- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-29
- Bylos Nr.
- I-3771-426/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Rūta Miliuvienė, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Atsakovas
- Sveikatos apsaugos ministerijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjui R. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovei Sveikatos apsaugos ministerijai dėl rašo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas R. Š. skunde (b. l. 1-2, abi lapų pusės), patikslintuose skunduose (b. l. 31-32, 62-63, 136 abi lapų pusės) prašo: 1) panaikinti LR sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2015-04-22 raštą Nr. (1.1.36-413)4-1250; 2) įpareigoti Ministeriją klasifikuoti narkotines medžiagas, atsižvelgiant į jų daromą žalą žmogaus sveikatai ir sudaryti sąrašus, kuriuose medžiagos būtų suskirstytos į lengvas, apysunkes ir sunkias
Pagrįsdamas savo reikalavimus nurodė, jog kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją su skundais. Gauti atsakymai jo netenkino.
Skunduose nurodo, kad yra sudaryti trys narkotinių medžiagų sąrašai. Į pirmąjį sąrašą įtrauktos narkotinės medžiagos, uždraustos vartoti sveikatos priežiūros tikslais. Į antrąjį ir trečiąjį sąrašus – medžiagos, vartojamos sveikatos priežiūros tikslais, tačiau pavojingos žmogaus sveikatai. Pareiškėjas pastebi, kad narkotinės medžiagos neklasifikuojamos, atsižvelgiant į jų žalingą poveikį sveikatai. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė numatyta vienoda, t. y. nepriklauso, į kurį sąrašą jos įrašytos. Atsižvelgiama tik į narkotinių medžiagų kiekį, numatytą Ministerijos 2003-04-23 įsakyme Nr. V-239.
Pareiškėjo nuomone, kanapės ir jos gaminiai nėra ypač pavojingi narkotikai, kad už jų labai didelį kiekį būtų nustatyta baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų. Atkreipia dėmesį, kad visos šalys, pasirašiusios konvencijas, išskyrus Lietuvą, yra klasifikavusios jų žalingą poveikį žmogaus sveikatai. Pareiškėjo manymu, narkotinių medžiagų neklasifikavimas, atsižvelgiant į žalingą poveikį, prieštarauja LR Konstitucijoje įtvirtintam prigimtinio teisingumo principui, 7 ir 21 str., Europos Tarybos pamatiniam sprendimui Nr. 2004/757/TUR.
Atsiliepimas
Ministerija su skundais nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepimuose (b. l. 68–70, 86–88, 142–143) nurodo, kad iš pareiškėjo skundo galima daryti išvadą, kad jis kelia klausimą dėl LR narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 4 str. įgyvendinimo. Pažymi, jog šio straipsnio 1 d. nurodyta, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos klasifikuojamos pagal žalingą poveikį žmogaus sveikatai, kai jomis piktnaudžiaujama, ir pagal tai, ar jos gali būti vartojamos sveikatos priežiūros tikslams. Atitinkamai, šio straipsnio minėtoje dalyje apibrėžta, kad narkotines ir psichotropines medžiagas, pagal joms taikomą kontrolės režimą, remiantis LR tarptautinėmis sutartimis, klasifikuoja ir į sąrašus įrašo Ministerija. LR narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 4 str. 2 d. nurodyta, kad sudaromi trys narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai. Pareiškėjas, pasak atsakovės, prašo papildomo sąrašo, t. y. nenurodyto sąrašuose, kuriuos pirmiau minėtame įstatyme nustatė įstatymų leidėjas. Atsakovės nuomone, jau vien šiuo pagrindu remiantis, pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas, nes Ministerija gali turėti tik tiek teisių, kiek įstatymai ir kiti teisės aktai jai priskiria. Ji gali veikti tik intra vires, priešingu atveju, priėmus teisės aktą, kuris neturėtų įstatyminio pagrindo, veiktų ultra vires, taip viršytų įstatymų jai suteiktos kompetencijos ribas. Be to, Ministerijos 2015-04-22 raštas yra informacinio pobūdžio, o skundas dėl minėto rašto pateiktas praleidus terminą.
Nurodė, kad Ministerijos 2015-07-23 rašte Nr. (1.1.20-41)10-6505 nurodyta informacija, jog buvo organizuojamas pasitarimas dėl LR sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymo Nr. V-239 taikymo (pakeitimo projekto rengimo), atitinkamai vertinama šio teisinio reguliavimo problematika ir analizuojami tobulinimo būdai. Šioje srityje, pasak Ministerijos, ji nuolat vertina situaciją, todėl pareiškėjo minimas tariamas neveiklumas yra visiškai nepagrįstas.
Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, remtis atsiliepimuose ir praėjusiame teismo posėdyje išdėstytais motyvais ir skundą bei jo patikslinimus atmesti (b. l. 143).
Motyvuojamoji dalis
Administracinė byla dėl reikalavimo panaikinti Ministerijos 2015-04-22 raštą Nr. (1.1.36-413)4-1250 nutrauktina.
Likusioje dalyje skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2015-04-22 rašto Nr. (1.1.36-413)4-1250 teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo klasifikuoti narkotines medžiagas į kategorijas, atsižvelgiant į narkotinių medžiagų rūšį ir žalingą poveikį žmogaus sveikatai, kaip į lengvas, apysunkias ir sunkias narkotines medžiagas, nustatant narkotinių medžiagų kiekius.
Byloje nustatyta, kad Ministerija 2015-04-22 raštu (b. l. 50-51) informavo pareiškėją apie narkotinių medžiagų klasifikavimą, taip pat, nurodė, kad konvencijos nedraudžia valstybėms taikyti griežtesnį kontrolės režimą narkotinėms medžiagoms arba imtis visų, valstybės manymu, būtinų kontrolės priemonių.
LR viešojo administravimo įstatymo 6 str. 1 d. numatyta, kad tik viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti administracinius aktus, reikalingus įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Tik viešojo administravimo institucijos turi teisę priimti norminius administracinius aktus, reikalingus įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti (6 str. 2 d.). Privalomus reikalavimus asmenims nustato tik įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės aktai (6 str. 4 d.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvienas viešojo administravimo subjektas turi teisės aktais jam suteiktą tam tikrą diskreciją, tačiau absoliuti viešojo administravimo institucijos diskrecija, realizuojant administracinius įgaliojimus. Atsižvelgiant į tai, Ministerija, vykdydama administracinį reglamentavimą, yra apribota jai suteiktų įgaliojimų.
LR narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 4 str. 1 d. numatyta, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos klasifikuojamos pagal jų žalingą poveikį žmogaus sveikatai, kai jomis piktnaudžiaujama, ir pagal tai, ar jos gali būti vartojamos sveikatos priežiūros tikslams. Narkotines ir psichotropines medžiagas pagal joms taikomą kontrolės režimą, remiantis LR tarptautinėmis sutartimis, klasifikuoja ir į sąrašus įrašo Sveikatos apsaugos ministerija. Sudaromi trys narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai: 1) pirmąjį sąrašą sudaro augalai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos, uždrausti vartoti sveikatos priežiūros tikslams dėl žalingų padarinių žmogaus sveikatai, kai jais piktnaudžiaujama (toliau – I sąrašas); 2) antrąjį sąrašą sudaro augalai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos, vartojami sveikatos priežiūros tikslams, dėl žalingų padarinių, kai šiomis medžiagomis piktnaudžiaujama, labai pavojingi žmogaus sveikatai (toliau – II sąrašas); 3) trečiąjį sąrašą sudaro augalai ir psichotropinės medžiagos, vartojami sveikatos priežiūros tikslams, dėl žalingų padarinių, kai šiomis medžiagomis piktnaudžiaujama, pavojingi žmogaus sveikatai (toliau – III sąrašas) (4 str. 2 d.).
Nustatyta, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas pageidauja, kad Ministerija LR narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 4 str. 2 d. numatytus tris sąrašus išskaidytų į tris dalis, t. y. I sąrašo lengvos narkotinės medžiagos, I sąrašo apysunkės narkotinės medžiagos, I sąrašo sunkios narkotinės medžiagos. Atitinkamai išskaidant II ir III sąrašus.
Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – „Viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Todėl viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir norminių administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015). Taigi, Ministerija gali priimti tik tokius administracinius aktus, kuriuos priimti leidžia įstatymas. Nagrinėjamu atveju atsakovei nesuteikta teisė klasifikuoti narkotinių medžiagų pagal pareiškėjo pageidavimus. Tuo labiau, administracinis reglamentavimas nėra vykdomas pagal kiekvieno individo pageidavimus, o veikiama tik tiek, kiek suteikti įgalinimai. Atitinkamai, atmestinas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Ministeriją klasifikuoti narkotines medžiagas į kategorijas, atsižvelgiant į narkotinių medžiagų rūšį ir žalingą poveikį žmogaus sveikatai, kaip į lengvas, apysunkes ir sunkias narkotines medžiagas, nustatant narkotinių medžiagų kiekius.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija galiojusi iki 2016-06-30) (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d., 22 str. 1 d. nuostatas, ne kartą pažymėta, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ar nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-04 nutartis adm. byloje Nr. AS16-420/2007 ir kt.)
Įvertinus Ministerijos skundžiamo rašto turinį, darytina išvada, kad jis yra informacinio pobūdžio, t. y. jo panaikinimas nedarytų įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai. Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme jis nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, dėl to negali būti laikomas pareiškėjo teisių (ABTĮ nustatyta tvarka ginamų) arba įstatymų saugomų interesų pažeidimu (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-982-261/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, administracinė byla dalyje dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2015-04-22 rašto Nr. (1.1.36-413)4-1250 panaikinimo nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str.,
nusprendė:
Administracinę bylą dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2015-04-22 raštą Nr. (1.1.36-413)4-1250 nutraukti.
Likusioje dalyje R. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.