- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-13
- Bylos Nr.
- 2S-468-431/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02253-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Kreditorius
- J. J., A. K.
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės D. M. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuotieji asmenys – išieškotojas J. J. ir A. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Antstolė prašė pakeisti skolininkę M. P., mirusią (duomenys neskelbtini), vykdymo procese į skolininką A. K.. Nurodė, kad vykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-355-647/2010 dėl 82.400,00 Lt išieškojimo iš skolininkės M. P. išieškotojui J. J.. Notarė L. Š. 2014 m. spalio 9 d. raštu informavo, kad skolininkės palikimą priėmė mirusiosios sūnus A. K..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 9 d. nutartimi antstolio pareiškimo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese netenkino.
Teismas pažymėjo, jog siekiant nustatyti galimybę vykdymo procese pakeisti skolininką jos įpėdiniu, būtina įvertinti, ar jos įpėdinis perėmė pareigą atsakyti už palikėjos skolas ir, jei taip, kokia apimtimi. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (LAT 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Taigi, skolininko teisių perėmėjas, žinodamas, jog mirusysis turi skolų, gali pasirinkti palikimo priėmimo būdą ar jo visai nepriimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepriklausomai nuo to, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka, CK 5.63 straipsnio normos turi būti taikomos, tai yra turi būti nustatinėjama, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius (LAT 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2011 ir kt.). Tai reiškia, kad, siekiant vykdymo procese pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, būtina įrodyti, jog kreditorius pareiškė įpėdiniams apie turimą reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (LAT 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2011).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad antstolės pateiktoje vykdomojoje byloje nėra duomenų apie kreditoriaus, per CK 5.63 straipsnio nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, pareikštą reikalavimą palikimą priėmusiam įpėdiniui, LITEKO duomenis, kad kreditoriui nėra atnaujintas terminas pareikšti reikalavimą skolininkui, nutarė, kad negalima daryti išvados, jog palikėjo turtinė prievolė įpėdiniui perėjo paveldėjimo būdu, todėl atmetė prašymą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu antstolė D. M. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį ir priimti naują nutartį – antstolio prašymą tenkinti ir pakeisti skolininkę M. P. skolininku A. K. vykdomojoje byloje Nr. 0012/10/01744. Nurodo, jog teismas netinkamai pritaikė teisės normas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Vykdomojoje byloje 2010 m. gruodžio 28 d. yra priimtas patvarkymas dėl turtinių teisių arešto, kuriuo areštuotos skolininkei M. P. priklausančios turtinės teisės į nekilnojamąjį turtą. Patvarkymas dėl turtinių teisių arešto 2010 m. gruodžio 30 d. įregistruotas Turto areštų registre. Taigi yra išviešintas. Todėl M. P. turto paveldėtojas žinojo (turėjo žinoti) apie palikėjos prievolę išieškotojui J. J.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011 yra konstatavęs, kad CK 5.63 straipsnio tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu šio straipsnio prasme laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. Areštas gali būti išviešinamas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus. Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo. Todėl pirmos instancijos teismo argumentas, jog paveldėtojas neturėjo informacijos apie palikėjos skolas ir negalėjo priimti sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto ir būdo, yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta pakeisti skolininką jo teisių perėmėju vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsiaiškino visų faktinių bylos aplinkybių, reikšmingų tinkamam materialinės ir procesinės teisės normų, susijusių su procesinių teisių perėmimo institutu, taikymui, todėl priėmė galimai nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.
Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kurio pirmoje dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.
Pagal CPK 596 straipsnį pakeisti skolininką vykdymo procese yra pagrindas tik tuo atveju, jeigu teismas įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Šią aplinkybę teismas nustato, atlikęs formalų pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimą.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolė vykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 82.400,00 Lt išieškojimo iš skolininkės M. P. išieškotojui J. J.. Vykdymo proceso metu antstolė atliko skolininkės turto paiešką ir 2010 m. gruodžio 28 d. patvarkymu areštavo skolininkės turtines teises į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą. Turto arešto aktas Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registre įregistruotas 2010 m. gruodžio 30 d. (b.l. 9). Skolininkė mirė (duomenys neskelbtini). Palikimą priėmė jos įstatyminis įpėdinis A. K., tačiau notarė nurodė, kad 2014 m. spalio 9 d. paveldėjimo teisės liudijimas jam dar nėra išduotas.
Pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir išaiškinimais, jog palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (LAT 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (LAT 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2011).
Tačiau sutiktina ir su atskirajame skunde nurodytais argumentais bei cituota teismų praktika, išaiškinusia, kad CK 5.63 straipsnio tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu šio straipsnio prasme laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. Areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (pvz. nekilnojamojo turto). Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo (LAT 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).
Pirmos instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad vykdymo procese antstolė 2010 m. gruodžio 28 d. taikė skolininkei turto areštą – turtinių teisių į nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą areštą. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriuo skolininkei buvo suprojektuoti du asmeninio ūkio žemės sklypai. Teismas neišsiaiškino, ar Turto arešto aktų registro duomenys buvo perduoti kitiems registras, ar skolininkės įpėdinis, priimdamas palikimą tikrai turėjo galimybę sužinoti apie šį turto areštą, o tuo pačiu ir apie kreditoriaus reikalavimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kokiu būdu skolininkės įpėdinis priėmė palikimą. Yra žinoma, jog jis priėmė palikimą, paduodamas pareiškimą notarui, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas 2014 m. spalio 9 d. jam dar nebuvo išduotas. Nėra duomenų, ar bylos nagrinėjimo metu paveldėjimo teisės liudijimas jau buvo išduotas, ar paveldėtojas skolininkės palikimą priėmė pagal turto apyrašą. Neturint minėtų duomenų, negalima objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti klausimo dėl visų skolininkės teisių perėmimo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, tai yra, ar skolininkės įpėdiniui buvo žinoma apie turto arešto aktų registre įregistruotą skolininkės turtinių teisių areštą, ar šie duomenys buvo perduoti kitiems registrams ar įstaigoms, kokiu būdu buvo priimtas palikimas – pagal apyrašą ar tik paduodant pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Kadangi byloje nėra pateikta nurodytiems klausimams išspręsti reikalingi duomenys, juos reikia teismui išsireikalauti. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolės skundas tenkintinas iš dalies, pirmos instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas tam pačiam pirmos instancijos teismas nagrinėti iš naujo.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti tam pačiam pirmos instancijos teismui nagrinėti skolininko pakeitimo klausimą iš naujo.