Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NAPC“ atstovui advokato padėjėjui E. Š.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Naftos atliekų perdirbimo centro atstovui advokatui M. Z.,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. G.,

trečiajam asmeniui D. V. ir jo atstovui advokatui A. V.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NAPC“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei Naftos atliekų perdirbimo centras ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl administracinio akto dalies panaikinimo ir nuosavybės teisių pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė „Registrų centras“, viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra, uždaroji akcinė bendrovė „JUMPS“, D. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1503‑324/2018 naikinama ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas

12. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ieškovė UAB „NAPC“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo:

12.1. panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. gegužės 20 d. pažymos Nr. NSP-20-110520-00241 dalį, kurioje adresu (duomenys neskelbtini), esančių statinių: (i) kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai automobilinės svarstyklės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (ii) kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai (kiemo aikštelė b6, b7, tvora t1, t2, t3, šulinys k1, rezervuarai k2, k4, k6, techninė duobė rezervuarui k3, žaliavų rezervuaro patalpinimo duobė k5, dūmtraukis d1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (iii) kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai–rezervuarų parkas (kiemo aikštelė b4, atraminė sienelė b5, rezervuarai r3, r4, r5, r6, r7, cisternos r8, r9), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (iv) pastatas–perpumpavimo stotis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statytoju nurodyta atsakovė UAB Naftos atliekų perdirbimo centras;

12.2. panaikinti atsakovės UAB Naftos atliekų perdirbimo centras nuosavybės teisių registraciją į adresu (duomenys neskelbtini), esančius statinius: (i) kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai automobilinės svarstyklės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (ii) kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai (kiemo aikštelė b6, b7, tvora t1, t2, t3, šulinys k1, rezervuarai k2, k4, k6, techninė duobė rezervuarui k3, žaliavų rezervuaro patalpinimo duobė k5, dūmtraukis d1), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); (iii) kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai–rezervuarų parkas (kiemo aikštelė b4, atraminė sienelė b5, rezervuarai r3, r4, r5, r6, r7, cisternos r8, r9), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (iv) pastatas–perpumpavimo stotis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

12.3. pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į adresu (duomenys neskelbtini), esančius statinius: (i) kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai automobilinės svarstyklės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė 1 000 Eur; (ii) kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai (kiemo aikštelė b6, b7, tvora t1, t2, t3, šulinys k1, rezervuarai k2, k4, k6, techninė duobė rezervuarui k3, žaliavų rezervuaro patalpinimo duobė k5, dūmtraukis d1), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė 21 000 Eur; (iii) kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai–rezervuarų parkas (kiemo aikštelė b4, atraminė sienelė b5, rezervuarai r3, r4, r5,r6, r7, cisternos r8, r9), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė 19 000 Eur; (iv) pastatas–perpumpavimo stotis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė 8 000,00 Eur.

13. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1503-324/2018 paliko nenagrinėtą ieškovės restruktūrizuojamos UAB „NAPC“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl administracinio akto dalies panaikinimo ir patvirtino 2018 m. birželio 1 d. tarp ieškovės restruktūrizuojamos UAB „NAPC“ ir atsakovės UAB Naftos atliekų perdirbimo centras sudarytą taikos sutartį, kuria, be kitų sutarties sąlygų, atsakovė UAB Naftos atliekų perdirbimo centras pripažino, jog ieškovės nuosavomis ir iš VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros, pagal Finansavimo bei administravimo sutartį Nr. S-VP2-2.1-ŪM-01-K-01-097 projekto „Alyvų atliekų perdirbimo gamybos organizavimas“ Nr. VP2-2.1-ŪM-01-K-01-097, įgyvendinimui gautomis lėšomis buvo sukurtas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai automobilinės svarstyklės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (kiemo aikštelė b6, b7, tvora t1, t2, t3, šulinys k1, rezervuarai k2, k4, k6, techninė duobė rezervuarui k3, žaliavų rezervuaro patalpinimo duobė k5, dūmtraukis d1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai-rezervuarų parkas (kiemo aikštelė b4, atraminė sienelė b5, rezervuarai r3, r4, r5, r6, r7, cisternos r8, r9), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–perpumpavimo stotis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovė suteikė teisę ieškovei šį turtą įregistruoti savo vardu NTR.

14. Pareiškėjas D. V., vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1503-324/2018. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2-1503-324/2018 pagal ieškovės UAB „NAPC“ ieškinį atsakovėms UAB Naftos atliekų perdirbimo centrui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl administracinio akto dalies panaikinimo ir nuosavybės teisių pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centras, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, UAB „JUMPS ir įtraukė D. V. į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

15. Byloje, kuri buvo išnagrinėta nutartimi, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, atnaujinus procesą dėl to, kad, teismui tvirtinant taikos sutartį, nuo teismo buvo nuslėptos tam tikros aplinkybės (galimi kiti vienos iš taikos sutarties šalių kreditoriai ir šios šalies turtinė padėtis), galinčios turėti įtakos taikos sutarties sąlygų vertinimui ir taikos sutarties tvirtinimui, teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, privalo iš naujo nustatyti šalių valią dėl taikos sutarties sudarymo, o taikos sutarties sąlygas, jų turinį vertinti pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį, t. y. ar taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ir viešajam interesui (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Nustatęs, kad šalys vis dar siekia sudaryti taikos sutartį, o taikos sutartis ir jos sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ir viešajam interesui, teismas tokią sutartį privalo patvirtinti, t. y. atmesti prašymą dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, panaikinimo (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, nustatęs, kad šalys ar viena iš jų išreiškė valią nebetvirtinti taikos sutarties ir (ar) kad egzistuoja CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, privalo taikos sutarties netvirtinti, t. y. priimti naują sprendimą (nutartį) atsisakyti tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir taikyti sprendimo (nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis) įvykdymo atgręžimą (CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 373 straipsnis).

16. Ieškovės valia dėl pareikštų ieškinio reikalavimų Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl 2011 m. gegužės 20 d. pažymos Nr. NSP-20-110520-00241 panaikinimo atsiėmimo pakito, atnaujinus procesą ieškovė palaiko šį reikalavimą, todėl šis reikalavimo pagrįstumas spręstinas iš esmės. Nors ieškovė ir atsakovė yra sudariusios taikos sutartį bei atsakovė UAB Naftos atliekų perdirbimo centras yra pripažinusi ieškinį, tačiau šalių sudarytą taikos sutartį atsisakoma tvirtinti, o atsakovės ieškinio pripažinimas nesudaro tenkinti ieškinį (CPK 187 straipsnis).

17. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-47491-996/2017, D. V. pareikštų reikalavimų užtikrinimui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. eL2‑42911‑933/2017, D. V. pareikštų ieškinio reikalavimų užtikrinimui taip pat pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės; šių nutarčių pagrindu antstolis D. B. areštavo ginčo turtą. Duomenys apie šiose bylose ginčo turtui taikytą turto areštą ir atsakovės UAB Naftos atliekų perdirbimo centras teisės disponuoti turtu apribojimą buvo įregistruoti turto arešto aktų registre, t. y. išviešinti: turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) Turto arešto aktų registre įregistruotas 2017 m. rugsėjo 29 d., o išviešintas 2017 m. spalio 2 d. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama drausti atlikti tam tikrus veiksmus, toks draudimas yra įsakmus, todėl nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra imperatyvi ir privaloma vykdyti (CPK 18 straipsnis). Sandoriai, sudaryti pažeidžiant tokį teismo nutartimi nustatytą draudimą, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normos, laikytini niekiniais ir negalioja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1013/2014). Patvirtinus taikos sutartį ar priėmus atsakovės ieškinio pripažinimą ir tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei būtų perleistas trečiojo asmens naudai areštuotas turtas, todėl toks šalių susitarimas ar ieškinio pripažinimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms.

18. Šioje byloje ieškovė UAB „NAPC“ įrodinėja, kad ji sukūrimo būdu įgijo nuosavybės teisę į turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. esančius statinius - (i) Kiti inžineriniai statiniai – Kiemo statiniai automobilinės svarstyklės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė 1 000,00 Eur; (ii) Kiti inžineriniai statiniai – Kiemo statiniai (kiemo aikštelė b6, b7, tvora t1, t2, t3, šulinys k1, rezervuarai k2, k4, k6, techninė duobė rezervuarui k3, žaliavų rezervuaro patalpinimo duobė k5, dūmtraukis d1), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė 21 000,00 Eur; (iii) Kiti inžineriniai statiniai – Kiemo statiniai – Rezervuarų parkas (kiemo aikštelė b4, atraminė sienelė b5, rezervuarai r3, r4, r5, r6, r7, cisternos r8, r9), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė 19 000,00 Eur; (iv) Pastatas – Perpumpavimo stotis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė 8 000,00 Eur.

19. Statinio sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią statinys yra nekilnojamasis daiktas, kurį apibūdina trys požymiai; 1) daikto sukūrimas vykdant statybos darbus; 2) kuriant daiktą buvo vartojami statybos produktai; 3) daiktas yra tvirtai sujungtas su žeme. CK 4.47 straipsnyje yra įtvirtinti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai, šis sąrašas nėra baigtinis. Jame nurodyta, kad nuosavybė, be kitų, gali būti įgyta sandorio pagrindu, pagaminant naują daiktą ir kt. Taigi kiemo statinių nuosavybės teisės įgijimo pagrindas gali būti tokių daiktų pagaminimas (sukūrimas) – CK 4.47 straipsnio 4 punktas, (tokiu atveju būtina nustatyti, kieno lėšomis ar darbu statinys pastatytas, o jeigu yra keli statytojai – tai ir jų susitarimą sukurti bendrą daiktą), kartu daiktai gali būti įsigyti civilinio sandorio, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, mainų, dovanojimo ar kitokios sutarties, palikimo priėmimo ir pan. – CK 4.47 straipsnio 1 punktas, ar kitu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu.

20. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė, pasinaudodama VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra vykdyto projekto paramai iš Europos Sąjungos fondų pagal paramos priemonę „Lyderis LT VP2-2.1-ŪM-01-K“ gauti, agentūrai teikė paraišką gauti finansavimą projekto „Alyvų atliekų perdirbimo gamybos organizavimas“ įgyvendinimui. Agentūrai teigiamai įvertinus ieškovės parengtą projektą, ieškovei agentūra skyrė 2 342 402,40 Eur dydžio paramą. Projekto įgyvendinimui tarp ieškovės ir agentūros buvo sudaryta Finansavimo bei administravimo sutartis Nr. S-VP2-2.1-ŪM-01-K-01-097. Šios sutarties specialiųjų sąlygų 1.1 punkte numatyta, kad šioje sutartyje yra nustatoma Projekto, kurio aprašymas ir biudžetas yra pateikti šios Sutarties 1 ir 2 prieduose, finansavimo ir administravimo tvarka bei sąlygos. Finansavimo bei administravimo sutarties 1 priedo14 (Projekto aprašymas) 4 dalyje (Projekto esmė) nurodyta, kad „Projekto uždavinys – investuoti į naujus, modernius ir inovatyvius gamybos įrengimus.“; 5 ir 6 dalyse nurodyta – „Įsigyti alyvų atliekų perdirbimo technologinę liniją“.

21. Projekto įgyvendinimo metu tarp ieškovės ir atsakovės 2008 m. gegužės 28 d. buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, kuria šalys susitarė kartu veikti vykdant alyvų atliekų surinkimo, perdirbimo ir realizavimo veiklą. Minėta sutartimi ieškovė be kita ko įsipareigojo gavusi finansavimą, suprojektuoti ir pastatyti alyvų perdirbimo įrangą žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (Jungtinės veiklos sutarties 2.1. punktas, 5.1. punktas). Jungtinės veiklos sutarties 4.1. punkte numatyta, kad turtas, kuris bus įneštas, įsigytas ar sukurtas jungtinės veiklos metu netampa bendrąja daline šalių nuosavybe ir yra asmeninė nuosavybe tos šalies, kuri tą turtą įnešė, sukūrė ar apmokėjo. Be to, tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Žemės sklypo ir patalpų nuomos sutartis Nr. 08/01 su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, kuria atsakovė išnuomojo ieškovei 1,3372 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančiais statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), ir suteikė ieškovei teisę išnuomotose patalpose ir žemės sklype pastatyti tepalų atliekų surinkimo, perdirbimo ir produkcijos realizavimo įrangą bei užsiimti šia veikla patalpose ir žemės sklype.

22. Ieškovė, įrodinėdama nuosavybės teises į ginčo objektus, byloje pateikė sutartis bei PVM sąskaitas faktūras, kuriomis įrodinėja, kad talpyklas – rezervuarus (rezervuarų parką) kartu su priklausiniu – perpumpavimo stotimi, automobilines svarstykles ir dūmtraukį, dūmtakį žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sukūrė išimtinai iš savo lėšų. Byloje pateikta 2009 m. birželio 26 d. talpyklų – rezervuarų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2009/06-N3, sudaryta tarp ieškovės ir AB „Montuotojas“. patvirtina, kad rezervuarų parko įsigijimui ir sumontavimui ieškovė patyrė 595 208,00 Eur (2 021 165,02 Lt) išlaidas, išcentrinių siurblių pirkimo­­–pardavimo sutartis Nr. 2010/04-N5, sudaryta su UAB „FLOW TECHNOLOGIES“, bei PVM sąskaitos faktūros ir priėmimo–perdavimo aktas patvirtina, kad siurblius ieškovė įsigijo ir sumontavo už 181 188,11 Eur (625 606,30 Lt), 2010 m. kovo 5 d. automobilių svarstyklių pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2010/03-N4, sudaryta tarp ieškovės ir UAB „KEMEK Engineering“, bei pateikta PVM sąskaita faktūra ir prekių priėmimo–perdavimo aktas patvirtina, kad svarstykles ieškovė įsigijo už 26 353,10 Eur (90 992,00 Lt), 2010 m. liepos mėn. sutartis Nr. 2010/07-N11, sudaryta tarp ieškovo ir UAB „LITVENT“, bei PVM sąskaita faktūra ir atliktų darbų perdavimo priėmimo aktas patvirtina, kad dūmtraukį ir dūmtakį ieškovė įsigijo bei sumontavo už 78 445,07 Eur (270 855,15 Lt). Ginčas tarp šalių, kad ieškovė, įsigydama įrangą ir ją sumontavusi. patyrė 881 194,29 Eur išlaidas, nekyla. Tačiau ieškovės argumentai, kad ji į įrangos įsigijimą investavo apie 900 000,00 Eur, pirko medžiagas ir atliko kitus veiksmus, susijusius su įrangos sumontavimu, teismo vertinimu, neleidžia daryti išvados, jog ieškovė įgijo nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamuosius daiktus.

23. Šioje byloje reikšminga aplinkybė yra ta, ar ginčo statiniai buvo sukurti jungtinės veiklos sutarties pagrindu. CK 6.969 straipsnio 1 dalyje apibrėžta jungtinės veiklos sutarties samprata – tai yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. CK 6.970 straipsnyje nustatyta, kad partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, o įnašai laikomi lygiais, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis. Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis).

24. Nagrinėjamu atveju, pagal Jungtinės veiklos 2008 m. gegužės 28 d. sutartį ieškovės įnašą sudarė alyvų perdirbimo įrangos įsigijimas, projektavimo ir sumontavimo (pastatymo) darbai. Kaip pirmiau nurodyta, tuo atveju jei įstatymas ar sutartis nenumato kitaip, laikoma, kad partnerių įnašai yra lygūs (CK 6.970 straipsnio 2 dalis), tačiau šiuo atveju sutarties šalys sutartyje nesiekė sukurti bendro nekilnojamojo turto (Jungtinės veiklos sutarties 2 punktas). Sutarties 5.3 punktu šalys susitarė, kad įranga nuosavybės teise priklauso ieškovei ir pasibaigus Žemės sklypo nuomos sutarties terminui ar ją nutraukus prieš terminą, numatyta galimybė įrangą išmontuoti ir išsigabenti. Jungtinės veiklos sutartimi šalys susitarė, kad turtas, kuris bus įneštas, įsigytas ar sukurtas jungtinės veiklos metu netampa bendrąja daline šalių nuosavybe ir yra asmeninė nuosavybė tos šalies, kuri tą turtą įnešė, sukūrė ar apmokėjo (Sutarties 4.1 punktas). Tai gi, jungtinės veiklos sutarties nuostatų analizė įgalina išvadą, jog sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė įsigys ir sumontuos įrangą atsakovės žemės sklype ir pastatuose, taip pat šalys aptarė įnešto turto teisinį rėžimą nutraukus ar pasibaigus sutarties galiojimui.

25. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės argumentai, kad alyvų perdirbimo įranga buvo sukurta vien tik iš ieškovės lėšų, nereiškia, kad ieškovė, vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 4 punkto ir 4.56 straipsnio 1 dalies nuostatomis įgijo nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamuosius daiktus, kadangi, kaip minėta, ieškovės pareiga finansuoti įrangos įsigijimą buvo numatyta Jungtinės veiklos sutartyje, be to sutartyje šalys aptarė šios įrangos teisinį rėžimą bei numatė galimybę šią įrangą išmontuoti, t. y. apsprendė sutarties pagrindu įneštų įnašų likimą. Dėl šios priežasties nagrinėjamoje byloje tampa nereikšmingi ieškovės argumentai ir įrodymai, susiję su naftos produktų perdirbimo komplekso funkcionavimu nesant ieškovės įsigytos ir sumontuotos įrangos, kadangi pagal sutarties sąlygas, nepriklausomai nuo to, ar įrangos įsigijimas ir sumontavimas buvo išimtinai finansuotas iš ieškovės lėšų, ar tai turėjo esminę reikšmę turto sukūrimui, šie faktai nagrinėjamu atveju nesudarytų pagrindo konstatuoti, kad ieškovė įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus, juos sukūrusi. Sutiktina su trečiojo asmens argumentais, jog nors byloje pateiktos įrodinėjimo priemonės patvirtina, kad ieškovės įsigyta ir sumontuota įranga yra jos asmeninė nuosavybė, tačiau įrodymų, kad ieškovė būtų sukūrusi ginčo statinius, byloje pateikta nėra. Ieškovė, teismui paskirsčius įrodinėjimo pareigą, neteikė įrodymų, kokius ir kada atliko statybinius darbus sukurdama (pastatydama) statinius, kokias statybai panaudojo statybines medžiagas, neįrodinėjo, kada ir kokiu pagrindu atsakovė ieškovei perleido statytojo teises.

26. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2010 m. rugpjūčio 18 d. atsakovei buvo išduotas statybos leidimas Nr. LNS-25-100818-00128, kuriuo be kitų statybos darbų (t. y. jai nuosavybės teise priklausančių statinių rekonstrukcijos) buvo leista statyti: rezervuarų parką su perpumpavimo stotimi, žaliavų priėmimo – produkcijos išdavimo punktą su stogine, požeminius priešgaisrinius rezervuarus, avarinį rezervuarą gamybiniam cechui, valytų gamybinių nuotekų rezervuarą, avarinį rezervuarą rezervuarų parkui, gamybinio cecho kaminą, geležinkelio cisternų partarnavimo estakadą. Pabaigus statybą inspekcija 2011 m. gegužės 20 d. išdavė pažymą Nr. NSP-20-110520-00241 adresu (duomenys neskelbtini), esančių statinių – (i) Kiti inžineriniai statiniai – Kiemo statiniai automobilinės svarstyklės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (ii) Kiti inžineriniai statiniai – Kiemo statiniai (kiemo aikštelė b6, b7, tvora t1, t2, t3, šulinys k1, rezervuarai k2, k4, k6, techninė duobė rezervuarui k3, žaliavų rezervuaro patalpinimo duobė k5, dūmtraukis d1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (iii) Kiti inžineriniai statiniai – Kiemo statiniai – Rezervuarų parkas (kiemo aikštelė b4, atraminė sienelė b5, rezervuarai r3, r4, r5, r6, r7, cisternos r8, r9), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (iv) Pastatas – Perpumpavimo stotis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statytoju nurodydama atsakovę UAB Naftos atliekų perdirbimo centrą. Įrodymų, kad atsakovė įstatymo nustatyta tvarka perleido statytojo teisę ieškovei byloje pateikta nėra (Statybos įstatymo 34 straipsnis).

27. Kadangi ginčo pažymos metu atsakovė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame pagal statybos leidimą buvo rekonstruojami ir statomi statiniai, valdė nuosavybės teise, turėjo jai išduotą statybos leidimą, spręstina, kad Inspekcija, nenustačiusi esminių nukrypimų nuo statinio projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, išduodama atsakovei pažymą, kurios dalį ieškovė ginčija, nepažeidė tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.08.02:2002), dėl ko nėra ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų administracinio akto ar jo dalies panaikinimo pagrindų, todėl ieškovės ieškinys tiek dėl nuosavybės teisių į ginčo statinius pripažinimo, tiek pažymos dalies panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas.

28. Remiantis tuo, kas išdėstyta Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1503-324/2018, kuria buvo paliktas nenagrinėtas ieškovės UAB „NAPC“ ieškinys atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl administracinio akto dalies panaikinimo bei patvirtinta 2018 m. birželio 1 d. tarp ieškovės UAB „NAPC“ ir atsakovės UAB Naftos atliekų perdirbimo centro sudaryta taikos sutartis ir byla nutraukta, naikinama, atsisakoma patvirtinti ieškovės ir atsakovės UAB Naftos atliekų perdirbimo centro sudarytą taikos sutartį ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės reikalavimai atmetami (CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinį atmetus, ieškovė netenka teisės į jos bylos nagrinėjimo metu turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Byloje prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas yra pateikęs tiks trečiasis asmuo D. V., kuris prašo jo naudai priteisti iš viso 11 322,32 Eur (4 059,09 Eur + 2 843,50 Eur + 4 419,73 Eur) bylinėjimosi išlaidų, pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (reg. Nr. DOK-14599; DOK-4409; DOK-9480; DOK-3498). Tačiau, teismo vertinimu, trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos viršija nustatytus rekomenduojamus dydžius ir yra pernelyg didelės.

30. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), toliau – Rekomendacijos). Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

31. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš trečiojo asmens pateiktų teisinių paslaugų suvestinių matyti, kad tam tikros bylinėjimosi išlaidos yra išskaidytos, nors iš esmės yra susijusios su konkrečia teikta teisine paslauga (pvz., veiksmai atlikti rengiant prašymą dėl proceso atnaujinimo, veiksmai atlikti dėl dalyvavimo 2020 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdyje, veiksmai atlikti rengiant atsiliepimą į ieškinį ir pan.). Taigi, sprendžiant dėl trečiojo asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo (jų dydžio), trečiajam asmeniui suteiktos teisinės paslaugos vertinamos kompleksiškai. Pateiktos teisinių paslaugų suvestinės patvirtina, kad trečiajam asmeniui suteiktos tokios teisinės paslaugos: rengtas prašymas dėl proceso atnaujinimo, rengtas atsiliepimas į ieškinį, rengtos baigiamosios kalbos, replikos ir kiti prašymai proceso eigoje (dėl papildomų dokumentų teikimo teismo posėdžių ir pan.), taip pat suteiktos atstovavimo paslaugos teismo posėdžių metu, pasirengimai posėdžiams ir pan. Taigi, pagal teisinių paslaugų suvestinę, laikotarpis nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. balandžio 20 d., įvertinus išlaidų dydį pagal Rekomendacijas, maksimali priteisiama suma gali būti tokia: replikos rengimas – 595,80 Eur (0,4 x 1 489,50 Eur (pagal 2020 m. IV ir III ketvirčių vidurkį)), baigiamosios kalbos rengimas – 594,84 Eur, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo rengimas – 24,20 Eur (0,1 x 1 489,61 Eur), atstovavimas – 583,22 Eur (6 val.), iš viso 1 799,02 Eur. Pagal teisinių paslaugų suvestinę, laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., įvertinus išlaidų dydį pagal Rekomendacijas, maksimali priteisiama suma gali būti tokia: pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo rengimas – 138,21 Eur (0,1 x 1 382,10 Eur (pagal 2020 m. I-III ketvirčių ir 2019 m. III-IV ketvirčių vidurkį)), prašymo dėl papildomų dokumentų prijungimo ir kt. rengimas – 138,21 Eur, nuomonės rengimas – 21,78 Eur, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas – 24,20 Eur, atsiliepimo į ieškinį rengimas – 986,11 Eur, NT išrašas – 12,10 Eur, prašymo dėl proceso atnaujinimo rengimas (iš jų analizė, dokumentų pateikimas, susipažinimas su medžiaga) – 1 762,55 Eur, atstovavimas – 843,37 Eur (10 val.), iš viso 3 926,53 Eur. Pagal teisinių paslaugų suvestinę, laikotarpis nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2022 m. sausio 12 d., įvertinus išlaidų dydį pagal Rekomendacijas, maksimali priteisiama suma gali būti tokia: baigiamosios kalbos rengimas – 624,25 Eur (0,4 x 1 560,63 Eur (pagal 2021 m. I-III ketvirčių vidurkį), replikos rengimas – 624,25 Eur, atstovavimas – 1 387,47 Eur (12 val., su PVM), iš viso 2 635,97 Eur. Taigi, iš viso iš ieškovės trečiojo asmens naudai priteisiama 8 361,52 Eur (1 799,02 Eur + 3 926,53 Eur + 2 635,97 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

32. Atsakovė UAB Naftos atliekų perdirbimo centras bei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „JUMS“ palaikė ieškinį, todėl jiems jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako.

33. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 12,08 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos, atmetus ieškovės ieškinį, priteisiamos iš ieškovės valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniais, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2-3 dalimis,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1503-324/2018, kuria buvo paliktas nenagrinėtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NAPC“ ieškinys atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl administracinio akto dalies panaikinimo bei patvirtinta 2018 m. birželio 1 d. tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NAPC“ bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Naftos atliekų perdirbimo centro sudaryta taikos sutartis ir byla nutraukta, panaikinti.

Atsisakyti patvirtinti tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NAPC“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Naftos atliekų perdirbimo centro sudarytą taikos sutartį.

Priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NAPC“ ieškinį atmesti.

Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NAPC“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 8 361,52 Eur (aštuonis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą 52 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NAPC“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteisti 12,08 Eur (dvylika eurų 08 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.