Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 10 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus specialistas 2024 m. rugpjūčio 27 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą E. T. už tai, kad jis 2024 m. rugpjūčio 26 d. 21.40 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,92 neblaivumas, keikėsi necenzūriniais žodžiais, pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, taip pat nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, atsisakė nutraukti savo neteisėtus veiksmus, stangino rankas, stumdėsi, priešinosi bei įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, pažemindamas jų garbę ir orumą.

2. (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas 2024 m. spalio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) E. T. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 100 Eur bauda, už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 100 Eur bauda, už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 85 Eur bauda, ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 100 Eur bauda.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 508 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje bei prašoma administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

7. Pažymėtina, kad skundo motyvai yra beveik analogiški, kurie buvo nurodyti apylinkės teismui ir į kuriuos apylinkės teismas nutarime išsamiai ir detaliai atsakė. Sprendžiant iš apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, akivaizdu, kad jame iš esmės pateikiami subjektyvūs, E. T. palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiama apylinkės teismo nutarimu yra argumentuotai įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad spręsdamas E. T. kaltės klausimą dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo, pirmosios instancijos teismas teisės taikymo klaidų nepadarė. Taigi, naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo procesinį sprendimą, vadovaujantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

8. Pagal ANK 508 straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse.

9. ANK 506 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) pareigūno nurodymas ar reikalavimas turi būti teisėtas; 2) asmuo tokio nurodymo ar reikalavimo nevykdo. Policijos pareigūnai yra priskiriami statutiniams valstybės tarnautojams. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnis numato, kad, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

10. Byloje nustatyta, kad E. T. nubaustas pagal ANK 508 straipsnį ir 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2024 m. rugpjūčio 26 d. 21.40 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,92 neblaivumas, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, atsisakė nutraukti savo neteisėtus veiksmus, stangino rankas, stumdėsi, priešinosi bei įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, pažemindamas jų garbę ir orumą.

11. Iš 2024 m. rugpjūčio 26 d. policijos pareigūno R. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnai reagavo į gautą pranešimą, jog kaimynas grasina sudaužyti veidą, o vaikus sušaudyti, jei dar triukšmaus. Siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, apie 21.40 val. nuėjus prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), namo duris atidarė, kaip vėliau per duomenų bazę nustatyta, A. T., kuri pakvietė savo vyrą, kaip vėliau paaiškėjo E. T., kuris priėjęs prie durų, jų, kaip policijos pareigūnų atžvilgiu buvo nusiteikęs agresyviai, pradėjo stumdytis. Paaiškinus atvykimo priežastį, jis elgėsi neadekvačiai, liepė išeiti iš gyvenamosios vietos. Siekiant išvengti konflikto su E. T., nuėjo pabendrauti arčiau gatvės. Bendraujant su E. T., šis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis nurodė, kad yra išgėręs alkoholio. Užduodant klausimus E. T., šis toliau elgėsi agresyviai, įžūliai bendravo, pradėjo viešoje vietoje keiktis, sakydamas pareigūnams „eiti nachui“, pradėjo pareigūnus įžeidinėti, vadindamas „subinėmis“, tokiu būdu įžeisdamas pareigūnų garbę ir orumą. Paprašius prisistatyti ir pateikti dokumentą, jis atsisakė ir pradėjo stumdytis. Asmeniui garsiai ir aiškiai išreiškus reikalavimą nusiraminti, šis pradėjo pulti, stanginti rankas, priešintis ir toliau nevykdė teisėtų reikalavimų. Panaudojus kovinius imtynių veiksmus, E. T. buvo sulaikytas, panaudotos spec. priemonės antrankiai.

12. Tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas įvykio aplinkybes patvirtina ir vaizdo įrašai. Iš byloje esančios vaizdo medžiagos dalies, dėl kurios yra surašytas protokolas E. T., taip pat matyti, kad E. T. nuvežus į (duomenys neskelbtini) ligoninę patikrinti (duomenys neskelbtini) sveikatą, jis toliau nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, t. y. atsisakė išlipti iš tarnybinio automobilio, todėl iš jo buvo išlaipintas jėga. Gydytojui užduodant klausimus E. T., jis į juos neatsakinėjo, tačiau toliau įžeidinėjo pareigūnus. Pristačius į areštinę, jis atsisakė pasitikrinti blaivumą ir toliau įžeidinėjo pareigūnus necenzūriniais žodžiais.

13. Taigi, šiuo atveju akivaizdu, kad E. T. vartojo necenzūrinius žodžius ir šie necenzūriniai žodžiai buvo nukreipti tiesiogiai į policijos pareigūnus, E. T. išsakyti žodžiai ir frazės buvo panaudoti kaip kreipiniai, kurie visuomenėje suprantami kaip neigiami, įžeidžiantys, žeminantys asmenis bei sukeliantys neigiamas žmonių reakcijas. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad policijos pareigūnai vykdė savo tiesioginius uždavinius, numatytus Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte, t. y. nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų atskleidimas ir tyrimas. Iš bylos duomenų matyti, kad E. T. piktybiškai atsisakė vykdyti pareigūnų nurodymus, atsikalbinėjo, nurodinėjo pareigūnams. Svarbu pažymėti, kad policijos pareigūnai ne vieną kartą E. T. išreiškė konkrečius, aiškius ir teisėtus reikalavimus, kuriuos šis puikiai suprato, tai yra ko konkrečiai reikalauja policijos pareigūnai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo perspėtas, kad už atsisakymą vykdyti nurodymus bus sulaikytas, tačiau tai jo neįtikino vykdyti teisėtų pareigūno reikalavimų. Dėl E. T. veiksmų ir nereagavimo į pareigūno reikalavimus jis buvo sulaikytas, jam buvo uždėti antrankiai. Todėl apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai patikimų įrodymų, jog E. T. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 508 straipsnyje ir 506 straipsnio 4 dalyje.

14. Apelianto manymu, policijos pareigūnai jam esant neblaiviam savo namuose, jo nesiklausė, nepaliko ramybėje, davė neteisėtus reikalavimus. Šiuo aspektu būtina pasisakyti, jog, kaip minėta, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje yra numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Be to, teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad bet kuris asmuo privalo nedelsdamas ir nediskutuodamas vykdyti teisėtą policijos pareigūnų nurodymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N-438-2538-10, N-442-637-08), o net ir manydamas, kad policijos pareigūno nurodymas nėra teisėtas, asmuo negali atsisakyti šio reikalavimo vykdyti, ir tik jį įvykdęs, jis turi teisę ir gali apskųsti policijos pareigūnų veiksmus įstatymų nustatyta tvarka (LVAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-261-565/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-278-898/2018 ir kt.). Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog nesutikdamas su pareigūnų reikalavimais, apeliantas galėjo ginčyti pareigūnų veiksmus ir juos skųsti, o ne ignoruoti jų reikalavimus, elgtis neteisėtai ir trikdyti policijos įstaigos veiklą.

15. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos (Duomenys neskelbtini) apygardos skyriaus 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimu tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi tikslinant aplinkybes, negauta objektyvių duomenų apie tai, kad padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, bei konstatuota, kad pareigūnų veiksmuose neįžvelgta ir galimos tarnybinės atsakomybės požymių. Šiame nutarime nurodyta, kad nagrinėjamu atveju negauta duomenų, jog pareigūnai, vykdydami jiems paskirtas funkcijas, viršijo jiems suteiktus įgaliojimus, aplaidžiai vykdė pareigas ar nesilaikė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Nurodoma, kad išanalizavus visą pateiktą medžiagą, pareigūnai, vykdydami savo tarnybines funkcijas, leistinų ribų neperžengė ir perteklinių fizinės prievartos veiksmų E. T. atžvilgiu nenaudojo, priešingai, užfiksuotas neigiamai pareigūnų atžvilgiu nusiteikusio E. T. elgesys: bendravimas pakeltu tonu ir sąmoningas trukdymas nustatyti įvykio aplinkybes nereaguojant į teisėtus pareigūnų reikalavimus. E. T. atvykusiems pareigūnams nepateikė asmens dokumento, nenurodė savo asmens duomenų, pakeltu ir įsakmiu tonu bendravo nepagarbiai, įžūliai bei lauke bandė pasišalinti nuo pareigūnų, todėl buvo sulaikytas panaudojant kovinius imtynių veiksmus bei spec. priemones – antrankius. Pareigūnai, kaip nustatyta informacijos patikslinimo metu, su juo bendravo kompetentingai, mandagiai, aiškiai bei suprantamai reiškė teisėtus reikalavimus.

16. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie pareigūnų veiksmų pripažinimą neteisėtais, todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti, kad administracinį nusižengimą užfiksavę pareigūnai tinkamai atliko tarnybines pareigas.

17. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad E. T. padarė ANK 508 straipsnyje ir 506 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. E. T. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo įrodyta ir abejonių nekelia, jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, nuobauda paskirta neperžengiant sankcijos ribų. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu įstatymo taikymu ar ANK normų pažeidimu. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl panaikinti ar pakeisti apylinkės teismo nutarimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. T. skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 10 d. nutarimą.

Nutartis neskundžiama.