- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-25
- Bylos Nr.
- A2-676-485/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Evaldas Burzdikas, Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- I. M., A. J.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų I. M. ir A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. A2-00053-52/2009 pagal pagal pareiškėjų I. M. ir A. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3990/2004 dėl Kauno apskrities viršininko įsakymo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai prašė teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3990/2004; panaikinti 2004-07-02 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, panaikinti Kauno apskrities viršininko 2003-12-29 įsakymą Nr. 02-1-8528 „dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo“ dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nurodė, jog priimant ginčijamą Kauno apskrities viršininko įsakymą ieškovai valdė didesnę gyvenamojo namo dalį nei atsakovai bei pateikė dokumentus patvirtinančius šį faktą, tačiau pirmos ir apeliacinės instancijos teismai minėtą aplinkybę pripažino neįrodyta. Iš 2007-12-03 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad nuosavybės dalys yra pasikeitusios, šis įrodymas yra esminis ir jei ši naujai paaiškėjusi aplinkybė būtų buvusi pripažinta teismo sprendimo priėmimo metu ji būtų iš esmės paveikusi bylos baigtį, kadangi vadovaujantis LR vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, žemės sklypo dalių dydis nustatomas apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendrasavininkiui priklausančių gyvenamojo namo ar kito pastato dalis, t.y. atsižvelgiant į tai, kad I. M. ir A. J. priklauso 0,522 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalys, jiems priklauso 406,6 kv. m. iš 779 kv. m. žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), o V. J. 372,4 kv. m. Aplinkybė, sudaranti proceso atnaujinimo pagrindą, paaiškėjo 2008-06-11 Kauno apygardos teismui palikus galioti priimtą 2007-12-03 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, todėl terminas, kreiptis į teismą dėl proceso atnaujino nėra praleistas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 9 d. nutartimi (b. l.103-106) atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3990/2004. Nurodė, kad tokio paties dydžio 779 kv. m. ploto žemės sklypo bei gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) dalys priklausė bendraturčiam ir civ. bylos Nr. 2-01833-329/2007 nagrinėjimo metu (b. l. 20-31). 2007-12-03 sprendimu, minėtoje civ. byloje atidalijus pareiškėjams priklausiusią gyvenamojo namo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, I. M. ir A. J. atiteko didesnė jo dalis -0,522 (b. l. 20-31). Pažymėtina, kad pareiškėjams didesnė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalis atiteko tik todėl, kad kitaip jų dalies gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) natūra atidalyti nebuvo galima, t.y. visiškai atsitiktinai. Pareiškėjų nurodoma aplinkybė, kad 2007-12-03 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu jiems buvo paskirta didesnė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalis, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia, nes civilinės bylos Nr. 2-3990/04 nagrinėjimo metu, t.y. priimant Kauno miesto apylinkės teismo 2004-07-02 sprendimą, kuriuo buvo atmestas 2004-01-13 ieškinys (taip pat ir vėliau, peržiūrint minėta sprendimą apeliacine ir kasacine tvarka) 2007-12-03 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas dar nebuvo priimtas. Nagrinėjant civ. Bylą Nr. 2-3990/2004 bei joje priimant 2004-07-02 sprendimą, I. M. ir A. J. priklausė po ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (jiems abiems kartu - 0,5 jo dalis) (LR CK 4.262 str.) (civ. byla Nr. 2-3990/2004, b. l. 42). Pareiškėjams priklausančių minėto gyvenamojo namo dalių pasikeitimas įvyko tik įsiteisėjus 2007-12-03 sprendimui, priimtam išnagrinėjus civ. Bylą Nr. 2-01833-329/2007. Tai reiškia, jog nagrinėjant civ. bylą Nr. 2-3990/2004, aplinkybės, kurios pagrindu I. M. ir A. J. prašo atnaujinti procesą minėtoje civ. byloje (t.y. kad jiems yra pripažintos nuosavybės teisės į 0,522 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) nebuvo ir negalėjo būti, nes ji, kaip teisiškai reikšmingas faktas, susiformavo tik išnagrinėjus civ. Bylą Nr. 2-01833-329/2007 (b. l. 20-31). Pažymėtina, jog jau po 2004-07-02 sprendimo civ. byloje Nr. 2-3990/2004 priėmimo, dėl vienokų ar kitokių priežasčių įvykęs gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčių tarpusavio nuosavybės teisių apimties pasikeitimas, negali daryti jokios įtakos jo (t.y. 2004-07-02 sprendimo) priėmimo metu egzistavusių faktų vertinimui.
Šalies argumentai
Pareiškėjai I. M. ir A. J. atskiruoju skundu (b. l. 107-110) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-3990/04 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Apeliantai su priimta teismo nutartimi nesutinka dėl sekančių motyvų. Nesutinka su teismo išvada, kad didesnė namo dalis, ieškovams buvo paskirta atsitiktinai, nes kitaip natūra nebuvo galima atidalinti gyvenamojo namo. Kauno miesto apylinkės teismas priimdamas sprendimą dėl gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini) rėmėsi pateiktais rašytiniais įrodymais, t.y. 1989-01-19 teismo sprendimu, 1989-03-09 leidimu Nr. R-135 vykdyti individualinę statybą, 2001-10-12 aktu dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti, kuriuos pripažino pakankamais bei jų pagrindu nustatė, kad I. M. ir A. J. priklauso didesnė gyvenamojo namo dalis, todėl padaryta teismo išvada yra visiškai nepagrįsta. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Ši teisė atsiranda kai šaliai neturint įrodymų teismas tam tikrą aplinkybę pripažįsta neįrodyta, tačiau jau įsiteisėjus sprendimui šalis suranda tą aplinkybę patvirtinančius įrodymus. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui bei šalis jų negalėjo pateikti ne dėl savo kaltės.
Atsiliepimas
Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 116-117) prašo 2009-02-09 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjų nurodoma aplinkybė, kad 2007-12-03 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu jiems buvo paskirta didesnė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalis, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia, nes civilinės bylos Nr. 2-3990/04 nagrinėjimo metu , t.y. priimant Kauno miesto apylinkės teismo 2004-07-02 sprendimą, kuriuo buvo atmestas 2004-02-13 ieškinys, 2007-12-03 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas dar nebuvo priimtas.
Tretysis asmuo V. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 120-121) paršo ieškovų atskirąjį skindą atmesti, priimtą nutartį palikti nepakleistą. Savo 2008-09-25 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2008-10-06 atsiliepimuose įvardintus teiginius laiko pagrįstais, teisingais, atsitinkančius įstatyminių normų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Išnagrinėjus atskirtąjį skundą nustatyta, kad pareiškėjai - I. M. ir A. J. 2008-09-11 prašymu prašė atnaujinti procesą civ. byloje Nr. 2-3990/2004 (b.l. 3-5). Minėtą prašymą grindė aplinkybe, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2007-12-03 sprendimu, išnagrinėjęs civ. bylą Nr. 2-01833-329/2007, atidalijo jiems priklausančią gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Remiantis šiuo sprendimu, I. M. ir A. J. buvo pripažinta teisė į 0,522 dalis minėto gyvenamojo namo, o V. J. buvo pripažinta nuosavybės teisė į 0,478 dalis minėto gyvenamojo namo (b.l. 20-31). Pareiškėjų manymu, ši aplinkybė nebuvo žinoma civ. bylos Nr. 2-3990/2004 nagrinėjimo metu, tačiau turi esminę reikšmę 2004-07-02 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo pagrįstumui (b.l. 3-5, 98-102).
Kauno m. apylinkės teismas 2009-02-09 nutartimi ( b. l. 103-106 ) atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3990/2004. Savo nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėjams didesnė gyvenamojo namo dalis, esančio (duomenys neskelbtini) atiteko tik todėl , kad kitaip jų dalies gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) natūra atidalinti nebuvo galima, t. y. visiškai atsitiktinai.
Nagrinėjamoje civ. byloje I. M. ir A. J. naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, teikiančia pagrindą taikyti LR CPK 366 str. 1 d. 2 p., nurodė būtent tai, kad 2007-12-03 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu jiems buvo paskirta didesnė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalis. Tačiau pareiškėjų nurodoma aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia, nes civ. bylos Nr. 2-3990/2004 nagrinėjimo metu, t.y. priimant Kauno miesto apylinkės teismo 2004-07-02 sprendimą, kuriuo buvo atmestas 2004-02-13 ieškinys (taip pat ir vėliau, peržiūrint minėtą sprendimą apeliacine ir kasacine tvarka) 2007-12-03 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas dar nebuvo priimtas. Kaip jau buvo minėta anksčiau, pagrindą atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių gali sudaryti tik tokia aplinkybė, kuri jau buvo nagrinėjant civ. bylą ir priimant sprendimą, tačiau bylos šalis tuo metu apie tą aplinkybę, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, nežinojo ir negalėjo žinoti. Nagrinėjant civ. bylą Nr. 2-3990/2004 bei joje priimant 2004-07-02 sprendimą, I. M. ir A. J. priklausė po ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (jiems abiems kartu – 0,5 jo dalis) (LR CK 4.262 str.) (civ. byla Nr. 2-3990/2004, b.l. 42). Pareiškėjams priklausančių minėto gyvenamojo namo dalių pasikeitimas įvyko tik įsiteisėjus 2007-12-03 sprendimui, priimtam išnagrinėjus civ. bylą Nr. 2-01833-329/2007. Tai reiškia, jog nagrinėjant civ. bylą Nr. 2-3990/2004, aplinkybės, kurios pagrindu I. M. ir A. J. prašo atnaujinti procesą minėtoje civ. byloje (t.y. kad jiems yra pripažintos nuosavybės teisės į 0,522 dalis gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini)) nebuvo ir negalėjo būti, nes ji, kaip teisiškai reikšmingas faktas, susiformavo tik išnagrinėjus civ. bylą Nr. 2-01833-329/2007 (b.l. 20-31). Pažymėtina, jog jau po 2004-07-02 sprendimo civ. byloje Nr. 2-3990/2004 priėmimo, dėl vienokų ar kitokių priežasčių įvykęs gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčių tarpusavio nuosavybės teisių apimties pasikeitimas, negali daryti jokios įtakos jo (t.y. 2004-07-02 sprendimo) priėmimo metu egzistavusių faktų vertinimui.
Su tokiais pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais teisėjų kolegija nesutinka. Nutartyje teigiama, kad pareiškėjams didesnė namo dalis atiteko atsitiktinai, t. y. tik todėl , kad kitaip nebuvo galima atidalinti gyvenamojo namo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2007-12-03 Kauno m. apylinkės teismas priimdamas sprendimą rėmėsi rašytiniais įrodymais : 1989-01-19 teismo sprendimu, 1989-03-09 leidimu Nr. R-135 vykdyti individualinę statybą, 2001-10-12 aktu dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti , juos pripažino pakankamais ir tuo pagrindu nustatė, kad pareiškėjams priklauso didesnė gyvenamojo namo dalis.
Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad CPK 366 str. 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais , kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių , kad paaiškėjo naujų esminių aplinkybių. Ši teisė atsiranda kai šaliai neturint įrodymų teismas tam tikrą aplinkybę pripažįsta neįrodytą, tačiau jau įsiteisėjus sprendimui šalis suranda tą aplinkybę patvirtinančius įrodymus. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai.
Kaip matyti, išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-3990-2004 tiek pirmosios , tiek apeliacinės instancijos teismai aplinkybę dėl ieškovams priklausančios didesnės gyvenamojo namo , esančio (duomenys neskelbtini) dalies pripažinimo laikė neįrodyta. Buvo konstatuota, kad ieškovas nepasirūpino dėl nuosavybės dalių perskaičiavimo. Tačiau pareiškėjai nurodo, kad nagrinėjant bylą teisme jie negalėjo pateikti gyvenamojo namo dalių perskaičiavimo, nes bendraturčiai bendru sutikimu atsisakė tokią sutartį sudaryti. Ši aplinkybė nėra paneigta. Tik ginčą sprendžiant teisme ir teismui priėmus sprendimą ( 2007 m. Kauno m. apylinkės teismo sprendimas ), pareiškėjai įrodė aplinkybę, kad jiems priklauso didesnė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)dalis, t. y. tik įsiteisėjus teismo sprendimui ir priėmus kitą teismo sprendimą, kitoje civilinėje byloje dėl gyvenamojo namo padalinimo pareiškėjai gavo minėtą aplinkybę patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija sutrinka su atskirojo skundo motyvais , kad ši aplinkybė turi reikšmę bylai, kadangi atsižvelgiant į turimą didesnį gyvenamojo namo plotą , pareiškėjams turėjo būti nustatyta didesnė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalis ( LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos žemės ūkio paskirčiai ( veiklai ) tvarkos 2 pastraipa, kuri numato, kad jeigu namų valdos žemės sklypo bendrasavininkiai nesutaria dėl naudojamo žemės sklypo ploto padalinimo, parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalių dydis nustatomas apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendrasavininkiui priklausančių gyvenamojo namo ar kito pastato dalį.
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra teisėta ir pagrįsta.
Esant tokioms aplinkybėms atskirasis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, t. y. atnaujintinas procesas nurodytoje civilinėje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2- 3990/2004 dėl Kauno apskrities viršininko įsakymo panaikinimo , dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.