Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų Pauliaus Vaitiekūno ir E. L. ieškinio atsakovui N. V. dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teisme gautas ieškovų ieškinys, kuriuo ieškovai P. V. ir E. L. prašo iš atsakovo N. V. priteisti 410 967 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

3. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkama teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Kiekvienu atveju teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys yra neteismingas tam teismui.

4. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 straipsnis).

5. Nagrinėjamu atveju ieškovai pareiškė ieškinį dėl skolos iš atsakovo priteisimo, todėl šio ieškinio teismingumui nustatyti taikytinos bendrojo teismingumo taisyklės pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis).

6. Ieškovai, teikdami ieškinį, nurodė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Duomenys neskelbtini. Iš prie ieškinio pridėtų įrodymų nustatyta, kad Jungtinės veiklos sutartyje, sudarytoje 2019 m. gegužės 7 d., atsakovas N. V. nurodė gyvenantis Duomenys neskelbtini, tačiau Gyventojų registro duomenimis atsakovo N. V. deklaruota gyvenamoji vieta yra Duomenys neskelbtini.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečius, taip pat ir jų gyvenamąją vietą. Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006).

7. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovų ieškinys neteismingas Klaipėdos apygardos teismui ir negali būti priimtas, todėl grąžintinas procesinį dokumentą padavusiems asmenims (CPK 27 straipsnio 1 punktas, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

8. Išaiškintina, kad ieškovai turi teisę kreiptis su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą (CPK 29 straipsnis, 137 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovų Pauliaus Vaitiekūno ir E. L. ieškinį atsakovui N. V. dėl skolos priteisimo ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Nurodyti, kad ieškovai su ieškiniu gali kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.