Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-08-29 · Civilinė byla Nr. e2S-648-198/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-29
Bylos Nr.
e2S-648-198/2017
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-00862-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Kreditorius
UAB „Redus LT“
Skolininkas
UAB „Kongera“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-648-198/2017Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00862-2017-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5.; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 29 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kongera“ atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. eL2-1345-1059/2017 pagal kreditorės UAB „Redus LT“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei UAB „Kongera“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė UAB „Redus LT“ pateikė teismui pareiškimą dėl 15 756,27 Eur skolos, 96,95 Eur delspinigių, 79,69 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 90 Eur žyminio mokesčio, 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš skolininkės UAB „Kongera“, kurio pagrindu Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 1 d. išdavė teismo įsakymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi pateikto kreditorės UAB „Redus LT“ reikalavimo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo skolininkės UAB „Kongera“ nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą 15 932,91 Eur sumai, o tokio turto nesant arba turint nepakankamai, nurodė areštuoti skolininkei priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises bendrai 15 932,91 Eur sumai (įskaitant ir areštuotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų vertę), uždraudžiant bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su kreditore UAB „Redus LT“ pagal teismui pateiktą pareiškimą, darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei, savivaldybei ir įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondui, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.Teismas nurodė, jog nurodytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti apie tai, kad kreditorės reikalavimas dėl 15 756,27 Eur įsiskolinimo, 96,65 Eur delspinigių, 79,69 Eur palūkanų priteisimo galėtų būti akivaizdžiai nepagrįstas. Kreditorės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, pareiškimo suma – 15 932,91 Eur laikytina didele ir yra vertinama kaip grėsmės kreditorės turtiniams interesams buvimas. Be to, kaip nurodo kreditorė, skolininkė vengia atsiskaityti, nors buvo raginta. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad skolininkė turi įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams.Teismas pažymėjo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti.Nurodė, kad laikinos apsaugos priemonės taikomos nepranešus skolininkei, esant grėsmei, jog toks pranešimas sutrukdys laikinų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Kongera“ prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, mano, kad skundžiama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra neteisėta, nepagrįsta, neatitinka teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.Teigia, kad sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimtas neinformavus skolininkės ir nesudarius galimybės pateikti savo argumentus dėl tokio kreditorės prašymo nepagrįstumo.Nurodo, kad teikia teismui įrodymus, patvirtinančius, kad pareikšto reikalavimo suma nėra didelė skolininkei ir negali objektyviai sąlygoti būsimo galimai kreditorei palankaus teismo sprendimo neįvykdymą.Mano, kad teismas iš esmės tinkamai neįvertino pareikšto reikalavimo sumos dydžio skolininkei, o kartu ir būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kreditorė neįrodinėjo, o pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė ar turima duomenų, kad skolininkė neturi turto, kad jos finansinė būklė yra sunki ar yra kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų abejoti atsakovės finansinėmis galimybėmis. Teigia, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu į bylą kreditorė nebuvo pateikusi jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad reikalavimo suma skolininkei yra didelė. Akcentuoja, kad pridedami įrodymai patvirtina, kad ji be problemų turės galimybę ieškovei sumokėti reikalaujamą sumą. 2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentai rodo, kad UAB „Kongera“ vertinant reikalavimo sumą turi sukaupusi dideles sumas piniginių lėšų ir turi turto (turto sąrašas pridedamas). UAB „Kongera“ pelnas 2016 metais sudarė 117 241,00 Eur sumą.Nurodo, kad ji yra stambi statybinė kompanija, dalyvaujanti viešuosiuose pirkimuose, teismo nepagrįstai taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali pakenkti jos dalykinei reputacijai, todėl turi būti skubiai panaikintos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria kreditorės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – skolininkei priklausančio turto areštas reikalavimo sumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra šios sąlygos, t. y. pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui (kreditoriui) palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui (kreditoriui) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi ieškovui (kreditoriui), prašančiam byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą, o atsakovui (skolininkui), prašančiam panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – šias sąlygas paneigti.Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią grėsmę galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju sudaro tarp šalių kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012).Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi didelės reikalavimo sumos prezumpcija. Tačiau, sutiktina su apeliante, kad minėta aplinkybė nėra absoliuti, o vertinamas ne reikalavimo mastas, tačiau konkrečios faktinės bylos aplinkybės, atsižvelgiama į skolininkės finansines galimybes, t. y. ar jai reikalavimo suma yra didelė, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto, turimų įsipareigojimų verte. Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios turtui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, turimi įsipareigojimai ir pan.Skolininkė įrodinėja, kad jos kartu su atskiruoju skundu pateikiami įrodymai pagrindžia stabilią turtinę padėtį, dėl ko nėra grėsmės galimo kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė vis tik neįrodė, kad jos turtinė padėtis yra tokia gera, jog nėra pagrindo taikyti skolininkės turtui laikinąsias apsaugos priemones. Skolininkės pateiktame 2016 m. gruodžio 31 d. turto balanse nurodyta ilgalaikio turto vertė – 22 583 Eur, trumpalaikio – 258 549 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 240 536 Eur, iš jų per metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai - 180 506 Eur. Turimo turto ir įsipareigojimų, iš jų mokėtinų per metus, santykis neleidžia daryti išvados apie gerą skolininkės turtinę padėtį. Ir nors 2016 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad įmonė 2016 m. ataskaitiniu laikotarpiu turėjo 117 241 Eur pelno, šie duomenys negali būti laikomi iš esmės aktualiais ir patikimai patvirtinančiais skolininkės šiuo metu gaunamas pajamas. Be to, pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esantys duomenys patvirtina, kad skolininkė turi skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kurie jai teisme reiškia turtinius reikalavimus (CPK 179 straipsnio 3 dalis).Daugiau duomenų apie savo turtinę padėtį apeliantė nepateikė (CPK 178, 185 straipsnis), todėl vertintina, kad nepaneigta didelės reikalavimo sumos skolininkei aplinkybė.Apeliantė teigia, kad teismas iš esmės tinkamai neįvertino pareikšto reikalavimo sumos dydžio skolininkei, nes nepasisakė ar turima duomenų, kad skolininkė neturi turto, jos finansinė būklė yra sunki ar yra kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų abejoti atsakovės finansinėmis galimybėmis. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi kreditorės pateiktais duomenimis ir nurodyta informacija, „Liteko“ duomenimis ir dėl jų argumentuotai pasisakė. Pažymėtina, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi principu (CPK 12 straipsnis), todėl skolininkė, ginčijanti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarties pagrįstumą, turi pareigą pateikti atitinkamus įrodymus. Tačiau, kaip jau buvo konstatuota aukščiau, apeliantė tokių įrodymų nepateikė apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straipsnis) ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis byloje nėra paneigtas.Apeliantė nurodo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali pakenkti jos dalykinei reputacijai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad proceso įstatyme numatyta apeliantei galimybė pateikti ieškinyje keliamų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo priemones, suteikiančias teismui teisę panaikinti atsakovės turtui taikomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 straipsnis). Be to, apeliantė turi teisę prašyti teismo, jog prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 straipsnis).Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimta neinformavus skolininkės ir nesudarius galimybės pateikti savo argumentus dėl kreditorės prašymo nepagrįstumo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad skolininkei nutarties kopija išsiųsta 2017 m. birželio 2 d., ji šį procesinį dokumentą gavo 2017 m. birželio 3 d., kas leidžia spręsti, kad šią dieną skolininkei tapo žinoma apie priimtą procesinį teismo sprendimą ir ji realiai įgijo teisę ginčyti jai nepalankią nutartį, pateikiant savo argumentus bei įrodymus. Skolininkė šia teise pasinaudojo, pateikdama atskirąjį skundą, kuriame turėjo galimybę išdėstyti argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo. Sutinkant su atskirojo skundo argumentais, teismui suteikta teisė ginčijamą nutartį pasinaikinti (CPK 334 straipsnio 2 dalis). Todėl nėra pagrindo išvadai, kad skolininkės neinformavimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą iš esmės pažeidė jos teises, užkirto galimybes gintis teisminiame procese.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Atskirasis skundas atmetamas, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Jonaitienė