- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-12-18
- Bylos Nr.
- 1-3434-311/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-01210-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Kaltinamasis
- M. S.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ serviso vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus:
1. 2007-03-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 300 str. 1 d., 186 str.-bauda 14 MGL,
2. 2010-02-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 300 str. 1 d., 207 str.1 d.-bauda 30 MGL, ,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
n u s ta t ė:
kaltinamasis M. S. 2011-03-02 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), kėbulų padalinio vadybininku, neturėdamas teisės priimti pinigus iš klientų, už V. K. priklausančio automobilio „Nissan Navara“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį buvo atgabenęs R. K., remontą, apgaule užvaldė svetimą R. K. priklausantį turtą, padarydamas nukentėjusiajam R. K. 11 292,93 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d.
Be to, kaltinamasis M. S. 2011-06-16, nenustatytomis aplinkybėmis ir būdu, siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą, tyčia suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), 2011-06-16 skolų suderinimo aktą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog V. K. nėra skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pasirašė kaip kėbulų padalinio vadovas, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d.
Kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2010-06-03 buvo priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)" kėbulų padalinio vadybininku. Į pareigas įėjo kėbulų cecho priežiūra, sąmatų derinimas, bendravimas su draudimo bendrovėmis. Pats kėbulų netaisė, pinigų priimti iš klientų teisės neturėjo, nes tą darbą atlikdavo kasininkė. Materialinės atsakomybės sutarties nebuvo pasirašęs. Klientams tik nurodydavo, kur sumokėti ar pateikdavo įmonės duomenis, kad sumokėtų pavedimu per banką. 2010 m. pabaigoje į bendrovę remontuoti automobilį „Nissan Pavara“ atvažiavo R. K.. Tą automobilį priėmė į remontą, pats derino sąmatą su draudimo bendrove. Po atlikto remonto R. K. pasiūlė sumokėti grynais. M. S. sutiko priimti pinigus ir paėmė iš R. K. 11 292,93 Lt. Parašė raštelį, kad gauna tokią sumą. Kadangi turėjo finansinių sunkumų, todėl pinigus panaudojo savo reikmėm. Kai R. K. 2011 m. vasaros pradžioje pareikalavo, kad M. S. patikintų, jog pinigus įnešė į sąskaitą, todėl M. S. jam surašė skolų suderinimo aktą ir pasirašė už kėbulų padalinio vadovą, nors tokių pareigų nėjo. Šiame dokumente surašė, kad R. K. nėra skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po kurio laiko M. S. išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Nukentėjusysis R. K. parodė, kad yra ūkininko V. K. sūnus. Tėvas turi ūkį, užregistravęs (duomenys neskelbtini). Kadangi jo tėvui jau daugiau kaip 80 metų, todėl kelerius metus ūkiu rūpinasi jis, turi įgaliojimą tvarkyti jo asmeninę sąskaitą. Tėvo ūkiui priklauso 2008 m. laidos automobilis „Nissan Navara", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiuo automobiliu naudojasi jis pagal žodinį susitarimą. Galimai 2010 rri. gruodį važiuojant šiuo automobiliu keliu Sakiai - Kaunas pravažiuojanti transporto priemonė iš po ratų išmetė skaldos akmenukų ir suskaldė abu priekinius žibintus. Dėl to įvykio nesikreipė į policiją, tik kreipėsi į draudimo bendrovę, kurioj e automobilis buvo draustas K ASKO draudimu. Iš draudimo bendrovės gavo 11 000 litų, todėl kreipėsi į (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)", kuri yra „Nissan" automobilių gamintojo atstovė. Kreipėsi prieš pat 2010 m. Kalėdas, tikslios datos nepamena. Automobilį remontavo apie du - tris mėnesius. Kai automobilį atvarė, jį priėmė įmonės darbuotojas M. S.. Reikėjo pakeisti tik automobilio žibintus. Jis sakė, kad žibintų pakeitimas užtruks, nes reikia, kad būtų atvežti nauji originalūs žibintai. Automobilį suremontavo po poros mėnesių, jj atsiėmė galimai 2011 m. vasarį. Galimai 2011-03-02 M. S. pateikė sąskaitą - faktūrą Nr. 10013769, kad ją apmokėtų, bet pasakė, kad gali pinigus paduoti jam, o jis įneš pinigus į kasą. Pinigus 11 000 litų sumoje, bet ne nurodytą sumą 11 292,93 litų padavė M., nes sakė, kad padarys beveik 300 litų nuolaidą. Po kelių dienų, kai vėl atvyko į Kauną su reikalais, užvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)" ir pareikalavo, kad M. S. pateiktų kasos čekį, jog pinigai buvo įnešti į sąskaitą, bet jis pasakė, kad to nespėjo padaryti. Dėl to jis savo ranka parašė lapelį, kad iš jo gavo 11 000 litų, tik nurodė jo tėvo vardą ir pavardę, nors visur tėvą atstovavo jis. Lapelyje-pasižadėjime nurodė, jog pinigus įneš į sąskaitą. 2011 m. birželį telefonu paskambino kitas UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojas (pavardės nepamena), sakydamas, kad už automobilio remontą nėra atsiskaityta. Už kelių dienų jis nuvažiavo į įmonę. Paklausė M., kodėl jis neįnešė pinigų į kasą. Sis pasakė, kad viskas yra sumokėta. Paprašė, kad pateiktų skolų suderinimo aktą, kad tikrai nėra skolingas. Tada M. nuėjo į administracines patalpas ir po kurio laiko atnešė skolų suderinimo aktą, pasirašytą savo paties, kaip kėbulų padalinio vadovo, jog tėvas nėra skolingas įmonei „(duomenys neskelbtini)". Tačiau 2011 m. rugsėjį gavo 2011-09-02 pranešimą iš įmonės „(duomenys neskelbtini)", kad tėvas yra skolingas už pakeistus žibintus ir remonto darbus 11 292,93 lito sumai. Tada nuvažiavo į įmonę, kalbėjosi su direktoriumi A. Ū.. Jis pasakė, kad nėra apmokėta sąskaita, todėl ją civiline tvarka per teismą žada išsiieškoti. Jis sakė ir tuo pačiu rodė dokumentus, jog pinigus gavo M. S., pasižadėdamas pinigus įnešti į įmonės kasą. Direktorius pasakė, kad jis yra skolingas, nes pinigų už žibintų pakeitimą įmonė negavo. Nesutiko mokėti, nes jau buvo pinigus sumokėjęs įmonės darbuotojui M. S.. Galimai 2012 m. sausį gavo pranešimą iš Sakių raj. apylinkės teismo, jog kreipėsi į teismą UAB „(duomenys neskelbtini)", siekdamas iš jo prisiteisti 11 292,93 lito sumą už atliktus darbus - žibintų pakeitimą. Pasitaręs su advokatu nusprendė sumokėti nurodytą sumą, nes nelabai tikėjo, kad iš M. S. galės atgauti pinigus. 2012 m. vasario pabaigoje - kovo pradžioje pervedė iš tėvo sąskaitos nurodytą sumą UAB „(duomenys neskelbtini)". Įmonė atsisakė savo ieškinio.
Liudytojas A. Ū. parodė, kad nuo 2006 metų dirba UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi. Įmonės pagrindinis veikos pobūdis — automobilių prekyba ir servisas. Įmonė registruota (duomenys neskelbtini), kur yra būstinė ir servisas. 2010-06-03'. pasirašė darbo sutartį su M. S., kuriam buvo pavesta atlikti kėbulų padalinio vadybininko pareigas, į kurias įėjo: klientų po draudiminių įvykių priėmimas, klientų apgadintų transporto priemonių žalos įvertinimas, remonto darbų organizavimas, sąmatos derinimas. Jis dirbo servise, kuriame turėjo darbo vietą-kabinetą. Su juo nebuvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis. Iš klientų jis nebuvo įgaliotas priimti pinigus ir juos po to perduoti kasininkui, nes klientai tiesiogiai turėjo įnešti pinigus į kasą (perduoti kasininkui) arba sumokėti per banką pavedimu. Bent kartą į mėnesį peržiūri skolininkų sąrašą, t.y. tų asmenų, kuriems buvo suremontuotos transporto priemonės, tačiau nebūdavo gavę iš jų ar draudimo bendrovių apmokėjimo. Pastebėjo, kad 2011 m. gegužę jų įmonė remontavo automobilį „Nissan Navara", valšt. Nt. (duomenys neskelbtini), priklausantį ūkininkui V. K.. Iki 2011 m. rugpjūčio dėl atliktų remonto darbų su įmone nebuvo atsiskaityta, todėl kreipėsi į jį, reikalaudami apmokėti 11 292,93 litų sumą. Buvo pavedęs darbuotojams susisiekti su juo, tačiau darbuotojai pasakė, kad atsiskaitys. 2011 m. rugsėjo 02 d. kreipėsi raštu į ūkininką, kad jis apmokėtų susidariusią skolą. Jis atvyko pas jį ir pareiškė, kad visą nurodytą sumą - 11 292,93 litų sumokėjo vadybininkui M. S., kuris pažadėjo pinigus įnešti į įmonės kasą. Jis pateikė M. S. ranka parašytą raštelį, kuriame nurodyta, jog M. S. gavo iš V. K. 11 000 litų, pervestus iš draudimo ir juos pasižada įnešti įkasą. Be to, ūkininkas pateikė 2011-06-16 skolų suderinimo aktą> kuriame nurodoma, kad V. K. nėra skolingas įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)". Šį dokumentą pasirašė kėbulų padalinio vadovas M. S.. Pirmasis dokumentas yra pasirašytas be datos, o antrasis - aktas surašytas, nurodant neegzistuojantį registracijos numerį KD 000964. Kasos išlaidų orderio, išrašyto jų įmonės, ūkininkas nepateikė. Be to, vadybininkas M. S. nebuvo įgaliotas sudaryti skolų suderinimo akto, o tai gali padaryti tik finansininkė arba įmonės vadovas. Mano, kad darbuotojas M. S. paėmė pinigus tiesiai iš kliento ir jų neįnešė į įmonės kasą. Ūkininkas neturėjo teisės perduoti M. S., o pastarasis negalėjo priimti pinigų iš kliento. Dėl to įmonė kreipėsi civilinio proceso tvarka, kad būtų išieškoti pinigai iš ūkininko V. K.. Kol kas įmonė patyrė 11 292,93 litų turtinę žalą, tačiau jeigu būtų priteista civiline tvarka iš ūkininko nurodyta suma, įmonė pretenzijų ir civilinio ieškinio nereikš. Be to, aiškinantis su kitais užsakovais dėl remonto darbų, paaiškėjo, kad M. S. analogiškai pasielgė su dar bent vienu klientu, avansu paėmęs pinigų, kurių į kasą neįnešė. Taip pat M. S. yra iš įmonės kelių darbuotojų pasiskolinęs pinigų ir jų negrąžino. 2011-10-28 jis buvo atleistas už pravaikštas.
Iš 2011-09-02 raginimo apmokėti sąskaitą matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" ragina V. K. nedelsiant sumokėti įsiskolinimą 11 292,93 litų sumoje (1 t., b.l. 5).
Iš 2011-03-02 PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad pirkėjui V. K. už suteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)" paslaugas buvo priskaičiuota 11 292,93 Lt (1 t., b.l. 6).
Iš pinigų gavimo raštelio matyti, kad M. S. pasižada į bendrovės kasą įnešti V. K. perduotus pinigus 11 000 Lt (1 t., b.l. 7).
Iš 2011-06-16 skolų suderinimo akto Nr. Kl) 000964 matyti, kad V. K. nėra skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b.l. 8).
Iš 2010-06-03 darbo sutarties Nr. 109 matyti, kad M. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimtas dirbti kėbulų padalinio vadybininku (1 t., b.l. 9).
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios kaltinamojo M. S. veikose, visiškai įrodytos, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d.
LR BK 300 str. 1 d. aptartu dokumento suklastojimo, suklastoto dokumento panaudojimo arba realizavimo objektu laikoma teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas. Pati teisinė apyvarta suprantama kaip juridinių faktų visuma, dėl kurių atsiranda, keičiasi ir pasibaigia įvairūs teisiniai santykiai, o šie faktai paprastai fiksuojami įvairiuose dokumentuose. Dokumentų suklastojimo ar tokių suklastotų dokumentų panaudojimo dalykas yra tik tokie dokumentai, kurie gali būti juridinių faktų įrodymai arba teisių (pareigų) atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu. Dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas ar kitoks materialaus pasaulio dalykas, kuriame įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija , kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę gali būti teisės ar pareigos arba teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų įrodymu ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu. Šis nusikaltimas, t.y. tikro dokumento suklastojimas pasireiškia tuo, kad kaltininkas neteisėtai pakeitė autentiško dokumento formą ir/ar turinį, tuo tame dokumente įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, siekdamas patalpinti tokį dokumentą į teisinę apyvartą. Dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Tai reiškia, kad dokumente nebūtinai visa informacija turi būti melaginga, svarbu, kad šios informacijos dalis neatitinka tikrovės. Jei dokumente įtvirtintas bent vienas objektyvios tikrovės neatitinkantis (melagingas) faktas, turintis juridinę reikšmę teisinėje dokumentų apyvartoje ir tiesiogiai įtakojantis tam tikro juridinio fakto pradžią, pasikeitimą ar pasibaigimą ar esantis įvykio, veiksmo ar asmens teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, toks dokumentas pripažintinas suklastotu ir tiesiogiai sukeliančiu neigiamas pasekmes valstybės bei savivaldos institucijų normaliai veiklai, pasireiškiančias žalos padarymu.
Apgaulė-tai falsifikuotų aplinkybių ar faktų arba melagingų duomenų sąmoningas pateikimas arba nuslėpimas tų aplinkybių ar faktų arba duomenų, apie kuriuos būtina pranešti.
Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas, siekiant įgyti svetimą turtą arba teisę į tą turtą. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką arba valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti.
Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes.
Teismo nuomone, būtent šiais veiksmais ir pasireiškė kaltinamojo M. S. nusikalstamos veikos, nes jis žinodamas, kad nukentėjusiojo R. K. jam, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam darbuotojui už automobilio remontą paduoti pinigai-11 292,93 Lt, turi būti tuoj pat įnešti į bendrovės kasą ir apskaityti, šių pinigų neįnešė ir juos pasisavino, taip pat tyčia suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolų suderinimo aktą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog nukentėjusysis V. K. nėra skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pasirašė kaip kėbulų padalinio vadovas.
Kaltinamasis M. S. kaltas ir baustinas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu prisipažino, gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamajam M. S. skirtinos bausmės-laisvės atėmimas LR BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. numatytų sankcijų ribose.
Spręsdamas klausimą dėl bausmių kaltinamajam skyrimo, teismas atsižvelgia į tai, kad M. S. padarė du nesunkius nusikaltimus, anksčiau yra teistas už nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 1 d., padarymą, tačiau kaltu visiškai prisipažino, gailisi padaręs nusikaltimus, dirba, todėl teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t.y. taikytinos LR BK 75 str. nuostatos.
Nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas bylos medžiaga, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo M. S..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str., 115 str. 1 d.,
nusprendžia:
M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir nuteisti jį :
pagal LR BK 182 str. 1 d.-laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams;.
pagal LR BK 300 str. 1 d.-laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams..
Šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., subendrinti su 2010-02-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, taikant bausmių visiško sudėjimo principą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 30 (trisdešimties) MGL dydžio, t.y. 3900m (trijų tūkstančių devynių šimtų) Lt baudą.
Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo.
Kardomąją priemonę M. S.-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. S. 11 734,81 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt keturis litus ir 81 cnt) V. K. raudonojo kryžiaus klinikinei ligoninei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.