Nr. 01-24-3257, tačiau į teismą kreipėsi tik 2004-10-18. Pareiškėjai nenurodė nei vieno argumento ir nepateikė duomenų, dėl kokių objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių jie negalėjo kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą. Atsakovas taip pat pažymi, kad, teismui atsisakius priimti pareiškėjų 2004-10-18 paduotą skundą dėl termino praleidimo, pareiškėjai pakartotinai su skundu kreipėsi į teismą tik 2006-05-23.

Dėl termino skundo reikalavimui panaikinti 2002-04-05 sprendimą Nr. 55 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo" atsakovas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pareiškėjai apie patvirtintą planą neginčijamai sužinojo nuo 2004 m. sausio mėnesio, kai gavo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymą „Dėl Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių seniūnijos bendruomenės iniciatyvinės grupės skundo ištyrimo“.

Atsiliepimas

Atsakovas, atsikirsdamas į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pareiškėjų skundžiamų institucijų sprendimų panaikinimo, nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismas sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad, pareiškėjų teigimu, terminą skundo reikalavimui panaikinti 2002-04-05 sprendimą Nr. 55 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo" pareikšti jie praleido, nes nebuvo tinkamai informuoti apie Kazokiškių sąvartyno detaliojo plano rengimą. Tačiau patys pareiškėjai su skundu pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog buvo atliktos visos procedūros, užtikrinančios visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese: informacija apie detaliojo plano rengimą buvo skelbta 2002-02-15 laikraštyje „Elektrėnų žinios"; apie galimybę visuomenei susipažinti su parengtu detaliuoju planu ir pateikti pastabas, pasiūlymus bei apie įvyksiantį viešojo svarstymo susirinkimą buvo paskelbta 2002-02-23 laikraštyje „Elektrėnų žinios"; žemės sklypų, esančių planuojamo sąvartyno sanitarinėje apsaugos zonoje, savininkai apie galimybę susipažinti su parengtu detaliuoju planu ir pateikti jam pastabas, pasiūlymus bei apie įvyksiantį viešojo svarstymo susirinkimą buvo informuoti registruotais laiškais; viešojo svarstymo susirinkimas įvyko 2002-03-26. Taigi pareiškėjai turėjo galimybę dalyvauti Sąvartyno detaliojo plano rengimo procedūroje ir apie skundžiamus sprendimus sužinojo prieš kelis metus, tačiau skundo dėl sprendimų panaikinimo tuo metu nepadavė ir tokiu būdu praleido terminą skundui paduoti. Savo argumentui dėl termino praleidimo pagrįsti trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo iš esmės tuos pačius motyvus, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismas savo sprendime.

Trečiasis suinteresuotas asmuo, atsikirsdamas į apeliacinio skundo argumentus dėl termino skundo reikalavimui panaikinti 2002-06-12 sprendimą Nr. 01-24-3257 „Dėl Vilniaus apskrities komunalinių atliekų sąvartyno" pareikšti, nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo, atsikirsdamas į apeliacinį skundą, taip pat nurodo, kad pareiškėjų skundžiamų institucijų sprendimai yra teisėti ir jų naikinti nėra pagrindo. Šiam argumentui pagrįsti trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo iš esmės tuos pačius motyvus, kuriuos nurodė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, mano, kad, išduodami statybos leidimus, Elektrėnų savivaldybės ir Aplinkos ministerijos pareigūnai nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, jog neprieštarauja ir kitiems pasiūlymams, kuriais būtų pasiektas kompromisas, nepažeidžiant pareiškėjų interesų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Švenčionių rajono savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Širvintų rajono savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nurodo, kad pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodomi motyvai yra formalūs ir nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamus aktus neteisėtais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „VAATC“ atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismas sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo dėl terminų paduoti skundą panaikinti 2002-06-12 sprendimą Nr. 01-24-3257 "Dėl Vilniaus apskrities komunalinių atliekų sąvartyno" ir panaikinti 2002-04-05 sprendimą Nr. 55 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo" nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismas savo sprendime.

Dėl kitų pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, esminių procesinės teisės normų pažeidimų, kurie būtų lėmę neteisėto ar nepagrįsto sprendimo priėmimą, nepadarė.

Dėl termino skundui dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos 2002 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 55 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo" pareikšti ir dėl termino skundui pareikšti dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2002 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 01-24-3257 „Dėl Vilniaus apskrities komunalinių atliekų sąvartyno pareikšti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. numato, jog skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (LVAT 2002 11 19 nutartis administracinėje byloje Nr. A10-1096-2002) skundo padavimo termino pradžia, tais atvejais kai ginčas vyksta dėl administracinio akto, kuris pareiškėjui neturi būti įteiktas, laikytina ta diena, kai pareiškėjui tapo žinoma arba turėjo tapti žinoma apie ginčo akto priėmimą.

Byloje pareiškėjai teigia, kad apie jų teisių pažeidimą dėl neteisėto detalaus plano patvirtinimo sužinojo tik gavę atitinkamus dokumentus iš Elektrėnų savivaldybės. Kolegija tokius pareiškėjų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Teikdami skundą teismui, pareiškėjai kartu su skundu patys pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog rengiant ginčo detalųjį planą buvo atliktos visos procedūros, užtikrinančios visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese: informacija apie detaliojo plano rengimą buvo skelbta 2002 m. vasario 15 d. laikraštyje „Elektrėnų žinios"; apie galimybę visuomenei susipažinti su parengtu detaliuoju planu ir pateikti jam pastabas, pasiūlymus bei apie įvyksiantį viešojo svarstymo susirinkimą buvo paskelbta 2002 m. vasario 23 d. laikraštyje „Elektrėnų žinios"; žemės sklypų, esančių planuojamo sąvartyno sanitarinėje apsaugos zonoje, savininkai apie galimybę susipažinti su parengtu detaliuoju planu ir pateikti jam pastabas, pasiūlymus bei apie įvyksiantį viešojo svarstymo susirinkimą buvo informuoti registruotais laiškais; viešojo svarstymo susirinkimas įvyko 2002 m. kovo 26 d. (t. 1 b.l. 46, 47, 48, 49-51). Taigi pareiškėjai turėjo galimybę dalyvauti ginčo detaliojo plano rengimo procedūroje, tačiau duomenų, kad jie būtų pasinaudoję šiomis galimybėmis, byloje nėra.

Pareiškėjų teiginiai, jog jie nežinojo, kad detalusis planas rengiamas naujam regioniniam sąvartynui, atmetami kaip nepagrįsti. Teisės aktai numato ne tik asmenų teises, bet ir tam tikras pareigas, tame tarpe elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pareiškėjai, paskelbus informaciją apie detaliojo plano rengimą, nesidomėjo, kokio sąvartyno detalusis planas rengiamas, nors tokią informaciją buvo galima gauti. Be to, pažymėtina, kad ginčo detaliojo plano rengimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 3 d. nustatė, jog visi patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai privalomai pateikiami registruoti teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojams ne vėliau kaip per 15 dienų nuo patvirtinimo. Vykdant šias nuostatas ginčo detalusis planas 2002 04 05 įregistruotas savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre (registro Nr. 010663000047). Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 5 d. numatė, kad visi Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę susipažinti su teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis atitinkamą registrą tvarkančioje institucijoje ir už nustatytą valstybės rinkliavą gauti jų kopijas. Tai reiškia, jog pareiškėjai jau 2002 m. galėjo žinoti apie ginčijamo detaliojo plano patvirtinimą. Taigi šiuo atveju patys pareiškėjai nebuvo pakankamai rūpestingi ir apdairūs, todėl nepagrįstai remiasi savo nežinojimu apie Kazokiškių sąvartyno detaliojo planavimo procesą. Todėl į teismą dėl ginčo 2002 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 55, kuriuo patvirtintas Sąvartyno detalusis planas, panaikinimo kreipėsi tik praėjus keliems metams, kas leidžia konstatuoti, jog buvo praleistas minėto teisės akto apskundimo terminas.

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino papildomai gautus įrodymus, t.y. Seimo kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės 2004 m. sausio 26 d. pažymą Nr. 4D-2003/3-1631, skirtą daliai pareiškėjų, kuri patvirtina, jog pareiškėjams papildomai apie ginčo sprendimo priėmimą turėjo tapti žinoma ir iš šios pažymos.

Ginčijamu Aplinkos ministerijos 2002 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 01-24-3257 buvo patvirtinta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Apie šį sprendimą buvo paskelbta 2002 m. birželio 27 d. Valstybės žinių priede Informaciniai pranešimai (Nr. 51). Kadangi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. numato, jog skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo, konstatuotina, jog pareiškėjai praleido įstatymų nustatytą terminą skundui dėl 2002 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 01-24-3257 paduoti.

Vertinant pareiškėjų argumentus, kuriais jie prašo atnaujinti skundo padavimo terminą, tame tarpe ir atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Atitikimo Orhuso konvencijai komiteto Ataskaitą apie Lietuvos įsipareigojimų pagal Aarhus konvenciją laikymąsi (toliau – Komiteto ataskaita), kolegija pažymi, kad skundo padavimo terminas, vadovaujantis ABTĮ 34 straipsnio nuostatomis, gali būti atnaujintas, jei nustatomos svarbios priežastys. Svarbiomis priežastimis teismų praktikoje laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės. Kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai nenurodė nei vienos objektyvios, realiai jiems sutrukdžiusios priežasties, dėl kurios jie negalėjo per įstatymo nustatytus terminus kreiptis į teismą. Pareiškėjų nurodomas nežinojimas apie priimtus sprendimus, anksčiau aptartų argumentų aspektu, vertintinas kaip subjektyvus veiksnys, priklausantis tik nuo pačių pareiškėjų valios. Tai pripažino ir Jungtinių Tautų Atitikimo Orhuso konvencijai komitetas ataskaitos 87 punkte.

Pareiškėjų argumetai, liečiantys JTO Konvencijos „Dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais“ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog kiekvienam asmeniui yra garantuota teisė kreiptis dėl priimto sprendimo pakartotinio nagrinėjimo teisme, jeigu asmuo mano, kad jo teisės gauti informaciją ir dalyvauti priimant sprendimus aplinkosaugos klausimais, buvo pažeista, atmetami kaip nepagrįsti. Konvencijos 9 straipsnio nuostatos nėra besąlyginės ir negarantuoja visuomenei teisės neterminuotai kreiptis į teismus. Šiame straipsnyje yra įtvirtinta, kad šalis, vadovaudamasi nacionaliniais įstatymais, užtikrina teisę visuomenei kreiptis į teismą, o tai reiškia, kad visuomenės atstovai, kreipdamiesi į teismus, privalo laikytis nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tame tarpe ir terminų.

Ta aplinkybė, kad pareiškėjai, ginčydami Aplinkos ministerijos sprendimą prevenciniu ieškiniu kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, o ne į administracinį teismą, vertintina kaip pačių pareiškėjų pasirinkto elgesio modelis bei nevertintina ABTĮ 34 straipsnyje numatyta svarbia priežastimi, duodančia pagrindą skundo padavimo terminui atnaujinti. Be to pažymėtina, kad dėl Aplinkos ministerijos 2002-06-12 sprendimo Nr.01-24-3257 panaikinimo pareiškėjai jau kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir pastarasis 2004-10-20 nutartimi skundą priimti atsisakė, kurią LVAT 2004-11-18 nutartimi paliko galioti.

Tokiu būdu, nesant nustatytų svarbių priežasčių, dėl kurių skundo padavimo terminas dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos 2002 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 55 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo" ir dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2002 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 01-24-3257 „Dėl Vilniaus apskrities komunalinių atliekų sąvartyno" apskundimo gali būti atnaujintas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą bei administracinę bylą šioje dalyje nutraukė (ABTĮ 101 straipsnio 6 punktas).

Dėl viešojo administravimo aktų.

Pareiškėjai ginčija Elektrėnų savivaldybės 2000-09-11 patvirtintą Numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvadą ir Elektrėnų savivaldybės 2000-09-11 patvirtintas Sąlygas bendriesiems, detaliesiems ir specialiojo planavimo dokumentams rengti.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais, kad minimi administraciniai aktai išduoti kompetentingų asmenų, jie atitinka jų išdavimo metu galiojusių Statybos ir urbanistikos ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 170 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių bei Statybos ir urbanistikos ministro 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų taisyklių reikalavimus. Pareiškėjai nei skunde, nei apeliaciniame skunde ar savo paaiškinimuose nenurodė jokių konkrečių teisės normų, kurias ginčijami administraciniai aktai pažeidė ar galėjo pažeisti. Pareiškėjų išdėstyti argumentai, kad šie aktai neužtikrino, kad detaliojo plano sprendiniai, liečiantys sąvartyno sanitarines apsaugos zonas, būtų parengti be pažeidimų, kad išvadose pateikti ne visi aspektai, kuriais turi būti įvertintos detaliojo plano pasekmės, kad sąlygose netinkamai suformuluotas teritorijų planavimo dokumento pavadinimas, tėra tik teisės aktų normomis nepagrįsta pareiškėjų nomonė, kuri nesudaro pagrindo naikinti ginčijamus administracinius aktus, nes pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo administracinio akto politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veikla) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Elektrėnų savivaldybės 2000-09-11 patvirtinta Numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvada ir Elektrėnų savivaldybės 2000-09-11 patvirtintos Sąlygos bendriesiems, detaliesiems ir specialiojo planavimo dokumentams rengti savo esme nėra tie dokumentai, kurie sukėlė ar galėjo sukelti pareiškėjams neigiamas pasėkmės, todėl pareiškėjų teisių ir teisėtų ineresų nepažeidė. Pažymėtina ir tai, kad šie dokumentai priimti 2000 metais, kai pareiškėjas asociacija „Kazokiškių bendruomenė“ dar neegzistavo, o pareiškėjai V.I. S. ir G.V. G. ginčo teritorijoje nuosavybės objektų dar neturėjo, nes asociacija „Kazokiškių bendruomenė“ įregistruota 2002-07-02 (t.2 b.l. 127), G.V. G. žemę įgijo 2004-09-23 (t. 1 b.l. 85, 88), V.I. S. nekilnojamąjį turtą įsigijo 2002 07 17 (pareiškėjos atstovės paaiškinimai teismo posėdyje). Šios faktinės aplinkybės vertintinos kaip dar vienas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjų ginčijami administraciniai aktai jų teisių ir teisėtų interesų nepažeidė. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimus naikinti Elektrėnų savivaldybės 2000-09-11 patvirtintą Numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvadą ir Elektrėnų savivaldybės 2000-09-11 patvirtintas Sąlygas bendriesiems, detaliesiems ir specialiojo planavimo dokumentams rengti.

Pareiškėjai taip pat ginčija Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2004-05-12 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr.04-27.

Ginčydami šį sąlygų sąvadą pareiškėjai teigia, kad jį išdavė asmuo, neturintis tam reikiamų įgaliojimų. Kolegija vertina, jog šis pareiškėjų teiginys nėra pagrįstas. Ginčijamą sąlygų sąvadą, patvirtintą savivaldybės vyriausiojo architekto, parengė ir išdavė savivaldybės administracijos specializuotas padalinys - Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius. Atsižvelgiant į Statybos įstatymo 2 straipsnio 33 dalies ir 20 straipsnio, Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr.215 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 5.2 punkto nuostatas, konstatuotina, kad ginčo sąlygų sąvadą išdavė įgaliotas subjektas, kuris tokius įgalinimus turi ir pagal Elektrėnų savivaldybės architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus nuostatų 2.1 punktą.

Pareiškėjai skunde nurodo, jog į sąlygų sąvadą nepateko kai kurie visuomenės sveikatos apsaugos srities reikalavimai. Tokie pareiškėjų argumentai nėra pagrįsti. Pareiškėjai netgi neįvardija, kokios konkrečios sąlygos nebuvo įtrauktos į Sąvadą, bei nenurodo jokio teisės akto, kuris, jų manymu, buvo pažeistas. Pareiškėjų nurodytas UAB „VAATC" 2005 m. spalio 20 d. raštas Nr. 1.10-S-l15 nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad į sąlygų sąvadą nebuvo įtraukti kokie nors reikalavimai, nes nurodytas raštas yra susijęs su Sąvartyno techniniu projektu, o ne sąlygų sąvadu.

Pareiškėjai teigia, kad sąlygų sąvade privalėjo būti Priešgaisrinio saugumo specialiosios projektavimo sąlygos. Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodytas sąrašas institucijų, iš kurių savivaldybės administracija privalo pareikalauti projektavimo sąlygas. Priešgaisrinė apsauga tarp šių institucijų nėra įvardinta. Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 5 punkte yra numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius gali reikalauti išduoti projektavimo sąlygas ir iš kitų institucijų, tačiau su sąlyga, jei tai nustatyta įstatymų. Pareiškėjai nenurodė jokio teisės akto, kurio pagrindu būtų galima reikalauti projektavimo sąlygų iš priešgaisrinės apsaugos institucijos. Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr.215 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ nenumato būtinumo į sąlygų sąvadą įtraukti priešgaisrinio saugumo specialiąsias projektavimo sąlygas. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjų argumentai nėra pagrįsti. Be to, pažymėtina, kad neatsižvelgiant į tai, jog sąlygų sąvade jokių specialių sąlygų dėl priešgaisrinio saugumo nebuvo numatyta, UAB „VAATC" pateikė Sąvartyno techninį projektą peržiūrėti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, kuris 2005 m. lapkričio 2 d. rašte Nr. 9.4-2355-(9.4.) nurodė, jog esminių pastabų ir pasiūlymų neturi.

Pareiškėjai apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad sąlygų sąvade turėjo būti numatyta sąlyga gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Kolegija konstatuoja, kad šis pareiškėjų argumentas taip pat nėra pagrįstas, nes pagal projektavimo sąlygų sąvado išdavimo metu galiojusių LR Aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr.80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 5 punktą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą statytojas privalo gauti statinio pridavimo eksploatuoti etape, o ne projektavimo etape.

Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų reikalavimą dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2004-05-12 išduotų projektavimo sąlygų sąvado Nr.04-27 panaikinimo.

Pareiškėjai taip pat prašo naikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2006-01-24 išduotą statybos leidimą Nr.07LR-8 Vilniaus apskrities regioniniam buitinių atliekų sąvartynui statyti. Ginčydami šį leidimą, pareiškėjai remiasi Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-63 sudarytos darbo grupės parengta pažyma (toliau - Pažyma). Statybos leidimo išdavimą reglamentuojantys teisės aktai – Statybos įstatymas bei Aplinkos ministro 2002 04 30 įsakymu Nr. 218 patvirtintas STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ konkrečiai numato, kokie administravimo subjektai dalyvauja statybos leidimų išdavimo procese. Teisės aktai nenumato, kad statybos leidimo išdavimo procese dalyvautų ministrų sudarytos darbo grupės, todėl pareiškėjų nurodoma pažyma jokios juridinės galios ginčo statybos leidimo išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimu neturi. Nežiūrint to, vertinant pažymoje išdėstytas pastabas, kolegija konstatuoja, kad jos nėra pagrįstos, kadangi į jas buvo atsižvelgta atliekant poveikio aplinkai vertinimą, rengiant sąvartyno techninį projektą bei derinant jį su atsakingomis institucijomis. Foninė aplinkos oro tarša įvertinta poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, kur nurodoma, jog didžiausia teršalų koncentracija nebus viršyta nei nagrinėjant teršalus atskirai, nei sumacijos grupėse (PAV ataskaitos 33 psl.). Poveikis vandens kokybei taip pat buvo išsamiai nagrinėtas poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje (PAV ataskaitos 22-27 psl.). Atkreiptinas dėmesys, kad poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje leistina kietųjų dalelių ribinė vertė nurodyta ne miligramais kubiniame metre (mg/m), bet mikrogramais kubiniame metre (µg/m³), o tai sudaro 0,5 mg/ m³ kaip reikalauja normatyvai. Aplinkybę, jog sąvartyne nebus šalinamas sausas komunalinių nuotekų valymo dumblas, patvirtina UAB „Ekoprojektas" 2005 m. balandžio 6 d. raštas Nr. 212, UAB „VAATC" 2005 m. spalio 20 d. raštas Nr. 1.10-S-l 15. Teiginys, jog neatsižvelgta į sąvartyno eksploatavimo metu paukščių, vabzdžių ir graužikų daromą įtaką gyventojų sveikatai bei aplinkai, nepagrįstas, nes neigiamai įtakai neutralizuoti nustatoma sanitarinė apsaugos zona. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad tiesioginis poveikis gyventojų sveikatai dėl planuojamos ūkinės veiklos yra negalimas. Tai apsprendžia teritorinis gyventojų pasiskirstymas, Sąvartyno eksploatacijoje numatomas įdiegti minimalaus poveikio aplinkai techninių priemonių kompleksas ir nustatytas režimas sąvartyno sanitarinėje apsaugos zonoje (PAV ataskaitos 54 psl.). Pareiškėjų argumentai, kad nagrinėjamu atveju nustatytos netinkamos sanitarinės apsaugos zonos, atmetami kaip nepagrįsti, nes pagal Sveikatos apsaugos ministro 2001-01-05 įsakymu Nr.10 patvirtintos Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarkos priedą sanitarinės apsaugos zonos dydis yra 500 metrų. Kadangi kitokie sanitarinės apsaugos zonos dydžiai tvarkoje nenumatyti, nėra teisinio pagrindo reikalauti, kad ši zona būtų didesnė.

Kritiškai vertintini pareiškėjų argumentai, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai, nes prieštarauja Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijai, kadangi Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas 2004 m. įrašytas į UNESCO saugomo Pasaulinio paveldo sąrašą. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog Kazokiškių sklypo apylinkėse kultūros paveldo objektų, istorinių, archeologinių paminklų nėra. Šią aplinkybę patvirtina 2006 m. gruodžio 6 d. Seimo komiteto išvadoje Nr. XP-1580 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl sąvartyno statybos Kazokiškėse uždraudimo" projekto" išdėstyta Kultūros ministerijos pozicija, kurioje nurodoma, kad Kazokiškėse statomas sąvartynas nepatenka į nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijas ar jų apsaugos zonas. Nuo Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato apsaugos zonos išorinės ribos Kazokiškių sąvartynas yra nutolęs apie 4 km (5 punktas). Be to, vietovė, kurioje planuojama įrengti sąvartyną, nepakliūna nei į ypač svarbių paveldo vertybių apsaugos, nei į svarbių paveldo vertybių arealą, numatytą Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 patvirtintu Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu (kultūros paveldo brėžinys).

Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad statinio projektavimo sąlygas už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą atsakinga įgaliota institucija išduoda tuo atveju, kai projektavimo sąlygos nustatomos nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projektui rengti. Minėtos teisės normos 4 p. nustato, kad už saugomos teritorijos apsaugą atsakinga institucija išduoda statinio projektavimo sąlygas tuo atveju, kai projektavimo sąlygos nustatomos statinio, statomo saugomoje teritorijoje, projektui rengti. Atsižvelgiant į tai, kad sklypas, kuriame numatoma įrengti sąvartyną, nepatenka į jokios nekilnojamosios vertybės teritoriją ar apsaugos zonas, su jomis nesiriboja, institucijos, atsakingos už kultūros paveldo apsaugą, nekompetentingos spręsti klausimų, susijusių su sąvartyno įrengimu šalia Kazokiškių kaimo. Be to, pažymėtina, kad VĮ „GIS-Centras" atlikto planuojamo Kazokiškių sąvartyno vizualinio poveikio analizė (VĮ „GIS-Centras" 2004 m. gruodžio 27 d. raštas Nr. 5.2-(12RD)~203) patvirtina, kad sąvartynui pasiekus 151 m virš jūros lygio altitudę, išlikus nepakitusioms dabartinėms sąlygoms, sąvartynas bus matomas tik betarpiškoje aplinkoje bei nuo kai kurių aukštesnių taškų laukuose tarp sąvartyno ir Vievio. Atsižvelgiant į vizualinio poveikio analizės išvadas, buvo numatytas sąvartyno aukštis iki 151 m altitudės (prie pareiškėjų skundo pateiktas priedas Nr. 16 - Sąvartyno projekto ištraukos, I tomas, b.l. 56).

Kritiškai vertintinas pareiškėjų teiginys, kad statybos leidimą turėjo išduoti Vilniaus apskrities viršininko administracija, nes statybos leidimas buvo išduotas bendrovei, kuri yra savivaldybės kontroliuojama įmonė. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 6 dalis nustato, kad valstybės (savivaldybės) kontroliuojama įmonė yra įmonė, kurioje daugiau kaip pusė akcijų, suteikiančių balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei. Į bylą pateiktas UAB „VAATC“ vertybinių popierių sąskaitos išrašas tvirtina, jog leidimo išdavimo dienai Elektrėnų savivaldybė turėjo tik 3,33 procentus bendrovės akcijų, todėl STR 1.07.01:2002 6.1 punkto pagrindu konstatuotina, kad skundžiamą statybos leidimą išdavė kompetentingas subjektas.

Vertinant apeliacinio skundo motyvus, susijusius su Nuolatine statybos komisija, pažymėtina, kad Nuolatinės statybos komisijos (toliau - komisijos) veiklą reglamentuoja Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696 patvirtinti Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniai nuostatai. Minėtų nuostatų 13 punkte numatyta, jog komisijos narių - savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir institucijos (subjekto), rengusio (dalyvavusio rengiant) teritorijų planavimo ar nustačiusio (dalyvavusio nustatant) projektavimo sąlygas, įrašytas į statinio projektavimo sąlygų sąvadą, įgaliotųjų atstovų dalyvavimas komisijos posėdžiuose privalomas. Ši nuostata suponuoja išvadą, kad ne visi Nuostatų 5 punkte išvardintų institucijų atstovai privalo dalyvauti komisijos posėdyje. Todėl ta aplinkybė, kad Komisijos 2005 m. rugsėjo 20 d. posėdyje dalyvavo ne visų 13 institucijų atstovai, nedaro komisijos sprendimo dėl statybos leidimo išdavimo neteisėtu.

Atsižvelgiant į ginčo laikotarpiu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies nuostatas, kad nuolatinės statybos komisijos sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio, kolegija vertina, kad naikinti ginčo statybos leidimą dėl to, kad komisijos protokole nėra įrašyta, ar komisija rekomenduoja išduoti ar neišduoti leidimą, nėra pagrindo, nes įrašai protokole patvirtina, kad visų posėdyje dalyvavusių institucijų atstovai pritarė sąvartyno projektui bei jokių pastabų nepateikė. Vertintina, jog komisijos išvada dėl statybos leidimo išdavimo yra teigiama, o konkrečios išvados nesuformulavimas protokole yra tik formalus pažeidimas, kuris nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti išduotą statybos leidimą.

Ginčydami statybos leidimą, pareiškėjai taip pat teigia, jog nei viena kompetentinga sveikatos priežiūros įstaiga nepritarė sąvartyno techniniam projektui ir statybos leidimo išdavimui. Byloje pateiktas Elektrėnų savivaldybės mero 2005 m. gruodžio 7 d. potvarkiu Nr. 01 V-105 sudarytos komisijos 2005 m. gruodžio 9 d. protokolas tvirtina, jog buvo svarstomos būtent visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, t.y. Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimo centro pastabos dėl Sąvartyno techninio projekto. Minėtoje komisijoje be kitų narių dalyvavo ir du Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimo centro atstovai. Komisijos posėdyje nutarta, kad buvo atsižvelgta į Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimo centro 2005 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. 01-443 išvardintus siūlymus, o sąvartyno techninis projektas atitinka Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimo centro 2004 m. kovo 19 d. raštu Nr. 12-65 išduotas specialiąsias sąlygas. Šios aplinkybės patvirtina, jog Sąvartyno techninis projektas buvo suderintas su kompetentinga visuomenės sveikatos priežiūros institucija. Be to, Nuolatinės statybos komisijos 2005 m. rugsėjo 20 d. protokole Visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba padarė įrašą „suderinta" (t. 1 b.l. 70), todėl pareiškėjų teiginys, kad jokia kompetentinga sveikatos priežiūros įstaiga nepritarė statybos leidimo išdavimui, nėra pagrįstas.

Pareiškėjų argumentus, kad statybos leidimo išdavimo metu Elektrėnų savivaldybės mero įgaliojimai išduoti statybos leidimus buvo pasibaigę, jog UAB „VAATC“ nėra gavusi nuomotojo leidimo statyti žemės sklype, pilnai ir išsamiai išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu teisės normų aiškinimu ir pareiškėjų argumentų įvertinimu, todėl plačiau dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjų reikalavimą panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2006-01-24 išduotą statybos leidimą Nr.07LR-8 Vilniaus apskrities regioniniam buitinių atliekų sąvartynui statyti.

Pareiškėjai taip pat ginčija Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2005-05-13 Išvadą techninio projekto aplinkos apsaugos daliai Nr.1.7-956. Pareiškėjai savo reikalavimą grindžia jau anksčiau minėta Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-63 sudarytos darbo grupės parengta pažyma. Dėl šios pažymos kolegija pasisakė vertinant pareiškėjų reikalavimą panaikinti statybos leidimą, todėl pakartotinai pažymoje nurodytos aplinkybės nebevertintinos, konstatuojant, kad pažymoje išdėstytos pastabos nėra pagrįstos.

Taip pat pareiškėjai teigia, kad priimdamas ginčijamą išvadą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas neatliko išsamios ir kritiškos analizės bei nepagrįstai savo išvadą grindė atliktu poveikio aplinkai vertinimu. Tokie pareiškėjų teiginiai nėra pagrįsti teisės normų reikalavimais bei įrodymais. Byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad prieš išduodamas ginčijamą išvadą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas neatliko analizės. Galiojantys teisės aktai nedraudžia atsakovui vertinant techninį projektą gamtosauginiu aspektu remtis poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, tuo labiau, kad šioje ataskaitoje didele dalimi ir yra nagrinėjami klausimai, susiję su planuojamos ūkinės veiklos poveikiu gamtai.

Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjų reikalavimą panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2005-05-13 Išvadą techninio projekto aplinkos apsaugos daliai Nr.1.7-956.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismo kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 12 d. sprendimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusStasys GudynasVaida Urmonaitė