Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „A.“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2017 m. sausio 10 d. apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį už tai, kad 2017 m. sausio 10 d. apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemonėmis ir nepateikė galiojančio laikino leidimo, suteikiančio teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, nereaguodamas į įspėjimus dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšį, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 4-o būrio vyriausiesiems patruliams G. L. S. ir E. S. davė 20 Eur, įdėtus į dokumentus, prašydamas nerašyti administracinio nusižengimo protokolo.

Teisiamojo posėdžio metu A. K. savo kaltę pripažino ir parodė, kad viskas buvo taip, kaip parašyta kaltinamajame akte. Jis turėjo teisę vairuoti. Nesuprato, kaip jį galėjo nubausti, jeigu jis buvo su teisėmis. Kelių policijoje jam sakė, kad nereikia nieko pratęsti, atgaus teises ir viskas. Jam paskyrė nuobaudą už tai, kad naudojosi telefonu. Įvykio metu jis buvo sustabdytas, surašytas protokolas dėl galimai padarytų administracinių nusižengimų. Buvo pokalbis su moterimi policininke. Jis viską pripažįsta, bet policininkė jį išprovokavo, pasakė jam „įdėti“. Kalbėjosi su ja, jis sakė, gal galima draugiškai, sakė, kad pirmą kartą tokia situacija, gal galime susitarti, o ji sako „dėkite“. Jis nesuprato, ar ji pinigų ar dokumentų prašo. Pripažįsta, kad po jo pasiūlymo susitarti draugiškai, pareigūnė jį įspėjo. Pripažįsta savo kaltę. Padavė policininkei teises, dar kažką, ir laikė piniginę, o ji pasakė „dėkite“. Pripažįsta, kad jis pats sugalvojo duoti kyšį ir davė 20 eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad 2017-01-10 po pietų, galimai apie 15.00 val., jis važiavo (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Važiuodamas jis kalbėjo mob. ryšio telefonu. Jis kalbėjo telefonu, kadangi buvo skubus skambutis, nors laisvų rankų įrangos neturi. Bevažiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai. Priėjusi policijos pareigūnė paaiškino, kad jis padarė administracinį nusižengimą, nes vairuodamas a/m kalbėjo telefonu. Su pažeidimu jis sutiko. Tada pareigūnė paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimo. Jis pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Jis tik turi dokumentus, leidžiančius jam vairuoti transporto priemonę. Po to jis pareigūnės draugiškai paprašė, kad ji jį paleistų, sakydamas, kad jie gali gražiuoju susitarti. Pareigūnė pasakė, kad už susitarimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Tačiau jis pareigūnės nepaklausė ir į automobilio registracijos liudijimą įdėjo 20 Eur. Po to jis minėtą liudijimą su tais 20 Eur padavė pareigūnei. Pinigus jis įdėjo tam, kad pareigūnė jam nerašytų protokolo ir jį paleistų. Po to pareigūnė nuėjo į tarnybinį policijos automobilį. Po kurio laiko prie jo priėjo kitas policijos pareigūnas, kuris visą laiką sėdėjo policijos automobilyje, ir pasakė, kad teks važiuoti į komisariatą dėl duomenų patikslinimo. Bevažiuojant tas pareigūnas pasakė, kad jis bus sulaikytas dėl kyšio davimo. Jis supranta, kad pažeidė įstatymą. Jis žino, kad policijos pareigūnams nei siūlyti, nei duoti kyšio negalima. Jis pasielgė neapgalvotai, buvo susijaudinęs, pažada ateityje taip nesielgti. Dėl įvykio jis labai gailisi (b. l. 22-27, 59-60).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja G. L. S. parodė, kad ji dirba Vilniaus aps. VPK PR vyr. patrulės pareigose, 2017-01-10 apie 14.40 val. kartu su vyr. patruliu E. S., patruliuodami Naujininkų mikrorajone, pastebėjo automobilįm Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo (duomenys neskelbtini) ir sankryžoje su (duomenys neskelbtini) pasuko į (duomenys neskelbtini). Vairuotojas važiuodamas kalbėjo mob. ryšio telefonu. Dėl to buvo priimtas sprendimas minėtą aautomobilį (duomenys neskelbtini) patikrinimui. Jai priėjus prie minėto automobilio ir prisistačius pagal nustatytą tvarką, paaiškėjo, kad automobilį vairavo A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Ji paprašė jo pateikti visus privalomus dokumentus: vairuotojo pažymėjimą, registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę ir transporto priemonės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. A. K. pateikė visus reikiamus dokumentus, išskyrus vairuotojo pažymėjimą, teigdamas, kad jo pažymėjimas yra sulaikytas už eismo įvykį, tačiau jis nutarimą yra apskundęs. Po to A. K. paklausė, dėl ko jis yra sustabdytas. Į tai jam buvo paaiškinta, kad jis sustabdytas, kadangi rankomis naudojosi mob. ryšio telefonu, ir jam už šį pažeidimą bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tada A. K. pasakė: „Gal nereikia nieko rašyti? Aš jums viską įdėsiu į dokumentus.“. Po šių žodžių A. K. buvo nedelsiant įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšio davimą valstybės tarnautojui. A. K. pasakė, kad viską žino, nes pats yra dirbęs pareigūnu ir šiuo metu turi daug pažįstamų, kurie dirba VRM sistemoje. Tada ji vėl paprašė pateikti dokumentus. A. K. jai pateikė automobilio registracijos liudijimą, kurio aplanko viduje ji pastebėjo įdėtą 20 Eur banknotą. Po to ji grįžo į tarnybinį automobilį ir apie tai nedelsiant informavo kolegą E. S. A. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10ANPAN-82422545-17, o po to jis buvo pristatytas į Vilniaus m. 2 PK. Ten A. K. pradėjo prašyti, kad jie atiduotų jam automobilio registracijos liudijimą, kad jis išsiimtų pinigus. Įvykis yra užfiksuotas nešiojamu garso ir vaizdo registratoriumi (b. l. 10-13).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas policijos pareigūnės ir administracinį nusižengimą padariusio asmens bendravimo vaizdo įrašas su garsu (b. l. 18-20).

A. K. 20 Eur banknotas Nr. (duomenys neskelbtini), duotas kaip kyšis, buvo apžiūrėtas, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus kasą (2017 m. sausio 16 d. kvitas A serija AAC Nr. (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderio kvitas serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-17).

2017 m. sausio 10 d. A. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10ANPAN-82422545-17 už tai, kad jis 2017 m. sausio 10 d. apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis ir nepateikė galiojančio laikino leidimo, suteikiančio teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, t. y. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje. A. K. su nusižengimais sutiko (b. l. 31).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje. Jo kaltė įrodyta pirmiausia paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog pats pasiūlė policijos pareigūnei gražiuoju susitarti ir įdėjęs į automobilio registracijos liudijimą 20 eurų, padavė juos pareigūnei; pripažino, kad pareigūnė jį įspėjo dėl baudžiamosios atsakomybės, bet jis vis tiek įdėjo pinigus į dokumentą ir padavė jai. A. K. kaltė, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir liudytojos G. L. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad A. K. buvo sustabdytas, kadangi vairavo automobilį ir rankomis naudojosi mobilaus ryšio telefonu. Jo buvo paprašyta pateikti dokumentus, paaiškinta, dėl ko sustabdytas; tada jis paprašė susitarti gražiuoju. Ji jį įspėjo dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšio davimą valstybės tarnautojui, A. K. pasakė, kad viską žino, nes pats yra dirbęs pareigūnu ir šiuo metu turi daug pažįstamų, kurie dirba VRM sistemoje. Tada ji vėl paprašė pateikti dokumentus ir A. K. jai pateikė automobilio registracijos liudijimą, kurio aplanko viduje ji pastebėjo įdėtą 20 Eur banknotą. Jo kaltę patvirtina ir garso bei vaizdo įrašo apžiūros duomenys, daiktinis įrodymas – 20 eurų banknotas. Nors A. K. bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog policijos pareigūnės žodžius „dėkite“ suprato kaip teigiamą atsakymą į jo siūlymus „susitarti gražiuoju“, toks tikrai ar tariamai ištartų pareigūnės žodžių traktavimas nepaneigia paties kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, kadangi, kaip minėta, jis net ir po įspėjimo dėl baudžiamosios atsakomybės vis tiek aktyviais veiksmais, t. y. tiek siūlydamas („atsidėkoti“), tiek įdėdamas pinigus – 20 eurų – į automobilio registracijos liudijimą ir paduodamas juos pareigūnei, siekė jos netesėto neveikimo. Todėl konstatuotina, kad A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 227 straipsnio 4 dalyje.

Byloje buvo gautas ir V. P. prašymas atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant kuo trumpesnį terminą be užstato. Ji kaip motina pasirengusi už jį laiduoti (b. l. 18).

Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 6 dalis nustato, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. sausio 25 d. nutartimi buvo patvirtintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2017 m. sausio 17 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, A. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pagal laidavimą ir perduotas laiduotojos O. R. atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Laidavimo terminas nustatytas treji metai (b. l. 61-62). 2019 m. gegužės 29 d. laiduotoja O. R. pateikė pareiškimą dėl laidavimo atsisakymo, kuriame nurodė, kad negali daryti realios įtakos A. K. elgesiui, nes jie jau gyvena atskirai ir jis tapo itin agresyvus jos atžvilgiu. Tokį jo elgesį lėmė jos kreipimasis į teismą dėl A. K. vengimo grąžinti skolą (b. l. 65; prokuratūroje šis prašymas gautas 2019 m. birželio 27 d., b. l. 66). 2019 m. liepos 22 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas atnaujintas, konstatavus, kad duomenų apie naują laiduotoją nėra, o atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės prokuratūra nemato pagrindo (b. l. 72). Baudžiamoji byla su 2019 m. spalio 11 d. kaltinamuoju aktu perduota teismui (b. l. 108-114). Įvertinus šias aplinkybes, kad ikiteisminio tyrimo metu laiduotojai atsisakius laidavimo byla buvo perduota teismui su kaltinamuoju aktu, darytina išvada, kad laidavimo procesas, kuomet A. K. buvo perduotas O. R. atsakomybei pagal laidavimą, pasibaigė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ar kito laiduotojo paskyrimo BK 40 straipsnio 6 dalies prasme. Todėl bendrais pagrindais vertintina, ar yra pagrindas atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą; nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 96), po nusikalstamos veikos padarymo nebaustas administracine tvarka (b. l. 99), dirba (b. l. 97-98). Viso proceso metu jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog A. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, V. P. yra pateikusi prašymą perduoti A. K. jos atsakomybei pagal laidavimą. Pateikti V. P. charakterizuojantys duomenys patvirtina, kad ji neteista, administracine tvarka nebausta, dirba (duomenys neskelbtini), darbovietės charakterizuojama teigiamai, kaip mandagi, kultūringa, pareiginga darbuotoja. Teisiamojo posėdžio metu V. P. palaikė prašymą atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jos atsakomybei, charakterizavo jį išimtinai teigiamai, nurodė, kad jų santykiai draugiški, jis jai padeda. Teismo įsitikinimu, V. P. charakterizuojantys duomenys, taip pat tarp jos ir A. K. susiklosčiusių santykių pobūdis leidžia konstatuoti, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo, gali daryti jam teigiamą poveikį. Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog V. P. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.

Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, A. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.

Įvertinus A. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismo manymu, laidavimo terminas turi būti nustatytinas ne ilgesnis nei BK 40 straipsnyje numatytas minimumas. Kita vertus, kaip minėta, buvusi laiduotoja O. R. atsisakė laidavimo 2019 m. gegužės 29 d. pareiškimu, t. y. iki teisminio tyrimo metu, praėjus beveik pustrečių metų nuo laidavimo termino pradžios. Atnaujindamas nutrauktą ikiteisminį tyrimą, prokuroras sprendė, kad duomenų apie naują laiduotoją nėra, tačiau, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tokių duomenų A. K. nebuvo siūlyta pateikti, taip pat nebuvo siūlyta ir atnaujinus ikiteisminį tyrimą, o buvo siūlyta užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, į ką 2019 m. rugsėjo 9 d. A. K. pateikė prašymą pakeisti baudą į laidavimą (b. l. 86). Tuomet 2019 m. rugsėjo 17 d. atsakymu į prašymą A. K. informuotas apie tai, kad nei policija, nei prokuratūra specialiai nelaukia už įtariamąjį pasirengusio laiduoti asmens prašymo, nes procesas neturi būti vilkinamas (b. l. 104). Daugiau byloje nėra jokių duomenų apie A. K. apklausas ar kitus procesinius veiksmus (raštus ir pan.), kuriuose jam būtų išaiškinta galimybė susirasti kitą laiduotoją ir tam nustatytas protingas terminas.

Todėl teismas, atsižvelgęs į nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjusį laikotarpį, taip pat laikotarpį, kurį kaltinamasis išbuvo perduotas (buvusios) laiduotojos atsakomybei, kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad yra pagrindas nustatyti trumpesnį nei BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytas minimalus laidavimo terminą, be užstato.

Minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. sausio 25 d. nutartimi, kuria A. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, buvo išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas, t. y. konfiskuoti A. K. 20 eurų, kurie buvo panaudoti kaip kyšis. Byloje nepateikta duomenų, kad šis ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas buvo panaikintas ar dėl kitų priežasčių nevykdytinas, todėl teismas pakartotinai nesprendžia turto konfiskavimo klausimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, perduodant jį V. P. atsakomybei pagal laidavimą 6 (šešiems) mėnesiams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti A. K., kad, jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. P., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.