- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-22
- Bylos Nr.
- 1A-407-519/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- L. B., A. S.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažinta kalta ir nuteista:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.
pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalis paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. balandžio 16 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi, iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.
Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo suėmimo dienos.
J. R. civilinis ieškinys dėl 570 Eur turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.
Patenkintas O. J. civilinis ieškinys dėl 45 Eur turtinės žalos atlyginimo ir priteista solidariai iš L. B. ir A. S. 45 Eur turtinės žalos atlyginimo O. J..
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. S., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1.L. B. nuteista už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2016-01-22 20.00 val. iki 2016-01-23 01.00 val., adresu: (duomenys neskelbtini), iš bute esančios spintelės pagrobė svetimą turtą – J. R. priklausantį auksinį žiedą 150 eurų vertės ir 420 eurų, tuo padarydama J. R. bendrą 570 eurų vertės turtinę žalą.
1.1. Taip pat L. B. nuteista už tai, kad ji ir A. S. 2016 m. sausio 28 d. apie 16.30 val., veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, O. J. atidarius namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), duris, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, apgaule pateko į gyvenamojo namo vidų, A. S. užkabino iš vidaus duris su kabliuku, taip neteisėtai atvirai prieš savininko valią įsibrovė į O. J. namą, L. B. panaudojo fizinį smurtą – sugriebus O. J. už drabužių stumdė, tampė, taip sukeldama fizinį skausmą, reikalavo perduoti turtą – pinigus, grasino panaudoti fizinį smurtą, sakydama, kad „jei neduos pinigų, tada jai bus viskas“, A. S. laikė O. J. stipriai suėmęs už pečių ir laikydamas reikalavo duoti L. B. pinigus, kol L. B. kraustė namuose esančius daiktus, taip panaudoję fizinį smurtą ir grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, atimdami galimybę priešintis apiplėšė O. J., pagrobdami iš piniginės svetimą turtą – O. J. priklausančius 45 eurus, tuo padarydami nukentėjusiajai O. J. 45 eurų turtinę žalą.
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji L. B. nesutinka su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir teigia, kad ji nuteista nesurinkus pakankamai jos kaltę pagrindžiančių įrodymų.
2.1. Nurodo, kad teismas nepagrįstai pasisako, jog įvykio metu ji buvo neblaivi.
2.2. Nesutinka su nukentėjusiosios O. J. parodymais, jog ji (L. B.) ją stumdė, išvertė spintą. Teigia, kad jokio įsibrovimo nebuvo, O. J. ją pažino ir įsileido, žadėjo atiduoti dalį jos uždirbtų pinigų. Iš viso ji buvo užsidirbusi apie 300 Eur. Nurodo, kad nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklūs. Teismas tikėjo nukentėjusiosios pasakojimu, tačiau jos ir A. S. paaiškinimais netikėjo. Teismas nevertino tai, kad ji su nukentėjusiąja susitaikė. Sutinka su tuo, kad ji pati pasiėmė 24 Eur, kurie buvo jos uždirbti ir nukirpo laidą.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Taip pat nurodo, kad J. R. sumokėjo jai už jos jam suteiktas intymias paslaugas. Teigia, kad nukentėjusysis jai rodė žiedą, tačiau jį paslėpė kitame kambaryje. Pasak apeliantės, žiedo vertė buvo 150 litų, bet ne 150 eurų, kaip nurodoma nuosprendyje.
3. Teismo posėdžio metu nuteistoji L. B. ir jos gynėja prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios L. B. apeliacinis skundas atmestinas
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
5. Priešingai nei teigia apeliantė, teisėjų kolegijos nuomone, L. B. kaltė padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas įrodyta byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, dėl šių veikų įrodymus įvertino nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistosios kaltė dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodyta BPK nustatyta tvarka.
6. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti įrodymai ir jų vertinimo motyvai. Šioje byloje apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išdėstė L. B. kaltinančius bylos duomenis, pakankamai motyvuotai atmetė apeliantės ir nuteistojo A. S. parodymus ir visiškai pagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo J. R., kuris bylos nagrinėjimo metu jau buvo miręs, parodymais pagarsintais teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiosios O. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais parodymais, liudytojo G. G. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, protokole-pareiškime, pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, akistatos, apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, užfiksuotomis aplinkybėmis, duomenimis apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius, kitais byloje esančiais rašytiniais ir teisme ištirtais įrodymais ir dėl to teisingai konstatavo, kad būtent L. B. pagrobė svetimą turtą ir veikdama bendrininkų grupėje, įvykdė plėšimą.
7. Netikėti nukentėjusiosios O. J. parodymais, jos nurodyta įvykio versija, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tiek pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, akistatos su L. B. metu, duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusioji nuosekliai paaiškino faktines įvykio aplinkybes nurodydama, kad L. B. apgaule, prieš jos valią pateko į namo vidų, po to L. B. sugriebė jai už drabužių, stumdė, tampė ir taip sukėlė jai fizinį skausmą, reikalavo perduoti pinigus, grasindama panaudoti fizinį smurtą, kraustė namuose esančius daiktus, iš piniginės pagrobė 45 Eur. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas G. G. patvirtino, kad atvykęs pas nukentėjusiąją į namus ją rado išsigandusią, nukentėjusioji paaiškino, jog atėjo jai iš matymo pažįstama L. B. su vyriškiu, prišnekino ją, kad įsileistų į namus, pavogė iš jos pinigus, taip pat jis matė, jog buvo nukirptas telefono laidas. Nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes iš dalies patvirtino ir pati nuteistoji L. B.. Teisiamojo posėdžio metu ji paaiškino, kad pati iš nukentėjusiosios piniginės išsiėmė 24 eurus, jog O. J. nuėjo prie telefono, pradėjo skambinti policijai, o ji neleido surinkti numerio, nukirpo telefono laidą. Įvertinusi anksčiau aptartus įrodymus, teisėjų kolegija, neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios O. J. nuosekliais paaiškinimais ir tikėti deklaratyviais nuteistosios teiginiais, kad ji nukentėjusiosios nestumdė ir jai negrasino, jog O. J. ją pažino ir įsileido, žadėdama atiduoti dalį jos uždirbtų pinigų.
8. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistosios apeliacinio skundo argumentais, kad pinigų iš J. R. nevogė, o jis sumokėjo jai už jos jam suteiktas intymias paslaugas. Kaip matyti iš bylos duomenų, J. R. iš karto po įvykio kreipėsi į policiją ir detaliai paaiškino kokiomis aplinkybėmis iš jo buvo pavogti pinigai ir žiedas. J. R. parodė, kad jis ieškojo moters, kuri galėtų jį prižiūrėti. Pas jį atvyko moteris, kuri pasakė, jog jos vardas B., pavardės nesakė. Minėjo, kad gyvena : (duomenys neskelbtini) centrinėje gatvėje, dirba kažkur darželyje. Sutarė, kad ji gyvens pas jį ir prižiūrės. Bešnekant ji paklausė, ar turi žiedą, nes neva tuoksis. Jis pasakė, kad žiedą turi. Paprašė parodyti ir jis iš spintelės pasiėmė maišelį, kuriame buvo pinigai ir žiedas. Ji matė, iš kur jis ima žiedą. Tą žiedą ji matavosi ir po to atidavė jam. Žiedą padėjo prie pinigų į spintelę. Jam užmigus, apie 01.00 val., pajuto kažką krebždant ir pabudęs suprato, kad B. išėjo iš buto. Įtaręs, puolė prie pinigų ir žiedo, kurie buvo viename maišelyje ir maišelio neberado. Jame buvo auksinis žiedas 150 eurų vertės, 6 kupiūros po 50 eurų ir vienas 100 eurų išviso 400 eurų. Kitoje spintelėje, stalčiuke pasigedo 20 eurų. Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad J. R. ieškojo moters kartu gyventi, patvirtina skelbimas laikraštyje „: (duomenys neskelbtini)“. Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino ir įvykio vietos apžiūros metu. Vertindamas L. B. parodymus, jog ji atvykusi pas nukentėjusįjį jam prisistatė svetimu vardu, melavo, kad dirba, nukentėjusiajam aiškino, jog ji gyvens pas jį bei jos elgesį po to, kai nukentėjusysis užmigo ir žinodama kur nukentėjusysis padėjo pinigus ir žiedą, viską paėmusi, išvažiavo, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesiremti aptartais nukentėjusiojo parodymais ir tikėti, bylos duomenims prieštaraujančiais nuteistosios L. B. teiginiais.
9. Vertinant anksčiau išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl L. B. kaltės, ir, remdamasi šių duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistosios L. B. kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, ir paneigia apeliantės skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kad nesurinkta pakankamai jos kaltę pagrindžiančių įrodymų.
10. Nuteistoji L. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo pripažinta jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje jis nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012, 2K-89-139/2016 ir kt.). Pati L. B. parodė, kad prieš įvykį ji vartojo alkoholį, t. y. nuėjusi pas pažįstamą, kur buvo ir A. S., kartu gėrė alų, sidrą, rūkė, po to ji pasiūlė A. S. važiuoti pas nukentėjusiąją. Nuteistasis A. S., kuris buvo kartu su L. B. ir kartu atvyko pas nukentėjusiąją O. J. į namus, taip pat nurodė, kad L. B. atėjusi gėrė sidrą, t. y. patvirtino jos neblaivumą. Nors nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu apie L. B. neblaivumą nepasisakė, tačiau apklausiama tuoj po įvykio nurodė, kad L. B. ir A. S. buvo neblaivūs, nuo jų jautėsi alkoholio kvapas. Taigi, nepaisant to, kad byloje nėra alkotesterio duomenų apie L. B. buvusį neblaivumą įvykio metu, vadovaujantis pačios apeliantės, nuteistojo A. S., nukentėjusiosios O. J. parodymais, tai vienareikšmiškai nustatyta. Taip pat akcentuotina, kad jei nusikalstamas sumanymas susiformavo iš anksto ir nustatyta išankstinė tyčia padaryti nusikaltimą, tokiu atveju alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti nusikaltimą; taigi būtina tiksliai įvertinti nusikalstamos veikos padarymo situaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2009, 2K-465/2011, 2K-504/2013). Šioje byloje nustatyta, kad L. B. apsvaigusi nuo alkoholio buvo jau prieš tyčios nusikalsti susiformavimo momentą ir tai slopino jos savikontrolę, taigi apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl pagrįstai nustatyta apeliantės atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios L. B. apeliacinį skundą atmesti.