- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-22
- Bylos Nr.
- N-62-374-07
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto (pirmininko) ir Ričardo Piličiausko, rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal P. A. (P. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutarimo G. S. (G. S.) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nusta t ė:
I.
Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. liepos 21 d. nutarimu G. S. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą buvo paskirta 100 litų bauda.
2006 m. liepos 13 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole G. S. buvo apkaltintas tuo, kad jis 2006 m. liepos 13 d., 20 val. 54 min., Vilniuje, Laisvės pr. 3a, vairuodamas automobilį, buvo neatidus, persirikiuodamas iš antros eismo juostos į trečią, nedavė kelio gretima juosta (trečia) ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui ir susidūręs su juo apgadino abu automobilius.
II.
G. S. kaip pareiškėjas kreipėsi į apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad pareigūnai neišsamiai ištyrė įvykio aplinkybes, kadangi jam nebuvo suteikta teisė duoti paaiškinimus gimtąja kalba, nebuvo išaiškintos jo teisės. Skunde paaiškino, kad įvykio aplinkybės buvo kitokios. Jis važiavo Laisvės pr. Vilniuje savo automobiliu per tiltą trečiąja eismo juosta Lazdijų mikrorajono kryptimi paskui lėtai važiuojantį automobilį su raide „M“ ir pastebėjo, kad iš paskos važiavęs automobilis, kirsdamas ištisinę liniją, išvažiavo į priešingą eismo juostą, norėdamas jį aplenkti. Tuo metu priešinga eismo juosta važiavo kitas automobilis, todėl norėdamas išvengti susidūrimo, vairuotojas staiga grįžo atgal į trečią eismo juostą, bandydamas įterpti savo automobilį tarp automobilio su raide „M“ ir jo vairuojamos transporto priemonės, bei kliudė jo automobilio priekinį kairįjį sparną. Atsakomybėn patrauktas G. S. nurodė, kad šio susidūrimo išvengti ir persirikiuoti į antrą eismo juostą jis negalėjo, kadangi ten važiavo kita transporto priemonė. Vilniaus m. VPK administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo jam nepranešusi, pareiškėjas tuo metu buvo išvykęs į užsienį, apie priimtą sprendimą nieko nežinojo.
Apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pateiktojo skundo argumentus, padarė išvadą, kad skundas tenkintinas. Teismas policijos nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjęs pareigūnas netinkamai nustatė ir įvertino byloje esančius įrodymus. Teismas įvertinęs bylos įrodymus nustatė, kad G. S. važiavo trečia eismo juosta paskui kitą lėtai važiavusį automobilį su raide „M“, jokių manevrų nedarė. Tą aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino pats G. S. , liudytojai M. B. ir M. M. . Tuo tarpu kitas eismo dalyvis - P. A. - paaiškino, kad G. S. ir jis važiavo antra eismo juosta, tuomet atsiradus trečiai juostai, nutarė persirikiuoti į trečią juostą, kai pastebėjo, kad G. S. irgi keičia važiavimo juostą, todėl norėdamas išvengti susidūrimo išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, bet pamatęs atvažiuojantį automobilį grįžo atgal, o grįžtant atgal įvyko avarija. Šias aplinkybes patvirtino su juo važiavęs tėvas T. A. . Apygardos administracinis teismas įvertinęs eismo įvykio vietos schemą, automobilių apgadinimus, automobilių išsidėstymą kelyje po eismo įvykio, eismo dalyvių ir liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad G. S. nepažeidė KET 148 punkto reikalavimų, nes jis jokių manevrų važiuodamas nedarė, važiavo tiesiai trečiąja eismo juosta. Teismas pažymėjo, kad po įvykio G. S. automobilis sustojo trečios eismo juostos viduryje, o nukentėjusiojo P. A. automobilis buvo trečios eismo juostos dešiniajame krašte. Įvertinęs tokį automobilių išdėstymą teismas konstatavo, kad G. S. važiavo trečia eismo juosta, jokių manevrų nedarė, nekeitė kelio juostos. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išvažiavimas į priešingos krypties eismo juostą, kertant dvigubą ištisinę ženklinimo liniją, yra labai pavojingas manevras, kuris galėjo sukelti labai sunkias pasekmes. Šias aplinkybes patvirtino ir priekyje važiavęs vairuotojas A. V. , kuris paaiškino, kad jam tik atsitiktinumo dėka pavyko išvengti susidūrimo. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad G. S. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.
III.
P. A. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutarimą panaikinti.
Teigia, kad nors G. S. nurodė, kad važiavo per tiltą trečia eismo juosta paskui lėtai važiuojantį „M“ raidė pažymėtą automobilį ir nedarė jokių manevrų, tačiau tai neatitinka tikrovės, kadangi ir mokomasis automobilis ir pats G. S. važiavo antra eismo juosta. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad joks vairavimo instruktorius neleis važiuoti savo mokiniui toje vietoje (per Lazdynų tiltą) trečia eismo juosta, nes tai akivaizdžiai trukdytų eismui. Be to, važiuoti trečia juosta mokomajam automobiliui ten nėra jokio pagrindo ar motyvo, kadangi ten nėra jokių posūkių į kairę ar apsisukimą leidžiančių vietų. Todėl mano, kad šiuo klausimu duotus liudytojos M. B. parodymus negalima vertinti kaip objektyvius ir bešališkus, nes ji turi ryšius su G. S. , ir be to, niekada nevairavo automobilio, neturi vairuotojo stažo ir nežino Kelių eismo taisyklių ir vargu ar gali vertinti kelių eismo situaciją. Mano, kad vargu galima remtis ir A. V. parodymais bei daryti išvadas apie kaltę ar nekaltumą šiame incidente. Teigia, kad teismas visiškai nevertino bešališkų ir nesuinteresuotų išvadų, padarytų šios srities profesionalų, Eismo priežiūros tarnybos pareigūnų, kurie apžiūrėjo įvykio vietą, įvertino abiejų šalių parodymų tikėtinumą, padarė tam tikrą išvadą.
Teigia, kad teismas nurodė, kad išvažiavimas į priešingos krypties eismo juostą yra labai pavojingas manevras, kuris galėjo sukelti labai sunkias pasekmes, ir jis visiškai su tuo sutinka. Bet paaiškina, kad ne dėl savo noro jis pažeidė KET 162 punktą, ne dėl savo noro atsidūrė priešingo eismo juostoje, ne dėl savo noro jis rizikavo savo tėvo ir žmonos, kurie buvo automobilyje, sveikata. Nurodo, kad G. S. nepaliko jam kitos išeities, perkirsdamas kelią savo manevru. Būtent jo veiksmai buvo avarinės situacijos sudarymo priežastis ir jo veiksmai išprovokavo grandininę reakciją. Po susidūrimo jis nestaigiai, bet ramiai sustabdė savo automobilį tam, kad G. S. , važiavusiam paskui jį, irgi nereikėtų staigiai stabdyti. Tad jie sustojo maždaug 50 metrų už susidūrimo vietos ir jų automobiliai stovėjo tiesiai, o ne skersai. Todėl pagal sustojusių automobilių padėtį vargu ar galima daryti išvadas apie automobilių išdėstymą prieš susidūrimą ir susidūrimo.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą patenkinti ir palikti institucijos priimtą nutarimą. Teigia, kad tarnyba su šiuo sprendimu nesutinka ir palaiko apeliantą. Teigia, kad nagrinėjant bylą negalima remtis liudininkų parodymais, nes M. B. yra suinteresuotas asmuo, važiavęs G. S. automobilyje, o liudininkas A. V. eismo įvykį vertino iš priešingos pusės, negalėdamas įvertinti automobilių greičio, išsidėstymo kelyje. Nurodo, kad nors teismas išnagrinėjęs bylą, nurodė, kad G. S. vairuotas automobilis stovėjo trečioje eismo juostoje ir jokių manevrų nedarė, tačiau tokia teismo išvada nepagrįsta.
G. S. atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su nukentėjusiojo argumentais ir prašo apygardos administracinio teismo nutarimą palikti nepakeistą, o jo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pirmiausia, būtina pažymėti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriuo pradedamas procesas dėl galimai padaryto pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pagal ATPK 256 straipsnį, protokolas yra vienas iš įrodymų ir tai yra procesinis dokumentas. ATPK 259 ir 260 straipsniai numato, kad protokolas surašomas, kai žinomas teisės pažeidimo padarymo faktas, pažeidimo esmė, jį padaręs asmuo ir kiti būtini duomenys. Kadangi šis dokumentas rašomas tik tada, kai žinomos fakto aplinkybės, kada surinkti ir užfiksuoti įrodymai, tai byla nagrinėjama tik protokole suformuluoto kaltinimo apimtimi. Visa tai leidžia teisiškai įvertinti veiką. Neatlikus tyrimo, protokolas neatliktų ATPK 256 straipsnyje numatytos įrodymo funkcijos, t. y. nebūtų tinkamas įrodymas. Beje, nei iš protokolo, nei iš policijos nutarimo negalima padaryti tokios išvados, nes juose yra tik kaltinimas, kuris nepagrindžiamas materialiais duomenimis.
ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai įrodymais pagrįsta išvada, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, kada ištiriamos galimos versijos, įvertinama kiekvienas įrodymas ir jų visuma. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai. Kaip žinia, apygardos administracinio teismo nutarimas turi atitikti teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus. Kaip matyt, teismo priimtas dokumentas atitinka šiuos reikalavimus. Teismo nutarimas priimtas išanalizavus visus byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinus pagal ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas taisykles, iš kurių matyti, kad didelę įtaką turi vidinis teismo įsitikinimas. Teismas teisingai išaiškino bylos fakto aplinkybes, tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas.
Administracinių teisės pažeidimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklė, ir patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinį protokolą surašiusi institucija. Taigi, apkaltintasis asmuo neturi pareigos įrodinėti, kad jis nekaltas ir laisvai gali pasirinkti bet kokį gynybos būdą ir visos abejonės vertinamos patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Negalima sutikti su Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos atsiliepime į apeliacinį skundą esančiu teiginiu, kad nagrinėjant bylą negalima buvo remtis liudytojų parodymais, nes M. B. yra suinteresuotas asmuo, važiavęs G. S. automobilyje, M. M. - policijos pareigūnas, kuriam pagal funkcijas tenka rinkti įrodymus eismo įvykio vietoje, o nevertinti. Vien tokios aplinkybės, kad liudytojas yra giminaitis ar žemesnis rangu už pareigūną, priėmusį nutarimą, negali būti priežastimi atmesti jų parodymus. Įstatymas nustatė kitokias parodymų vertinimo taisykles.
Kadangi teismo priimtas dokumentas atitinka pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimus, o apeliaciniame skunde nėra duomenų, nereikalaujančių vertinimo ir paneigiančių teismo padarytųjų išvadų materialumą, tai teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutar i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą, P. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.