Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, rašy­ti­nio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apy­lin­kės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstai­gos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – Komisija) 2015 m. rugpjūčio 11 d. nu­ta­rimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (21 veika). Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 7 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 m. 9 mėn. laisvės atėmimo. Anksčiau teistas 14 kartų.

Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2010 m. liepos 12 d., bausmės pabaiga – 2018 m. balandžio 12 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną – 2 metai 8 mėnesiai ir 1 diena.

Nuteistasis pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija, at­si­žvelgdama į tai, kad nuteistasis faktiškai atlikęs 1/2 paskirtosios bausmės, įvertinusi socialinio ty­ri­mo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos prie­mo­nes ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, rem­da­ma­si 2015 m. rugpjūčio 11 d. posėdžio protokolu, nutarė taikyti A. R. lygtinį paleidimą iš pa­tai­sos įstaigos.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos A. R. Konstatavo, kad nuteistąjį A. R. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuo­me­nės saugumo pusiausvyra, nes nėra pagrindo išvadai, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nu­teistasis A. R. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. R. skundas atmetamas.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio pa­leidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusi­kals­ta­mo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą ma­ny­ti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lyg­tinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vyk­dan­čiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nu­teistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pa­kan­kamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nu­teistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įver­tinimą ir pažangą ją mažinant.

Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bau­džiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir BPK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įs­tai­gų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 str. 2 d. numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pa­taisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rug­pjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 str. išdėstytame BPK 360 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos tai­ko­mos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 str. 1 d.), nuteistojo A. R. skundas aukštesniajam teis­mui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos prie­mo­nes ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nu­ro­dy­tą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nu­teis­ta­jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. R. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svars­ty­ti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir ne­nusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nu­teistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. R. priklauso vidutinės rizikos grupei – 64 balai, dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta ne­ke­lianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skun­de pabrėžia, kad per laisvės atėmimo bausmės laiką jis yra skatintas net 10 kartų ir tik vieną kartą nubaustas drausmine nuobauda, kuri šiuo metu negalioja, kas, jo nuomone, patvirtina jo el­ge­sio pasitaisymą, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, leidžiančių teis­mui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įs­ta­ty­mų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pa­žymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo meto­di­nių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 ak­tua­li redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusi­kals­ta­mo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socia­li­nės reabilitacijos plane numatytų prie­mo­nių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos pro­gra­mo­se bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo el­ge­sio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. R. kartoja tas pačias klaidas priimdamas sprendimus, neįvertina ankstesnio patyrimo, siekia greito savo poreikių patenkinimo, įsivelia į problemas, neap­svarsto galimų savo veiksmų pasekmių. Pažymėtina ir tai, kad A. R. paskutinį kartą teistas už turtinio nusikaltimo padarymą, tačiau atlikdamas bausmę nedalyvavo elgesio pataisos programose, kurios mažintų turtinių nusikaltimų pakartotinumo riziką.

Nors nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo skatintas 10 kartų, kas vertintina teigiamai, tačiau šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį į tai, kad praėjus beveik metams nuo lais­vės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, neabejotinai žinodamas bausmės atlikimo režimo rei­ka­la­vi­mus, pažeidė nustatytą tvarką. Aukštesnysis teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentais, kad paskirta nuobauda nebegalioja, panaikinus ją anksčiau laiko paskatinimo forma, tačiau, aki­vaiz­du, jog tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vertinant jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai pri­im­tinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Taigi, toks jo elgesys šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti laisvės atėmimo bausmės sąlygas taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nu­teis­tasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta aki­vaiz­di pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pri­pažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lyg­ti­nį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kai­šia­do­rių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. R. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.