- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-24
- Bylos Nr.
- N-502-1571-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Kategorijos
- 48.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 19 d. nutarties L. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2008 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus m. VPK; Institucija) įgaliotas pareigūnas L. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. P366718 (toliau – ir Protokolas) dėl administracinio teisės pažeidimo, nutatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 185² straipsnio 2 dalyje, padarymo.
Protokole nurodoma, kad 2008 m. balandžio 18 d., apie 7.45 val., L. Š., dirbdama pardavėja uždarosios akcinės bendrovės „Svajonių sapnas“ prekybiniame kioske, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nepilnamečiui A. O., gimusiam 1990 m. rugsėjo 30 d., pardavė pakelį cigarečių „L&M”.
Protokole pažymima, jog tokia veika L. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir TKĮ) 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto reikalavimus.
Institucija, remdamasi ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktais ir 32 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2008 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. N270694 (toliau – ir Nutarimas) L. Š. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 185² straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 500 Lt baudą su su tabako gaminių, t. y. cigarečių pakelio „L&M” konfiskavimu.
Šalies argumentai
L. Š. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Nutarimą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Skunde L. Š. teigė, jog TKĮ 14 straipsnio 5 dalies 3 punktas imperatyviai nustato, kad tabako gaminių pardavėjai iš perkančio asmens privalo pareikalauti pastarojo amžių įrodančio dokumento tik tuo atveju, jeigu pardavėjui kyla abejonių, jog asmuo yra jaunesnis nei 18 metų. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju jai tokių abejonių nekilo, nes A. O. atrodė vyresnis nei 18 metų amžiaus tiek savo išvaizda, tiek ir elgesiu. Aiškino, jog įstatymų leidėjas nesuteikė teisės tabako gaminių pardavėjams kiekvienu atveju iš asmenų reikalauti jų amžių įrodančių dokumentų. Vertino, jog ji nėra kalta jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, kadangi TKĮ jai nustatytas pareigas ji įvykdė tinkamai. Taigi ji negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn. Vadinasi, pagal ATPK 250 straipsnio 1 punkto nuostatą, administracinio teisės pažeidimo byla jos atžvilgiu turi būti nutraukta.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 19 d. nutartimi L. Š. skundą atmetė ir Nutarimą paliko nepakeistą.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi TKĮ 14 straipsnio 5 dalies 3 punktu ir pažymėjo, jog šiame įstatyme aiškiai įtvirtintas draudimas parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų, nepriklausomai nuo to, ar tabako gaminių pardavėjas pareikalaus iš nepilnamečio asmens dokumentų, ar ne. Laikėsi pozicijos, jog tokie atvejai, kai tabako gaminių pardavėjas, manydamas, jog pirkėjas yra ne jaunesnis nei 18 metų, parduoda jam atitinkamą produktą, o vėliau išaiškėja, kad pirkėjas dar nėra pilnametis, nelaikyti tabako gaminių pardavėjo administracinę atsakomybę eliminuojančia aplinkybe. Vertino, kad nagrinėjamu atveju cigarečių pakelio pardavimo nepilnamečiui faktas buvo visiškai įrodytas byloje surinkta medžiaga. Be to, pati L. Š. teigė, jog cigaretes pardavė būtent A. O., nes įsidėmėjo jo šukuoseną. Byloje nėra duomenų apie tai, jog teisme liudytojais apklausti asmenys siektų apkalbėti L. Š. ar A. O. būtų buvęs išprovokuotas pirkti cigaretes. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog tai, kad byloje nėra kasos kvito, neleidžia daryti neginčijamos išvados, kad pirkimo-pardavimo sandoris neįvyko. L. Š. kaltė padarius jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, pirmosios instancijos teismo nuomone, buvo įrodyta Protokolu, liudytojų A. O., D. B., A. T. parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kitais byloje esančiais įrodymais. Laikėsi pozicijos, jog L. Š. pateikti argumentai vertintini kaip gynybinė taktika. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
III.
L. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Apeliaciniame skunde L. Š. nurodo, kad liudytoja apklausta policijos pareigūnė D. B. davė tikrovės neatitinkančius parodymus, ko pirmosios instancijos teismas neįvertino. Anot L. Š., D. B. negalėjo pirmą kartą pamatyti A. O. tik 2008 m. balandžio 18 d., kadangi ji yra nepilnamečių inspektorė ir, kaip nurodė A. O., jį jau seniai pažįsta. L. Š. manymu, ši aplinkybė leidžia teigti, jog jai inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas buvo išprovokuotas iš anksto susitarus su A. O., nes kitokio paaiškinimo, kodėl policijos pareigūnei reikėjo pateikti tikrovės neatitinkančias žinias teismui, nėra. Be to, policijos pareigūnų D. B. ir A. T. parodymai dėl to, kokiu atstumu nuo kiosko jie stovėjo, yra prieštaringi. Teigia, jog ji negali patvirtinti, kad būtent A. O. pirko cigaretes: ji įsiminė A. O. šukuoseną, o ne jį patį. Atkreipia dėmesį į tai, jog policijos pareigūnai prie kiosko priėjo praėjus maždaug 10-15 min. nuo to momento, kai ji paskutiniam pirkėjui pardavė tabako gaminius. Akcentuoja, jog A. O. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis labai išsigando prie jo priėjus policijos pareigūnams. Laikosi pozicijos, jog, atsižvelgiant į tai, jog jis jau ne kartą buvo baustas dėl alkoholinių gėrimų vartojimo viešose vietose, ir į tai, jog būtent D. B. kuravo A. O. dėl administracinių teisės pažeidimų, normalu, kad jis išsigando. Mano, kad jai inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas buvo neteisingai kvalifikuotas, t. y. jos veika turėjo būti kvalifikuota pagal ATPK 185² straipsnio 3 dalį.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į L. Š. apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime Institucija paaiškina, jog 2008 m. balandžio 18 d. buvo gautas pasitikėjimo telefonu registruotas pranešimas apie tai, kad prekybiniame kioske „Skanu, gaivu, šviežia”, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepilnamečiams parduodami tabako gaminiai. Atliekant gautos informacijos patikrinimą, L. Š. buvo surašytas Protokolas dėl ATPK 185² straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Akcentuoja, jog L. Š. versija, jog jai inkriminuojamas administracinis teisės pažeidima buvo išprovokuotas, yra nepagrįsta. Taip pat nepagrįsti ir jos teiginiai dėl to, jog policijos pareigūnai D. B. ir A. Timofejevas teisminio bylos nagrinėjimo metu davė prieštaringus parodymus dėl to, kokiu atstumu nuo kiosko jie stovėjo. Vertina, kad L. Š. veika buvo tinkamai kvalifikuota.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
L. Š. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 185² straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog tabako gaminių pardavimas prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse nesilaikant įstatymuose nustatytų apribojimų užtraukia baudą nuo 500 Lt iki 1 500 Lt su tabako gaminių konfiskavimu.
Apeliantė nesutinka, kad padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti.
L. Š. patraukimas administracinėn atsakomybėn grindžiamas tuo, jog ji pažeidė TKĮ 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą, kuriame numatyta, jog Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų; kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, tabako gaminių pardavėjai privalo iš perkančio tabako gaminius asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą; jeigu toks asmuo nepateikia amžių liudijančio dokumento, tabako gaminių pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam tabako gaminius.
Apeliantė laikosi pozicijos, jog pacituotoje TKĮ nuostatoje tabako gaminių pardavėjams nustatytos pareigos ji nepažeidė, kadangi jai, parduodant cigaretes A. O., nekilo abejonių, jog jis yra nepilnametis, dėl ko ji neturėjo teisės prašyti pateikti jo amžių įrodančio dokumento.
Pažymėtina, jog L. Š. neteisingai interpretuoja TKĮ 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte įtvirtintą teisės normą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, šios teisės normos paskirtis – užtikrinti joje nustatyto draudimo vykdymą. Anot jo, toks užtikrinimas yra išreikštas imperatyviai nustatyto, pardavėjui privalomo laikytis elgesio modelio pateikimu. Nors šioje normoje nėra pateikti minėtų abejonių galimo atsiradimo kriterijai (nes tokios abejonės kiekvienu konkrečiu atveju grindžiamos subjektyviu asmens suvokimu), tačiau pagal jos esmę ir minėtą paskirtį bei taikant protingumo kriterijus darytina išvada, kad pirkėjo jaunatviška išvaizda savaime gali preziumuoti minėtų abejonių atsiradimą (jų konstatavimą nagrinėjant atitinkamą ginčą). Todėl įrodinėti, jog minėtos abejonės negalėjo atsirasti, privalo tabako gaminių pardavėjas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-771/2008).
Nagrinėjamojoje byloje apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginių dėl minėtų abejonių nebuvimo pagrįstumą. L. Š. teiginys, jog A. O. pirkti cigarečių atvyko automobiliu, byloje surinkta medžiaga nebuvo patvirtintas. A. O., teismo posėdžio metu apklausiamas liudytoju, teigė, jog ėjo į autobusų stotelę, o ir apeliantės pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai šiuo klausimu yra prieštaringi: viena vertus, ji teigia, jog jis atvyko automobiliu, tačiau, antra vertus, anot jos, iš kiosko ji prastai matanti pirkėjus, nes jame įmontuotas mažas langelis. Kiti liudytojai (D. B., A. Timofejevas) šio teiginio taip pat nepatvirtino. Galiausiai netgi ir tuo atveju, jeigu jaunuolis iš tiesų pirkti cigarečių atvyko automobiliu, tai neįrodo, jog jis buvo sulaukęs 18 metų amžiaus (yra galimas ir toks atvejis, kai asmuo automobilį vairuoja neturėdamas teisės vairuoti atitinkamą transporto priemonę dėl to, jog nėra sulaukęs tam tikro amžiaus). Be to, L. Š. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog tuomet, kai A. O. prie kiosko atvedė policijos pareigūnai, jai nekilo abejonių, jog jis yra nepilnametis (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 10 d. posėdžio protokolas, b. l. 31-35).
Atsižvelgus į tai, jog apeliantė iš esmės neneigia pardavusi cigaretes A. O. (nors apeliaciniame skunde ji nurodo, kad to ji negalinti nei paneigti, nei patvirtinti, tai laikytina jos gynybine taktika, nes tiek 2008 m. balandžio 18 d. paaiškinime (b. l. 18), tiek ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ji teigė, jog cigaretes ji pardavė būtent A. O.), bei į kitą byloje surinktą medžiagą, patvirtinančią šį faktą (D. B. 2008 m. balandžio 18 d. tarnybinį pranešimą dėl administracinės teisenos pradėjimo (b. l. 12); A. T. 2008 m. balandžio 18 d. tarnybinį pranešimą dėl prekybos tabako gaminiais pažeidimo (b. l. 13); A. O. 2008 m. balandžio 18 d. paaiškinimą (b. l. 15); L. Š. 2008 m. balandžio 18 d. paaiškinimą (b. l. 18); L. Š. ir liudytojų A. O., D. B. ir A. T. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 10 d. posėdžio protokolas, b. l. 31-35)), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog L. Š. padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 185² straipsnio 2 dalyje.
Apeliantės teiginiai, jog jai inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas buvo išprovokuotas, buvo paneigti byloje surinkta medžiaga, todėl taip pat vertintini kaip gynybinė taktika. Panašiai vertintina ir L. Š. pozicija, jog jos veika buvo netinkamai kvalifikuota, nes L. Š. padaryta veika neatitinka jos nurodomo ATPK 185² straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyviosios pusės požymių.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutarties, kaip teisėtos ir pagrįstos, naikinti nėra pagrindo, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.