- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-07-25
- Bylos Nr.
- 1-62-721/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03116-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Kaltinamasis
- J. D.
- Advokatai
- Kristina Adomavičienė, Virginija Vainorienė, Kridtina Adomavičienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorei Laimai Mažeikienei, nukentėjusiųjų J. M. ir E. M. atstovėms R. J. ir advokatei Kristinai Adomavičienei, kaltinamajam J. D., kaltinamojo gynėjams advokatams Virginijai Vainorienei, Sauliui Staškui,
uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. apyl. teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. D. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 29 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namuose, (duomenys neskelbtini), kartu gyvenančiai nepilnametei E. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), per kelis kartus tyčia sudavė diržu ne mažiau kaip du kartus per nugarą ir vieną kartą per koją, ir televizoriaus priedėlio laidu sudavė ne mažiau kaip du kartus per koją žemiau kelio, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2021-01-29 dienos, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini) ir kitose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose bei nenustatytu laiku, bausdamas kartu gyvenančias nepilnametes E. M., gimusią (duomenys neskelbtini) ir J. M., gimusią (duomenys neskelbtini), tyčia vertė jas klauptis ant kelių ir klūpėti ant grindų ilgą laiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, dėl ko nepilnametėms E. M. ir J. M. negalinčioms savarankiškai pasipriešinti, dėl bejėgiškos būklės nuo psichinės negalios ir priklausomumo nuo įtariamojo J. D., o būtent nukentėjusiųjų mamos D. M. sugyventinio ir klūpant ant kelių, tyčia sukėlė nukentėjusiosioms E. M. ir J. M. fizinį skausmą.
Be to, jis seksualiai prievartavo nepilnametę, o būtent: 2021 metų rugsėjo 4 dieną, laikotarpyje nuo 8.00 val., iki 11.59 val., žinodamas, kad J. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, bei pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl psichinės negalios, tai yra tuo, kad J. M. negalėjo suprasti seksualinės prievartos reikšmės ir dėl to negalėjo adekvačiai priešintis, nusivesdamas J. M. į (duomenys neskelbtini) esantį miškelį, liepdamas J. M. nusirengti bei atsigulti ant žemės, pats ją užguldamas ir liesdamas jos krūtinę ir lytinius organus, bei savo lytiniu organu trindamasis į nukentėjusiosios J. M. lytinius organus - masturbavosi, taip tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu prieš nukentėjusiosios valią, tokiu būdu seksualiai prievartavo nepilnametę J. M.,
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2021 metų rudenį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2021 lapkričio 4 d., laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 8.30 val., žinodamas, kad J. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, bei pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl psichinės negalios, tai yra tuo, kad J. M. negalėjo suprasti seksualinės prievartos reikšmės ir dėl to negalėjo adekvačiai priešintis, nusivesdamas J. M. į (duomenys neskelbtini) esantį sandėliuką, panaudodamas fizinį smurtą: prievarta numaudamas J. M. kelnes ir apatines kelnaites bei viena ranka laikydamas jos rankas jai už nugaros, taip atimdamas J. M. galimybę priešintis, kita ranka liesdamas jos krūtinę ir lytinius organus, bei savo lytiniu organu trindamasis į nukentėjusiosios J. M. lytinius organus - masturbavosi, taip tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu prieš nukentėjusiosios valią, tokiu būdu seksualiai prievartavo nepilnametę J. M.,
Kaltinamasis J. D. ikiteisminio tyrimo metu dėl pareikšto įtarimo pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, kaltu prisipažino iš dalies (tai yra, sukėlė fizinį skausmą E. M. ir J. M.). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltę pagal kaltinimus pripažino iš dalies ir pasinaudojo savo teise duoti parodymus ištyrus kitus bylos įrodymus.
Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 150 straipsnio 3 dalį
Kaltinamasis J. D. teisimajame posėdyje kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad neigia seksualiai prievartavęs J. M., bet kokius seksualinio pobūdžio santykius su ja. Paaiškino, kad sanatorijoje (duomenys neskelbtini) susipažino su D. M., kuri sanatorijoje buvo su abiem savo dukromis E. M., ir J. M.. Jis taip pat buvo su dukra, kurią vienas augina nuo 1,5 metų. Neužilgo jie apsigyveno kartu. D. sakė jos sugyventinis varo ją lauk, jis iš gailesčio priėmė ją su dukromis pas save. Pragyveno su D. tris metus. D. dukras jis auklėjo kaip ir savo dukrą, rūpinosi jomis. Kai su D. jau kartu nebegyveno, J. M. tuo metu jau gyveno pas globėją, ji jam pradėjo per feisbuką, mesenger rašinėti, jis jai taip pat atrašydavo į jos žinutes. Jis nepamena, kada tiksliai,, J. pasiūlė jam susitikti, ji skambino, sakė yra prie viaduko, pastatyto per geležinkelį, (duomenys neskelbtini). Jis tada važiavo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) apsipirkti, jis pasakė J., kad yra (duomenys neskelbtini), ir prie tos parduotuvės jie susitiko. Jie nebuvo iš anksto susitarę susitikti. Jie ėjo pasivaikščioti, J. jam norėjo parodyti geležinį tiltą per upę, prie kurio ji su draugu yra buvusi. Ji klausė, kaip jo dukrai G. sekasi, kaip gyvena. Jie nieko nedarė, nuėjo iki tilto, pasėdėjo ir ėjo atgal. Jie tada nėjo per mišką. Jis neatliko seksualinio pobūdžio veiksmų. Kadangi iš viso tokių dalykų nebuvo nesupranta, kaip galėjo sperma atsirasti. Jie tiesiog vaikščiojo gal valandą, pusantros, ant suolelio pasėdėjo ir atgal grįžo, pakeliui juos sustabdė pareigūnai. Klausė jo vardo, pavardės, adreso, telefono numerį užsirašė. Policijos pareigūnai sakė, kad ieško mergaitės, paklausė vardo, pavardės, pasakė, kad tos pačios ieško. Jis nesidomėjo, kodėl policijos pareigūnai jos ieškojo. Buvo dar kartą susitikę prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), bet jis su ja neprasidėjo. Jis ten laukė mašinos, J. buvo priėjusi, bet jis išvažiavo. Jis nėra buvęs su J. susitikęs prie mokyklos, parke, apleistame pastate. Jis neneigia, kad susirašinėjo su J.. Taip pat pripažįsta, kad žinutės netinkamo turinio, bet jis rašė, kad atsikratyti, nes trūkdavo kantrybė, nes ji jam pati rašydavo, skambinėdavo, o jis tik norėjo ramiai su dukra gyventi. Jie daug susirašinėjo. Jis negali dabar atsakyti, kodėl tokias žinutes rašė. Kad ir ką jis J. rašė, bet to nebuvo. Kai susitikdavo su J., jis jai pasakydavo, kad atsikabintų nuo jo. D., kai išėjo iš karto ją užblokavo. Buvau ir mergaites užblokavęs, bet J. pirma pradėjo jam rašyti. Pasak kaltinamojo, jis apie mergaičių sveikatos būklę pradžioje nieko nežinojo. Jis nematė jokių dokumentų, ligos istorijos, viskas buvo pas D., jam nerodydavo šių dokumentų. Jis nežinojo, kad J. turi kažkokią diagnozę. Jis nežino kodėl D. su mergaitėmis buvo sanatorijoje. Jo manymu J. taip daro, ji apkalba, nes kai jis su D. išsiskyrė, D. norėjo grįžti, bet jis jos nebepriėmė. Jos visos trys sakė keršys, ne tik jam, bet ir visai jo giminei, sakė ramybės jums nebus.
Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalimi, buvo perskaityti nukentėjusiosios J. M. 2021 m. sausio 13 d. ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti parodymai. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji paaiškino, kad J. D. yra buvęs patėvis. Kartu nebegyvena su ja apie metus. Ji su juo bendrauju per mesendžerį. Ji ten yra J. M., jis yra J. D.. Jis jai rašinėja visokias nesąmones. Sako, kad atsiųstų nuotraukas, kur yra nuoga. Jis to prašė kokius 5-6 kartus. Ji jam nieko nesiuntė. Jis sakė, kad nekalbės. Būdavo, kad susitikdavo. Yra susitikę prie mokyklos, tai yra (duomenys neskelbtini). Susitinka parkelyje. J. pradeda čiupinėtis. Jis liečia krūtinę ir „(duomenys neskelbtini)“. Taip daręs yra daug kartų. Kai liečia krūtinę būna su megztiniu, maike. Jis liečia per drabužius. Kai liečia krūtinę, kokie rūbai būna tarpe, nežino. Kai liečia „(duomenys neskelbtini)“, būna su kelnėmis bet jis liečia po triusikėliais. Krūtinę irgi liečia nuogą, po rūbais. Sako, kokia didelė krūtinė. Kai liečia „(duomenys neskelbtini)“, sako, kad švelni. Daugiau nieko neliečia. Prašo duoti meilės. Tai reiškia duoti sekso. Tada ji duoda. Tai darė du kartus. Pirmas kartas buvo miške. Miškas yra arčiau jos namų, ten reikia nueiti (duomenys neskelbtini). Parašė žinutę, kad susitiks prie miškelio. Susitiko, sako, einame į miškelį. Liepė nusirengti. Nusirengė kelnes, megztinį ir triusikėlius. Kelnes ir triusikėlius nusismaukė iki čia (parodo, kad iki kelių). Megztinį pasidėjo ant žemės, liko su maike. J. lietė krūtinę ir apatinę dalį, pradėjo ją glamonėti. Kas toliau buvo, nebežino. Prieš tai atsigulė ant žemės. Gulėjo ant lapų. J. gulėjo ant jos. Ji gulėjo ant nugaros. Kas toliau buvo, neatsimena. Čiupinėjo rankomis krūtinę ir (duomenys neskelbtini) lietė su rankomis ir vyrišku organu. Juto skausmą. Skaudėjo viršuje (parodė su ranka ties gakta). Ką padarė, neprisimena, kodėl skaudėjo, nežino. Skausmą „(duomenys neskelbtini)“ įvertino 2 balais. Tada apsirengė ir ėjo pasivaikščioti. Kai lietė (duomenys neskelbtini) su vyrišku organu nesakė J. nieko. Kaip tuo metu atrodė jo veidas, nežino. Ji jo nematė, nes tuo metu žiūrėjo į žemę. Sakė, kad jai skauda ir jis pasakė, gerai, baigiam. Tada ir apsirengė ir ėjo pasivaikščioti. Kai lietė savo lytiniu organu, pats jis gulėjo ramiai. Pasivaikščioti ėjo iki geležinio tilto. Kalbėjo apie G., kuri yra jo dukra. Kalbėjo apie tai kaip jai sekasi. Apie seksą nekalbėjo, J. nieko nesakė. Ji apie tai nieko nepasakojo. Kada tai buvo, nežino, sunku prisiminti. Buvo vasara, buvo vasaros atostogos. Buvo pabaigusi (duomenys neskelbtini) klasių. Dabar yra (duomenys neskelbtini). Jų susitikimo niekas nematė ir ji apie tai niekam nepasakojo. Nepasakojo niekam, nes bijojo pasakoti. Į klausimą kaip suprato, kai lietė su lytiniu organu, kas vyko, atsakė, kad - nežino. Jie glamonėjosi. Kodėl jai skaudėjo, nežino. Į klausimą kaip suprato, kai paprašė duoti meilės, sekso, atsakė - suprato, kad turės nusirengti ir atsigulti. Pradės glamonėtis ir J. įkiš savo lytinį organą į jos „(duomenys neskelbtini)“. Tą ir darė. Kišo vieną kartą, bet sakė, kad nepavyko, kad geriau būtų atsigulti į lovą. Į klausimą ar liko kokių sužalojimų, ar kraujavo iš lytinių organų, atsakė - sužalojimų neliko, kraujas nebėgo iš lytinių organų jai. Į klausimą o kodėl sustojo D. liesti lytinius organus, atsakė - sustojo D., nes jai skaudėjo ir jis buvo sunkus. Sunkus buvo J. D.. Į klausimą ką veikė su J. po to, atsakė - paskui dar pasėdėjo ant suoliuko. Į klausimą kaip tą kartą grįžo namo, ar tai buvo tas kartas, kai parvežė policija, atsakė - namo ją parvežė policija. Kurioje vietoje ją surado policija, nežino tos vietos. Kai atvažiavo policija, J. buvo šalia. Į klausimą ką J. sakė policijai, ar bendravo su jais, atsakė - policijai J. sakė, kad buvo prie geležinio tilto, o ką darė miške, jis policijai nepasakojo. Į kausimą ar J. draudė pasakoti, kas vyko miške, atsakė - J. prašė niekam nieko nepasakoti, kai pamatė policiją. Į klausimą ar tesėjo savo pažadą J., atsakė, kad - ji niekam apie tai ir nepasakojo. J. sakė, kad niekam nieko nepasakotų, nei garsino, nei žadėjo ką nors už tai. Į klausimą kaip J. D. buvo apsirengęs, kai buvo susitikę, atsakė J. vilkėjo pilkos spalvos treningais. Kai gulėjo, jis buvo nusirengęs kelnes. Triusikėlius tik nusismaukė, nusivilkęs visai nebuvo. Kokios jie buvo spalvos, neprisimena.
Dėl antro karto papasakojo, kad susitiko prie jos mokyklos, tai yra ((duomenys neskelbtini)). Pasikalbėjo kaip jai sekasi. Prieš tai susirašė. J. pasiūlė susitikti. Rašė, ar norėtų susitikti. Atrašę Jo. Sakė, ar duosi meilės. Atrašė jo. Buvo 8 val. ryto. Pasiūlė nueiti prie apleisto namo. Tai buvo netoli jos mokyklos. Reikėjo eiti tiesiai. Namas buvo užkaltais langais, vieno aukšto. J. vėl pradėjo čiupinėti po drabužiais, krūtinę ir (duomenys neskelbtini). Tuo metu abudu stovėjo to namo viduje. Kieme rado sandėliuką, kur per duris buvo galima įeiti. Ten buvo sukrautos lentos ir šiukšlės. Stovėjo ir čiupinėjo (duomenys neskelbtini) ir krūtinę. Turėjo ir seksą, kai įėjo į namą. J. nusimovė kelnes, jis buvo pilkomis kelnėmis. Ir pradėjo ją liesti savo lytiniu organu. Lietė (duomenys neskelbtini). Pradėjo ją masturbuoti. Masturbavo jos lytinius organus. Vėl skaudėjo, sakė. Taip darė apie 2-3 minutes. Jo lytinis organas buvo šiltas. Kad darė su savo lytiniu organu žino, nes jis nusimovė kelnes. Ji buvo su juodomis kelnėmis, bet J. jas ir triusikėlius nusmaukė iki apačios (parodė iki kulkšnių). Buvo su megztuku. Po to jis pasakė, kad jai reikia eiti į mokyklą. Ji užsitraukė kelnes pati. Apie tai irgi sakė, kad tik niekam nesakytų. Tuo metu, kai masturbavo ją sakė, kad neįkiša. Neįkišo todėl, kad ji nepasidavė, nes muistėsi. Jos rankas jis laikė jai už nugaros. Jos rankas laikė savo viena ranka, o kita lietė krūtinę ir lytinius organus. Kokiu metu nusimovė kelnes, nežino. Ji buvo pikta, kodėl, nežino. Po to, apsikabino ir ji išėjo į mokyklą, J. nuėjo kažkur kitur. Tai nutiko 8 val. ryte. Kada, neatsimena. Jau mokėsi (duomenys neskelbtini) klasėje. Lauke lijo, buvo ruduo. Jau daug dienų ėjo į mokyklą po atostogų. Tai buvo paskutinis kartas, kai susitiko su J.. Daugiau susitikę nebuvo. Per mesendžerį bendravo. Rašė vienas kitam, klausė ką veiki. Ji klausdavo ką jis veikia. J. atsakydavo, kad nieko. Paskutinį kartą su J. rašėsi seniai dar prieš kalėdines atostogas. Ji jį užblokavo. Jis jai pasakė, kad susitiks teisme. Jis tai pasakė prieš mėnesį, buvo piktas. Parašė per menedžerį. Į teisėjos klausimus atsakė - į tą namą sugalvojo nueiti J., ji anksčiau ten nebuvo buvusi. Tą namą ji buvo mačiusi, kai eidavo į parką pasivaikščioti su klase, ji tą namą matydavo. Dabar ji tą namą galėtų parodyti. Pamokos prasideda 8.30 val. tai susitiko 8.00 val. Kai grįžo, dar pamokos nebuvo prasidėjusios. Kodėl sutiko susitikti antrą kartą, nežino. Kai J. ją masturbavo, ar buvo kokio skysčio nežino, bet vienu metu jai ant šlaunies liko šlapia. Kaip tas skystis atrodė, nematė, tik jautė. Ji valė su kelnėmis, bet kai tai darė, niekas nematė. Į klausimą ar J. ką už tai žadėjo, atsakė - nieko. Į klausimą ar dar siūlė J. susitikti po antrojo karto, atsakė - siūlė. Sakė dar susitiksime, pakalbėsime. Norėjo sužinoti kaip sekasi, ar niekam nesakė apie tai. Atrašė, kad niekam nesakė. Kodėl prašė niekam nesakyti, nežino. Į klausimą ar tai buvo gerai, ką jie darė su J., kaip ji pati galvoja, atsakė - suprato, kad darė meilę. Suprato, kad tai negerai, nes yra nepilnametė. Kad tai yra blogai, taip sugalvojo pati. Į klausimą ar J. žino, kad ji nepilnametė, atsakė - žino. Jis žinojo, kad jai (duomenys neskelbtini) metų. Kai gyveno, žinojo, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metų. Į klausimą kokius jausmus ji jaučia D., atsakė, kad yra pikta ant J.. Kai prašė meilės jautėsi pikta, kodėl pyko, nežino. Jautėsi liūdna. Į klausimą ar J. sakė apie jausmus, ar , kad ji jo mergina, atsakė - nesakė, nežino kas jie vienas kitam buvo. Ji jį vadino J., jis ją J.. Į klausimą kaip telefone buvai užvardijusi J., atsakė brangusysis. Jis jai brangusis nebuvo, kodėl taip sugalvojo nežino. Į klausimą palyginti abu kartus, kuo jie skyrėsi, atsakė abu kartai buvo skirtingi. Pirmą kartą tik lietė, o antrą kartą jau ir masturbavo. Bendra tai, kad lietė ir masturbavo. Pirmą kartą irgi masturbavo, tai suprato iš jo judesio. Jis judino savo lytinį organą iš viršaus į apačią. Pirmą kartą gulėjo, antrą kartą stovėjo. Į klausimą ar žino, kas yra masturbacija, atsakė - kas yra masturbacija, nežino. Į klausimą ar D. trynėsi, ar į jos kojas, ar į kūną jo lytinis organas, atsakė - antrą kartą jam nepavyko įkišti savo lytinio organo, nes ji muistėsi, nes nenorėjo. Sakė, kad skauda. Jis jai nieko nesakė. Kai masturbavo irgi sakė, kad skauda, jis nieko nesakė. Tada jis apsimovė kelnes ir jai užtraukė, kad nepavėluotų į mokyklą. J. jai nepadarė ko ji nenorėtų. Nors ji nenorėjo sekso. Kai jis siūlė sekso, ji sakė, kad nenori. Kai pasakė, jis sustojo tai daręs. Jis nesakė nieko, bet sustojo tai daręs. Po to karto nieko nebedarė. Į klausimą iš ko suprato ji, kad nori įkišti J. savo lytinį organą, atsakė, kad nežino. Į klausimą ar turi dar tas kelnes, kuriomis nusivalė išbėgusi skystį nuo kojų, atsakė - jas turi, bet jos yra išskalbtos. Į klausimą kai nurengė antrą kartą, kas nutraukė kelnes, atsakė - J., paėmė ir nutraukė, tai darė nedraugiškai. Ji paėmė už rankų ir pasakė, kad negalima. Jis patraukė jos rankas ir kelnes nutraukė. Buvo su sportinėmis kelnėmis, tomis pat, kur dabar vilki. Jose liemens raištelio nėra. Į klausimą ar yra J. atsiuntęs kokių nuotraukų jai, atsakė - dar yra atsiuntęs savo nuotrauką ten matosi veidas. Yra, kai rodo liežuvį. Jokių video nėra atsiuntęs. Jokių nuotraukų, kur matytųsi lytiniai organai, nėra atsiuntęs. Į klausimą ar turi draugų, kas yra jos draugai, ar turi vaikiną, atsakė - mano draugai yra sesė. Vaikino neturi, bet yra turėjusi. Bendravo gražiai, susirašinėdavo. Net nebuvo susitikusi, tad sekso neturėjusi. Su jokiu kitu vaikinu sekso nėra turėjusi. Į klausimą ar yra buvusi pas gydytoją, ginekologę, atsakė - pas gydytoją ginekologę buvo, kad pasitikrinti, ar neprisidarė vaikų. Sakė gydytoja, kad ne, bet išrašė vaistų, kad neprisidarytų vaikų. Vaistus geria, suduoda globėja. Į klausimą kaip supranta vaikų darymą, atsakė - vaikai atsiranda, kai perguli su žmogumi ir kažką darai. Tai yra seksą. Vyras moteriai į putę įkiša savo lytinį organą. Kai ji turėjo seksą su J., tas dalykas, kad turėtų vaikų, nenutiko. Į klausimą nuo kada gyvena pas globėją, atsakė – (duomenys neskelbtini) sueis metai, kai gyvena pas globėją. Iki tol gyveno su sese E. kambary, kitame gyveno globėja. Iki tol gyveno su mama nuomotame name. Kartu gyveno J. D. ir jo dukra. Į klausimą ar D. jai yra davęs dovanų, pinigų, nuo tada, kai gyvena pas globėją, atsakė - nieko J. nėra davęs. Į klausimą ar yra sakiusi globėjai, kad eina susitikti su J., atsakė - nėra sakiusi, sakydavo, kad išeina pasivaikščioti viena. Grįžusi nieko nesakydavo. Į klausimą ar tokie kartai su J. buvo tik du, ar buvo ir anksčiau panašių, atsakė - be tų yra su J. susitikusi dar du kartus, bet tik pasivaikščiojusi. Klausėsi muzikos, netoli parkelyje prie mokyklos. Tada nieko nedarydavo, jis jos nelietė, nes aplinkui būdavo žmonių. Į klausimą kodėl sakė, kad J. ją lietė daug kartų, atsakė - daug kartų lietė pirmą karą, kai susitiko. Palietė krūtinę. Į klausimą kas pasakė, kad reikia atvažiuoti į teismą ir ar sakė, ką reikės pasakoti, atsakė - kad atvažiuoti pasakė globėja, apie ką kalbėti reikės, nesakė. Į klausimą ar sakė D., kad eis kalbėti į teismą, atsakė, kad ne ( 4 t., b. l. 70-75).
Liudytoja A. R. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad mergaitės pas ją namuose atsirado po to, kai, kaip sakė, namie buvo smurtaujama. Tas buvo prieš du metus, (duomenys neskelbtini). Pas ją gyveno abi mergaitės J. ir E. M., bet kai E. sukako (duomenys neskelbtini) metų, ji išėjo, liko J.. Ji gavo E. M. žinutę, kad J. myli J. D.. Keistai atrodė, nes J. J. D. bijojo, pvz. važiuojant, kai pamatydavo J. D. su jos mama, ji tiesiog mašinoje slėpdavosi, todėl sunku buvo patikėti, kaip ji jį gali mylėti. Ji J. veždavo prie „(duomenys neskelbtini)“ į neįgaliųjų centrą. Vežiojo visą rugpjūčio mėnesį. Nuveždavo 10 val. ir 16.30-17 val. pasiimdavo. J. vieną kartą jai pasakė, kad matė J. D., bet ji pasislėpė, nes jo kaip ir bijojo. Ji pasakė, kad nebijotų, nes jis jai nieko tokio nepadarys, o jei jis skriaus, ji apie tai turi pasakyti. Apie tą E. žinutę ji pakalbėjo su kuratore I. T., jai irgi tą žinia atrodė keista. Po to J. jos paprašė išleisti ją pasivaikščioti. Tą rytą, kaip nekeista, ji atsikėlė anksti, susitvarkė kambarį, labai norėjo eiti pasivaikščioti. Ji išleido J. porai valandų. Praėjus tam laikui ji negrįžo. Ji jai skambino, bet ji telefono skambutį atmetinėjo. Rašė jai žinutes, bet ji į jas nereagavo, todėl jai paliko neramu ir ji iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnams ji parodė J. nuotrauką, pasakė, kad ji su savimi turi telefoną. Po kurio laiko jai policijos pareigūnai pasakė, kad J. yra (duomenys neskelbtini). Ji nustebo, kaip J. atsirado taip toli (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko policijos pareigūnai ją parvežė į namus ir J. nuėjo į savo kambarį. Mergaitė grįžo užsirišusi maikę ant kelnių, o viršuje buvo megztinis. Kai mergaitė nuėjo į kambarį, policininkas jai pasakė, kad jie ją rado einančią gatve nuo senojo tilto, kur yra (duomenys neskelbtini). Pasakė, kad ji ėjo su J. D.. Paklausė, kaip tai su J. D., nes ji juk jo bijo, ir dėl jo ji buvo paimta net iš šeimos. Pareigūnas atsakė, kad nežino, kad ji jiems pasakė, kad jis yra jos patėvis, ir ji su juo vaikštinėja. J. tą rytą buvo prašiusi iškepti bulvinių blynų. Kai ją pakvietė eiti valgyti, ji atsakė: „aš nelabai tenoriu, man pykina širdį“. Ji J. pasakė, ar ji žino, kad jei pykina širdį, gali būti nėščia. J. pavalgė ir nuėjo į viršų, o ji išėjo į daržą. Einant į daržą, buvo atidarytas J. kambario langas, ir ji išgirdo tokius žodžius: „ačiū dievui, kad vaikų neprisidirbome“. Kai J. atėjo pas ją į daržą, ji apsimetė, kad ne viską girdėjo. Paklausė, kas ten buvo su tuo „ačiū dievui“? Ji atsakė, kad jų mokykloje viena mergaitė susirgo vėžiu, bet iš tikro sužinojo, kad neserga, todėl ir sakė, kad „ačiū dievui“. Bet ji girdėjo visai ką kitką. Tą dieną, kai sužinojo, kad J. buvo su J. D., kai ją parvežė policijos pareigūnai, vakare, po visų tų pokalbių apie vaikus, ji maudėsi. Ji prie skalbyklės visą laiką padeda skalbinius. Tą kartą kai padėjo skalbinius, ant viršaus buvo padėti jos apatiniai, ir ant jų matėsi, kad ten kažkokios dėmės. Nieko nesakiusi ji tuos apatinius paėmė ir paskui atidavė tyrėjai. Po to įvykio ji J. pradėjo stebėti labiau. Jai pamokos šiaip būdavo nuo 8:30 val. ir jos iš namų išvažiuodavo po 8:05 val.-8:10 val. Nueidavo ji į mokyklą ir ji negalvojo, kad ji iš mokyklos eis į pasimatymus. Tai po įvykio ją atveždavo lygiai ant pusės devintos. Kai ją paskui apklausinėjo, tai ji sakė, kad ji su J. D. susitikdavo prieš pamokas. Kai mergaitė bendravo su J. D., tuo momentu ji labai negražiai kalbėdavo apie savo mamą. Pvz. sakė: „aš jai nerodysiu anūkų“. Būdavo labai vėlyvi skambučiai. Paklausė J., su kuo ji taip vėlai kalba. Atsakė, kad su drauge, bet ta draugė buvo vyrišku balsu. Gal norėdama pasirodyti prieš tą, su kuriuo kalbėjo, ji man negražiai pasakė: „Tu dink, tu man ne motina, ko man aiškini“. Ji viską, ką girdėjo, papasakojo I. T.. Pasikalbėjo ir su J. seserimi E.. Sakė, kad J. D. ateina prie mokyklos. Po kurio laiko jai paskambino I. T. ir patarė eiti į policiją parašyti pareiškimą. Pareiškimą parašė. Su J. susitarė, kad jei ji norės gauti telefoną, ji turės parodyti, su kuo rašinėjasi. J. nežinojo, kad ji buvo policijoje ir parašė pareiškimą iau dėl vaiko išnaudojimo, nes ji nepilnametė ir ji yra dar su negalia. Dar prieš tai buvo atvejis, kad šalia buvo padėtas J. telefonas ir telefonas suskambėjo. Skambino adresatas su užvardijimu „Brangusis mylimasis“, ir buvo J. D. nuotrauka. Kai ji apie tai pasakė J., ji atsakė, kad ji nemato, kad apsiriko, supainiojo. Paskui pradėjo sakyti, kad ji yra didelė, kad turi vyrą. Ji J. pasakė, kad tas vyras buvo jos mamos vyras. Ji atsakė, kad na ir kas, jis dabar nebėra mamos vyras. Paskui iš sesės gavo žinutę, kad J. nori nušokti nuo tilto, nuo viaduko, nes be savo meilės negyvens. Ji kalbėjo su J., papasakojo, kad nereikia tokių dalykų daryti, nes ji gali nemirti, o atsidurti invalidų vežimėlyje, ir ar ji to nori. Tą kartą tuo ir baigėsi. Bet būdavo taip, kad mergaitė palipdavo į viršų, įsijungdavo rusišką muziką ir sėdėdama verkdavo. Jai pasakė, kad daugiau su J. D. nebebendraus, bet kai duodavo pažiūrėti telefoną, ji suprasdavo, kad ji jam buvo rašiusi: „ką aš tau tokio blogo padariau, kad tu man neberašai?“, bet J. D. jai į tai nieko neatrašė. Po to, kai buvo policijoje parašytas pareiškimas, jis J. neberašė. Ji skaitė mergaitės susirašinėjimus. Buvo rašoma apie meilę. Ji jo klausė, ar jis ją neš per tiltą. Jis jai atrašė, kad jei neš, tai tik nuogą ir kitką panašiai. Ne tik dėl to susirašinėjimo kreipėsi į policiją. Su J. lankėsi pas ginekologę. Ji jai išrašė kontraceptikų. Jai gydytoja tik pasakė, kad jei mergaitė norės, duoti jai kontraceptikų. Kontraceptikus ji išrašė. Jai pati J. pasakė, kad jai reikia kontraceptikų. Ji pasakė, kad kontraceptikus gers ir juos gėrė.
Liudytoja E. M., kuri buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad J. M. yra jos sesė. J. D. yra buvęs jos patėvis. Su J. D. susipažino kai ji, jos mama D. M. ir sesė J. buvo (duomenys neskelbtini) sanatorijoje. J. sanatorijoje buvo su savo dukra G. D.. Po tos pažinties jos mama susidraugavo su J. ir jos apsigyveno pas J. (duomenys neskelbtini). Prieš kiek laiko, tai buvo, kai apsigyveno pas J., ji nemoka įvardinti, nežino prieš kiek laiko, jai yra nustatytas neįgalumas, dėl protinio atsilikimo. 2021 m. sausio 29 d. ją ir J. apgyvendino vaikų namuose, nes J. ją ir J. mušė plaktuku. Nuo tada su J. ir nebegyveno. Nežino kada tiksliai, bet jau tada su J. nebegyveno ji kartu su J. susitiko su J. netoli ,,(duomenys neskelbtini)“ mokyklos parkelyje pasikalbėti. J. pati telefonu J. pakvietė pasikalbėti. Ji nežino, kodėl J. kvietė J.. Jos susitiko, šiaip pasikalbėjo kaip sekasi. Tiek susitinkant, tiek atsisveikinant J. su J. vienas kitą apsikabino rankomis, J. apkabino J. per liemenį. Bučiuotis nesibučiavo. Ji su J. neapsikabina, nes dar pyksta ant jo dėl mušimo. Nežino kiek praėjus laiko po šio jų susitikimo ji matė, kad J. su J. susirašinėja per mesenger programą, ten J. yra pasivadinęs J. D.. Matė, kad J. J. rašė ar jis ją myli, jis atrašė, kad taip. Sesė jai nėra sakiusi, kad dar ir be jos su J. būtų susitikusi. Ji su J. gyvena atskirai, jos susitinka tik mokykloje, arba telefonu susiskambina. Jai J. nėra sakiusi, kad J. myli. J. jai minėjo, kad ėjo liudyti į teismą, bet dėl ko, jai nepasakojo (4 t., b. l. 165-166 ).
Iš 2022-03-25 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusiajai J. M., esant (duomenys neskelbtini), pasiūlius parodyti vietą, kurioje pirmą kartą su J. D. glamonėjantis, jis bandė įkišti savo lytinį organą į jos lytinius organus, nukentėjusioji J. M. paprašo važiuoti (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve paprašo pasukti į miško keliuką, kuris yra pravažiavus (duomenys neskelbtini) namą. Išlipusi iš automobilio nukentėjusioji J. M. parodo įvažiavimą į mišką iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir parodo priešais įvažiavimą kitoje kelio pusėje esančią sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve. Tada nukentėjusioji J. M. veda miško keliuku (pradžioje yra pavieniai medžiai, o įėjusi į mišką nuo keliuko į dešinę parodo miške vietą, paaiškindama kad čia ėjo su J. D. ir po to veda nuo keliuko į dešinę ir tarp medžių prie storo beržo parodo vietą, paaiškindama, kad čia ji ir J. D. buvo atsigulę, ją J. D. glamonėjo ir jai bandė į lytinius organus įkišti savo lytinį organą. Nukentėjusiosios J. M. parodytos vietos koordinatės yra (duomenys neskelbtini). Po to nukentėjusioji J. M. pasakiusi, kad parodys vietą kurioje ją su J. D. surado policijos pareigūnai ir ją parvežė globėjai. Nukentėjusioji važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, nuo (duomenys neskelbtini) paprašo sustoti prie miškelio pradžios ir išlipusi iš automobilio ant kelio parodo vietą kurioje jai einant su J. D. prie jų privažiavo policijos pareigūnai ir ją iš čia parvežė į globėjos namus. Šios vietos koordinatės yra (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji J. M. paaiškina, kad įvykio dieną prie kelio esantis miškas nebuvo išretintas (matosi šviežiai nukirsti ploni lapuočiai). Po to nukentėjusioji J. M. paprašo važiuoti į (duomenys neskelbtini), netoli jos "(duomenys neskelbtini)" mokyklos. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, nukentėjusioji paprašo sustoti prie negyvenamo, užkaltais langais namo, kurio (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji J. M. išlipusi iš automobilio parodo šio namo numerį, po to veda į šio namo kiemą, kur yra sandėliukai ir priėjusi nuo namo pusės prie trečio sandėliuko, kuris yra be durų, parodo į jį ir įėjusi į sandėliuko vidų parodo konkrečią vietą, kurioje stovėjo abu su J. D., kai jis antrą kartą ją glamonėjo ir bandė įkišti lytinį organą į jos lytinius organus (4 t., b. l. 149-150). Fotolentelėje užfiksuotos vietos, kurias nukentėjusioji J. M. parodė (4 tomas, b. l. 151-156).
2021-10-25 registruotas informacinis pranešimas ROIK 0121000687654 apie tai, kad į Mažeikių policijos komisariatą kreipėsi pareiškėja A. R., dėl globotinės J. M., kuri galimai gali būti lytiškai išnaudojama pažįstamo asmens J. D. ( 4 t., b. l. 61-65).
Iš 2021-10-25 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A. R. pranešė apie tai, kad nuo 2021-01-20 pas ją adresu (duomenys neskelbtini) yra globotinė J. M., kurią ji laikinai globoja. J. M. yra neįgali, ji turi raidos sutrikimą. Mergaitė yra linkusi save žaloti, yra patikli, draugiška, turi lakią vaizduotę. J. su sese E. M. gyveno iki tol su savo mama D. M. ir patėviu J. D.. Ji žino, kad J. D. prieš J. smurtavo, todėl mergaitės pas ją ir paketo. Per tą laiką kai J. gyveno kartu su ja, ji atkreipė dėmesį, kad ji yra nusistačiusi prieš berniukus, vyrus. 2021-08 apie 25 dieną ji pastebėjo, kad J. yra pasikeitusi, tai yra ji pradėjo kalbėti, kad ji yra ne vaikas, kad ji suaugusi. Ir ji pradėjo bėginėti iš namų. 2021-08-28 dieną J. ji išleido pasivaikščioti, bei nurodė, kelintą valandą reikia grįžti. Kai J. negrįžo ji pranešė policijai ir ją rado (duomenys neskelbtini), prie geležinio tilto kartu su jos buvusiu patėviu J. D.. Ją policija parvežė namo ir ji pastebėjo, kad ji yra per juosmenį persijuosusi bliuskutę ir užsirišusi ją, o užsivilkus tik megztinį ant pliko kūno. Ant jos jokių išorinių smurto žymių ji nepastebėjo. J. nieko nepasakojo. Po to ji pradėjo pasakoti, kad ji myli J.. Ar tarp jų yra buvę lytiniai santykiai ji negalėjo pasakyti, bet jos pasikeitęs elgesys, nuolatos kartoja kad jeigu ją išskirs su jos meile ji nušoks nuo tilto, bei jos apatinių kelnaičių vaizdas, tai yra esančių išskyrų kelnaitėse, kurių nėra buvę. Ji apie šį įvykį 2021-10-25 papasakojo globos centre per susirinkimą, kur jie iškarto pranešė vaikų teisėms ir jai paskambinęs vaikų teisių atstovas jai pasakė, kad apie šį įvykį praneštų policijai ir parašytų pareiškimą ( 4 t., b. l. 1-14).
Iš (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad J. M. pirmą kartą konsultuota centre (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 169).
Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2022-04-05 - 2022-05-04 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-73/2022 matyti, kad:
1. J. M. gali suprasti konkrečias faktines (kas, kur, ką darė) byloje tiriamas aplinkybes bei praėjus laikui duoti apie tai parodymus.
2. Byloje nagrinėjamų įvykių metu J. M. galėjo suprasti jos atžvilgiu galimai atliekamų įtariamojo veiksmų pobūdį, tačiau ji negalėjo ir vis dar negali pilnai suprasti šių veiksmų reikšmės. Priešintis byloje tiriamų įvykių metu J. M. negalėjo tiek dėl jos atžvilgiu galimai atliktų veiksmų esmės nesuvokimo, tiek dėl santykio su įtariamuoju ypatumų bei emocinės būsenos.
3. Padidintas polinkis fantazuoti J. M. nenustatytas. Duomenų, kad J. M. patirtų kitų asmenų poveikį išsigalvoti bylai reikšmingas aplinkybes ar pateikti tendencingą informaciją apie įtariamąjį negauta. Ekspertizės metu nenustatytos priežastys (įskaitant pažintinės veiklos ypatumus), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis J. M. parodymais.
4. Dėl jai nustatytų sutrikimų bei dabartinės emocinės būsenos J. M. nerekomenduojama dalyvauti (iki)teisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdžiuose.
5. Šiuo metu J. M. konstatuoto depresinio elgesio sutrikimo sieti tik su byloje tiriamais nusikalstamais veiksmais nėra galimybių, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (5 t., b. l. 2-13).
Iš 2022-01-17 Savanoriško, daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti kad A. R. pateikė moteriškas apatines kelnaites (5 t., b. l. 60 ), kurios paimto, konfiskuoto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo - priėmimo aktu 2022-04-13 priduotos saugojimui (5 t., b. l. 182-183 ), kvitas B serija TEL Nr. 0005251 (5 t., b. l. 184).
Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022-02-25 specialisto išvados matyti, kad ant tirti pateiktų kelnaičių, pateiktų A. R., rasta spermos (mėg. Nr.1-3). Rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 1), tinkamų vienos moters tapatybei nustatyti tiriant DNR, rasta susimaišiusių vyro spermos ir moters biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 2, Nr. 3), tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti. Ant kelnaičių mėg. Nr. 2, Nr. 3 rastame DNR profilyje yra J. D. genotipą sudarantis alelių rinkinys. Nustatytas ant kelnaičių mėg. Nr. 2, Nr. 3 rastos spermos Y haplotipas sutampa su J. D. Y haplotipu ( 5 t., b. l. 68-72).
2022-01-05 kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėti 2021-09-04 policijos pareigūnų kūno kameros įrašai:
Faile 2021_0904_114541_020 matoma, kad 2021-09-04 11.46 val. atvykusiems policijos pareigūnams gyvenamojo namo duris atidaro moteris (A. R.), kuri paaiškina, kad yra J. globėja, kad J. iš namų išleido pasivaikščioti apie 8 - 8.30 val. ir ji iki šiol negrįžo, o globėjos teigimu, jai buvo nurodžiusi grįžti prieš dvi valandas. Globėja J. skambina, parašė žinutę, bet jai neatsiliepia. Globėja skambina prie pareigūnų, girdimas geras kvietimo garsas, bet niekas neatsiliepia.
Faile 2021_0904_115936_022 matoma, kad 11.59 val. policijos pareigūnai kalbasi su J. D., aplinkui matomi krūmai, aukštos žolės, elektros stulpai, pastatų nesimato. Lyja lietus. J. D. nurodo, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kad atvyko pakviestas pasivaikščioti su nepilnamete, kad pasivaikščiojus vyks atgal. Į pareigūno klausimą atsako, kad dvi valandas vaikščiojo. Pareigūnas klausia ko nepilnametė telefonu neatsiliepia, J. D. atsako, kad yra išsikrovęs jos telefonas, pareigūnui nurodžius, kad ką tik skambino, kad neišsikrovęs, J. D. atsako, kad nežino, kad išsikrovęs jos telefonas. Pareigūnai užsirašo J. D. duomenis: vardą, pavardę, adresą, telefono numerį ir nurodo, kad gali eiti. Toliau pareigūnai klausia merginos, (jos kameros filmavimo lauke nesimato, tik girdisi balsas) kas jai yra šis vyras, mergina atsako, kad jos buvęs patėvis, kad su juo pasivaikščiojo, vaikščiojo valandą, dvi, tris. Mergina į pareigūno klausimus atsako, kad J. D. nemušė, nesmurtavo, per prievartą nelaikė, kad važiuoja su pareigūnais namo. Važiuojant pareigūnas klausia merginos ko ji nekelia telefono, ji atsako, kad išsikrovė, pareigūnas nurodo, kad ji meluoja, nes geras signalas, mergina atsako, kad rimtai išsikrovė. Mergina sako, kad visą laiką vaikščiojo pėsčiomis, buvo nuėję prie tilto, buvęs patėvis pas ją atvažiavo.
Faile 2021_0904_120436_023 matome, kad policijos pareigūnai grįžta į A. R. namus, parvežta mergina pasako pareigūnams ačiū, išlipa iš policijos automobilio, matoma iš nugaros pusės, plaukai supinti eglute į dvi kasas, vilki violetinį džemperį su galvos gobtuvu, mergina įeina į namo vidų. Pareigūnai kalbasi su globėja A. R. (5 t., b. l. 198-200).
Iš 2021-11-17 - 2021-11-25 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrimas J. D. mobilaus ryšio telefonas ,,Redmi“. Mobilus telefonas ,,Redmi“ model: M2006C3MNG juodos spalvos, liečiams ekranas suskilęs, dviejų SIM kortelių lizdų, IMEi1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), telefone kortelių dėkle yra SIM kortelė EŽYS Nr. (duomenys neskelbtini). Telefone atsiųsta susirašinėjimo programėlė ,,Mesenger“. Joje matomas susirašinėjimas su ,,(duomenys neskelbtini)“. Toliau susirašinėjimas su šiuo susirašinėjimo programėlės naudotoju yra peržiūrimas DVD diske, kuriame yra perkelta iš mobilaus telefono nuskaityta informacija. Pati pirmoji žinutė yra parašyta (duomenys neskelbtini) 2021-10-25 8:34 ,,(duomenys neskelbtini)“, programėlės naudotojui pasivadinusiam J. D.. 2021-10-26 prašo naudotojo ,,J. D.“, kad šis atsiųstų jai savo nuotrauką, J. D. atrašo, kad ji jam atsiųstų savo nuogos nuotrauką.
2021-10-26 05.49 J. D. rašo ,,Tave (necenzūrinis išsireiškimas)“. J. D. klausia ,,Ko duosi“, jam atrašo ,,ka noresi“, J. D. atrašo 2021-10-27 04.00 val. ,,(necenzūrinis išsireiškimas)“, jam atrašo J. ,,gerai duosiu“, toliau J. klausia kaip jos pasiilgo, J. D. atrašo ,,Parodisu kaip nueisim“.
2021-10-27 13.33 (duomenys neskelbtini) rašo ,,Kodėl esi prisijungęs kad darbuojas gal su mega esi“, J. D. atrašo ,,Esu nedavei sendien nieko o zadejai“, jam atrašo ,,Davau“, J. D. ,,ne ia ne seksas“, ,,Turejei atsigulti“, ,,Bijei pastoti todėl neguleisi“, jam rašo ,,ką valgai“, atrašo J. D. ,,Tavo papukus“, ,,(duomenys neskelbtini) šlapi buvo tavo“, ,,(duomenys neskelbtini) šlpi reišk buvo santykių“, jam atsako ,,nekada nebuvo nes as tik tave myliu“, J. D. rašo ,,ko slapi“, ,,buvo pagraibiau buvo“, „Js mokikloj ten kas nori (duomenys neskelbtini)“, ,, (necenzūrinis išsireiškimas)“.
2021-10-28 04.08 J. D. rašo ,,atsusk foto nuoga“. (duomenys neskelbtini) rašo, kad vaikio neturi, jai J. D. atrašo ,,Kodl neturi nes (necenzūrinis išsireiškimas) esi“.
2021-10-29 04.15 (duomenys neskelbtini) ,,Gal E. isimilejai“, J. D. atrašo ,,Ne ant jos (necenzūrinis išsireiškimas) nestojas“, jo paklausia ant ko stojas - atrašo ,,Tavęs“. 04.28 J. D. paro atsiųsti visos nuogos nuotrauką.
2021-10-30 05.05 J. D. ,, (necenzūrinis išsireiškimas)“, jam trašo ,,Tiek nori (necenzūrinis išsireiškimas)“, J. D. ,,Nortum senei btum tik žaidjo“.
2021-10-30 06.19 J. D. ,,Kaip nori (necenzūrinis išsireiškimas)“, jam atrašo ,,Visaio“, J. D. ,,Dedodi visk bijei graibau tuo jaudiniesi“, jam atrašo ,,ne as nebijau niekio“, J. D. ,,Ko nenusimovei tada“, ,, (necenzūrinis išsireiškimas) (duomenys neskelbtini) buni tipo nemeluok senei jau esi“, ,, (necenzūrinis išsireiškimas) noru aš a tiu nez ko nori“, ,,einam nusimauk“, ,,nusirenk“, ,,Renkis“, prašo atsiųsti nuogos foto. (duomenys neskelbtini) prikaištauja J. D., kad jos nemyli, kad geria, klausia ko jis labiausiai nori iš jos - J. D. atrašo ,,Sekso“.
2021-11-02 05.55 (duomenys neskelbtini) rašo ,,eik (necenzūrinis išsireiškimas)“, jai J. D. atrašo ,,Ane nedodi vistiek kam sulai“.
2021-11-02 06.00 J. D. atrašo ,, (necenzūrinis išsireiškimas) nesustoja prie ja“, jo klauia o prieš ką stojas, atrašo ,,Jei pagraibytum,,, ,,Tu“, ,,na tu mane“.
2021-11-02 06.32 rašo J. D. ,,Ritoj ateik miskeli“, ,, (necenzūrinis išsireiškimas)“, ,,Kaip noresi“, ,,Nori ant mans nori“.
2021-11-03 05.16 J. D. rašo ,,Nori žadi bet nedodi nieko“, jo klauaia kas ji jam, atrašo ,,Kolkas pana esi“, ,,Paprastai pralausta ir taip esi senei jau“, jau atrašo „ Ne dar nesu pralausta“.
Peržiūrėjus J. D. ir (duomenys neskelbtini) susirašinėjimus stebima (duomenys neskelbtini) iniciatyva bedrauti, daugumoje atvejų ji pradeda bendravimą, ryte pasilabindama, klausdama ką veikia, ar ją myli.
Telefono adresų knygoje yra abonentas pavadintas ,,Meile“, numeris (duomenys neskelbtini) (5 t.,b. l. 91-93).
2022-01-18 gauta Mažeikių senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro J. M. medicininio dokumento kopija ( 5 t., b. l. 55-57).
2022-02-24 tyrėjos Birutės Rumšienės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-38537-21 gauta kopija iš sveikatos istorijos 2021-10-05 J. M. ginekologinės apžiūros, kurioje nurodyta gydytojos R. Ž. lotynų kalba ,,obj.- virgo intackta“. Telefonu susisiekus su gydytoja R. Ž., ji nurodė, kad prisimena J. M. apžiūrą, ją tikrai ginekologiškai apžiūrėjo ir nustatė, kaip užrašė sveikatos istorijoje virgo intacta, tai reiškia neturėjusi lytinių santykių vaginaliniu būdu (5 t., b. l. 58-59).
Iš (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad J. M. gim. (duomenys neskelbtini), 2020-03-13 tarnyboje buvo atliktas pedagoginis psichologinis vertinimas ir nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai (5 t., b. l. 39-44).
Iš (duomenys neskelbtini) mokyklos J. M. charakteristikoa matyti, kad J. M. mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. (duomenys neskelbtini) yra nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai, dėl nežymaus intelekto sutrikimo. Mokinė ugdoma pagal individualizuotas bendrąsias ugdymo programas. Šiuo metu J. gyvena pas globėją. Gyvenimo sąlygos labai geros. Mergaitę į mokyklą atveža ir parsiveža globėja. Mokyklą J. lanko labai gerai ir mokosi gerai, domisi geografiniais, gamtiniais dalykais, mėgsta dainuoti, aktyviai dalyvauja popamokinėje veikloje Geba paklausti, jei užduotis yra neaiški. Mokytis stengiasi, pamokų metu drausminga. Su mokytojais ir kitais mokyklos darbuotojais mandagi, nori bendrauti. Su klasės draugais bendrauja gražiai. Pertraukų metu J. daugiausia bendrauja su savo seserimi E., stengiasi ją pagloboti, užjausti. Mergaitei labai trūko savitvarkos ir higieninių įgūdžių. Pastebėta, kad gyvenant pas globėją, J. dabar į mokyklą ateina švariai ir tvarkingai apsirengusi, susišukavusi, visada nusipraususi. J. dabar yra drąsesnė, linksmesnė, labiau pasitikinti savimi, stengiasi labiau laikytis susitarimų. Manoma, kad gyvenant kitoje aplinkoje, J. elgesio, o ypač emocijų pokyčiai yra į gerąją pusę. J. mokykloje lanko socialinio pedagogo ir psichologo konsultacijas, kuriose ugdomi savarankiškumo, savitvarkos, higieniniai, savęs pažinimo įgūdžiai. Į konsultacijas J. ateina ne visada noriai, tačiau dažnai ateina pasikalbėti pas socialinę pedagogę, pasidalinti įspūdžiais, ką veikė laisvalaikiu ar savaitgaliais. Mergaitė linkusi pasakoti tik apie gerus įvykius, jei reikia papasakoti apie savo netinkamą elgesį, vengia akių kontakto arba išeina iš kabineto. J. be suaugusiojo pagalbos būtų sunku priimti tinkamus sprendimus paprasčiausiose gyvenimiškose situacijose. Mokinei visose srityse reikalinga suaugusiojo kontrolė ir priežiūra (5 t., b. l. 47).
Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro rašte ,,Dėl informacijos pateikimo“, nurodyta, kad vadovaujantis Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-02-17 įsakymu Nr. Al-292 „Dėl laikinosios rūpybos bei priežiūros vietos nustatymo, rūpintojo paskyrimo, išmokų mokėjimo“, J. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), laikinuoju rūpintoju paskirtas (duomenys neskelbtini), mergaitė apgyvendinta budinčios globotojos šeimoje. J. M. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje I socialinių įgūdžių ugdymo klasėje. 2020-06-05 J. M. atliktas pakartotinis neįgalumo lygio vertinimas ir nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ( 5 t., b. l. 50-52).
2016-03-15 Kupiškio r. švietimo pagalbos tarnyba atliko pakartotinį specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą Nr. 50-K2 pagal WISC-III metodiką, J. M. nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Tarnybos įvertinime pažymima, kad J. M. supranta elementarias socialines situacijas, žino, kaip jose pasielgti, tačiau intelekto funkcionavimą apsunkina silpnai išvystytas abstraktus loginis mąstymas. J. M. patiria sunkumus suvokdama ir atgamindama girdimąją informaciją. Silpni dėmesio sukaupimo ir išlaikymo įgūdžiai. Mergaitės socialinė branda ir nuovoka labai atsilieka nuo amžiaus normos. Prastai sekasi numatyti socialinių veiksmų pasekmes. Laikinosios rūpybos laikotarpiu buvo situacijų, kai J. M. elgesys budinčiai globotojai kėlė susirūpinimą (mergaite tris kartus be budinčios globotojos žinios buvo pasišalinus iš gyvenamosios vietos), pasinaudojusi telefonu tapdavo irzli, ginčijosi su budinčia globotoja, melavo, slėpė informaciją su kuo bendrauja. Tuo laikotarpiu mergaitė nenorėjo laikytis numatytų taisyklių, bandė ribas, buvo linkusi manipuliuoti, greitai supykdavo ir įsižeisdavo dėl smulkmenų. Budinčios globotojos teigimu J. M. lengvai pasiduoda kitų įtakai. Siekiant išsiaiškinti pasišalinimo priežastis, Globos centro specialistai teikė pagalbą mergaitei ir budinčiai globotojai. Pagalba buvo orientuota į saugaus ir patikimo santykio kūrimą, stiprintas mergaitės pasitikėjimo, saugumo bei užtikrintumo dėl savo ateities jausmas.
2022-03-09 ugdymo įstaigos rašte Nr. V5 -20 pažymima, kad J. M. su klasės draugais bendrauja gražiai, su suaugusiais bendrauja noriai, yra mandagi, drausminga. Specialistai pastebi J. M. elgesio ir emocijų pokyčius yra į gerąją pusę gyvenant budinčios globotojos šeimoje. J. M. į mokyklą ateina švariai ir tvarkingai apsirengusi, susišukavusi, yra drąsesnė, linksmesnė, labiau pasitiki savimi, labiau stengiasi laikytis susitarimų. Pertraukų metu J. M. daugiausia bendrauja su savo seserimi E. M., stengiasi ją pagloboti, užjausti. Mokykloje J. M. lanko socialinio pedagogo ir psichologo konsultacijas. Į psichologo konsultacijas ateina ne visada noriai, tačiau dažnai eina pasikalbėti pas socialinę pedagogę, pasidalinti įspūdžiais, ką veikė laisvalaikiu ar savaitgaliais. Mergaitė yra linkusi pasakoti tik apie gerus įvykius, tačiau, jei reikia papasakoti apie netinkamą elgesį, vengia akių kontakto arba išeina iš kabineto. Šiuo metu Globos centro specialistai teikdami paslaugas J. M. pastebi, kad mergaitės elgesys pasikeitė teigiama linkme: yra draugiška, bendraujanti, nuoširdi, mėgsta įsitraukti į įvairias veiklas. Mergaitę apgyvendinus budinčios globotojos šeimoje buvo stebimas socialinis apleistumas. Budinčios globotojos namuose mergaitė įgijo savarankiškumo, retkarčiais padeda globotojai ruošti maistą, serviruoti stalą, išmoko kultūringo elgesio, bendravimo kultūros, reguliariai atlikti asmeninės higienos procedūras, palaikyti tvarką ir švarą savo kambaryje (5 t., b. l. 50-52).
Dėl smurto artimoje aplinkoje
Kaltinamasis J. D., apklaustas teisme, kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir paaiškino, kad klupdė tiek E., tiek J., sudavė plaktuku J. per ranką, kad laidu mušė. Iš viso, du kartus laidu E. sudavė, diržu mergaitėms nesudavė. Mergaitės, aišku, meluoja. Laidu trenkė, todėl, kad kantrybė „neišnešė“. Jo dukra matė, kad laidu E. sudavė. Kad plaktuku sudavė J. matė D., E. irgi matė. Nieko ji nesakė, jis jai sakė tvarkyk savo mergas. Jis tada namuose, kur visi gyveno, grindis keitė, E. su J. norėjo jo dukrą išsivesti į miestą, eidavo prie (duomenys neskelbtini), jis neleido, o J. pradėjo trankytis ir jai jai trinktelėjo per ranką. Kai plaktuku trinktelėjo J. per ranką, jokių žymių nebuvo likę. J. pati žalodavosi, ne vieną kartą yra buvę. Jeigu neišleisi, ji pradeda grasinti, kas pjaus peiliukais, ir peilį yra buvusi pasiėmusi. Jis trinktelėjo jai per ranką, bet ji ir taip žalodavosi. Ji daug trankydavosi į sienas ir pan. Paklupdydavo J. todėl, kad langus daužydavo, negalėjo susitvarkyti, o D. nieko nedarydavo. Paklupdžius tam kartui mergaitė apsiramindavo. Nepamena, kiek kartų jai liepdavo klūpėti, jau senokai buvo, bet tikrai ne kartą. Daugiausiai negalėdavo susitvarkyti su J.. Būdavo ir E., ji mokindavosi iš J., jos susitardavo. Jis buvo du kartus J. trinktelėjęs laidu, už „bardakų darymus“. Neturėjo teisės, bet, o kaip kitaip, jeigu mama nesiėmė jokių priemonių, mergaitės trankė, daužė, laužė jo daiktus. Ten buvo jo ir jo dukros daiktai, jos nieko savo neturėjo. Diržu jis nėra sudavęs, tik laidu. Nedažnai naudojo tokius auklėjimo metodus, buvo du kartus paklupdęs ir laidu užtrenkęs. Daugiau jokio smurto jų atžvilgiu nebuvo. Pradžioje mergaitės buvo ramios, kokį porą metų, paskui jau prasidėjo ir naktimis iš namų išeidavo. Jis drausdavo joms eiti į miestą, o jos norėdavo eiti su klasioku Š. susitikti, dažnai tai būdavo. D. nieko joms nesakydavo, galėdavo daryti, ką nori, o jis drausdavo, kad nesivadalotų po miestą. Jos eidavo prie (duomenys neskelbtini), prašinėdavo pinigų, rūkyti. Paskui sutinki kokį pažįstamą, sako jūsų „mergelkos“ prie (duomenys neskelbtini) prašinėja pinigų. Jo brolis ne vieną kartą skambino, sakė matė, kaip jos prašo pinigų. Jis nenorėdavo, kad jos naktimis išeitų, jos vis vieną išeidavo, per antro aukšto langą yra ne kartą iššokusios, ypač J.. Ne vieną kartą naktį pabėgdavo. Ir socialinę darbuotoją iškviesdavo, ji su mergaitėmis pasikalbėdavo, tam kartui ramios palieka, o kai išvažiuodavo, jos vėl tą patį. Būdavo ir kad mokykloje jos gyvendavo, Š. išsivesdavo iš mokyklos. Jie visa šeima dažnai lankydavosi kaime, jo tėvai ten gyvena. Kaime darbai yra, mergaitėms reikėdavo malkas panešti, padėdavo jos. Jis ir pas kaimynus eidavo padirbėti, vesdavo jas visur, mergaitės ne visada eidavo. Kaime jie pasilikdavo su nakvyne, jeigu kitą dieną vėl reikia darbuotis, kad nesivažinėti. Ten name yra virtuvė ir kambarys, antroje pusėje brolis gyvena. Jis su D. miegodavo kambaryje, o jos virtuvėje, būdavo fotelis ištempiamas. Aš visą laiką miegodavo su D., čia melas tie parodymai, kad jis kažkaip priekabiavo prie mergaičių. Jis supranta, kad mergaitės jautėsi blogai, kai jas mušė, bet kaip kitaip jam reikėjo susitvarkyti. Jos nieko nesakė, paašarojo, paverkė ir viskas. Taip gal du kartai iš viso tebuvo. Kai kartu gyveno, jis laikė save J. tėvu, atsakingu už ją, dabar jau nebelaiko savęs jos tėvu. Dabar Jis jaučiu kaltę dėl tokių savo veiksmų. jų atsiprašė. Nepripažįsta kaltinime nurodytų aplinkybių, kad jo veiksmais buvo padaryta žala jų psichikai. Nepripažįsta civilinio ieškinio.
Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalimi, buvo perskaityti nepilnametės nukentėjusiosios J. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją ji paaiškino, kad buvo namuose, tėtė sakė, einame susitvarkyti kambarius, tada grįžo sesė, ėjo pažiūrėti televizorių. Vakare tėtis pasiėmė plaktuką ir sakė, kad dabar pasitikrinsime nervus - sudavė per ranką. Tėtis – J. D.. sesė – E. M.. Tą dieną namuose dar buvo mama – D. M.. Jie gyvena (duomenys neskelbtini). Viskas įvyko vakare, buvo pirmadienis arba antradienis - praėjo apie savaitę. Tėtis virtuvėje nuo spintelės pasiėmė plaktuką, jis buvo mėlynu kotu. Ji buvo kambaryje, žaidė su sese, sėdėjo ant lovos. Atėjo tėtis ir sakė, kad dabar pasitikrinsime nervus – dėjo į dešinę koją (žemiau kelio), jai labai skaudėjo apie 3-4 dienas, koja liko raudona, tepė vaistus, kuriuos rado mamos spintelėje, tepė apie 3 kartus per dieną. Po to, pataikė į kairiąją ranką (riešą), bėgo kraujas, labai skaudėjo. Ranka skauda dar ir dabar. Tėtis sakė: „ot gerai padariau“. Ji buvo pikta, išėjo iš namų, prie šuniuko, kuris yra kieme. Ten buvo iki 12 valandos nakties. Sesė E. matė, kad tėtis jai taip padarė. Ji tėčio klausė, kas taip padarė. Sese sakė: „baik muštis arba pasakysiu socialinei“. Tėtis sakė, jeigu pasakys socialinei, tada sesė gaus diržo. Ji išėjo pas šuniuką, niekam nesakė, kad išėjo. Sesė pamatė, kad ji išėjo. Į ranką jai pataikė vieną kartą. Po sudaužimo, ant rankos liko žaizda. Dabar truputį užgijo. Gydyti padėjo globėja, ėjo ir pas gydytoją, bet kojos nerodė. Kai įvyko įvykis, mama buvo virtuvėje ir nematė. Tą vakarą mamai nieko nesakė, pasakė kitą dieną. J. D. yra ne tikras jos tėtis. Kai mama sužinojo, kad ją mušė su plaktuku, mama sakė: „gerai, kad taip padarė“. Mama sužeistų vietų nežiūrėjo, nepadėjo gydytis. Kad tėtis taip padarė, penktadienį pasakė socialinei darbuotojai K. B., ji buvo atvažiavusi. Socialinei darbuotojai pasakė sesė, tada jos paklausė ir ji pasakė, kad tėtis trenkė plaktuku per ranką, parodė sužalotą ranką. Socialinė darbuotoja buvo atvažiavusi pirmadienį, bet taip dar nebuvo nutikę. Seniai žino, kad reikia nueiti pas socialinę darbuotoją, neturėjo jos telefono numerio. Telefoną paėmė globos namuose. Kitiems žmonėms ir socialinei darbuotojai iš karto nepranešė, nes bijojo tėčio ir mamos. Bijojo, kad nepaklupdytų į kampą, arba su diržu, nes taip yra buvę. Penktadienį, kol nebuvo atvažiavusi socialinė darbuotoja, mama sakė, kad niekam nesakytų, nes paklupdys į kampą. Iki to laiko, kai tėtis pasiėmė plaktuką, su tėčiu bendravo gerai, nesipyko, nesiginčijo. Tėtis su plaktuku atėjo piktas. Tą vakarą jis buvo blaivus. Kai tėtis atėjo su plaktuku, nieko nesakė. Kai tėtis sakė, kad tikrins nervus, ji nieko nepagalvojo. Tada tėtis atrodė piktas – gal susipyko su mama. Tėtis sesę E. irgi muša. Paskutinį kartą matė per Naujuosius metus. Jis buvo girtas, mušė su diržu jų kambaryje, buvo apie 7-8 valanda vakaro, pataikė du kartus į nugarą ir vieną kartą į koją. Diržas buvo rudas. Dar muša su laidu, bet ne per Naujuosius metus. Nežino, kodėl mušė sesę. Anksčiau jie bendravo gerai. Jis nesakė, kodėl mušė sesę. Sesė verkė. Įvykį matė tik ji, mama buvo kitame kambaryje, nežino ar ji girdėjo. Tėtis turėjo alaus, gėrė virtuvėje ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Mama negėrė. Per naujuosius metus, tėtis sesei liepė gerti alaus. Ji nenorėjo, bet jis per prievartą įpylė į burną. Alų girdė iš stiklinės. Stiklinėje buvo alaus „per 3 pirštus“ – visą sugirdė. Sesė verkė. Ji matė, kai virtuvėje sugirdė alų, mamos nebuvo, ji buvo išėjusi į parduotuvę. Tėtis sesę mušė, paskui liepė gerti alų. Apie šitą įvykį niekam nesakė, nekalbėjo su mama. Su savo tėčiu nesutaria, nes jis pykstasi su mama. Nežino, kodėl jis pykstasi su mama. Nenori kalbėti, kaip ji sutaria su mama. Dabar ji gyvena pas globėją. Jaučiasi gerai, tik liūdna. Namuose gyvendama jautėsi blogai, nes bijojo, kad gaus diržo arba laido. Bijojo ir mamos ir tėčio. Į klausimus atsakė, kad tėtis pas jas gyvena ketvirtus metus. Tėtis ir mama grasindavo statyti į kampą ir mušti su diržu atskirai. Tokie grasinimai išsakomi nuo (duomenys neskelbtini) klasės, dabar ji (duomenys neskelbtini) klasėje. Mama yra mačiusi, kad tėtis ją mušdavo, bet nieko nesakė. Tėtis yra mušęs 17 kartų, pirmą kartą gavo (duomenys neskelbtini) metų. Apie tai, kad ją mušė tėtis ir mama ji sakydavo socialinei darbuotojai ir atvejo vadybininkei, nežino, kada pirmą kartą pasakė. Į klausimą nuo kada ir kaip dažnai bausdavo statant į kampą, atsakė – klūpėdavo, pirmą kartą (duomenys neskelbtini) klasėje. Yra klūpėjusi daug kartų – daugiau nei 20 kartų. Ir mama ir tėtis liepdavo. Sesė yra mačiusi, daugiau niekas. Klūpėdavo prie fotelio, prie spintos. Klūpėdavo 2-3 valandas. Su ja nieko nekalbėdavo, nieko nedarydavo. Nelabai paklusdavo – pabėgdavo. Vėl parsivesdavo už rankos. Ji traukdavosi – tempdavo su jėga. Jai būdavo liūdna. Kaip jautėsi nesakydavo nei mama, nei tėčiui. Tempdavo už rankos, nestipriai. Likdavo raudona ranka, nuo klūpėjimo likdavo raudoni kelėnai – tepdavo su vaistais. Žinojo, su kokiu tepalu reikia gydyti, nes turi randą, pati nusipirko tepalą iš mamos duotų ir sutaupytų pinigų. Su tėčiu kartu važiuodavo į (duomenys neskelbtini) pasidarbuoti, su karučiu veždavo malkas. Malkos būdavo kažkokio žmogaus, jis sumokėdavo tėčiui. Tėtis liepdavo važiuoti – ji nenorėdavo. Kai prieš ją smurtaudavo, jai skaudėjo, buvo liūdna. Jeigu reikėtų grįžti gyventi į namus, jai būtų liūdna. Namuose nesijaustų saugi. Labai bijotų grįžti. Baimę įvertintų 10
balų (t. 1, b. l. 63-66).
Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalimi, perskaityti nepilnametės nukentėjusiosios E. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją ji paaiškino, kad su savo patėviu J. D. bendrauja blogai. J. D. mušdavo jos sesę J. M.. Paskutinį kartą mušė maždaug prieš savaitę. Mušė kambaryje, adresu: (duomenys neskelbtini). Dabar gyvena (duomenys neskelbtini) gyveno su sese J. M., sese G. D. ((duomenys neskelbtini)), mama ir patėviu. Kai buvo kambaryje, matė, kai patėvis mušė J. su plaktuku. Jis su plaktuku dėjo tiesiai į kairiąją ranką (parodo riešą). Ji matė, kad pataikė 3 kartus. Sesuo verkė. Gal sesuo pagalvojo, kad reikia kreiptis į socialinę darbuotoją. Sesei skaudėjo, jai ant rankos liko žaizda. Žaizda buvo apvali, atrodė patamsėjusi – ruda. Patėvis pagalvojo, kad reikia patikrinti nervus – jis taip sakė, ji girdėjo. Kai jis taip sakė, buvo piktas. Jis grįžo iš kaimo, (duomenys neskelbtini), buvo geras, o paskui paliko blogas. Blogas, nes mušė. Sesei bėgo kraujas. Ji sakė mamai, kad apibintuotų ranką. Tuo tarpu mama buvo virtuvėje, darė valgyti. Mama neapibintavo, sakė: „pati susižeidei ir gydykis“. Mama pagalvojo, kad įsitrenkė į radiatorių. J. mamai nesakė, kad taip padarė J.. J. penktadienį pasakė socialinei darbuotojai, o ji pasakė ketvirtadienį. Socialinei darbuotojai pasakė, kad patėvis parvažiavo iš kaimo ir trenkė J. su plaktuku į ranką. Ketvirtadienį socialinei darbuotojai parašė žinutę į „Messengerį“. Žinutes turi išsaugojusi. Socialinė pas juos apsilankė penktadienį. J. pasakė, kad reikia pasikalbėti, tada išėjo į lauką ir pasikalbėjo. Po įvykio ji su sese išėjo į miestą pasivaikščioti. Ėjo į (duomenys neskelbtini) parką, „gaudė“ internetą, kad galėtų parašyti socialinei darbuotojai. Tą vakarą socialinę pakvietė į draugus. Ji namo grįžo puse 8, o sesė – 12 valandą. Ji buvo garaže pas šuniuką. Sesė sakė, kad dar pabus, eis „pagauti“ interneto. Sesė buvo pikta. Tą vakarą, kai sesė grįžo, nuėjo miegoti. Tuo metu visi jau miegojo. J. D. su ja elgiasi blogai. Kai grįžta iš mokyklos, būna piktas, muša. Paskutinį kartą ją mušė trečiadienį, kai ji norėjo pasakyti socialinei. Buvo kambaryje, kalbėjo su sese, tėvas iš savo kambario pasiėmė laidą – televizoriaus priedėlį ir du kartus trenkė per dešinę koją, ties kelėnu liko dryžiai (žemiau kelio, rodė kairės kojos kelią), buvo apie 2-3 dienas. Kai jai trenkė, pajuto skausmą, pradėjo verkti, skausmą įvertintų – 0-1, nestipriai skaudėjo. Skaudėjo 3-4 dienas. Jai trenkė, nes nepadėjo mamai. Kai jai sudavė, jos nuotaika buvo bloga. Kai J. D. ją drausmina – varo į kampą. Ten turi klūpėti. Klūpėjo daug kartų. Dabar yra (duomenys neskelbtini), pirmą kartą klūpėjo (duomenys neskelbtini) klasėje. Mamos skiriamos bausmės – neišeiti iš kambario. Kai klūpi, jaučia skausmą – keliai būna nubraižyti. Jos jausmai būna blogi – būna supykusi. Ji turi klūpėti 2 valandas, klūpi paklusniai. J. D. žiūri ir tyli, teliką žiūri. Mama irgi būna kambaryje su telefonu, mama nieko nesako. J. sako: „baudžiame kartu“. J. D. nėra vertęs daryti kažką, kas jai nepatiko. Atskiria, kai jis būna išgėręs. Kai paskutinį kartą ją mušė su laidu, jis buvo išgėręs. Per naujuosius metus J. D. su ja elgėsi piktai. Mama su patėviu žaidė su buteliu, tada supyko, kad ji lindo, gynė mamą. Supykęs gėrė toliau. Per Naujuosius metus jis davė gerti degtinės ir alaus. Buvo namuose, virtuvėje ir kambaryje. Virtuvėje buvau ji, dėdė K., tėtis ir mama, o J. buvo kambaryje. Sakė: „imk, gerk ir nieko nesakysi“. Jis davė stiklinę su degtine „per 2 pirštus“. Ji paėmė stiklinę, norėjo išpilti, bet jis sakė gerti. Tada ji viską išgėrė. Jautėsi prastai. Davė tik vieną stiklinę. Tėvų kambaryje davė alaus. Su sese buvo kambaryje, žiūrėjo televizorių, ją pakvietė į kambarį ir sako: „gerk vitaminų“. Tai buvo stiklinė. Galvojo, kad ten vanduo. Iš kvapo suprato, kad alus. Alų išgėrė, buvo pripilta „per 3 pirštus“. Pasijuto blogai – skaudėjo galvą, vėmė. Niekas nematė. Mama, J., patėvis ir dėdė K. matė, kaip jai davė gerti alų. Piktai sakė: „imk ir išgerk“. Į klausimą ar buvo grasinama, jeigu atsisakysi ir negersi? Atsakė: nieko nesakė. Socialinei darbuotojai nepasakojo, kad jai liepė gerti alkoholį. Patėvis D. nėra daugiau smurtavęs, tik Naujųjų metų naktį. Daugiau nėra mušęs kitą kartą, išskyrus, kai mušė su laidu. Jis su jomis gyvena 4 metus. Yra mačiusi, kai J. D. mušė sesę J.. 2 kartus. Matė, kai dėjo su plaktuku, kai mušė su ranka ar su kažkuo. J. buvo namuose atsigulusi, ji irgi buvo kambaryje, atėjo patėvis ir norėjo iš J. atimti telefoną. Jis su ranka J. 1-2 kartus dėjo į veidą. Sesė verkė, jokių žymių neliko. Patėvis sesei G. nieko nesako, jos nebaudžia. Jei reikėtų grįžti gyventi į namus, jaustųsi blogai, nes prisimintų, ką padarė mama ir patėvis. Prisimintų, kad mama per veidą dėjo, o patėvis laidu davė. Jei namuose nebūtų J. D., norėtų grįžti į namus. J. D. bausdavo sesę J. irgi į kampą. Yra klūpėjusi daug kartų. Daugiau kitų bausmių nenaudojo. Daugiau nėra smurtavęs prieš sesę. J. D. būna, kad namuose geria. Nusiperka, kai mama gauna pinigus. Nuperka mama. Padeda draugai ir dėdė K.. Mama ne. Į klausimą, ar J. D. drausdavo pasakoti apie mušimą, atsakė, kad nieko nesakydavo. Socialinė darbuotoja sakė, kad šiandien reikės pasakyti kaip buvo namie. Šiandien sakė tiesą (t. 1, b. l. 86-90).
Liudytoja K. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad ji su J. D. šeima dirba kaip socialinė darbuotoja. Su J. šeima pradėjo dirbti 2017 m. rugsėjo 11 d., o jie su D. M. susipažino 2018 m. gruodžio mėnesį, kai J. su G. buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) sanatoriją. Ten ir susipažino, ir grįžo gyventi kartu. Nuo 2019 metų pradžios dirbo jau su visa jų šeima. Žinojo, kad mergaitėms J. ir E. yra nustatytos negalios, kad jos vartoja medikamentus. Pats J. D. apie jų negalias irgi žinojo. Kai lankydavosi šeimoje, matydavo, kad santykiai šeimoje įtempti, buvo nuolatiniai konfliktai. Gal labiau santykiai buvo įtempti tarp mergaičių ir mamos. Kartais ir tarp mergaičių bei J.. Mama šaukdavo, su vaikais bendraudavo pakeltu tonu. Mama mergaičių atžvilgiu bausmes taikydavo, atimdama telefonus, taikydama namų areštą. Namų areštas pasireikšdavo taip: savaitę vakarais mergaitės niekur negalėdavo išeiti iš namų – tik iki mokyklos ir atgal. Bet nelabai pavykdavo to laikytis, jos neklausydavo. Ji nežino, ar mama mergaitėms taikydavo fizines bausmes. Kartais D. atsiremdavo į J., J. pasakydavo gal griežčiau ir mergaitės J. klausydavo. Bendravimas rėmėsi pakeltu tonu, reikalavimu, šaukimu, o ne pozityviais bendravimo būdais. Namuose labai trūko tvarkos ir švaros, higienos. Mergaitės buvo probleminės, jos rūkydavo, išeidavo ir nebūdavo namuose, tėvai jų nesugebėdavo suvaldyti, jiems buvo sunku jas auklėti ir užtikrinti namuose tvarką. Pačių tėvų įgūdžiai silpni, nemotyvuoti. Tėvai mergaitėms neužtikrindavo medikamentinio gydymo, kuris buvo skirtas psichiatrų. Apsilankius šeimoje 2021 m. sausio 29 d., namuose ją pasitiko J. M. ir jai atkišo telefoną, kuriame buvo nuotrauka, nufotografuota jos ranka rašytas tekstas. Jame buvo parašyta, kad „aš nebenoriu čia gyventi, vežkite mane kur nors, kad ir į sanatoriją“. Su J. išėjo pasikalbėti į lauką. Ji parodė sužalotą ranką ir papasakojo, kad jai plaktuku trenkė J. D., parklupdęs ant kelėnų, sakydamas, kad taip tikrina jos nervus. Sužalojimas buvo kirstinis, ranka apie tą žaizdą buvo stipriai paraudusi. Žaizda buvo šviežia, truputį apgijusi, bet ir kaip gavusi užkrėtimą, nes buvo paraudusi. J. sakė, kad J. D. jos ranką sužalojo savaitgalį. Paskui turėjo pokalbį su jos seserimi E.. Sesuo E. patvirtino tai, ką pasakojo J. – kad sesuo buvo parklupdyta, kad J. trenkė jai plaktuku. E. tą įvykį matė, klupdoma buvo viena J.. Tuo momentu, kai kalbėjo su mergaitėmis, J. D. buvo išvykęs pas psichologą konsultacijai. Paklausus apie šį įvykį mamos D. M., ji tiesiogiai nuo atsakymų išsisukinėjo, vis sakydama klausti J.. Pasakius, kad J. jau klausė, ji teigė, kad J. susižalojo pati, atsitrenkdama į radiatorių. Iškvietė policiją, sulaukė vaikų teisių budinčių pareigūnų. Kai atvyko policijos pareigūnai, grįžo J. D.. Ji negirdėjo, ką kalbėjo J. D. su policijos pareigūnais, nes tuo metu buvo su J. ir E. jų kambaryje. J. tuo metu buvo pasimetusi, išsigandusi, verkė. Mergaitės buvo apgyvendintos pas laikinus globėjus, o J. dukra G. laikinai pas jo seserį. Iki tol visos trys mergaitės gyveno su J. ir mergaičių motina. J. epizodiškai vartodavo alkoholį, tai dar paklausė, ar tuo metu, kai plaktuku sudavę J., jis buvo blaivas. Mergaitės patvirtino, kad J. nebuvo išgėręs. Su šia šeima dirbdama visada turėdavo su E. ir J. individualius pokalbius. Daugiau įvykių, susijusių su J. D., mergaitės, apie kitus smurto atvejus nepasakojo. Buvo atvejis, kai J. buvo girtas, jis sukonfliktavo su J. ir J. išėjo iš namų. Ji norėjo grįžti į namus, J. neįleido, ir ji išdaužė durų langelį. Tada J. išsikvietė policiją, nes podukra sugadino turtą. Buvo pradėtas atvejo vadybos procesas, nes J. išsikvietė policijos pareigūnus. Įvykis buvo savaitgalį, o apie jį pirmadienį papasakojo pati šeima – D., J.. J. apie įvykį nutylėjo. Įvykis, susijęs su lango išdaužimu, buvo rudenį, apie lapkričio mėnesį. Mergaitė buvo neįleista į namus ir tokiu būdu sprendė problemą. Ji pasakojo, kad išdaužus langelį atsirakino duris viduje esančiu raktu. Tai buvo savaitgalis, vakaras. Ji tą išdaužtą langelį matė. Daugiau ji nepamena mergaičių kokių siautėjimo atvejų. Šiaip mergaitės yra emocionalios. Prie jos tiesiogiai veiksmais savo emocijų nereiškė. Kad jai mergaitės meluotų – to nėra buvę. J. D. yra uždaro būdo, ne visada priima rekomendacijas, kad ir to paties auklėjimo klausimais. Jis turi tvirtą, bet ne visada teisingą nuomonę, mano, kad pagal jo suvokimo galimybes. Kai ji pradėjo dirbti su J., jis buvo užsikodavęs ir alkoholio nevartojo tris metus. Pradėjus gyventi su D., jis kodavimosi nebeprasitęsė, sakė, kad alkoholį gali vartoti, gali nevartoti. Prieš aptariamą įvykį, jau spalį - lapkritį, buvo prasidėję epizodiniai alkoholio vartojimai. Tuo metu jis nedirbo. Kiek dirbo, tai dirbo pas žmones pavienius darbus. Kažkuriuo metu vasarą (duomenys neskelbtini) yra dirbęs viešuosius darbus. Sausio pradžioje J. D. buvo išvykęs gydytis į (duomenys neskelbtini), bet ten išbuvo tik dvi dienas, nes mirė jo tėtis. Po laidotuvių ji lankėsi šeimoje. D. norėjo nuslėpti ir sakė, kad vyro nėra namuose, bet ant kėdės pastebėjo dvi vyriškas kepures. Perklausus, pasakė, kad J. yra antrame aukšte su giminaičiu. Palipus ten pamatė J., akivaizdžiai matėsi, kad yra ir alkoholio taros. J. nusileidus ir bekalbant, jį ištiko epilepsijos priepuolis. D. pasakė, kad priepuolis tą dieną ištiko antrą kartą. Iškvietė greitąją pagalbą. Atvykus medikams, J. atsigavo, gydytis atsisakė. Akivaizdžiai matėsi, kad jis yra labai neblaivus, nes buvo ir nerišli kalba, sutrikusios emocijos. Išsikvietė policijos pareigūnus ir pareigūnai jį išvežė į priimamąjį, palydėjo. Po kelių valandų jis grįžo.
Liudytoja V. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2021 m. sausio 29 d. buvo gautas vaiko teisių apsaugos skyriuje pranešimas. Pranešime buvo teigiama, kad mergaitės yra apleistos, kad galimai yra priekabiavimo ir nepriežiūros požymių. Iškvietė policija, nes į namus pas mergaites buvo atėjusi socialinė darbuotoja. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), tiksliai adreso nepamena, buvo rastos abi mergaitės, kurios buvo su socialine darbuotoja. Mergaitės jautė baimę, pergyveno, jautėsi negerai. Pradžioje jos glaudėsi prie socialinės darbuotojos, nes, ją galimai, pažinojo. Mergaitės buvo labai išsigandusios, jautrios, iš pradžių nenorėjo kalbėti, tačiau, paragintos socialinių darbuotojų, atsivėrė ir po truputį pradėjo kalbėti. Pabendravus su E., ji teigė, kad su patėviu kartais pasipyksta, ypač tada, kai jis būna neblaivus, nes jis, kai pavartoja alkoholio, būna piktas. Alkoholis vartojamas namuose mergaičių akivaizdoje, su draugais, kartais vartoja (duomenys neskelbtini) su baba bei kitais asmenimis. Taip pat E. teigė, kad 2021 m. Šv. Kalėdų antrą dieną patėvis ją girdė alkoholiniais gėrimais: alumi, degtine ir sidru. Tai buvo daroma prieš jos valią, nes ji to daryti nenorėjo. Taip pat, sutinkant 2021 metus, patėvis ją mušė priedėlio laidu, sudavė vieną smūgį per kojas. Ji tuo metu jautė skausmą, verkė. Mamai apie tai nesakė. Tai buvo toks pirmas patėvio suduotas smūgis, kuris buvo skaudus. Taip pat E. minėjo, kad seserį J. patėvis skriaudžia labiau, ir E. kartais ją tenka ginti, ji jo prašo neskriausti, tačiau patėvis sakantis, kad ji to nusipelno. E. minėjo, kad patėvis J. ją liečia. Kaip būtent tai daro, ji pasakoti nenorėjo, nes jai tai kėlė nemalonius prisiminimus. Ji tik pasakė, kad tie lytėjimai jai buvo nemalonūs. Taip pat E. minėjo, kad matė, kaip patėvis J. mušė plaktuku seserį. D. E. neminėjo nieko, bet ji sakė, kad sesė yra labiau engiama ir skriaudžiama. J. pasakojo, kad prieš savaitę ji su seserimi E. buvo savo kambaryje, ir, į jį įėjęs blaivus patėvis J., pasiėmęs plaktuką, jai trenkė per kairės rankos plaštaką, teigdamas, kad reikia patikrinti, kokie jos nervai. Sudavęs smūgį jis išėjo. Tuomet mergina pamatė bėgantį kraują, išsigando, apsiverkė. Jai kilo pyktis, nes mergina jį vadina „tėčiu“, o jis šitaip elgiasi. Taip pat mergina minėjo, kad iš mamos palaikymo nesulaukia, ji merginos negina. Rankos skausmą J. jautė iki tol, kol jie atvyko. Sakė, kad ir tuomet dar skauda. Teigė, kad patėvis dažnai prieš ją naudoja fizinį smurtą. Sausio 27-28 d. ji buvo klupdoma į kampą, kuriame praleido apie valandą laiko, ir tuomet liūdėjo, buvo pikta, verkė dėl skriaudos. Visą savaitę gyveno baimėje, pyktyje. Sakė, kad pasipyksta ir su mama, kad mama jos neapgina. Kai išeina iš namų, jos niekas neieško. Ji tam tikrą laiką net buvo būdoje su šunimi. Namuose jai blogai, nesaugu, ji yra skriaudžiama, mama jos neapgina, ja netiki, ji jaučia baimę, todėl ji paprašė būti apgyvendinta kitoje aplinkoje. Norėjo būti pas tetą, bet dėl tetos reputacijos pas ją apgyvendinti mergaitę nebuvo galima. Mergaitę vežė iš pradžių į ligoninę parodyti medikams. Medikai ją apžiūrėjo ir po patikrinimo jai buvo nustatyti sužalojimai: nubrozdintas kairės rankos dilbis, mėlynės ant rankos, plaštakoje pūliuojanti žaizda. Gavo rekomendacijas dezinfekuoti, tepti tepalu bei kitus vaistus vartoti dėl karščiavimo. Šio apsilankymo metu su J. priekabiavimo klausimais kalbėta nebuvo. Pasipasakojo tik E.. Ji buvo atviresnė, iš jos jautėsi mažiau baimės, todėl daugiau ir papasakojo. J. nieko neminėjo apie savęs žalojimą, ir nieko tokio nepastebėjo. Šio apsilankymo metu J. D. nebuvo, jis buvo jau išvežtas policijos, jau iš tos aplinkos buvo pašalintas. Su mergaičių mama tada bendravo trumpai, ji atėjo vėliau. Ji buvo visiškai abejinga. Jai su šiomis mergaitėmis daugiau bendrauti neteko.
Liudytoja D. J. teismo posėdyje paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini). J. M. ir E. M. lanko šią mokyklą. E. M. mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, o J. mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Šiuo metu turi mišrų mokymą, nes, kaip sakė, laikinai yra išvykusi į (duomenys neskelbtini). Mokykloje bendrauja nuotoliniu būdu su mokytojais, atlieka užduotis. J. D. pažįsta, nes jis su mergaičių mama ateidavo į mokyklą, dažniausiai pas ją pasikonsultuoti kaip bendrauti ir elgtis su mergaitėmis, nes mergaitės turi nežymų intelekto sutrikimą. Kai buvo paauglystė, bendravimas kažkiek gal buvo apsunkintas, nes mergaitės turėjo problemų, ir šeimoje buvo šiokių tokių problemų. D. su J. ateidavo pasikonsultuoti, kaip su jomis kalbėtis, kaip elgtis, kai mergaitės užsispiria ir nenori klausyti. Mokykloje su mergaitėmis problemų nebuvo. Jos mokėsi gerai, jų elgesys buvo geras, o šeimoje pasitaikydavo visko. Mergaitės kartais sakydavo, kad ant jų mama šaukia. E. atviresnė, ji pasakydavo daugiau. J. atsiskleisti būdavo sunku, ji nenorėdavo pasakoti, kas vyksta šeimoje. E. nepatikdavo, kad mama šaukia, o dėl patėvio sakydavo, kad nepatinka, kai jis grįžta išgėręs. Nesakydavo, ką jis daro išgėręs, tik sakė, kad jai tas nepatinka. Su mergaitėmis tekdavo bendrauti kasdien. Mergaitės apie smurtą, apie joms taikomas nuobaudas nepasakojo. Ji matė, kai J. ranka buvo užrišta. Jau buvo susisiekusi su socialine darbuotoja, apie tą rankos sužalojimo atvejį jau žinojo. Mergaičių tą dieną nebuvo mokykloje, susiskambino su socialine darbuotoja išsiaiškinti, kur yra mergaitės. Pasakė, kad buvo smurtas artimoje aplinkoje. Mergaitė atėjo ar kitą dieną, ar po kelių dienų. Pokalbio metu ji sakė, kad jai patėvis plaktuku trenkė per ranką. Ranka buvo užrišta. D. J. sužalojimų nėra mačiusi. Polinkį žalotis daugiau turėjo E., ne J.. Apie tai buvo žinoma, tuo klausimu dirba psichologai. Apie kokias nors kitas J. žaizdas, sužalojimus atvejų nepamena. Nėra buvę taip, kad sužalojimu apkaltintų J. D., o po to būtų prisipažinusios, kad apkalbėjo, pamelavo. J. labiau nesakydavo, nekalbėdavo, jei nenorėdavo sakyti, nei kad ką apšnekėtų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi parodymų patikrinimui buvo skaitomi liudytojos D. J. parodymai, duoti 2021 m. balandžio 1 d. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 139-140).
Liudytoja patvirtino savo duotus ikiteisminio tyrimo metu parodymus, paaiškino, jog buvo ir J. žalojimosi atvejis. Bet paskui J. tai praėjo ir daugiau žalojosi E.. J. po žalojimosi lankėsi pas psichologą. Gal buvo pavydas dėl G., kad mama rūpinasi mažąja sesute, buvo konkurencija.
Liudytoja D. G. teismo posėdyje paaiškino, kad J. D. pažįsta dėl atvejo vadybos proceso. Šeimai ne kartą buvo taikomas atvejo vadybos procesas. Daugiau kaip metus laiko su J. D. šeima nedirba, nes yra vaiko auginimo atostogose. Ji buvo gavusi iš kolegės K. B. – socialinės darbuotojos, tuo metu J. D. ir D. M. šeimai teikiančios socialinės priežiūros paslaugas, žinią, kad J. M. pasakė apie patirtą smurtą iš J. D. pusės. Tuo metu priėmė sprendimą nedelsiant kreiptis į policiją ir apie gautą informaciją informuoti vaiko teisių specialistus, pačios vyko į šeimos namus. Kai atvyko pagal faktą, nesijuto, kad E. kažkuo būtų pakitusi. Ji nenustygo vietoje, buvo bendraujanti, visur lakstė, įdomu jai buvo. J. buvo labai susijaudinusi, išsigandusi. Vaiko teisių apsaugos specialistai prašė bendradarbiauti ir J. M. nepalikti vienos, palaukti, kol atvyks vaiko teisių specialistai. Jos buvo su J. M. iki tol, kol atvyko vaiko teisių specialistai. Policijos pareigūnai tuo metu atvyko anksčiau. Vaiko teisių specialistų reikėjo palaukti ilgokai. J. pati prašė, kad ji su socialine darbuotoja būtu šalia jos, sakė „labai bijau“. Bijojo apskritai visos situacijos: ir mamos reakcijos, ir policijos pareigūnų, ir J.. J. tuomet buvo namuose, bet jis buvo kitame kambaryje su policijos pareigūnais, ir policijos pareigūnai jam neleido vaikščioti. Mergaitės rankoje buvo pailga kirstinė žaizda. Vizualiai matėsi, kad ranka buvo patinusi. Paskui ar vaiko teisių specialistai, ar globėja nuvežė į ligoninę apžiūrėti žaizdą. Kai vėliau J. ateidavo, ta žaizdelė buvo sutvarstyta. Kai buvo atvykę policijos pareigūnai įėjo į kambarį klausti kaip čia kas įvyko, J. M. pasakė, kad buvo parklupdyta ant kelėnų, kad jai buvo liepta atsiklaupti, ištiesti į viršų rankas, ir jai plaktuku, kaip išsireiškė vaikas, buvo tikrinami nervai. Jai ant rankos buvo kirstinė žaizda. Policijos pareigūnai namuose surado plaktuką, kaip galimą įkaltį, ir atnešė J. parodyti, klausė ar šiuo daiktu jai trenkė.. Plaktuko viena puse buvo galima kalti vinis, o kita puse – tas vinis ištraukti. J. patvirtino, kad būtent šiuo plaktuku jai buvo trenkta per ranką, ir ji parodė kirstinę žaizdą. Kai atvyko vaiko teisių specialistės, jos bendravo su mergaitėmis, ir E. buvo sakiusi, kad ji buvo patyrusi smurtą vakar iš mamos. To pasėkoje abi mergaitės iš šeimos buvo išimtos. Specialistai priėmė tokį sprendimą. Daugiau kokių konkrečių įvykių dėl J. netinkamo elgesio mergaičių atžvilgiu, ji nežino. J. D. ji vertina kaip gana uždarą asmenybę. Atvejo vadybos procese sudaro pagalbos planą, yra tam tikri įsipareigojimai, ir J. kartais juos noriai vykdydavo, kartais turėdavo savo konkrečią nuomonę. Jis turėjo alkoholio priklausomybę. Konfliktai būdavo tarpusavyje su sugyventine. Kai paskutinį kartą buvo pradėtas atvejo vadybos procesas, buvo taip, kad J. išdaužė namuose langą, o J. iškvietė policiją, o kai policija atvažiavo, jis buvo neblaivus. Mergaitės konkrečiai jai apie nesutarimus šeimoje nepasakojo. Artimiausias ryšys šeimos buvo su socialine darbuotoja. Ji nėra girdėjusi, kad J. pati save žalotų, nebuvo fakto, kad mokykla, socialinė darbuotoja ar pati mama apie tai būtų pranešę. Nebuvo, kad būtų teikę pagalbą dėl kažkokio suicidinio elgesio. E. nėra sakiusi, kad J. D. ją mušė. J. lygtai jai konkrečiai irgi nėra sakiusi, kad J. D. ją kitaip skriaustų.
Liudytoja D. M. teismo posėdyje paaiškino, kad su J. D. santykiai yra visiškai nutraukti. Ji tiksliai neatsimena datos, kai gyveno (duomenys neskelbtini) name, ji su dukra E. ėjo į parduotuvę, apsidairė, kad nėra kreditinės kortelės. Nusprendė grįžti namo, o prieš išeinant į parduotuvę J. D. buvo virtuvėje, dukra J. buvo savo kambaryje. Kai ji grįžau, pažiūrėjau, kad nėra jų abiejų. Ji užlipo į antrą aukštą ir pamatė, kad J. D. prirėmęs jos dukrą J. M.. J. ir E. jai ne kartą sakiusios, kad J. priekabiauja, kai būna girtas. Ji bijojo J. D., nes jis yra prieš ją smurtavęs, dėl to ir nutylėjo socialinei darbuotojai K. B.. Po to dukra jai parašė žinutę, kad J. ir toliau priekabiauja ir būdamas kaime, kur gyveno jo mama. Ten ji savo akimis nematė, įrodymų neturėjo, būtų turėjusi įrodymus, būtų viską parodžiusi. J. D. pastoviai terorizavo jos dukras, gruodžio mėnesį prieš Kalėdas, ar Velykas J. D. pasikvietė brolį K. į svečius. K. užlipo į antrą aukštą miegoti, tada J. D. buvo jau prigėręs ir per prievartą vertė jos dukrą E., jai dar nebuvo (duomenys neskelbtini) metų, vartoti alkoholį. J. D. per prievartą liepė E. gerti, pasakė, jeigu tu negersi, nežinau, ką aš tau padarysiu. Jis iš jėgų trenkė kumščiu į sekciją, būtų pataikęs tiek man, tiek šalia esančiai J. M.. J. irgi matė, kaip J. D. girdė E., kai ji buvo nepilnametė. Ji pati nesiėmė jokių veiksmų padėti dukroms, nes jo bijojo. Socialinei darbuotojai ji nieko nepasakė, E. pasiskundė. Tada socialinė darbuotoja jos paklausė ar tai tiesa, ar melas. Ji pasakė, taip tiesa. Ji būtų ir pati ėmusis griežtesnių priemonių, kviestųsi policiją. Ji gyveno su J. keturis metus, bet prieš tai tokių atvejų nebuvo. Ji pastebėjo, kad jis nederamai elgiasi su jos dukromis jau kai jie gyveno bute. Galėjo būti 2021 m., kai ji pastebėjo, kad J. D. pradėjo smurtauti prieš J.. J. reaguodavo labai skausmingai, tada pradėdavo bėgti iš namų, šokinėdavo pro langą, su klasiokais susitikinėdavo, ieškodavo jos po visus (duomenys neskelbtini). Ji yra mačiusi keturis kartus tikrai, kad dukros buvo paklupdytos į kampą. 2-3 val. kampe mergaitėms tekdavo praleisti tikrai. Jos išklūpėdavo ir atsistodavo. J. rodydavo pyktį tiek ant jos, tiek ant J.. Prieš tai nieko nebuvo, o paskui ji pradėjo žalotis, aš nesuprato dukros elgesio. Dukra žalojosi peiliuku, pjaustėsi rankas, ji tada pastebėjo, kad kažkas ne taip, tada bute ji pati patyrė J. D. smurtą. J. buvo (duomenys neskelbtini) metų, kai ji bėgdavo iš namų su klasioku Š. susitikti, šokdavo pro langą. J. iš jos vogdavo pastoviai pinigėlius. E. J. nevertė klūpėti, nežino kodėl, bet ji yra sakiusi, kad J. priekabiavo prie jos. E. nenoromis jai pasakydavo, kai jos išeidavo į parduotuvę, pasivaikščioti, gal tada ji ir buvo pasakiusi, kad J. D. prie jų su sese kaime priekabiavo. Jai tada nepaaiškino kokiu būdu priekabiavo. Ji bandė gražiai prašyti, kad paaiškintų, kaip J. priekabiavo, bet dukros buvo tokios uždaros, gal J. D. yra grasinęs, nes jos tikrai bijojo J. D.. Dar yra sakiusi E., kad J. D. persekiojo dukrą J., kai jos gyveno (duomenys neskelbtini). Kai ji jau gyveno (duomenys neskelbtini), J. D. jai buvo atsiuntęs vieną nuotrauką, joje J. D. ir jos dukra J.. Jis skriausdavo jos dukras, labiau nei savo. Jis buvo neadekvatus, girtas, jis labai vartodavo alkoholį. Jis visada iš kaimo grįždavo girtas, jeigu ji pinigų neduodavo J. D., jis pasakydavo, vis tiek tu gausi į snukį. Ji klausė dukros, gal tau kažkas atsitiko. Bet ji buvo agresyvi, nusistačiusi prieš ją. Ji matė, kad J. mušdavo jos dukras. Matė kaip jis kampe klupdė jos dukrą J., norėjo surišti rankas. Ji tada jam sakydavo, gal nusiramink, gal baikime. Kadangi ji kentėjau, pabėgo nuo jo, ji dabar su dukra J. palaiko gerus santykius. J. jai nesisakė, kad ranka sužalota, bet ji pati pamatė, klausė kas nutiko? J. tada nutylėjo, jai nesakė kas nutiko. J. vėliau papasakojo, kad J., pasiėmęs plaktuką, sakė patikrinsiu nervus ir trenkė jai per ranką. Tada atvažiavo vaikų teisių specialistai, iš gerovės centro vadovė, paskui, iš karto policija, J. D. suėmė 24 valandos. Tada jos dukros atsidūrė laikinuose globos namuose. Pats J. D. jai nieko nėra sakęs, kad smurtavo prieš jos dukras. Kai J. M. atsidūrė globos namuose, pasakė jai, kad tavęs nemyli J. D., mane myli J. D.. Ji dukrai sakė pagalvok, kiek tau metų, kiek jam metų. Ji atsakė tu neaiškink ir pan. Nežino, kokius veiksmus atliko J. D., bet J. sakė, kai mes buvome sanatorijoje J. ne į tave kreipė dėmesį, bet į mane atkreipė dėmesį dėl to, tau ir pasakė, kad myli, bet, iš tikrųjų, jis myli mane ir lauks, kol man bus pilnametystė. Gal sakė jai, jog lauks pilnametystės, kad gyventų kartu, ji nežino. Dėl to ji buvau šoke. J. ji nieko neklausė, jis jai pats turėjo pasakyti, jeigu jis yra sąžiningas vyras. Kai gyveno kartu jis turėjo viską pasakyti.
Liudytoja B. D. teismo posėdyje paaiškino, kad J. D. yra jos sūnus. Jis gyveno atskirai, dažnai atvažiuodavo pas ją. Jis jai yra svarbiausias ir darbingiausias – dešinioji ranka, padeda dirbti darbus. J. mama paliko auginti mergaitę, jis vienas dukrą augino nuo metukų amžiaus, o mama išėjo gyventi su kitu vyru į (duomenys neskelbtini). Paskui jis pradėjo gyventi su D., kuri turėjo dvi dukras. Jie visi kartu atvažiuodavo pas ją padėti dirbti ūkio darbus, bulvių kasti, dar atvažiuodavo per Kalėdas. Kartais likdavo nakvoti. Kiekvienas miegodavo atskirai. Mergaitės miegodavo viename kambaryje, o J. su D. - kitame. D. mergaitės pasilikdavo prieš Kalėdas, kai būdavo atostogose. Kai pas ją atvažiuodavo, J. su mergaitėmis bendraudavo maloniai. Bendraudavo ir su D., būdavo kartu. Nieko negali pasakyti, mergaitėms nereikėjo jokių griežtesnių auklėjimo priemonių. Jos nesiskundė, kad jas J. skriaudžia. Jos daugiausiai šnekėjo apie mamos griežtumą, o apie jos sūnų nesakė nieko blogo. Kai atvažiuodavo, visi kartu bendraudavo gražiai, konfliktų nebuvo. Tas buvo jau senokai. Ji girdėjo, kad kai J. reiškė emocijas, kai supykdavo, kai namuose būdavo, tai tuoj susipjaustydavo ranką. Ji pati to nematė, tik vieną kartą matė, kai buvo subintuota jos ranką. J. pati sakė, kad susipjaustė. Kai atvažiuodavo mergaitės kasydavosi, nes buvo nešvarios, apėjusios niežais. Pas ją J. supykusi nebuvo, bent jau neparodydavo, kad pyksta, tai ji nematė, kaip ji elgiasi, kai būna supykusi. Mergaičių ji seniai nematė, nebendravo su jomis. Sūnus pas ją ir dabar atvažiuoja dažnai. Su J. pasikalba, bet jis būdavo užsidaręs, nelabai ką pasakoja. Jis yra darbininkas, jo prašo padėti darbuotis ir kaime žmonės.
Liudytojas S. P. teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra B. D. sugyventinis, J. D. yra jo posūnis. J. D. yra draugiškas, darbingas, eina dirbti pas ūkininkus. J. D. gyveno su D., buvo sugyventiniai. Su D. M. jis sutarė gerai. Jie atvažiuodavo į mėnesį 2-3 kartus kartu su podukromis, D. dukromis. Su podukromis J. nesipykdavo, sutardavo gerai. D. šeimą, jos vaikus jis pažinojo maždaug pusantrų metų. Kai mergaitės su šeima gyveno (duomenys neskelbtini), jis jas matydavo dažnai. (duomenys neskelbtini) jie visi gyveno apie pusę metų. Paskui išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Mergaitės, visa jų šeima atvažiuodavo pas juos į (duomenys neskelbtini) į svečius, jie taip pat nuvažiuodavo pas juos. Mergaitės, būdamos kaime, J. klausydavo, ką joms liepdavo padirbti, jos padirbdavo. D. M. dukras mušdavo, o kad muštų J. nėra matęs. Pačios mergaitės sakydavo, kad mama jas skriausdavo, ir jis yra pats matęs, kaip ji trenkia ir diržu, ir delnu per veidą suduoda. Jos verkdavo, skųsdavosi netikrai močiutei – jo sugyventinei, kad mama jas muša, kad neleidžia niekur išeiti. Pasakydavo ir jam apie tai. Su mergaitėmis jis kalbėdavo ir jos sakydavo, kad mama jas muša, kai jos išeina parūkyti. Apie J. D. to nėra sakiusios. Jis nėra girdėjęs apie tai, kaip J. plaktuku buvo sužalota ranka. Jam apie tai pasakė tada, kai J. D. jau buvo sulaikytas. Kai J. paleido, klausė jo apie tai, jis atsakė, kad nieko nedaręs. Jis sakė, kad nėra buvęs palietęs mergaičių, nemušęs, neklupdęs. Pačios mergaitės jam irgi nėra buvusios to sakiusios. Paklausus kaip sutaria su J., mergaitės sakydavo, kad sutaria gerai. Jos pačios tai pasipasakodavo.
Liudytojas K. S. teismo posėdyje paaiškino, kad matydavo kaip jo brolis J. D. su šeima atvažiuodavo pas mamą, visi bendraudavo gerai. D. dukras pažinojo, jos buvo paklusnios, gražiai su J. bendraudavo. Su mergaitėmis jis matydavosi kartą per mėnesį. Nebuvo taip, kad mergaites kas nors iš šeimos narių drausmintų. Lankydamasis pas J. esu buvęs atvažiavęs. Nesu matęs, kad J. būtų davęs mergaitėms alaus. Man būnant pas J. (duomenys neskelbtini) nėra matęs, kad J. būtų mergaites baudęs. Nėra matęs ir kad jos neklausytų, visada viskas būdavo gerai. Jis pats su mergaitėmis pabendraudavo. Jis vieną kartą yra matęs, kad jaunesnioji mergaitė kąsdavo sau į rankas, nuo įkandimo ant kairės rankos, ties riešu buvo randai. Nežino dėl ko ji kandžiojo sau rankas, jis jos neklausė, kas jai yra.
Liudytojas A. T. teismo posėdyje paaiškino, kad J. D. pažįsta seniai. Apie tai, kad jis kaltinamas smurtu šeimoje, žino iš nuogirdų. Sužinojo iš jo mamos sugyventinio S. ir iš aplinkinių gyventojų, kad vyksta tyrimas. Daug visokių kalbų buvo, dėl ko tas tyrimas. Jis pats nėra matęs, kad podukros konfliktuotų su J.. J. D. pas jį ateina dirbti, kai pavasarį ar rudenį reikia parinkti akmenų ar kažkokius kitus darbus atlikti. Su J. apie jo šeimyninę padėtį nekalbėdavo. Atrodo, kad jie ten gyveno normaliai. Jo sugyventinę yra matęs, jie vaikščiodavo kartu mieste. Žinojo, kad ji turi dvi dukras, bet jam su jomis bendrauti neteko. Jos atrodo tokios truputį neramios. Gatvėje mergaites šūkaujant kelis kartus matė. Jos neadekvačiai elgdavosi, nei iš šio, nei iš to juoksis ar staugs ir panašiai. Matėsi, kad su atsilikimu. Agresyvių veiksmų iš jų nesimatė. J. D. normalus žmogus, darbštus, stengiasi, augina dukrą. Gal kažkada seniai yra buvę problemų su alkoholiu, bet paskutiniu metu nėra matęs, kad jis vaikščiotų kur gatvėmis išgėręs.
2021-01-29 registruotas informacinis pranešimas ROIK 0121000061847 apie tai, kad socialinei darbuotojai dabar atvykus, nepilnametė mergaitė pasisakė, kad patėvis trenkė jai per ranką plaktuku. Kaip bausmę jis naudoja vaikų klupdymą ant žemės. Tai vyko prieš savaitę (t. 1, b. l. 43-47).
Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) namo numeriu (duomenys neskelbtini) stovi vieno aušto plytinis namas. Įėjus į namo vidų pro pagrindines duris įeinama į koridorių. Praėjus koridorių, tiesiai matoma krosnis, o kairėje pusėje stovi skalbimo mašina ant kurios padėta popierinė dėžė, skirta daiktams susidėti. Popierinėje dėžėje buvo rastas metalinis plaktukas su juodai mėlyna rankena. Plaktuko vienoje pusėje yra smūgiavimo plokštuma, o kitoje pusėje - įpjova skirta ištraukti vinis. Einant tiesiai, praėjus krosnį yra įrengti miegamieji kambariai. Miegamajame kambaryje po dešine įeinama į vaikų kambarį, kuriame po kaire puse stovi stalas ant kurio pastatytas televizorius. Dešinėje pusėje, prie lango, pastatytas dvigulė lova, o šalia lovos pastatyta tamsiai rudos spalvos sekcija. Atlikus apžiūrą išimtas metalinis plaktukas.(t.1, b. l. 52-54) Foto lentelėje užfiksuoti matomi akivaizdūs kairės rankos sužalojimai (t. 1, b. l. 55-56).
Iš 2021-02-02 Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas plaktukas paimtas 2021-01-29 įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu. Plaktukas metalinis su juodai mėlyna plastikine rankena. Bendras plaktuko ilgis 30,5 cm, plaktuko koto ilgis 27 cm., plaktuko galvos ilgis 12,5 cm, plaktuko galvos plotis 3 cm. Plaktuko galvos vienoje pusėje yra apvali smūgiavimo pentis, kurios skersmuo 2,5 cm, kitoje pusėje yra viniatraukis, kurio vienos dalies plotis 1 cm. (t. 2, b. l. 34-40) Plaktukas perduotas saugoti Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK pagal 2021-03-10 kvitą serija TEL Nr. 0004671 (t. 2, b. l. 91-92).
2021-01-29 16.16 val., patikrinus alkoholio kiekio matuokliu, J. D. nustatytas 0,00 promilių girtumas (t. 1, b. l. 51)
Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021-01-30 rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad 2021 m. sausio 29 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė V. B. ir vyriausioji specialistė L. P. reagavo į pranešimą dėl galimo smurto prieš nepilnametę J. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Specialistėms bendraujant su J. M., ši teigė, kad 2021 m. sausio 28 dieną prieš ją smurtavo ir jos motina D. M.. Nepilnametės teigimu, jai būnant namuose ir susipykus su mama, ši trenkė jai per dešinį žandą ranka. Merginai skaudėjo, ji pyko bei iš namų išėjo į malkinę, kurioje prabuvo iki 24 valandos. Jos niekas neieškojo ir nesidomėjo kur ji yra. Kadangi šeimoje gyvena ir J. M. vyresnioji sesuo E. M., gim. (duomenys neskelbtini), specialistės bendravo ir su ja. Bendravimo metu E. papasakojo apie daugiau problemų, kurios vyksta jų šeimoje. Anot mergaitės, J. D. 2020 m. Šv. Kalėdų 2-ą dieną girdė ją alkoholiu (degtine, alumi, sidru), nors ši gerti nenorėjo ir tai darė prieš jos valią. Sutinkant 2021 – uosius metus patėvis ją mušė priedėlio laidu, juo sudavė vieną smūgį per kojas. Mergina juto skausmą bei verkė. E. taip pat teigė, kad patėvis J. ją liečia, tačiau kaip pasireiškia tas jo lytėjimas, mergina nepasakojo, nes jai tai nemalonu pasakoti ir ji bijo apie tai kalbėti. Nepilnametė teigė, kad šie lytėjimai jai buvo nemalonūs (t. 1, b.l. 18).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad dėl smurto nukentėjusi J. M. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) policijos pareigūnams bei socialinei darbuotojai K. B. paaiškino, kad jos patėvis J. D. nuolatos prieš nepilnametę J. M. naudoja fizinį smurtą. Pasak J. M., ši teigė, kad savaitgalį 2021-01-23/2021-01-24 kažkurią dieną (tiksliai dėl akivaizdžios baimės ir susijaudinimo nurodyti negalėjo) jos patėvis J. D. pasiėmęs mėlynos spalvos plaktuką, plaktuko laužimui skirta metaline dalimi trenkė jai tyčia į kairės rankos delną, ko pasėkoje J. M. patyrė fizinį skausmą bei liepė jai neaiškiomis priežastimis klauptis ant kelių. Ant kairės rankos delno J. M. matosi žaizda ir rankos odos nubrozdinimas. Visą įvykį matė ir tą pačią istoriją paliudijo J. M. sesuo E. M. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)). Viso įvykio metu namie taip pat buvo nukentėjusiosios mama D. M., kuri teigė įvykio nemačiusi ir su policija bendrauti dėl šio įvykio atsisakė. Atvykus J. D. ir D. M. buvo blaivūs. Nukentėjusioji J. M. buvo perduota atvykusiai VTAS specialistei V. B.. (t. 1, b.l. 48-50)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 135/2021(04) užfiksuota, kad J. M. padaryti kūno sužalojimai: muštinė žaizda kairėje plaštakoje ir nubrozdinimas kairiajame dilbyje. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūgių bukais kietais daiktais. J. M. kūne rasti sužalojimai yra vienodo senumo, todėl galėjo būti padaryti vienu metu. J. M. padaryti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti vienu ar keliais bukais kietais daiktais ar įrankiais buvo padaryti kūno sužalojimai J. M. kairėje rankoje. Kūne rasti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. (t. 1, b. l. 163-164)
VĮ Mažeikių ligoninės pateiktas J. M. ligos istorijos Nr. 21P-1022 išrašas: 2021-01-29 gydytojos J. J. įrašas, kuriame nurodyta, kad prieš savaitę laiko patėvis plaktuko buku galu sužalojo kairės rankos plaštakos sritį šiandien mama trenkė per veidą, namuose daug kartų buvo smurtaujama prieš mergaitę (mušama su ranka, laidu, klupdoma) ( t. 1, b.l. 193)
VĮ Mažeikių ligoninės pateiktas E. M. ligos istorijos Nr. 21P-1023 išrašas: 2021-01-29 gydytojos J. J. įrašas, kuriame nurodyta, kad mergaitę atvežė socialinė darbuotoja dėl patiriamo smurto šeimoje, nepriežiūros. Prieš naujuosius metus patėvis trenkė laidu per kojas, daugiau patėvis skriaudžia J. (1 t., b. l. 194).
Iš Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. B. savanoriškai pateikė savo mobilaus ryšio telefoną Huawei, kurį apžiūrint įėjus į Mesesnger programėle per paiešką įvedus vardą J., išmetami keturi kontaktai J. M.. Įėjus į pirmąjį kontakto J. M. susirašinėjimą matomi bendro pobūdžio susirašinėjimai apie namų ruošą nuo 2020-11-23 iki 2020-11-29. Įėjus į antrą kontakto J. M. susirašinėjimą matomas 2020-11-23 susirašinėjimas apie tvarkymąsi namuose, siųstos sutvarkytų namų nuotraukos. Įėjus į trečią profilį, matoma, kad sausio 28 nuo 09.31 val., prasideda susirašinėjimas su E., kuri pirmoji parašo ir nori pasikalbėti, sako, kad ne apie Š., o apie kitą draugą, prašo, kad tai liktų tik tarp jų, susitaria susitikti, dar pasakys apie tėvus, prašo atrašyti. vasario 4 d. 8:51 gauta žinutė, kad Š. nori susitikti, kad ji šiandien bijo, prašo atrašyti, išsiųsta žinutė, kad su juo susitiks kai tik galės, išsiųsta žinutė, kad nereikia bijoti, papasakoti ką žino ir viskas, ji jau buvusi ir viską papasakojusi. Vasario 11 d. 10:24 gauta žinutė, vyksta susirašinėjimas dėl vykimo pas dantistę. Įėjus į ketvirtą profilį matoma 2020-12-01 14:30 iš E. gauta žinutė, kad reikia pasikalbėti, matoma išsiųsta žinutė, kad paskambintų iš mamos telefono. Apžiūrėjus ir užfiksavus reikiamą informaciją, telefonas grąžintas K. B. (t. 2, b. l. 1-18).
Iš 2021-02-09 Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas objektas mobilaus ryšio telefonas Microsoft, kurį 2021-02-09 savanoriškai pateikė nukentėjusioji J. M.. Telefonas juodos spalvos, liečiamu ekranu. Ekranas įskilęs, viršutinėje ekrano dalyje virš pavadinimo Microsoft išlūžusi dalis ekrano. apačioje dešinėje pusėje nuskilusi dalis viršelio. Apvertus telefoną, matoma subraižyta, nutrinta spalva viršelio nugarėlė. Telefono (duomenys neskelbtini). Įjungus telefoną, ekrane matomas laikas ,,sausio 29 d., penktadienis, laikas 21:39“ (fotografavimo laikas 16:07 val.). Telefone SIM kortelės nėra. Įėjus į ,,People“, matomi 8 kontaktai – (duomenys neskelbtini). Įėjus į ,,Messaging“ tarp neišsiųstų žinučių, ,,Draft“ (reiškia juodraštis) matyti, kad ,,Thu“ (ketvirtadienis) yra žinutė ,,Twvas musas mama ir taip pat musa mane ir paklupdino i kampa ar galite man paskambinti“ kontakto, kam skirta ši žinutė, nėra. Tarp neišsiųstų žinučių - ,,Draft“ (juodraštis) matyti, kad 22.00 parašyta žinutė ,,Labas rytas noreciau paklausti jusu“ kontaktui ,,(duomenys neskelbtini)“ (diena išsiuntimo turėtų būti tą pati, kurią automatiškai įjungtas parodė telefonas, tai yra sausio 29 d., bet laikas yra netikslus, kadangi iš pradžių buvo įeita į žinutę, o tik paskui ji nufotografuota, tai įėjus į žinutę ir išėjus iš jos užsifiksavo žinutės peržiūrėjimo laikas 22.00 val., pradinis mėgintos išsiųsti žinutės laikas neužfiksuotas. Daugiau bylai reikšmingos informacijos telefone nerasta. Apžiūrimas savanoriškai pateiktas mobilaus ryšio telefono pakrovėjas, kurio laidas juodos spalvos, kištukas ,,Samsung“ baltos spalvos (t. 2, b. l. 21-22). Telefonas ir reikšminga informacija nufotografuota (t. 2, b. l. 21-30).
Iš 2021-02-02 Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas plaktukas, paimtas 2021-0-29 apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 34-40).
Iš 2021-02-25 Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi 7 vaizdo įrašai iš BODY kameros Nr. BOF1EC60A0D2, kurie gauti per policijos paslaugų savitarnos svetainę. 1. Atidarius vaizdo įrašą 2021_0129_160226_003.MOV ekrano apačioje matomi užrašai TLS_60A0D2 2021/01/29 16:02:17. Vaizdo įrašo peržiūros metu laikas keičiasi. Matomas nuosavo gyvenamojo namo kiemas. Kieme stovi vyriškis. Iš gyvenamojo namo parėjusi pareigūnė prašo vyriškio prisistatyti. Vyriškis pasisako, kad yra J. D., nurodo gimimo datą. Pareigūnė klausią ,,tai kas čia buvo? Kodėl taip mergaitei?“. Vyras (J. D.) sako ,,nu susipykom“. Pareigūnė ,,O kodėl tai mergaitei ranka sužalota?“. J. D. ,,nu ana žaluojas, aną visi jau žino, kiek (duomenys neskelbtini) buvom gyvenę irgi žalojos..“ Šuo loja, todėl sunku tiksliai girdėti, ką kalba J. D.. J. D. ,,... vaistus naudoja“. J. D. ramina šunį. Pareigūnė klausia ,,serga kažkuom?“. J. D. ,,ana yr, nežinau kaip vadinas ta liga, nu ana yra nervinga labai yra, kas biški, trankos, kiek langus yra išmušus“. Pareigūnė paprašo pasakyti savo telefoną, klausia kiek mergaitei metų. D. atsako, kad (duomenys neskelbtini) J., o su akinukais (duomenys neskelbtini) bus. J. D. padiktuoja savo telefono numerį. Pareigūnė nueina į namą, J. D. su kitu pareigūnu lieka stovėti kieme. Pareigūnas klausia ,,kaip čia atsirado socialinės darbuotojos?“. J. D. ,,jos pastoviai čia ateina, joms šeimos priklauso, apsilanko ir viskas, dėl mokyklų, dėl darželio paklausia, ir viskas, anų darbas toks. Ne visą laiką apsilanko, daugiausia per telefoną bendraujam, kai korona atsirado. O taip tai ateina, apsižiūrėti, ar viskas tvarkoj, ar dar kas nors“. Daugiau bylai reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašas, kurio ilgumas 5 min. 09 s baigiasi 16:07:26. 2. Atidarius vaizdo įrašą 2021_0129_160726_004.MOV ekrano apačioje matomi užrašai TLS_60A0D2 2021/01/29 16:07:26. Vaizdo įrašo peržiūros metu laikas keičiasi. Pareigūnas su vyru (J. D.) stovi nuosavo namo kieme. Iš namo išeina pareigūnė su plaktuku rankoje ir klausia J. D. ,,tai kam šitas yra skirtas“ (rodo plaktuką). J. D. ,,viduj jį laikau“. Pareigūnė ,,bet man atrodo, Jūs jį naudojat ne pagal paskirtį“ J. D. ,,kaip?“. Pareigūnė ,,nu paprastai“. J. D. ,,.. vinis iš vidaus ištraukiu“. Pareigūnė ,,Jūs nemeluokit, žiūrit tiesiai į akis ir meluojat“. J. D. ,,nemeluoju, pričiom ‚. Pareigūnė ‚,,nejuokaukit gerai“. J. D. ,,aš nieko nemeluoju“. Pareigūnė nueidama pareigūnui pasako, kad veis vyriškį su savim. Daugiau bylai reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašas, kurio ilgumas 5 min. baigiasi 16:12:25. 3. Atidarius vaizdo įrašą 2021_0129_161225_005.MOV ekrano apačioje matomi užrašai TLS_60A0D2 2021/01/29 16:12:25. Vaizdo įrašo peržiūros metu laikas keičiasi. Kieme stovi vyras J. D., vaikšto ir rūko moteris, kuri parūkiusi nueina į namą, pareigūnė tolumoje kalbasi telefonu. Pareigūnas ir J. D. visą laiką tyli. Bylai reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašas, kurio ilgumas 5 min. baigiasi 16:17:24. 4. Atidarius vaizdo įrašą 2021_0129_161724_006.MOV ekrano apačioje matomi užrašai TLS_60A0D2 2021/01/29 16:17:24. Vaizdo įrašo peržiūros metu laikas keičiasi. Vyriškis J. D. ir pareigūnas stovi nuosavo namo kieme. Iš namo išėjusi pareigūnė sako ,,tai kaip suprantu, J., Jūs viską neigiate“. J. D. ,,kodėl?“. Pareigūnė ,,nelindot prie mergaitės“. J. D. ,,nelindau“. Pareigūnė ,,su plaktuku netrenkėt?“. J. D. ,,ne, sakau rimtai, ar aš pradėsiu mušt“. Pareigūnė nueina į tarnybinį automobilį, o pareidama pakviečia J. D. nusistatyti girtumą. Pareigūnė ir J. D. nueina į gyvenamąjį namą, pareigūnas eina iš paskos. Namo virtuvėje J. D. nustatomas 0 promilių blaivumas. J. D. sako ,,nu sakau, šiandien darbavausi miške, malkas pjausčiau žmogui“. Prie virtuvės stalo sėdi moteris (D. M.). Moteriai nustatomas 0 promilių blaivumas. Pareigūnė klausią, ar čia pirmą kartą problemos, ar yra jau buvę“. J. D. „ buvo su žodžiais tik, tep koliuojas ir visks, koliuojas su tais žodžiais ir visks“. Moteris (D. M. ,,J. pirmą kartą yra tas koliavimasis, draskimasis, yra elgesio emocinis sutrikimas, prieš mane prieš mane irgi buvo pakėlę ranką, pati ta dukra, ir vaistus naudoja, ir pati yra prieš mane pakėlus ranką“. Pareigūnė ,,tai sužalojimai iš kažkur tai neatsiranda“. J. D. ,,tai jinai buvo ne vieną kartą susižalojus tas rankas“. D. M. ,,taip, pati savo ranką susižalojo, nebe pirmą syki“. J. D. ,,buvo stiklą išmušus antram aukšte“. J. D. ir D. M. duodama pasirašyti dėl blaivumo nustatymų. Vaizdo įrašas, kurio ilgumas 5 min. baigiasi 16:22:23. 5. Atidarius vaizdo įrašą 2021_0129_162223_007.MOV ekrano apačioje matomi užrašai TLS_60A0D2 2021/01/29 16:22:23. Vaizdo įrašo peržiūros metu laikas keičiasi. Namo virtuvėje pareigūnė klausia ,,žodžiu, Jūs nieko nematėt“. Moteris (D. M.) ,,ne, ne“. Pareigūnė ,,o kada pamatėt dukrai ant rankos“. D. M. ,,po gerų dviejų savaičių, jinai niekada nesisako“. Pareigūnė ,,bet tai vis tiek mama esat, matot“. D. M. ,,nu tai žinau, bet jinai nesisako niekada ar jinai susižalojo, ar jinai kažką dar. Jinai nesisako, ar jai kas negerai, ar dar kažką, jinai slepia ir viskas, o po to pasako socialiniam darbuotojui, o po to man sako, ko nežiūri ar dar kažko“ Į pareigūnės klausimą, ar dažnai lankosi, D. M. sako, kad būna dažnai, J. D. sako ,,jo, per karantiną dabar daugiausia per telefoną dabar bendraujam, atvažiuoja būna“. D. M. ,,bet daugiausia jinai konfliktus ir daro, pastoviai. Pastoviai tą konfliktą daro jinai. Ir vaistus nors išgeriam, vaistus galiu parodyti. Va kokius aš geriu, psichiatrės išrašytus“ Patikina, kad iš psichiatrijos centro (duomenys neskelbtini) gatvėje. D. M. ,,yra nustatytas elgesio emocijų sutrikimai, elgesio adaptacinai visokiausi, nes vieną kartą ir mokykloj, jinai kartais ir prisifantazuoja, čia, žinokit, visko būna. Daktarė B.. Nes būna, kad ir mokykloje prifantazuoja, mokykloj kas užgauna, irgi nesiskundžia, ne ne. Jievaro pagrindinė mokykla“. Pareigūnė sako, kad čia yra važiavusi daug kartų. D. M. ,,ne, du kartus tiktais. Į klausimą, kiek laiko čia gyvena D. M. atsako, kad gerą pusmetį“. Pareigūnė sako, kad gal anksčiau čia važiavo. D. M. ir J. D. sako, kad čia nuomojasi. D. M. sako ,,mes ne per senai čia būnam, tik du atvejai, dabar policija buvo ir kažkada dar, kai durų stiklą išdaužė, jau kokie trys keturi mėnesiai gali būti, taip taip taip, buvo toks atvejis šiais metais jau buvo. Irgi pareigūnai taip patarė, kreiptis pas psichiatrus, pas psichologus tenais, nes jai adaptacija, jeigu jinai vaistus neišgers, tai tada viską pradės daužyt, viską daužo, kas papuola, tai televizorius, tai stiklus“. Į pareigūno klausimą, ar geria vaistus normaliai, D. M. sako "normaliai, reguliariai, jei kai užeina bangos, sustabdyt neįmanoma, jau du kartus ligoninėje gulėjo (duomenys neskelbtini) psichiatrijos skyriuje. Tiek ta, tiek vyresnioji yra gulėjusi dėl elgesio emociniai sutrikimai jai yra. Nes ir mokykloj taip sako psichologė, būna, kad kartais ji prisifantazuoja kartais vėl nesąmoningai. Taip. Čia visko, konfliktas man vyksta vis su ta ir ne kas kad būtų, bet jinai pati pirma užkabin, ne mes užkabinam, jinais pati užkabin“. Pareigūnas sako ,,Jūs sakot, kad jinai yra save žalojusi anksčiau. O kaip tas pasireiškė?“ D. M. ,,jinai anksčiau yra save žalojusi, pasiėmė peiliukus va šitaip yra susižalojus, va šitaip (rodo braukiamus judesius per dilbį), visaip buvo susižalojusi, taip, nu taip, ji pati save žaloja kai kada. Būna, būna tokių atveju. Jinai pati dar žalojasi, bet kartais nesisako apie tą dalyką. Kol aš nepamatau. Jau pamatau, kad yra sužalota, klausiu, kas čia buvo, ai čia ne tavo reikalas, viskas ir ji net nesisako kaip, kaip kas. Ir kur tik mes nesikreipėm, ir ten ir nes visur su jos elgesiu aš nežinau, ką daryt toliau, kuo tolyn, tuo problemų daugyn gausis“. Vaizdo įrašas, kurio ilgumas 5 min. baigiasi 16:27:22. 6. Atidarius vaizdo įrašą 2021_0129_162722_008.MOV ekrano apačioje matomi užrašai TLS_60A0D2 2021/01/29 16:27:22. Vaizdo įrašo peržiūros metu laikas keičiasi. Namo virtuvėje stovi moteris (D. M.) sako ,,taip. Kaip sako socialinė, švelnumu, ko tu švelnumu jau padėsi, nieko nepadėsi. Čia dabar pradėsit ikiteisminį tyrimą?“ Pareigūnas atsako, kad taip, pradės. D. M.“ Tai aš jau žinau šitą, buvo jau vieną sykį mums toks atvejis. Buvo, kai aš gyvenau (duomenys neskelbtini), seniau kaip gyvenau (duomenys neskelbtini) irgi taip prieš vyrą buvo irgi tas pats, buvo, bet nieko neįrodė. Jinai viską pasakė, aš viską pati pasidariau, tik pamelavau visiem. Taip būna, taip būna, patikėkit manim, taip ir bus ir čia tas pats. Tenais vis tiek kaip būna į apklausą, tenais policininkas stovi, vaikų teisės, jinai ir mama, ir jinai į kamerą turės sakyti visą tiesą, ir jinai pasakys, kad aš viską pamelavau. Nes čia viskas yra, nes aš viską žinau. Jinai viską meluos, aš jums dar kartą sakau, ką jinai šiandien čia pasako, jinai taip, o kai jau bus mentūroj, jinai kitaip kalbės. Pasisakau, jinai sakau prifantazuoja tai dauguma, aš jums sakau, nes aš jau žinau, tokias situacijas jau esu turėjus, tokioj situacijoj. Taip, aš jau esu turėjus, viską. Yra ne kartą ir (duomenys neskelbtini), žiurėk tam (duomenys neskelbtini), kiek yra langus išdaužius, vagiliauja pinigus iš tėvų, viską yra ana padarius. Ir man yra smurtavusi, ir yra grasinusi su peiliu, taip taip, ta pati dukra“. Pareigūnas klausia ,,o daro kažką, ar tik grasina?“. D. M. ,,nu buvo čia vos neperdūrė šono, taip taip taip taip. Tada kažkaip kreipiausi, tada ir išvežėm į ligoninę. Taip buvo, taip. Kada čia buvo kaip susiginčijom J. šėrė man?“ J. D. sako ,,prieš kelias dienas atgal“. D. M. ,,man man va va va ta J. šėrė man, taip taip. Mes dėl to aš uždraudu, kad per karantino metu vakarais neitų į lauką, suprantat, o jinai neklauso, jinai vaikšto“. Pareigūnas ,,nu jo sunku“. D. M. nu va, va tokie čia mūsų ir jokių problemų ,,tada ‚ arba ,,tai ta“ (neaiškiai) ,,Tai dabar tu namie būsi? Kur važiuosi? (klausia J. D.) Pareigūnas sako ,,su mumis važiuos“. D, M. klausia ,,kur“, pareigūnas atsako, kad į areštinę. D. M. klausia ,,kodėl?“, pareigūnas atsako ,,dėl smurto“. J. D. klausia, o gal paleis, pareigūnas sako, kad ne jis spręs. D, M. sako ,,dvi paras, 48 valandas, tada teks man G. paimt“. Pareigūnas sako, kad gal tiek nelaikys. D. M. ,,nelaikys, ne, tik apklaus, da gausi areštinėj nemokamą advokatą, nuvažiuoji tenai ir nieko nesakai, iš kart pasakau“. J. D. ,,ko?“. D. M. ,,nu, kad, pasakai viską kaip buvo ir viskas“. J. D. ,,nu, kad žodžiais puola“. D. M. ,,no, žodžiais puola, drasko, visokiais keiksmažodžiais, nu kad taip taip, ir gali jisai pilnumoj teisę irgi parašyt pareiškimą, kad va dukra, šita, per feisbuką visaip jį išvadino. Pareigūnas sako, kad gali. D. M. ,,nu tai va,sakau, nenusileisk ir tu“ J. D. sako ,,ne tai, aš sakysiu kaip yra visks“. D. M. ,,tai palauk per feisbuka parašyta J. D. (duomenys neskelbtini), pačiam feisbuke yra parašyta šitas. Yra išmestas geltonas lapelis ant feisbuko geltono, ir jos nuotrauka yra J. ir parašyta J. D. (duomenys neskelbtini). Tai va, taip jinai padarė vakar“. D. M. pasako, kad yra išsisaugojusi. D. M. ,,nu ir viskas, nes tu irgi gali už šmeižtą, kodėl jinai turi teisę visaip mane vadinti”. Pareigūnas klausia ,,o ką daktaras sako, ar turi padėti jai tie vaistai?“. D. M. sako ,, ne, nuo to jau ne, jai dabar kaip būna, va dabar metai...“ Vaizdo įrašas, kurio ilgumas 5 min. baigiasi 16:32:21. 7. Atidarius vaizdo įrašą 2021_0129_163221_009.MOV ekrano apačioje matomi užrašai TLS_60A0D2 2021/01/29 16:32:21. Vaizdo įrašo peržiūros metu laikas keičiasi. Namo virtuvėje stovi moteris (D. M.) sako ,,va dabar metai, va dabar aš turiu ją šiais metais vėl guldyti, praeina metai, aš vėl turiu ją guldyt į ligoninę, kiekvienais metais aš ją turiu guldyt į ligoninę. Jai irgi buvo prieš tai, aš tariausi su daktare, ką tokiu atveju daryt, pradėjo čia, nežinau, kas čia dėjosi, ir daktarė va dabar išrašė da kitokius vaistus, čia nuo miego šitie vaistai, paprašiau daktarės (paduoda dėžutę pareigūnui), čia yra nuo miego kažkokie. Nebijok, nieko“. J. D. ,,nebijau, ar aš bijau“ D. M. kažką pašnabžda ar tik lūpomis pasako“. Toliau D. M. paėmusi vaistų dėžutę iš pareigūno sako ,,va šituos prašiau daktarės, kad dar vaistus tuos išgertų, tik nuo miego, bet jinai vakar grįžo tiktais dvyliktą valandą nakties namo.“ Į pareigūno klausimą, kur jinai būna, ką veikia, D. M. skėsčioja rankomis ir sako ,,su bern, susirašinėja su tokiu Š. G. tenais, gal išeik į lauką, nežinau, gal ir rūkyt prašinėj žmonių prie parduotuvės, kiek yra ne vieną kartą matę, čia žinokit va tokie dalykai. Jin viską daro. Tai sunku. Nesakau tau paskui bus iškvies tau advokatą nemokamai, aš tą tai jau žinau, sakau, nes buvo tenais. Valstybinį advokatą, bet tą vakarą bus, jisai ateis tą pačią dieną. Viskas. Ir palei tiksliai jam irgi vaistai yra išrašyti". Pareigūnas klausia, kokie vaistai išrašyti J. D.. D. M. sako ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo epilepsijos nuo tėvelio netekimo, vasario 7 sueis trisdešimtmetis, kaip sakoma nuo mirimo, ta va neperseniai tas įvyko. Jis irgi taip pat psichiatrijos įstaigoj vartoja tuos alko., ne alkoholį, vaistus ,,(duomenys neskelbtini)“, irgi toks pats yra, irgi galiu parodyti, kur gulėjo ligoninėj ir yra dar šitie vaistai išrašyti (paduoda pareigūnui lapą). Pareigūnas klausia, ar J. D. atsitinka kažkas karts nuo karto, priepuoliai, J. D. sako, kad jam nėra buvę. D. M. sako ,,nėra taip buvę jam, bet kai aš kalbėjausi su daktare, dabar šį mėnesį vėl yra išrašyti, vaistus išgers, kiekvieną mėnesį jam vaistai yra geriami. Taip. Tu viską daktarei sakyk, kad vaistai geriami“. J. D. sako ,,tai aš taip ir sakau, tu galvoji aš nieko nesakau“. D. M. sako ,,taip, nes viskas yra išsakyta. Sakau. Nes tą patį ir mokykloj, taip pasako psichologė, jinai kartais prisifantazuoja, fantazijos“. Į pareigūno klausimą ar taip mergaitei jau seniai, D. M. sako ,,jau kai gyvenau su pirmu vyru, jai taip jau buvo, dabar su tuo vyru jau nebegyvenu, dabar su juo (rodo į J. D.) gyvenu jau keturi metai, tai jau senokai, tai vis tiek tas pats, jau tą situaciją aš esu patyrus, nes tas pats jau buvo, kartojasi kaip su anuo. Taip“. Į pareigūno klausimą, ar anksčiau lengvesni požymiai buvo, D. M. sako ,,ne, ne irgi čia buvo kakta praskelta (rodo į dešinės pusės kaktą), ar kažkaip ji virto, ar kas ten pastūmė, aš irgi tos situacijos nemačiau, nieko, ir tada gavosi išvirkštinė, kad atseit sesė pastūmė ten, va ta va viskas išsiaiškino, kad iš tikrųjų sesė pastūmė ir ji susižalojo. O jau visi pareigūnai išėjo, kad galvojo, kad čia smurtas buvo aplinkoj, bet čia nebuvo. Čia buvo viskas sesė. Tai va viskas čia yra. Pamatysit, aš sakau, nes aš žinau kaip buvo man tenais, aš žinau kaip ir čia bus. Aš žinau šitą. Aš žinau“. Vaizdo įrašas, kurio ilgumas 3 min. 56 s baigiasi 16:36:16 (t. 2, b. l. 41-45).
Iš 2021-03-17 Apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi 3 vaizdo įrašai iš BODY kameros Nr. BOF1EC609CEC, kurie gauti per policijos paslaugų savitarnos svetainę. 1. Atidarius vaizdo įrašą 2021_0129_160105_022.MOV ekrano apačioje matomi užrašai TLS_609CEC 2021/01/29 16:00:56. Vaizdo įrašo peržiūros metu laikas keičiasi. Matoma, kad nuosavo namo kieme stovi dvi moterys, viena sako ,,patėvis su plaktuku davęs per ranką pasiklupdęs ant kelių“. Pareigūnė paklausia, ar patėvis yra šitas, rodydama į kieme prie ūkinio pastato stovintį vyriškį. Moteris atsako, kad taip. Pareigūnė paklausia ar yra mama, ar blaivi, moteris pasako, kad taip. Pareigūnė prieina prie vyriškio ir jo klausia, ką jis gali pasakyti, ar jis lindo prie mergaitės, užduoda kitus klausimus apie gyvenamąją vietą. Vyriškis (J. D.) atsako, kad ne, kad yra blaivas, kad mieste gyvena apie du metus, o čia apie pusmetį, kad yra sugyventinis. Pareigūnė nueina prie gyvenamojo namo įėjimo, kur stovi dvi moterys (viena socialinė darbuotoja K. B., kita D. M.). Pareigūnė pasitikslina ar yra informuotos vaikų teisės, K. B. pasako, kad taip. Pareigūnė pakalusia ,,kur mergaitė?“. D. M. atsako, kad kambaryje. Pareigūnė klausia ,,ar matėt kažką?“. D. M. ,,apie kū?“‚ Pareigūnė ,,kad mergaitę jūsų sugyventinis skriaudžia?“. D. M. ,,kur? nieko nemačiau, nieko nenoriu sakyti“. Pareigūnė ,,o kodėl nenorit“. D. M. ,,ka nenoriu. Kaip reikės aš asmeniškai pranešiu policijai“. Pareigūnė ,,tai reiškia kažkas vyksta“. D. M. ,,sakau, aš asmeniškai pranešiu be socialinės pagalbos. Aš asmeniškai. Aš nenoriu, taip kad būtų, aš noriu asmeniškai pranešti, viskas.“ Pareigūnė ,,tai jūs man galite pasakyti, socialinė čia ne prie ko“. D. M. ,,prie ko. Ęia savaime policija nesivažinės, aš jau žinau. Savaime neišduos policija“. Pareigūnė ,,tai jeigu kažkas yra, galėtumėt pasakyt“. D. M. ,,nieko dabar nesakysiu“. Pareigūnė užsirašo D. M. anketinius duomenis, telefono numerį. Pareigūnė ,,žodžiu, kažką pasakyti atsisakot“. D. M. ,,taip“, pasako, kad yra sugyventiniai, nesusituokę, kad sugyventinis ne mergaitės tėvas. Pareigūnė nueina prie vyriškio (J. D.), užsirašo jo anketinius duomenis. Pareigūnė klausia ,,tai kas čia buvo, kodėl tai mergaitei?“ J. D. ,,nu susipykom“. Pareigūnė ,,o kodėl mergaitei ranka sužalota?“. J. D. ‚,nu ana žaluojas, aną visi jau žino, kiek (duomenys neskelbtini) buvom gyvenę, prie tėvų, irgi žalojos, vaistus naudoja“. Pareigūnė klausia ,,serga kažkuom?“. J. D. ,,ana yr, nežinau kaip vadinas ta liga, nu ana yra nervinga labai yra, kas biški, trankos, kiek langus yra išmušus“. Pareigūnė paprašo pasakyti savo telefoną, klausia kiek mergaitei metų. J. D. atsako, kad (duomenys neskelbtini) J., o su akinukais (duomenys neskelbtini) bus. J. D. padiktuoja savo telefono numerį. Pareigūnė nueina į namą, kur koridoriuje stovi dvi moterys. Pareigūnė pakalusia, kur mergaitė, moterys pasako, kad kambaryje ir kad ji bijo pareigūnų. Pareigūnė sako, kad jai sakė, kad mergaitė serga kažkuo, moterys atsako, kad ne. Pareigūnė nueina iki kambario, kur lovoje guli mergaitė (J. M.) ir šalia yra kita mergaitė (E. M.). Moterys sako, kad pas mergaitę atėjo, klausia ar ji išeis, kad pas ją ateis. Mergaitė E. M. išeina iš kambario, J. sėdi lovoje, moterys J. sako, kad nereikia bijoti. Pareigūnė pamačiusi ant kairės mergaitės rankos sužalojimus (nubrozdinimus), klausia, kas čia buvo. Mergaitė nieko nesako. Pareigūnė sako ,,čia patėvis“, moteris sako, kad mergaitė jį vadina tėčiu. Mergaitė nieko nesako. Moteris prašo mergaitės parodyti, kur jai rodė (mergaitės nesimato), moteris sako ,,jinai labai bijo vaikas dabar šnekėti“. Mergaitės nesimato, moterys mergaitę ramina, kad ji nebijotų, kad visas gerai. Vaizdo įrašas, kurio ilgumas 5 min. 8 s baigiasi 16:06:05. 2. Atidarius vaizdo įrašą 2021_0129_160605_023.MOV ekrano apačioje matomi užrašai TLS_609CEC 2021/01/29 16:06:05. Vaizdo įrašo peržiūros metu laikas keičiasi. Matomas kambarys, kambaryje lovoje sėdi mergaitė (J. M., šalia ant lovos sėdi moteris, šalia mergaitės tupi kita moteris (socialinė darbuotoja K. B.), moterys ir pareigūnė ramina mergaitę, kad nieko jai nedarys, kad nenori pakenkti. Moteris ant lovos sako ,,ji bijo pasekmių, mergaitė man sakė, kad mama viską matė“. Pareigūnė sako ,,jei jūs viską žinote, tai kaip čia viskas buvo, ką mergaitė pasakojo“. Moteris šalia lovos (socialinė darbuotoja K. B.) sako ,,šiandien pradėjo sakyti, kai aš apsilankiau šeimoj, kad čia savaitės vidury, kad nė iš šio nė iš to su plaktuku kaip nervą patikrino“. Pareigūnė klausia, su kuria plaktuko pusę trenkė, mergaitė nieko nesako, moterys ją ramina. Socialinė darbuotoja K. B. sako ,,dar ant užpakalio yra šašiukas, ar ne, taigi sakei, ir man rodė“. Pareigūnė mergaitės klausia, ar prie jos dažnai lenda. Mergaitė nieko nesako, atsako moteris ant lovos ,,jisai, sakė, ją muša“. Pareigūnė klausią, ar kitą seserį irgi muša, mergaitė J. M. nieko neatsako (mergaitės nesimato), pareigūnė ,,tik tave?“. Pareigūnė klausia mergaitės anketinių duomenų, mergaitė pasako, kad yra (duomenys neskelbtini) metų gimimo, pasako ,,(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnė klausia mergaitės ar ji žino, kur yra plaktukas, su kuriuo jai trenkė, ar jis namie, troboj, ar lauke. Mergaitė atsako ,,troboj“. Pareigūnė klausią ,o su kuriuo galiuku, ar su smailiu, ar su tuo, kur vinį kalti?“. Mergaitė atsako ,su smailiu‘. Pareigūnė ,,ar tau dėjo į ranką“ kiek kartų?“ Mergaitė sako ,,vieną“, Pareigūnė sako, kad negali būti vieną kartą, klausia iš kur kitas sužalojimas, mergaitė nieko neatsako, verkia. Socialinė darbuotoja K. B. prašo mergaitės papasakoti viską kaip ir jai pasakojo. K. B. rodydama į mergaitės dilbį, jos klausia ,,ar čia irgi taip pat?“ Mergaitė purto galvą. Mergaitės K. B. ir kita moteris prašo parodyti kaip ją dar suėmė už rankos, mergaitė sako ,,ne“. Mergaitės klausiama, kur viskas buvo, ar lauke, ar kambaryje. Mergaitė sako ,,viduj“, ,,šitam kambary?“, mergaitė atsako, kad taip. Mergaitės klausiama, ar E. matė, mergaitė neatsako, bet palinguoja galvą, klausiama, ar G. matė, mergaitė atsako ,,ne“. Pareigūnė išeina iš kambario, kur sutinka kitą mergaitę, pasiteirauja ar ji E. ir pakviečia mergaitę atskirai pasikalbėti. Koridoriuje pareigūnė mergaitės E. klausią ,,ar tu matei, kaip tavo sesę mušė?“, mergaitė, palinguoja pritariamai galvą, toliau pareigūnė pašnibždomis klausia ,,patėvis?“, mergaitė pritariamai linguoja galvą, pareigūnė ,,su plaktuku?“, mergaitė pritariamai linguoja galvą. Pareigūnė ,,o kur tas plaktukas?“, mergaitė žvalgosi sako ,,nežinau, nematau, jis toksai mėlynas“. Į pareigūnės klausimą, kur viskas vyko, ar kambary, mergaitė E. atsako ,,kambary, į klausimą prieš kiek laiko, E. atsako ,,nežinau, neatsimenu“, į klausimą ar šiandien, atsako, ,,ne, per savaitgalį“. Pareigūnė sako ,,per savaitgalį? tai čia savaitė laiko jau praėjo?“, E. pritariamai linguoja galvą. Pareigūnė ,,mama matė viską“, E. purto galvą, kad ne, sako ,,aš mačiau“, Pareigūnė padėkoja mergaitei E., ir abi įeina į namo vidų, kur pareigūnė D. M. klausia, ar ji nežino, kur plaktukas, ar jo nematė, D. M. atsako, kad nežino, nematė, įrankius laiko sandėliuke. Pareigūnė ant palangės už dieninės užuolaidos randa plaktuką ir su juo eina į kambarį, kur yra mergaitė J. M., E., socialinė darbuotoja ir kita moteris, pareigūnė klausia ar tai tars plaktukas, kažkas, bet ne J. atsako ,,jo“, pareigūnė ,,ir tiesiai tau su šituo iš jėgos per ranką?“, J. pritariamai linguoja, verkia. Kambaryje ant lovos sėdinti moteris sako ,,sakė nervus kažkaip tikrino, J. sakė, kad šitaip nervus tikrino“. Pareigūnė išeina iš kambario. Vaizdo įrašas, kurio ilgumas 5 min. baigiasi 16:11:04. 3. Atidarius vaizdo įrašą 2021_0129_161104_024.MOV ekrano apačioje matomi užrašai TLS_609CEC 2021/01/29 16:11:04. Vaizdo įrašo peržiūros metu laikas keičiasi. Pareigūnė išeina iš namo į lauką eina link vyriškio J. D. ir rankoje laikydama plaktuką, klausia ,,tai kam šitas yra skirtas?“ atrodo, Jūs jį naudojat ne pagal paskirtį. J. D.: ,,kaip?“. Pareigūnė ,,nu paprastai“. J. D. ,,... vinis iš vidaus ištraukiu“. Pareigūnė ,,Jūs nemeluokit, žiūrit tiesiai į akis ir meluojat“. J. D. ,,nemeluoju, pričiom“. Pareigūnė ,,nejuokaukit gerai“. J. D. ,,aš nieko nemeluoju“. Pareigūnė nueidama pareigūnui pasako, kad vešis vyriškį su savim. Daugiau bylai reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašas, kurio ilgumas 4 min. 29 s baigiasi 16:15:32 val. (t. 2, b.l. 47-50).
2021-07-23 įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokole užfiksuota, kad įtariamasis J. D. savo kaltę pripažino, nukentėjusiosios J. M. atsiprašė, su ja susitaikė, žala nepadaryta, gautas nepilnametės nukentėjusiosios J. M. įgaliotų atstovų žodinis sutikimas, nukentėjusiosios J. M. ir įtariamojo J. D. sutikimas, kad byla būtų nutraukta susitaikius (t. 2, b. l. 173-174).
2021-07-23 įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokole užfiksuota, kad įtariamasis J. D. savo kaltę pripažino, nukentėjusiosios E. M. atsiprašė, su ja susitaikė, žala nepadaryta, gautas nepilnametės nukentėjusiosios E. M. įgaliotų atstovų žodinis sutikimas, nukentėjusiosios E. M. ir įtariamojo J. D. sutikimas, kad byla būtų nutraukta susitaikius (t. 2, b. l. 171-172).
(duomenys neskelbtini) mokyklos pateikta J. M. charakteristika (t. 2, b. l. 59).
(duomenys neskelbtini) mokyklos pateikta E. M. charakteristika (t. 2, b. l. 62).
Iš (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad E. M. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai (F70.8), organinė depresija (F06.33) (t. 2, b. l. 55).
Iš (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad J. M. diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai (F71.8), organinė depresija (F06.33) (t. 2, b. l. 56)
2021-01-29 pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-03116-21 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2021 sausio mėn. 23-24 dienomis tiksliai ikiteisminio turimo nenustatytu laiku namuose adresu (duomenys neskelbtini), J. D., gimęs (duomenys neskelbtini), nepilnametei podukrai J. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), trenkė plaktuko galvos viniatraukio dalimi per kairės rankos delną ir dilbį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (t. 1, b. l. 1).
2021-09-14 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-03116-21, kuriuo J. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį įtariamajam susitaikius su nukentėjusiosiomis (t.3, b. l. 73-96).
Žemesnės instancijos teismas
2021-09-30 priimta Telšių apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtintas 2021-09-14 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-03116-21, kuriuo J. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį įtariamajam susitaikius su nukentėjusiosiomis (t. 3, b. l. 101-124).
2021-10-25 ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-38537-21 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 152 straipsnio 1 dalį, 2022-09-07 ikiteisminis tyrimas tęsiamas pagal BK 150 straipsnio 3 dalį (t.4, b. l. 1-11).
2022-09-20 priimtas prokuroro nutarimas atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą J. D. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-03116-21 (t. 4, b. l. 38-44).
2022-09-22 priimta Telšių apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtintas 2022-09-20 prokuroro nutarimas atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą J. D. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-03116-21 (t. 4, b. l. 45-48).
2022-10-03 priimtas Šiaulių apygardos prokuratūros BPS prokurorės L. M. nutarimas sujungti ikiteisminius tyrimus Nr. 01-1-03116-21 ir 01-1-38537-21 tyrimui suteikiant Nr. 01-1-03116-21 (t. 4, b .l. 53-56).
Dėl J. D. kaltės ir įrodymų vertinimo
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai. Nustatant ar nukentėjęs asmuo iš tikrųjų buvo pajutęs skausmą ar kitas fizines kančias, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.
Byloje nekilo ginčas, jog įvykių metu kaltinamasis ir nukentėjusiųjų motina D. M. kartu su nepilnametėmis dukromis E. M. ir J. M. kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, dėl ko laikytini šeimos nariais.
Kaltinamasis J. D. dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, savo kaltės iš esmės neginčijo ir pripažino savo nepilnamečių podukrų J. M. ir E. M. atžvilgiu vartojęs fizinį smurtą, t. y. sudavęs joms priedelio laidu, liepdavęs klauptis ant kelių ir klūpėti ant grindų ilgą laiką, taip pat J. M. sudavęs per ranką plaktuku. Savo veiksmus kaltinamasis pateisino tuo, jog podukros buvo nepaklusnios, tai yra, rūkė, iš namų išeidavo net nakties metu, sutartu laiku nesugrįždavo į namus, vienu atveju reikėjo kreiptis į policiją, nes J. išdaužė langą, visiškai nekreipė dėmesio į jo prašymus ir pastabas, buvo grubios jo atžvilgiu. Jis nurodė, kad taip bandė auklėti podukras. Gailisi dėl tokio savo elgesio, tačiau kitaip su podukromis nebegalėjo susitvarkyti dėl jų netinkamo elgesio.
Kaltinamojo J. D. kaltė dėl smurto podukrų atžvilgiu yra įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir nukentėjusiųjų nepilnamečių E. M. ir J. M., liudytojų K. B., D. J., D. G., V. B., D. M. parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais: Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada J. M. ligos istorijos išrašais, apžiūros protokolais, policijos pareigūnų kūno kamerų įrašais, kitais rašytiniais dokumentais.
Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis J. D., savo podukrų atžvilgiu vartojo smurtą tiek ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2021 m. sausio 29 d., namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia vertė jas klauptis ant kelių ir klūpėti ant grindų ilgą laiką, E. M. per kelis kartus tyčia sudavė diržu ne mažiau kaip du kartus per nugarą ir vieną kartą per koją, ir televizoriaus priedėlio laidu sudavė ne mažiau kaip du kartus per koją žemiau kelio, tiek ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 26 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė ne mažiau kaip po vieną kartą plaktuku, nepilnametei J. M. į dešinę koją, žemiau kelio ir į kairės rankos plaštaką.
Nors kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė nesudavęs nepilnametei E. M. diržu ne mažiau kaip du kartus per nugarą ir vieną kartą per koją, teismas atkreipia dėmesį, jog jis apklaustas 2022-10-14 ikiteisminio tyrimo metu šių aplinkybių neginčijo ir paaiškino, kad gyvenant abi D. dukros jo labai neklausydavo, atsikalbinėdavo, todėl jis E. diržu yra trenkęs vieną kartą per nugarą ir viskas ( 6 t., b. l. 141-144). 2021-07-14 įtariamasis J. D. paaiškino, kad namuose adresu (duomenys neskelbtini) yra sudavęs diržu E. M. du kartus per nugarą ir vieną kartą per koją. Kada tiksliai tai buvo neprisimena, bet tai galėjo būti 2020 metų lapkričio mėnesį (t. 2, b. l. 146-147).
Nukentėjusioji J. M. paaiškino, kad po sudaužimo plaktuku ant rankos liko žaizda, nuo klūpėjimo likdavo raudoni kelėnai – tepdavo su vaistais, nukentėjusioji E. M. nurodė, kad po to, kai televizoriaus priedėlio laidu J. du kartus trenkė per dešinę koją, ties kelėnu liko dryžiai. Iš to seka, kad abi mergaitės jautė fizinį skausmą dėl suduotų smūgių plaktuku, laidu ir dėl ilgo klūpėjimo ant grindų.
Iš skirtingų įrodymų šaltinių gauta informacija, t. y. liudytojų parodymai bei kiti aptarti baudžiamosios bylos duomenys, vertinant juos tiek atskirtai, tiek lyginant tarpusavyje, sudaro vientisą loginę grandinę, kuri patvirtina, jog J. D., savo veiksmais sukėlė nukentėjusiosioms E. M. ir J. M. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
BK 150 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas seksualiai prievartavo nepilnametį asmenį. Pagal teismų praktiką šioje byloje aktualus lytinės aistros tenkinamas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, intensyviai liečiant nukentėjusiojo lytinius organus ar priverčiant nukentėjusįjį liesti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 3 dalyje padarymo, kaltinamasis viso proceso metu neigė savo kaltę. Jis aiškino niekada seksualiai neprievartavo savo podukros J. M., jos nelietė, nurodydamas, jog tokie jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu tėra kerštas jam, nes jis išsiskyrė su jos motina ir atsisakė ją priimti atgal bei gyventi kartu. Apie tai, kad ketina atkeršyti jam yra minėjusios ir D. M. ir abi jos dukros E. M. ir J. M..
Teismo nuomone, J. D. pareikštas kaltinimas pasitvirtino pilnai, nors kaltinamasis ir nepripažino padaręs nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 3 dalyje ir visas esmines faktines įvykio aplinkybes aiškino sau palankia linkme, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusios J. M. parodymais, liudytojų parodymais ir byloje surinktais rašytiniai įrodymais. J. D. žinodamas, kad J. M. yra nepilnametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl psichinės negalios, tai yra tuo, kad J. M. negalėjo suprasti seksualinės prievartos reikšmės ir dėl to negalėjo adekvačiai priešintis, tenkino savo lytinę aistrą prieš šios valią kitokio fizinio sąlyčio būdu - liesdamas jos krūtinę ir lytinius organus, bei savo lytiniu organu trindamasis į nukentėjusiosios J. M. lytinius organus - masturbavosi. Būtent šios faktinės aplinkybės byloje yra įrodytos ne tik nepilnametės nukentėjusiosios J. M. parodymais, tačiau ir liudytojų A. R., E. M. parodymais, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadomis, kriminalistinių tyrimų specialisto išvada, garso, vaizdo policijos pareigūnų kūno kamerų įrašais, kaltinamojo ir nukentėjusiosios susirašinėjimo žinučių turiniu bei kitais teismo nuosprendyje išdėstytais bylos įrodymais.
Teismų praktikoje jau yra senokai suformuluotos ir nusistovėjusios kai kurios nuostatos seksualinio pobūdžio baudžiamosiose bylose. O būtent, seksualinės prievartos prieš nepilnamečius bylų specifika yra ta, kad paprastai tokios prievartos liudytojų nebūna. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai (kraujo, spermos pėdsakai ir kt.), išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su nepilnamečiu ir kuriems jis pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai. Ypatingą reikšmę šioje įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartą patyrusio nepilnamečio parodymai. Nepilnamečio nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Kai kurie prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai nepilnamečio asmens, patyrusio seksualinę prievartą, parodymuose galėtų būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko. Nežymūs prieštaravimai, netikslumai nėra pagrindas netikėti nepilnamečio nukentėjusiojo parodymais.
Nepilnametės nukentėjusiosios J. M. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių iš esmės buvo nuoseklūs ir nepakitę, juos patvirtina kiti bylos įrodymai. Apklausta nepilnametė nukentėjusioji J. M. paaiškino, kad buvęs patėvis J. D., su kuriuo bendrauja per mesendžerį prašė jos atsiųstų nuotraukas, kur ji yra nuoga. Būdavo, kad su juo susitikdavo parkelyje. J. pradeda čiupinėtis. Jis liečia krūtinę ir „(duomenys neskelbtini)“. Taip daręs yra daug kartų. Kai liečia „(duomenys neskelbtini)“, būna su kelnėmis bet jis liečia po triusikėliais. Krūtinę irgi liečia nuogą, po rūbais. Sako, kokia didelė krūtinė. Kai liečia „(duomenys neskelbtini)“, sako, kad švelni. Prašo duoti meilės. Tai reiškia duoti sekso. Tada ji duoda. Tai darė du kartus. Pirmas kartas buvo miške, kur J. liepė nusirengti. Nusirengė kelnes, megztinį ir triusikėlius. Kelnes ir triusikėlius nusismaukė iki kelių. J. lietė krūtinę ir apatinę dalį, pradėjo ją glamonėti. Prieš tai ji atsigulė ant žemės, J. gulėjo ant jos, jis čiupinėjo rankomis jos krūtinę ir (duomenys neskelbtini) lietė rankomis ir vyrišku organu. Į klausimą kaip suprato, kai lietė su lytiniu organu, kas vyko, atsakė, kad nežino. Dar kartą J. pasiūlė susitikti. Rašė, ar, ar duosi meilės. Jie susitiko prie jos mokyklos ir J. pasiūlė nueiti prie apleisto namo. Tame name J. vėl pradėjo čiupinėti po drabužiais, krūtinę ir (duomenys neskelbtini). Turėjo ir seksą, kai įėjo į namą. J. nusimovė kelnes, pradėjo ją liesti savo lytiniu organu. Lietė (duomenys neskelbtini). Pradėjo ją masturbuoti. Masturbavo jos lytinius organus. Tuo metu, kai masturbavo ją sakė, kad neįkiša. Neįkišo todėl, kad ji nepasidavė, nes muistėsi. Jos rankas jis laikė jai už nugaros. Jos rankas laikė savo viena ranka, o kita lietė krūtinę ir lytinius organus. Antrą kartą jam nepavyko įkišti savo lytinio organo, nes ji muistėsi, nes nenorėjo. Sakė, kad skauda ( 4 t., b. l. 70-75).
Savo duotus parodymus, nukentėjusioji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydama, kur susitikinėdavo su J. D., kai jis ją glamonėjo ir bandė įkišti lytinį organą į jos lytinius organus (4 tomas, b. l. 151-156).
Taigi nukentėjusioji J. M. davė pakankamai išsamius ir kategoriškus parodymus apie konkrečius J. D. atliktus seksualinės prievartos veiksmus, t. y. apie jos krūtinės, lytinio organo lietimą rankomis bei kaltinamojo litiniu organu, masturbavimosi. Teismui nėra jokio pagrindo pripažinti, kad nepilnametės nukentėjusiosios parodymai yra nepatikimi, prieštaraujantys teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.
Tokią išvadą teismas daro įvertinęs ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, susijusias su nepilnametės nukentėjusiosios psichikos būkle, jos gebėjimu tinkamai atpasakoti baudžiamajai bylai reikšmingas aplinkybes ir kt. Iš šio ekspertizės akto matyti, kad J. M. nenustatytas nei polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis į įtaigumą. Jai nenustatyti tokie atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių (kas kur ką darė), jų įsiminti ir atgaminti apklausų metu. J. M. gali praėjus laikui duoti apie byloje tiriamas aplinkybes parodymus. Byloje nagrinėjamų įvykių metu J. M. galėjo suprasti jos atžvilgiu galimai atliekamų įtariamojo veiksmų pobūdį, tačiau ji negalėjo ir vis dar negali pilnai suprasti šių veiksmų reikšmės. Priešintis byloje tiriamų įvykių metu J. M. negalėjo tiek dėl jos atžvilgiu atliktų veiksmų esmės nesuvokimo, tiek dėl santykio su įtariamuoju ypatumų bei emocinės būsenos (5 t., b. l. 2-13). Tokios išvados teismui taip pat jokių abejonių nekelia.
Teismo vertinimu, iš byloje esančių liudytojos A. R. parodymų ir kitų įrodymų taip pat galima spręsti, kad apklausos metu nukentėjusieji nemelavo. Liudytoja A. R. paaiškino, kad tą kartą kai buvo dingusi J., policijos pareigūnai ją rado (duomenys neskelbtini), prie geležinio tilto, ji buvo kartu su buvusiu patėviu J. D.. Kai J. parvežė namo, pastebėjo, kad ji buvo su megztuku, po kuriuo buvo tik su liemenėle, o palaidinė buvo surišta per juosmenį. Vakare J. pasikeitus apatines kelnaites, pastebėjo, ko niekada nebuvo mačiusi pas ją, kelnaitės suteptos blizgiomis išskyromis, mano jos atsiranda iš moters kūno, kai ši susijaudina, bei mano, kad kelnaitėse buvo ir spermos požymių. Nuo to karto pastebėjo, kad J. elgesys pasikeitė, ji pradėjo sakyti, kad yra jau suaugusi, turi savo gyvenimą, turi savo mylimą vyrą, teigė, kad nebenori mokytis, nori pradėti dirbti. Pastebėjo, kad J. daugiau pradėjo su kažkuo bendrauti telefoniniais skambučiais, dažniausiai pokalbiai vykdavo vėlias vakarais. Vieną kartą nugirdo, kaip J. bendrauja su vyru, iš balso prilygintų vyresnio amžiaus. Ji peržiūrėjo J. telefone esančias žinutes, kuriose radusi susirašinėjimus su J. D., pastebėjo, kad J. D. priklausantis telefono numeris, pas J. telefone yra įvardintas ,,(duomenys neskelbtini)“, taip pat kartą pastebėjo, kaip J. per Messenger programėlę skambino J. D.. E. paklaususi ar jos mylimasis yra J. D., ji atsakė, kad taip. Po šio įvykio praėjus apie porą savaičių kartu su J. yra buvusios apsilankiusios pas moterų gydytoją, kuriai J. patvirtino, kad gyvena lytinį gyvenimą su savo mylimuoju, kurio neįvardijo, nuo to karto gydytoja jai išrašė kontraceptines tabletes.
A. R. tyrimui pateikė J. M. kelnaites, apie kurias davė parodymus. Kriminalistinių tyrimų specialisto išvadoje nurodyta, kad ant tirti pateiktų kelnaičių, pateiktų A. R., rasta spermos. Rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų vienos moters tapatybei nustatyti tiriant DNR, rasta susimaišiusių vyro spermos ir moters biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti. Ant kelnaičių rastame DNR profilyje yra J. D. genotipą sudarantis alelių rinkinys. Nustatytas ant kelnaičių rastos spermos Y haplotipas sutampa su J. D. Y haplotipu ( 5 t., b. l. 68-72).
Liudytoja E. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su seserimi J. susitiko su J. netoli (duomenys neskelbtini) mokyklos parkelyje pasikalbėti. Tiek susitinkant, tiek atsisveikinant J. su J. vienas kitą apsikabino rankomis, J. apkabino J. per liemenį. Praėjus laiko po šio jų susitikimo ji matė, kad J. su J. susirašinėja per mesenger programą, ten J. yra pasivadinęs J. D.. Matė, kad J. J. rašė ar jis ją myli, jis atrašė, kad taip (4 t., b. l. 165-166 ).
Žemesnės instancijos teismas
Policijos pareigūnų kūno kameros įrašai patvirtina, jog 2021-09-04 J. D. nurodė, kad atvyko pakviestas pasivaikščioti su nepilnamete. Į pareigūno klausimą atsakė, kad dvi valandas vaikščiojo. Pareigūnai taip pat klausia merginos, kas jai yra šis vyras, mergina atsako, kad jos buvęs patėvis, kad su juo pasivaikščiojo, vaikščiojo valandą, dvi, tris. Mergina sako, kad visą laiką vaikščiojo pėsčiomis, buvo nuėję prie tilto, buvęs patėvis pas ją atvažiavo (5 t., b. l. 198-200).
J. M. ir J. D. susirašinėjimo per programėlę ,,Mesenger“ žinučių turinys (5 t., b. l. 91-93) taip pat patvirtina tarp jų buvus seksualinio pobūdžio santykius.
J. M. nustatytos diagnozės: lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai, organinė depresija. (t. 4, b. l. 169).
Aptarti įrodymai leidžia teigti, kad J. M. jos nurodytų aplinkybių neišsigalvojo, apie jas nemelavo, pasakojo tiesą. Tai, kaip minėta, nurodoma ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte. Vien tai, kad nukentėjusioji savo globėjai iš pradžių nepapasakojo apie J. D. seksualinio pobūdžio veiksmus jos atžvilgiu, niekaip nemenkina jos parodymų patikimumo – suprantama, kad nepilnametei, turinčiai psichinę negalią buvo tiesiog nepaprasta net ir artimiems žmonėms atskleisti pakankamai intymias įvykio aplinkybes. Neabejotina, kad nepilnametė nukentėjusioji tiek savo globėjai, motinai, tiek pašaliniams asmenims pasakodama apie jos atžvilgiu J. D. panaudotus seksualinio pobūdžio veiksmus jautė tiek gėdos, tiek ir kaltės jausmą, jį tai suvokė kaip kaltinamojo rodomą jai meilę. Tokia jos reakcija pasakojant apie J. D. prieš ją atliktus veiksmus yra adekvati.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiosios J. M. parodymai dėl įvykių aplinkybių buvo nuoseklūs, juos patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme apklaustų liudytojų parodymai, kita aptarta bylos medžiaga. Taigi, J. D., tenkino su nepilnamete J. M., pasinaudodamas jos bejėgiška būkle, kad ji negalėjo suprasti seksualinės prievartos reikšmės ir dėl to negalėjo adekvačiai priešintis, lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu.
Priešingai nei nurodo kaltinamasis J. D., teismui nekyla abejonių, kad jis puikiai suprato, jog tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja, kuri įvykio metu turėjo psichinę negalią - lengvą protinį atsilikimą. Akivaizdu, kad kaltinamasis stengiasi tai neigti, nes įprastai veika, padaryta prieš tokius nukentėjusiuosius, yra sunkesnė ir pavojingesnė, už tokią veiką baudžiama griežčiau. Iš bylos matyti, kad kaltinamasis su nukentėjusiosios motina susipažino sanatorijoje, kur buvo dėl tokią negalią turinčių dukrų. Nuketėjusioji mokėsi specialiojoje pagrindinėje mokykloje. Pats kaltinamasis ne kartą tyrimo metu minėjo, jog mergaitei būtini vaistai dėl jai nustatyto psichikos sutrikimo. Pagaliau, kaltinamasis kartu su nukentėjusiosios motina ir pačia nukentėjusiąja kelis metus gyveno kartu, turėjo daug laiko su ja pabendrauti, turėjo sąlygas bei galimybes įvertinti nukentėjusiosios išvaizdą, elgesį, jos bendravimą, todėl teismas įvertinęs visas šias aplinkybes, pripažįsta, kad visų jų visuma, J. D. gyvenimiška patirtis, leido jam suvokti, kad nukentėjusioji turi psichinę negalią.
Objektyviai seksualinis prievartavimas pasireiškia neteisėtu (prieš asmens valią) lytinės aistros tenkinimu su nepilnamečiu nukentėjusiuoju pirmiau nurodytais būdais (analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu). Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad atlieka seksualinius veiksmus, fiziškai kontaktuoja su nukentėjusiuoju nepilnamečiu asmeniu prieš jo valią, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, ir nori patenkinti savo seksualinį poreikį būtent taip. Pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle reiškia, kad nukentėjusysis dėl savo fizinės ar psichinės būklės ypatumų – fizinių trūkumų, ligos, mažametystės, senatvės, psichikos sutrikimo ar kitokios liguistos ar nesąmoningos būsenos – negali suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės arba kad ir suvokia, bet dėl bejėgiškos būklės negali pasipriešinti kaltininkui, o kaltininkas supranta, kad asmuo yra bejėgiškos būklės, ir tuo pasinaudoja. Seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėtis yra formalioji, šis nusikaltimas yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą, ar pajuto seksualinį pasitenkinimą arba malonumą, nes baudžiamoji atsakomybė už šią veiką kyla atlikus pavojingus veiksmus. Tokie faktai baudžiamosiose bylose dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo pažeidimo privalomai nenustatomi.
Kaip jau minėta, teismas neabejoja teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvada visumoje, kad J. M. atsižvelgus į jai būdingus psichologinius ypatumus (lengvą protinį atsilikimą, kiti elgesio sutrikimai, organinė depresija), nagrinėjamų įvykių metu galėjo suprasti su ja galimai atliktų veiksmų pobūdį, tačiau nesuprato jų reikšmės (jog tai gali būti seksualinis nepilnamečio išnaudojimas). Pagal teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą su ja atliktų seksualinio pobūdžio veiksmų reikšmės J. M. vis dar nesupranta (ekspertizės atlikimo metu). Taip pat ekspertizės akte nurodoma, kad aktyviai priešintis kaltininko veiksmams (griežtai nesutikti ir kreiptis pagalbos į suaugusiuosius) J. M. negalėjo ne tik dėl nesupratimo apie su juo atliktų veiksmų reikšmės, bet ir santykio su kaltinamuoju ypatumų bei emocinės būsenos. Visos šios aplinkybės realiai suvaržė J. M. galimybes pasipriešinti kaltinamajam bei sudarė sąlygas pastarajam pasinaudoti nepilnametę savo seksualinių poreikių patenkinimui. Taigi J. D. tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamete nukentėjusiąja J. M. prieš šios valią. Šiuo atveju nukentėjusiosios valios nebuvimas pasireiškė jos bejėgiška būkle dėl psichinės negalios, nesugebant tinkamai įvertinti seksualinių santykių socialinės reikšmės, kurio išorinis atspindėjimas yra mažiau išreikštas. Dėl to ji negalėjo suprasti seksualinės prievartos reikšmės ir dėl to negalėjo adekvačiai priešintis. Šis subjektyvusis nukentėjusiojo asmens valios nebuvimo elementas priskirtinas vertinamiesiems kriterijams, todėl kaltinamasis šią aplinkybę turėjo įvertinti remdamasis savo turima gyvenimiška patirtimi bei visuomenėje priimtų pozityvių normų reikalavimais.
Dėl J. D. skirtinos bausmės
J. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
J. D. nedirbantis (6 t., b. l. 58), Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (6 t., b. l. 60), turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, augina mažametę dukrą. Jis nebaustas administracine tvarka (t. 6, b. l. 56 ) , (duomenys neskelbtini) konsultacijos teikiamos nuo 1998 m. Dgn.: Lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (t. 6, b. l. 64 ). J. D. ankščiau neteistas, padarė vieną baigtą nesunkų ir vieną sunkų tyčinius nusikaltimus.
Skiriant tinkamą bausmę kaltininkui yra itin svarbus teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas, numatytas BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, kuris neatsiejamas nuo konkrečios nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir tiek kaltininko asmenybės, tiek nukentėjusiojo, jam padarytos žalos įvertinimo. Teisingumo principas, kuriuo vadovaujamasi ir skiriant bausmes, reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas bei siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
BK 150 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatyta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas dvejų iki dešimties metų.
Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia ne tik į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41 straipsnyje, 54 straipsnyje, tačiau ir į kaltinamojo J. D. aktyvių veiksmų pobūdį - jis ne kartą naudojo fizinį smurtą podukrų E. M. ir J. M., turinčių psichinius sutrikimus, atžvilgiu; tenkindamas savo lytinę aistrą, pasinaudojo savo podukra J. M., kuri kelis metus gyveno kartu šeimoje, naudojosi jos naivumu, nepatyrimu, sureikšmindamas save, manydamas, jog ja niekas nepatikęs. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo poziciją, kad jis nepripažino padaręs veiką, numatytą BK 150 straipsnio 3 dalyje, tai yra visiškai nesigailėjo padaręs veiką, ir net pats teismo procesas neturėjo jokios įtakos kaltinamojo asmeniui. Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo J. D. veiksmai turėjo ir ateityje turės neigiamos įtakos J. M. psichologinei būsenai. Teismo nuomone bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje areštą ir už veiką, numatytą BK 150 straipsnio 3 dalyje laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos dydį mažesnį nei bausmės vidurkis. Paskirtos bausmės pagal bendrintinos BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 2 punkto pagrindu, taikant bausmių apėmimą, nes padarytos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, skiriasi pagal pavojingumą.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio tvarka į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas J. D. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021-01-29, 17.00 val. (t. 2, b. l. 150) iki 2021-01-31, 12.25 val. (t. 2, b. l. 153) tai yra 2 paros.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).
Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Nukentėjusiosios J. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), atstovaujamos įstatyminės atstovės įgaliotosios atstovės advokatės Kristinos Adomavičienės pareiškė civilinį ieškinį 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti E. M. ir 9000 eurų, iš jų 1000 eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą ir 8000 eurų dėl seksualinio prievartavimo J. M. neturtinei žalai atlyginti (4 t., b. l. 138-142).
J. D. atliko veiksmus, kuriuos draudžia įstatymas, todėl nukentėjusiųjų atstovės įsitikinimu iš jo turi būti priteista neturtinė žala nukentėjusiųjų naudai, motyvuojant, jog J. D. naudojo fizinį smurtą jų atžvilgiu, jis seksualiai išnaudojo nukentėjusiąją J. M. savo lytinės aistros tenkinimui, o pati mergaitė iš esmės nesuvokė kas vyko, kokios pasekmės galėjo kilti. Po J. D. padarytų nusikalstamų veiksmų ir po jų paaiškėjimo, mergaitės labai pergyveno, stipriai stresavo, kartais elgdavosi neprognozuojamai. Atliekami procesiniai veiksmai su mergaitėmis, specialistų apklausos didino jų dvasinius išgyvenimus, nes reikėjo prisiminti ir pakartotinai pasakoti įvykių aplinkybes, kadangi apie įvykį sužinojo pašaliniai asmenys, mergaitės vėl patirdavo ir iki šio laiko patiria įvairius nepatogumus, stresą, baimę, pažeminimus, visa tai - mažino jų bendravimo galimybes. Be to, visi prisiminimai apie tokius įvykius išliks visam jų likusiam gyvenimui ir kokias tai turės pasekmes sunku net šiuo metu įvardinti.
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.
Taigi, iš įstatymo nuostatų matyti, jog atlyginant neturtinę žalą materialiu būdu (pinigais), visais atvejais reikia vadovautis kuo pilnesnio žalos kompensavimo principu. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos neturtinės žalos visiško atlyginimo dažniausiai negalima pasiekti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti. Tokią būseną kai kada galima tik iš naujo sukurti, panaudojant pirmiausia piniginę kompensaciją už neturtinę žalą.
Materialios (dažniausia - piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko iš esmės negalima sugrąžinti, kad kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas negali atstoti.
Teismui nustačius, kad nukentėjusiosios dėl kaltinamojo J. D. nusikalstamų veiksmų patyrė nepatogumus, fizinį skausmą, J. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris nustatytas specialisto išvada. Bet koks trauminis poveikis žmogaus kūne yra skausmingas ir sukelia fizinį skausmą, todėl spręstina, jog nukentėjusieji turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.
Konstatuotina, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų padaryta neturtinė žala, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Bylos duomenimis patvirtinta, kad abi nukentėjusiosios patyrė dvasinius išgyvenimus, o J. M. dėl prieš ją naudotos seksualinės prievartos - sukrėtimą, pažeminimą. Nustatydamas padarytų nusikalstamų veikų prieš nukentėjusiąsias pasekmių sunkumą, teismas konstatuoja, kad liekamuosius paauglystėje patirtos seksualinės prievartos reiškinius/padarinius nukentėjusioji gali jausti ir ateityje. Tokia patirta psichologinė trauma neigiamai įtakoja asmens psichologinį, socialinį vystymąsi, trukdo normaliam asmenybės formavimuisi. Neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltinamojo J. D. veiksmais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į virš nustatytas nusikaltimo pasekmes, į asmens, padariusio žalą, kaltę – J. D. pripažintas kaltu dėl tyčinių nusikaltimų, į jo turtinę padėtį, darbingumą (yra darbingas), kitas aplinkybes. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais bei susiformavusią teismų praktiką panašiose bylose. Įvertinęs virš aptartų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų naudai pareikštas ieškinys neturtinei žalai atlyginti pagrįstas ir tenkintinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi nukentėjusiosioms E. M. ir J. M. buvo paskirta atstovė – advokatė Kridtina Adomavičienė. Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, atstovaujant E. M. ir J. M. interesus, sudarė 1023,13 eurų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2023 m. liepos 13 d. pažyma Nr. APD-2023-12024). Minėtos išlaidos pagrįstos ir įrodytos, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo J. D. valstybės naudai ( BPK 103 straipsnis, 106 straipsnis).
Dėl kitų procesinių klausimų
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (t. 6, b. l. 145-147), paskirta kaltinamajam J. D., paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, naikintina.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti :
1) 2021-11-03 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš įtariamojo J. D. paimtas mobilaus ryšio telefonas ,,Redmi“ model:M2006C3MNG (5 t., b. l. 73-74), 2021-11-25 nutarimu grąžinti daiktus grąžintas J. D. (5 t., b. l.179-181).
2) Vokas Nr. 1, kuriame CD diskas su nepilnametės nukentėjusiosios E. M. apklausos garso ir vaizdo įrašu 2021-02-04; vokas Nr. 2, kuriame CD diskas su nepilnametės nukentėjusiosios J. M. apklausos garso ir vaizdo įrašu 2021-02-04; vokas Nr. 3, kuriame CD diskas su nepilnametės nukentėjusiosios J. M. apklausos garso ir vaizdo įrašu 2021-01-13; vokas Nr. 4, kuriame du DVD diskai, su pareigūnų Body kamerų vaizdo ir garso įrašais; vokas Nr. 5, kuriame 1 DVD diskas, su iš įtariamojo J. D. telefono nuskaityta informacija (2021-11-10 tarnybinio pranešimo Nr. 86-IL-5940 priedas (V tomas, b. l. 90); vokas Nr. 6, kuriame 1 DVD diskas, su pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, saugomi prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje.
3) 2022-01-18 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimti įtariamojo J. D. seilių lyginamieji pavyzdžiai (5 t., b. l. 62 ), J. M. apatinės kelnaitės (5 t., b. l. 182-183 ) paimto, konfiskuoto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo - priėmimo aktu 2022-04-13 priduotos saugojimui Telšių AVPK saugykloje, kvitas B serija TEL Nr. 0005251 (5 t., b. l.184 ), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
J. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje ir nubausti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalį - 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne apimant švelnesnę ir J. D. paskirti subendrintą bausmę 3 (trejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti J. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. sausio 29 d. iki 2021 sausio 31 d. (2 dienas).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. D. faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Priteisti nukentėjusiajai E. M. iš J. D. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo neatlygintos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atsiskaitymo.
Priteisti nukentėjusiajai J. M. iš J. D. 9000 Eur (devynis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo neatlygintos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atsiskaitymo.
Priteisti iš J. D. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 1023,13 Eur ( vieną tūkstantį dvidešimt tris eurus 13 ct) už nukentėjusiųjų J. M. ir E. M. atstovavimą teisme, įpareigojant šias priteistas sumas nedelsiant sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už antrinę teisinę pagalbą).
Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti baudžiamosios bylos numerį 1-62-721/2023, o dokumentus patvirtinančius sumokėjimą, pristatyti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų raštinei (Kudirkos g. 4 A, Mažeikiai).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą išspręsti taip:
1) 2022-01-18 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtus J. D. seilių lyginamieji pavyzdžius; nukentėjusiosios J. M. apatines kelnaites, paimto, konfiskuoto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo - priėmimo aktu 2022-04-13 priduotus saugojimui Telšių apskritie vyriausiojo policijos komisariatui , kvitas B serija TEL Nr. 0005251 , nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, kaip menkiaverčius.
2) Voką, kurio viduje: vokas Nr. 1, kuriame CD diskas su nepilnametės nukentėjusiosios E. M. apklausos garso ir vaizdo įrašu; vokas Nr. 2, kuriame CD diskas su nepilnametės nukentėjusiosios J. M. apklausos garso ir vaizdo įrašu; vokas Nr. 3, kuriame CD diskas su nepilnametės nukentėjusiosios J. M. apklausos garso ir vaizdo įrašu; vokas Nr. 4, kuriame du DVD diskai, su pareigūnų Body kamerų vaizdo ir garso įrašais; vokas Nr. 5, kuriame 1 DVD diskas, su iš įtariamojo J. D. telefono nuskaityta informacija (2021-11-10 tarnybinio pranešimo Nr. 86-IL-5940 priedas; vokas Nr. 6, kuriame 1 DVD diskas, su pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, palikti prie bylos, kaip nusikalstamų veikų tyrimo ir nagrinėjimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.