- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-01
- Bylos Nr.
- 2-172-570/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03708-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- L. M.
- Išvadą teikia
- Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus, Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Stanislova Staniukynienė, Vilija Jurčikonienė
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos teikiančios išvadą byloje - Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Gintautui Pajaujui,
atsakovui L. M. bei trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais – P. M. nedalyvaujant,
žodinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui L. M., institucijai teikiančiai išvadą byloje Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečiui vaikui materialinio išlaikymo formos pakeitimo ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais – P. M. pareiškimą atsakovui L. M., dalyvaujant ieškovei I. M., institucijai teikiančiai išvadą byloje Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo formos pakeitimo ir materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė pakeisti 2011-04-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-1052-301/2011 iš atsakovo L. M. priteistą materialinį išlaikymą padidinant nuo 195 Lt iki 230 Lt per mėnesį, pakeičiant išlaikymo formą, t.y. vietoje materialinio išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisti iš L. M. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai N. M., gim. (duomenys neskelbtini) atsakovo turtu – pripažįstant N. M. nuosavybės teise 0,36 dalis buto su 12,19 kv.m. rūsiu (duomenys neskelbtini), nustatant ieškovei iki dukros pilnametystės uzufruktą į šį turtą. Nagrinėjant šią civilinę bylą, nuo ieškinio padidinti dukrai N. išlaikymą po 230 Lt kas mėnesį atsisakė (b.l. 125,126), todėl išliko tik reikalavimas pakeisti išlaikymo formą.
Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais – atsakovo pilnametė dukra P. M. taip pat prašo pakeisti 2011-04-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-4150-399/2011 iš atsakovo L. M. priteisto išlaikymo formą, t.y. vietoje materialinio išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir materialinio išlaikymo įsiskolinimo 2201,61 Lt, priteisti iš L. M. išlaikymą turtu, pripažįstant jai 9,00 dalis buto su rūsiu (duomenys neskelbtini)
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, jog 2011-04-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-1052-301/2011 iš atsakovo buvo priteistas materialinis išlaikymas dukroms N. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir P. M., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 195 Lt kas mėnesį kiekvienai dukrai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukrų pilnametystės. Nutraukiant ieškovo ir atsakovės santuoką, buvo padalintas santuokoje įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), L. M. priteisiant 45/100 dalis , o jai 55/100 dalis buto. Po buto padalinimo ji su dukromis dėl atsakovo girtavimo, asocialaus elgesio, smurtavimo buvo priversta išsikelti ir pastaruosius kelis metus gyvena nuomojamame bute. Gi atsakovas likęs vienas šiame bute, jį baigia nuniokoti, butas pavertas landyne, už jį nemokami komunaliniai mokesčiai. Viso buto rinkos vertė šiuo metu yra 42000 Lt, o atsakovo dalies – 18900 Lt.
Be to, ieškovė, nors ir negyvena šiame bute (jai priklausančioje dalyje), privalo mokėti mokesčius už jo šildymą, šiukšlių išvežimą, bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimą ir kt. Atsakovas išlaikymo dukroms neteikia, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Be to, jau senokai jis niekur nedirba, veda asocialų gyvenimo būdą, todėl išlaikymo dukroms periodinėmis išmokomis teikti negali. Atsakovas turi paklausią vairuotojo specialybę, tačiau niekur net nesiruošia dirbti. Ji dirba Marijampolės Kriaučiūno bibliotekoje už minimalų atlyginimą, gauna apie 130 Lt socialinę pašalpą, jokių kitų pajamų ar turto neturi. Pilnametė dukra P., nors ir pilnametė, dar mokosi vidurinėje mokykloje, o N. lanko vidurinę mokyklą ir papildomai dailės mokyklą, kur mokslas kainuoja 35 Lt kas mėnesį. Pastaruoju metu dukra N. gauna iš vaikų garantinio fondo išlaikymą po 195 Lt kas mėnesį. Todėl jos paskaičiavimu dukrai N. vietoje mokamo išlaikymo ir susidariusio įsiskolinimo 2384,44 Lt iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas jo buto dalimi. Išlaikymas paskaičiuotas kas mėnesį po 195 Lt.
Atsakovas, būdamas informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl ieškovės ir institucijos, teikiančios išvadą, sutikimu byla nagrinėjama iš esmės be atsakovo dalyvavimo (CPK 246 str.2 d.)
Atsiliepimas
Savo atsiliepime (b.l. 99) nurodė, kad 2011-04-28 buvo išnagrinėta civ. byla Nr. 2-1052-301/2011 pagal analogišką ieškovės reikalavimą pakeisti priteistą išlaikymą turtu, tačiau jos prašymas buvo atmestas ir dukroms priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 195 Lt kas mėnesį kiekvienai. Bet nepaėjus nei metams ir visiškai nepasikeitus jokioms aplinkybėms, ieškovė vėl reiškia analogišką ieškinį. Be to, dukra N. materialinį išlaikymą gauna po 195 Lt kas mėnesį, o įsiskolinimą su tėvų pagalba jis yra ženkliai sumažinęs. Ateityje ketina visiškai atsiskaityti. Be to jo darbo paieška apsunkinta ligomis, nes serga epilepsija, kitomis chroniškomis ligomis, be to, neturi jokio kito būsto, kuriame galėtų gyventi. Su dukros P. reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą turtu taip pat nesutinka tais pačiais motyvais.
Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais - P. M., būdama informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl ieškovės ir institucijos, teikiančios išvadą, sutikimu byla nagrinėjama iš esmės be trečiojo asmens dalyvavimo (CPK 247 str.) Jos atstovė advokatė S.Staniukynienė pareiškimą palaikė pilnai, prašė jį tenkinti ir priteistą materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 195 Lt ir susidariusį materialinio išlaikymo įskolinimą 2055,83 Lt pakeisti į išlaikymą turtu, 9,00 dalimis atsakovo dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini)
Institucija, teikianti išvadą byloje - Marijampolės savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius davė išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas (b.l.23) Atstovas G.Pajaujis nurodė, kad ieškovės dukroms turi būti užtikrinta teisė į gyvenamąjį būstą ir pilnavertį išlaikymą. Tačiau dėl atsakovo elgesio ir netinkamo gyvenimo būdo, ieškovė su dukromis gyventi viename bute su atsakovu negali. Todėl jos priverstos gyventi nuomojamame būste. Be to, atsakovas girtuokliauja, nedirba, išlaikymo neteikia, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Todėl dukroms būtų žymiai naudingiau gauti išlaikymą atsakovo buto dalimi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais P. M. prašymas atmestinas.
Įstatymas numato, kad teismui priėmus sprendimą ar įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, kai iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis ar vaiko poreikiai, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį, pakeisti priteisto išlaikymo formą (CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalys).
Kadangi ieškovė atsisakė nuo reikalavimo padidinti dukrai N. materialinį išlaikymą iki 230 Lt per mėnesį (b.l.125,126) o teismas atsisakymą nuo ieškinio priėmė, todėl teismas nagrinėja ir pasisako tik dėl kilusio ginčo pakeisti teikiamo išlaikymo formą turtu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas išlaikymą reglamentuojančias materialinės teisės normas, savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą patenkinti vaikų poreikius, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Liagas v. V. Liagienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2008).
Ieškovės I. M., institucijos, teikiančios išvadą byloje - Marijampolės savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2011-04-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo L. M. nepilnametės dukros N. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir P. M., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteista po 195 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės (b.l.11). Šiuo metu dukra N. jau yra pilnametė, todėl jai išlaikymas yra priteistas 2011-11-30 teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-4150-399/2011 iki 2012-07-20, t.y. iki ji baigs Marijampolės Sūduvos gimnaziją (b.l. 66)
Atsakovas išlaikymo tinkamai neteikia. Šiuo metu yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas – dukrai P. – 2055,83 Lt, o dukrai N. – 2384,44 Lt (b.l. 139)
Ieškovė ir tretysis asmuo prašo pakeisti dukroms priteisto išlaikymo formą iš periodinių išmokų į išlaikymą turtu dėl to, kad atsakovas yra bedarbis, veda asocialų gyvenimo būdą, todėl materialinio išlaikymo periodinėmis išmokomis teikti negali. Be to, ji su dukromis yra priverstos gyventi panaudos teise naudojamame bute, nes su atsakovu viename bute dėl jo gyvenimo būdo gyventi neįmanoma. Todėl mergaitėms būtų žymiai naudingiau gyventi nuosavame būste, nei pastoviai nuomotis.
L. M. turi 0,45 dalis buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), kuriame ir gyvena. Kita buto dalis t.y. 55/100 dalys priklauso ieškovei I. M. (b.l.7,8)
Ieškovė prašo dukrai P. iki jos pilnametystės priteisti 0,36 dalis buto (teismo posėdžio metu pakeitė dalių paskaičiavimą ir P. prašo priteisti 0,44 dalis buto), o dukrai N – 0,01 dalį to paties buto.
Kadangi iki P. pilnametystės likę 7 metai ir 3 mėnesiai, todėl paskaičiavus po 195 Lt, iki pilnametystės išlaikymui reikalingų lėšų suma būtų 16965 Lt. Išlaikymo įsiskolinimas dukrai P. yra 2055,83 Lt. Atsakovo buto dalis nepriklausomų turto vertintojų yra įvertinta 18 900 Lt (b.l. 114,115)
Kaip patvirtino pati ieškovė, jos ir atsakovo turtinė padėtis beveik per metus (nuo teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo priėmimo) praktiškai nepasikeitė, dukters Paulinos per tą patį laikotarpį padidėjusių poreikių ji taip pat neįrodė.
Kaip ir prieš metus, taip ir dabar atsakovas yra bedarbis, ji dirba Marijampolės Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje valytoja už minimalų atlyginimą. Asmeninės nuosavybės teise jokio kito turto neturi, todėl gauti papildomų pajamų pragyvenimui bei dukros išlaikymui jokių galimybių taip pat neturi.
Daugiau nepilnamečių vaikų tiek ieškovė, tiek atsakovas neturi, atsakovas turi paklausią vairuotojo specialybę, todėl turi ieškoti visų įmanomų būdų ir galimybių kaip teikti tinkamą išlaikymą savo dukrai, o ne bandyti šią pareigą perkelti vienai ieškovei. Materialinio išlaikymo įsiskolinimas yra mažinamas, be to, dukra P. materialinį išlaikymą po 195 Lt kas mėnesį gauna iš Vaikų garantinio fondo.
Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006).
Tačiau teismas, parinkdamas išlaikymo formą, turi atsižvelgti į tai, jog išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Taigi išlaikymas, kurio paskirtis – tenkinti kasdienius vaiko poreikius, reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje.
Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo turtą galimas tada, kai tėvas turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006).
Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad atsakovo asmeninės nuosavybės teise turimas turtas - 45/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 2012-03-27 dienai yra 18 900 Lt (b.l.114,115) yra blogos būklės, netvarkingas, apleistas (b.l.115-119). Todėl jame vaikams būtų galima gyventi tik panaudojus nemažas investicijas jo pagerinimui.
Be to, vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jam prižiūrėti, išlaikyti ir kt.), todėl turtas gali būti perduodamas gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų.
Todėl teismas laiko, kad priteisus išlaikymą nurodytu nekilnojamuoju turtu, dukroms N. ir P. neatsirastų reali galimybė gauti lėšų išlaikymui, studijoms ar mokslui gimnazijoje, priešingai, joms tektų investuoti lėšas būsto sutvarkymui (remontui, jo priežiūrai ir išlaikymui).
Be to, priteisus išlaikymą turtu, šalių dukra N. prarastų kas mėnesį gaunamą išlaikymą po 195 Lt iš Vaikų garantinio fondo, o iš motinos gaunamo minimalaus atlyginimo pragyventi jai taptų žymiai sunkiau, todėl jos padėtis tik pasunkėtų, o ne pagerėtų. Todėl patenkinus ieškovės reikalavimą, būtų išsprendžiama ne vaikų išlaikymo problema, o tik ieškovės būsto įgijimo klausimas.
Todėl vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant kuo tinkamiau ir racionaliau užtikrinti šalių vaikų interesus šiuo metu, teismas sprendžia, jog priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis konkrečia pinigų suma – po 195 Lt kas mėnesį kiekvienai dukrai šiuo metu labiau atitinka vaikų interesus bei poreikius, nei išlaikymas tokiu turtu.
Šalims išaiškintina, kad CK 3.201 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė kreiptis į teismą dėl išlaikymo formos pakeitimo, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas tam tikra forma, iš esmės pasikeičia aplinkybės, susijusios su šalių turtine padėtimi, arba pasikeičia vaiko poreikiai. Priteisto išlaikymo forma gali būti keičiama atsižvelgiant į vaiko interesus ir konkrečios bylos aplinkybes.
Kadangi ieškinys ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais P. M. prašymas atmestinas, o ieškovei ir trečiajam asmeniui yra suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant 100 procentų bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės ir trečiojo asmens valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos (400 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti, žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270, 282 str. 2 d. 1 p., teismas
nusprendžia:
Ieškinį ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais P. M. prašymą atmesti.
Bylinėjimosi išlaidas atlyginti iš valstybės biudžeto lėšų.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.