Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-19 · Administracinė byla Nr. AS-62-629-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-06-15Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-09-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-19
Bylos Nr.
AS-62-629-11
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00309-2011-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
Radviliškio rajono savivaldybės tarybos
Atsakovas
Radviliškio rajono savivaldybės tarybai
Kategorijos
  • 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS62–629/2011Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00309-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2.; 63.3.7.; 79.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narės L. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narės L. Š. skundą atsakovui Radviliškio rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo, juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar fakto konstatavimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narė L. Š. (toliau – ir pareiškėja) Šiaulių apygardos administraciniam teismui įteikė skundą (b. l. 2–5), kurį patikslino (b. l. 14–18), prašydama panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą „Dėl dalinių kasmetinių atostogų suteikimo“, konstatuoti, kad Radviliškio savivaldybės tarybos pirmininkas A. Č., išeidamas į jam nepriklausančias kasmetines atostogas, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas (toliau – ir LR DK), tai yra padarė pravaikštas šiomis dienomis: 2011 m. gegužės 16 d., 2011 m. gegužės 17 d. ir nuo 2011 m. gegužės 25 d. iki 2011m. birželio 10 d.; pripažinti, kad tarybos nariai, balsuodami dėl sprendimo Nr. T-42 priėmimo, pažeidė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-590-519/2011 pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo „Dėl dalinių kasmetinių atostogų suteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) panaikinimo atsisakė priimti ir grąžino jį pareiškėjai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog L. Š. skundas dėl Sprendimo panaikinimo atsisakytinas priimti, nes skundą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas bylą vesti asmuo. Kaip nutartyje pažymėjo teismas, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Skunde pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, kaip atsakovo priimtas Sprendimas pažeidė jos subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog įgyvendinamas jam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, įstatymų leidėjas Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų įgyvendinimo tvarką įtvirtino Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai nustato, kad prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės atstovas neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus siūlo panaikinti arba pakeisti, o kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamo teisės akto, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą. Tokiu būdu yra užtikrinamas savivaldybių veiklos teisėtumas.

Pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą dėl Radviliškio savivaldybės tarybos pirmininko A. Č. galimai neteisėto išėjimo į kasmetines atostogas, taip pažeidžiant LR DK ir padarant pravaikštas šiomis dienomis: 2011m. gegužės 16 d., 2011 m. gegužės 17 d. ir nuo 2011 m. gegužės 25 d. iki 2011 m. birželio 10 d. bei tarybos narių Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pažeidimo balsuojant dėl sprendimo Nr. T-42 priėmimo, Šiaulių apygardos administracinis teismas nutarė atsisakyti priimti, nes byla nepriskirtina administraciniam teismui. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo.

II.

Pareiškėja atskiruoju skundu (b. l. 26–29) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr .I-590-519/2011 ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja nurodo, kad nusistovėjusi teismų praktika aiškinant ABTĮ 5 straipsnio turinį yra atsiradusi dėl neteisingo nuostatos interpretavimo. Pareiškėjos nuomone, ABTĮ 5 straipsnis turėtų būti interpretuojamas kaip: 1) suteikiantis teisę asmeniui kreiptis į teismą, kai jo teisės yra ginčijamos ar pažeistos (subjektinė teisė), 2) kai yra pažeistas ar ginčijamas įstatymų saugomas interesas (absoliuti teisė). Taip pat pareiškėja tvirtina, jog Vyriausybės atstovų įgaliojimai neturėtų užkirsti kelio kitiems asmenims, pastebėjusiems neteisėtus savivaldybės veiksmus, kreiptis į teismą. Pasak pareiškėjos, ji, kaip Radviliškio rajono tarybos narė, Radviliškio rajono savivaldybės bendruomenės narė ir kaip mokesčius Radviliškio rajono savivaldybei mokantis asmuo, turi teisę į teisminę gynybą. Be to, pareiškėja nurodo, jog Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas „Dėl dalinių kasmetinių atostogų suteikimo“ tiesiogiai pažeidė jos teises. Pirma, 2011 m. gegužės 12 d. pareiškėjai pareikalavus Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdžio protokolo garso įrašo, jo gavimas buvo uždelstas dėl tariamai neteisėtai suteiktų mero kasmetinių atostogų. Antra, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos merui išėjus atostogų pagal ginčijamą Sprendimą, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu priimtų sprendimų paviešinimas taip pat buvo uždelstas, kadangi jie nebuvo patvirtinti mero. Šie sprendimai pareiškėjai buvo reikalingi asmeniškai. Trečia, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos merui A. Č. išėjus į minėtas atostogas, jį pavaduojantis K. A. negalėjo tinkamai atstovauti Radviliškio rajono savivaldybės bendruomenei dėl patirties trūkumo.

Atsiliepimas

Atsakovas Radviliškio rajono savivaldybės taryba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo nustatyti, ar L. Š. atskirasis skundas paduotas nepraleidus jam paduoti nustatyto termino; apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog terminas buvo praleistas, skundo nepriimti ir grąžinti pareiškėjai; apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad atskirasis skundas paduotas nepraleidus jam paduoti nustatyto termino, L. Š. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas, pritardamas pirmosios instancijos teismo nuomonei, nesutinka, kad minėtas Sprendimas pažeidžia pareiškėjos teises ar įstatymų saugomus interesus. Atsakovas pažymi, kad pagal Radviliškio rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto, savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T-572 (toliau – ir Reglamentas) 200, 204 ir 206 punktus savivaldybės tarybos posėdžio protokolas (kartu su garso įrašu ir kitais priedais) sutvarkomas ir pasirašomas ne vėliau kaip per dvi savaites po įvykusio posėdžio. Savivaldybės tarybos posėdžio protokolo kopija arba išrašas daromas komiteto, frakcijos arba tarybos nario prašymu ir pateikiamas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas merui pasirašius. Atsižvelgiant į Reglamento nuostatas, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 12 d. posėdžio protokolas turėjo būti parengtas ne vėliau kaip iki 2011 m. gegužės 26 d. pareiškėjai paprašius 2011 m. gegužės 12 d. vykusio savivaldybės tarybos posėdžio garso įrašo, šis jai buvo įteiktas pasirašytinai 2011 m. gegužės 23 d. savivaldybės mero raštu Nr. S-1311-(8.24) „Dėl informacijos“. Atsakovo nuomone, tai buvo padaryta gerokai anksčiau nei buvo galima, formaliai laikantis Reglamento nuostatų. Atsakovas tikrovės neatitinkančiais taip pat laiko teiginius, jog 2011 m. gegužės 12 d. vykusiame Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdyje priimtų sprendimų paviešinimas buvo uždelstas. Atsakovas nurodo, jog minėti sprendimai buvo viešai paskelbti Radviliškio rajono savivaldybės internetinėje svetainėje 2011 m. gegužės 19-20 d. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 8 dalies 4-8 punktuose nustatyta, jog merui negalint eiti pareigų, jo pavaduotojas atlieka visas mero funkcijas, išskyrus to paties straipsnio 2 dalies 4-8 punktuose nustatytus įgaliojimus. A. Č. atostogų metu jį pavaduojantis Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojas turėjo visus jam įstatymais nustatytus įgaliojimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartimi, kurioje nustatyta, jog L. Š. atskirasis skundas atitinka pagrindinius ABTĮ 130 straipsnio reikalavimus, paduotas laikantis ABTĮ 149 straipsnyje nustatytų terminų, skundą priėmė nagrinėti.

Pareiškėja ginčija Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą ir grąžino juos pareiškėjai, nes skundą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas bylą vesti asmuo, kadangi pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, kaip atsakovo priimtas Sprendimas pažeidė jos subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus. Pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą dėl reikalavimų konstatuoti, kad Radviliškio savivaldybės tarybos pirmininkas A. Č., išeidamas į jam nepriklausančias kasmetines atostogas, pažeidė LR DK, tai yra padarė pravaikštas šiomis dienomis: 2011 m. gegužės 16 d., 2011 m. gegužės 17 d. ir nuo 2011 m. gegužės 25 d. iki 2011 m. birželio 10 d. bei reikalavimą pripažinti, kad tarybos nariai, balsuodami dėl sprendimo Nr. T-42 priėmimo, pažeidė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, nes administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėja neįrodė, jog Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas „Dėl dalinių kasmetinių atostogų suteikimo“ pažeidė jos subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti – ji įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į administracinį teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų kieno nors kito teises. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį teisę kreiptis į teismą turi asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje teisės normoje įtvirtinta teisė paduoti skundą (prašymą) siejama su asmens manymu (supratimu), kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tai yra pakankamas pagrindas kreiptis į teismą. Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, sprendžia, ar asmens kreipimasis yra pagrįstas. Tačiau pareiškėjos L. Š. skundas yra abstraktaus pobūdžio, jame nurodomi motyvai nesiejami su pačios pareiškėjos konkrečių teisių pažeidimu, nors ji ir mano, kad ginčijamas aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 2 d. nutartimi įpareigojo L. Š. ištaisyti skundo trūkumus, tai yra sukonkretinti skundo reikalavimą, nurodant ir pagrindžiant faktines aplinkybes, įrodančias jos materialinį suinteresuotumą.

Įvertinusi pateiktą patikslinto skundo medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja nėra subjektas, kuris pagal įstatymus šiuo atveju turėtų teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, ir, atsižvelgdama į šiuos argumentus, padarė išvadą, jog skundą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjos atskirajame skunde nurodytos naujos faktinės aplinkybės dėl jos subjektinių teisių pažeidimų, vieną vertus, nėra pagrindžiamos jokiais įrodymais. Kita vertus, ABTĮ 138 straipsnio 3 dalis nustato, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjai buvo suteikta teisė ištaisyti skundo trūkumus. Todėl pareiškėja turėjo teisę (ir pareigą) pateikti visus skundą pagrindžiančius įrodymus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu.

Suteikus asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą dėl teisės akto, kuris nepažeidžia jo teisių asmeniškai, bet galėtų abstrakčiai pažeisti įstatymų saugomus interesus, kaip savo atskirajame skunde teigia pareiškėja, sudarytų prielaidas nepagrįstam administracinių teismų apkrovimui bei galimybei piktnaudžiauti šia teise. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjo ABTĮ 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų teisė kreiptis į teismą įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. Kaip teisingai savo nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, savivaldybės tarybos nariui nėra suteikta teisė kreiptis į teismą dėl savivaldybių teisių viešojo administravimo srityje gynimo. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 2 dalies 4 punktą tokią teisę turi vietos savivaldos institucijos, įstaigos ar tarnybos. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai, o šio straipsnio 3 dalyje – kad Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų vykdymo tvarką nustato įstatymas. Įgyvendinamas konstitucinę pareigą, įstatymų leidėjas Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų įgyvendinimo tvarką įtvirtino Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai nustato, kad prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės atstovas neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus siūlo panaikinti arba pakeisti, o kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą.

Pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą dėl Radviliškio savivaldybės tarybos pirmininko A. Č. galimai išėjimo į kasmetines atostogas, taip pažeidžiant LR DK ir padarant pravaikštas šiomis dienomis: 2011m. gegužės 16 d., 2011 m. gegužės 17 d. ir nuo 2011 m. gegužės 25 d. iki 2011 m. birželio 10 d. bei tarybos narių Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pažeidimo balsuojant dėl sprendimo Nr. T-42 priėmimo, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsisakė priimti. Prašymas pripažinti tam tikrus faktus negali būti savarankišku skundo reikalavimu. Sistemiškai vertinant ABTĮ normas, administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Tai reiškia, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku“ (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija Nr.1(11), 2007“, psl. 206-213).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 15 d.. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas