Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, ieškovei J. P., atsakovui R. P., trečiojo asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus,

Aprašomoji dalis

nustato:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra tęstinio pobūdžio turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 3.192 straipsnio 1 dalis).

LR CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, pakeisti jo formą, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga ir kt.). Taigi pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr.54 14p.) kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas nebeatitinka LR CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (LR CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma tai įvertina vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgia prioritetiškai. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, įvertinama, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas.

Utenos rajono apylinkės teismo 2001-04-05 nutarimu civilinėje byloje Nr.AV-41-03/01 (12 b.l.) iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas dukroms Ž. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir K. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis 1/3 dalies dydžio visų rūšių atsakovo uždarbio (pajamų) išmokomis, bet ne mažiau kaip 1 MGL nuo 2001-03-22 iki dukros Ž. P. pilnametystės, o po to - ¼ dalis minėtų pajamų iki K. pilnametystės, bet ne mažiau kaip 1 MGL.

Šalių dukrai K. šįmet sukako 13 metų, teismo nutarimo 2001 m. priėmimo metu jai tebuvo 3 metai. Taigi tikėtina ieškovės nurodytu, kad jau vien dėl vaiko amžiaus jų dukros poreikiai padidėjo. Šalių nepilnametė dukra gyvena kartu su ieškove, ji lanko mokyklą (26 b.l.), užsiėmė dviračių sportu, dabar norėtų lankyti muzikos mokyklą, tačiau, ieškovės teigimu, tam nėra lėšų, kad šalių dukra turėtų specialių poreikių, nenustatyta. Taip pat, ieškovės teigimu, dukrai samdomi mokytojai papildomai mokytis matematikos, lietuvių ir rusų kalbų.

Ieškovės paskaičiavimu, dukros būtiniausiems poreikiams tenkinti ji, kas mėnesį gaudama po 130,00 Lt iš Vaikų išlaikymo fondo, iš savo lėšų skiria dar po 470,00 Lt. Taigi vaiko išlaikymui šiuo metu būtina lėšų ne mažiau kaip 600,00 Lt (4 b.l.). Atsakovas, prašydamas ieškinį tenkinti tik iš dalies, savo paskaičiavimų dėl to, kokie yra jo dukros poreikiai, neteikė.

Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri nuo 2008-01-01 yra 800,00 Lt. Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Ieškovės nurodytos išlaidos vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti yra mažesnės nei viena minimali mėnesio alga, pripažintina, kad jos yra pagrįstos ir racionalios, atitinka protingumo kriterijus, tačiau, pastebėtina, kad ieškovė dėl lėšų stygiaus neturi galimybės lavinti dukros meninių gebėjimų.

Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų faktų, kad ryšium su dukros amžiumi ir jos gebėjimų lavinimu, sveikatos priežiūra jos poreikiai nuo 2001 metų padidėjo, o jam neteikiant reikiamo išlaikymo vaikui, ieškovė prie vaiko išlaikymo priversta prisidėti esmingai didesne dalimi.

Laikytina nustatyta, kad šalių dukros K. poreikiai po 2001 m. priimto nutarimo ryšium su jos amžiumi esmingai padidėjo.

Šalių santuoka buvo nutraukta 2004-03-03 teismo sprendimu (14 -15 b.l.), nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove, tuo metu šalys pasidalijo tik 1979 metų gamybos automobilį, kitokio turto neturėjo.

Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė imasi aktyvių priemonių įgyvendinti dukros turtines teises ir interesus: betarpiškai jai tenka vaiko kasdienė priežiūra, nes nepilnametė šalių dukra gyvena kartu su ieškove, teikia jai išlaikymą, taip pat rūpinasi, kad atitinkamai pagal jos gebėjimus dukra būtų lavinama, kad pagal jos sveikatos būklę jai būtų teikiamos medicininės paslaugos, rūpinasi jos poilsiu ir laisvalaikiu. Ieškovė turi pareigą išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką – 2008 m. gimusį sūnų P., o taip pat ji teikia materialinę paramą pilnamečiam šalių bendram vaikui - besimokančiai dukrai Ž., kuri gyvena kartu su ieškove ( 27-28 b.l.). Ieškovė nuosavybės teise valdo 1998 m. gamybos automobilį, nekilnojamųjų daiktų neturi (17-18 b.l.). Atsakovui nemokant priteisto išlaikymo vaikams, 2008 m. ieškovė kreipėsi į Garantinį ir vaikų išlaikymo fondą, iš šio fondo jai kas mėnesį mokama 130,00 Lt (22-24 b.l.). Pažymėtina, kad šis fondas – tai valstybės piniginės lėšos, iš kurių mokamos išmokos vaikams, kurie pagal teismo sprendimą arba pagal teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį negauna viso arba dalies išlaikymo, priteisto iš vaiko tėvo (tėvų), kai išlaikymas yra nustatytas mokėti periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį. Šiuo metu ieškovė neteko darbo UAB (duomenys neskelbtini) (25 b.l.), nes slaugė susirgusį mažametį sūnų, yra registruota darbo biržoje, kol kas išmokų dar negavo (48-51 b.l.). Ieškovės nuomone, atsakovas vengia mokėti vaikams išlaikymą, dėl to vengia dirbti, nes Utenos mieste jis galėtų įsidarbinti UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, kur jam būtų nemokamai suteiktas plotas įmonės bendrabutyje darbo laikotarpiu gyventi ir nemokami pietūs.

Atsakovas naujos šeimos nesukūrė ir pareigos išlaikyti kitus, be šalių bendrų vaikų, asmenis neturi, nuo nepilnametės dukros K. gyvena skyrium, su dukra, šalių teigimu, bendrauja minimaliai, jam netenka dukros kasdienė priežiūra. Atsakovas 2011 m. 2 mėnesius dirbo UAB (duomenys neskelbtini), jam buvo mokama minimali alga (30-31 b.l.), šiuo metu nedirba, jo teigimu, yra registruotas darbo biržoje, jam mokama socialinė išmoka, nuosavybės teise jokių nekilnojamųjų daiktų nevaldo (30-33 b.l.), išlaikymo skola pagal 2001m. vykdomąjį raštą Nr.AV-41 2011m. rugpjūčio mėnesį buvo 30.015,72 Lt (19-22 b.l.). Atsakovas nurodė, kad turi sveikatos sutrikimų (reikėtų operuoti ranką ir koją), tačiau dėl to nėra pripažintas nedarbingu, jam gyvenamąjį būstą suteikia jo motina, jis motinos ūkyje užsiaugina daržovių. Kadangi gyvena kaime, jam būtų nepatogu ir per brangu važinėti dirbti į įmonę, esančią už Utenos miesto, kur jam darbo visada atsirastų, jis turi traktorininko specialybę, moka remontuoti techniką, todėl dirbti kitokį darbą jis negali, kitokie darbai „jam ne prie širdies„. Esama padėtis jį tenkina. Jis gauna socialinę pašalpą, todėl iš jos dukrai galėtų skirti 100,00 Lt, nes jam pačiam taip pat reikia pragyventi.

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

Minėti įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad abiejų šalių turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo esmingai nepakito, ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis esmingai nesiskiria. Abi šalys nuosavybės teise valdomų nekilnojamųjų daiktų neturi, atsakovui yra paskaičiuota virš 30 tūkstančių litų išlaikymo skola vaikams. Nei viena iš šalių nepateikė įrodymų, kad būtų pripažinti nedarbingais. Ieškovė iki 2011 m. gruodžio dirbo, o atsakovas tik dėl jam vienam žinomų subjektyvių priežasčių nerealizuoja teisės dirbti ir gauti pajamų. Taigi pagal LR CK 3.192 str. 2-3 dalių nuostatas, jie prie vaiko išlaikymo privalėtų prisidėti lygiomis dalimis.

Tėvų turtinė padėtis yra vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: visas tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Taigi, nustatant tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik visas jų turimas turtas ir visos gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Minėta, kad atsakovas jau eilę metų elgiasi itin pasyviai, vengia dirbti, dėl to susidarė didelė išlaikymo skola, toks jo elgesys pripažintinas visišku abejingumu tėviškoms pareigoms. Pagal formuojamą Teismų praktiką abejingumas savo tėviškoms pareigoms negali būti pateisinama priežastimi tokius tėvus atleisti nuo pareigos išlaikyti savo vaikus.

Pripažintina, kad šiuo metu atsakovo turtinė padėtis yra tokia, kad jis objektyviai yra pajėgus teikti didesnio nei 130,00 Lt dydžio (1 BSI) išlaikymą vaikui, o tuo pačiu jis turi realią galimybę įsidarbinti ir iš gaunamų darbinių pajamų pilnai patenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, dėl to proporcingumo principas pažeistas nebūtų, nes atsakovas yra darbingo amžiaus ir sveikatos.

Esant LR CK 3.201 straipsnyje nurodytiems pagrindams, t.y. esmingai padidėjus šalių nepilnamečio vaiko – dukros K. poreikiams, atsakovui pagal savo turtinę padėtį esant pajėgiam mokėti daugiau nei 130,00 Lt dydžio išmokas, vadovaujantis vaiko interesų pirmumu, siekiant, kad iš atsakovo priteisiamo išlaikymo dydis būtų proporcingas jo turtinei padėčiai ir patenkintų vaiko poreikius, pakeistinas Utenos rajono apylinkės teismo nutarimu civilinėje byloje Nr.AV-41-03/01 priteisto iš atsakovo išlaikymo dydis iki 300,00 Lt ir nustatytina, kad tokio dydžio išlaikymą atsakovas privalo mokėti dukros K. išlaikymui iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Padidintas išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo 2011-09-01(ieškinys pateiktas 2011-09-15), kaip prašė ieškovė, kaip tą numato LR CK 3.200 str. (6 b.l.). Lėšų, skirtų šalių nepilnametės dukros K. išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (LR CK 3.185 str. 1d.).

Sprendimas dalyje dėl priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo už laikotarpį nuo 2011-09-01 nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 1p.).

Pažymėtina, kad prievolė išlaikyti vaikus yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms, gali būti pakeista išlaikymo forma ir dydis ( LR CK 3.196, 3.201 str.).

Ieškinį patenkinus visiškai, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 61,00 Lt (suapvalinus) žyminio mokesčio ((300,00 Lt – 130,00 Lt = 170,00 Lt x 12 mėn. = 2.040,00 Lt x 3 proc. = 61,20 Lt), o taip pat 11,00 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 80 str. 1d. 1p., 85 str. 1d. 6p., 88 str. 1d. 3p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-265 straipsniais, 268 str., 269 str., 270 str., 282 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2001-04-05 nutarimu Nr.AV-41-03/2001 iš atsakovo R. P. nepilnametei dukrai K. P. priteisto išlaikymo 1/4 dalies dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų) išmokomis, bet ne mažiau kaip 1 MGL dydį ir jį padidinti iki 300,00 Lt bei nustatyti, kad R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros K. P., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo 2011-09-01 privalo kas mėnesį mokėti periodines 300,00 Lt dydžio išmokas iki dukros K. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo, skirto K. P., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nuo 2011-09-01 nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 61,00 Lt žyminį mokestį ir 11,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Į valstybės biudžetą priteistas sumas, t.y. žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokų kodas - 5660) privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įrodymą pateikti teismui).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.